Metas rinkti spyglius ir aviečių stiebus

„Reikia įsiklausyti į sezonus ir naudoti tai, ką mums duoda gamta“, – TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“ pasakos žolininkė Rasa Subačienė.

Patyrusi gamtos dovanų stebėtoja pataria nelaukti, kol per kelis metus iš džiovinto čiobrelio išsikvėps paskutinė gyvybė. Geriau gerbti augalus ir suvartoti juos kuo greičiau, kol jie dar kupini naudingų medžiagų ir energijos arba naudoti augalus, kurie jos kupini dabar!

Geriau gerbti augalus ir suvartoti juos kuo greičiau, kol jie dar kupini naudingų medžiagų ir energijos arba naudoti augalus, kurie jos kupini dabar!

Vieni iš tokių augalų – spygliuočiai. Žiemą jų spygliai kaip niekada gaivūs ir pilni reikiamų elementų. „Nueikite į mišką, pasikirpkite pušies spyglių, užplikykite ir gerkite“, – paprastas gamtos paslaptis atskleidžia žolininkė Rasa.

Kitas augalas dabar ypač tinkamas rinkimui – kovose su peršalimu „pagarsėjusios“ avietės, tiksliau – jų stiebai.

Ar tinkamai laikote žoleles?

Kuo ilgiau laikome augalą, tuo mažiau naudingųjų savybių jame išlieka. „Geriausia tai, ką surinkote vasarą, suvartoti per žiemą. Kitą vasarą juk vėl galėsite prisirinkti“, – pataria gamtos mylėtoja. Ji pabrėžia, kad yra ir kitų žolelių ruošimo klaidų: laikome jas ant atvirų saulės spindulių, nepavartome, taip leisdami arba perdžiūti, arba papelyti.

Jei ne į vidų, tai iš vidaus

Svarbu ne tik tai, ką pasisaviname, bet ir tai, ką pašaliname. Apie organizmo valymą ir stiprinimą pirtyje, šeštadienio ryte „Pasaulis pagal moteris“ žiūrovams papasakos Europos pirčių čempionas Vladas Jokubauskas.

Pasak Vlado, tikra pirtis gali daryti stebuklus: tinkamai „pasipirtinus“, galime atsikratyti net rimtų ligų simptomų. Patyręs pirtininkas pateikia pavyzdžių apie tai, kaip tiek senovėje, tiek dabar, pirtį išmanantys žmonės atsiveda į ją mažuosius, pavyzdžiui, gelta sergančius vaikučius, ir taip padeda jiems greičiau iš organizmo pašalinti nuodingas medžiagas.

Apie tai, kokios žolelės nuskaistins jūsų odą bei kaip sūdyti visus velnius išvarančią vantą – šį šeštadienį 10 val. laidoje „Pasaulis pagal moteris“ per TV3.

Vaistažolių arbata tinka ir profilaktikai, ir įvairioms ligoms gydyti bei organizmui stiprinti. Ypač augalai gelbsti ūmiais atvejais, tarkim, sutrikus virškinimui, peršalus ir pan. Kiekvienas augalas turi organizmui reikalingų biologiškai veikliųjų medžiagų – dviguba nauda.

Gysločiai

Gysločių lapų arbata ir sultys gydo viduriavimą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, gastritą, aterosklerozę, viršutinių kvėpavimų takų infekcijas, mažina vidurių spazmus, gydo enteritą, enterokolitą, aktyvina skrandžio sekreciją.

Gysločiuose gausu glikozidų, saponinų, vitaminų K ir C, kalio, flavonoidų ir kt. Šviežius nuplautus gysločių lapus galima dėti ant pažeistos sumuštos odos, vabzdžių įgeltų vietų – dezinfekuoja, stabdo kraujavimą, mažina uždegimą. Prieš dėdama patrinkite tarp pirštų, kad išsiskirtų sulčių.

Kaip vartoti. Vartojami ir lapai, ir sėklos. Iš šviežių gysločių spaudžiamos sultys, ruošiami antpilai, o džiovinti tinka ištraukoms, pavilgams.

Čiobreliai

Čiobreliuose gausu biologiškai veikliųjų medžiagų: eterinių aliejų, raugų, flavonoidų, organinių rūgščių, askorbo rūgšties (vitamino C) ir kt. Šios vaistažolės detoksikuoja organizmą, ramina, lengvina atsikosėjimą, gerina virškinimą, šalina skrandžio spazmus, mažina vidurių pūtimą, normalizuoja žarnyno mikroflorą. Čiobrelių vonia gerina miegą, atpalaiduoja.

Džiovinkite gerai vėdinamoje patalpoje, nuo saulės apsaugotoje vietoje. Jeigu džiovinsite džiovykloje, temperatūra neturėtų viršyti 40 laipsnių šilumos.

Kaip vartoti. Iš čiobrelių žaliavos ruošiamos ištraukos ir nuovirai. Jie gali būti naudojami išoriškai (dedami kompresai, pilama į vonią) arba geriami. Čiobreliuose esantys eteriniai aliejai (ypač timolis) gali sukelti alerginių reakcijų, pykinimą. Vaikams čiobrelių preparatus turi skirti tik gydytojas, jų negalima vartoti nėščiosioms.

Beržų lapai ir pumpurai

Beržų pumpuruose ir lapuose yra flavonoidų, eterinio aliejaus, dervų, vitamino C, saponinų, organinių rūgščių. Pumpurai turi dezinfekcinių, skausmą ir uždegimą malšinančių medžiagų.

Beržų lapų arbata varo šlapimą, skatina prakaitavimą, todėl tinka gerti sergant inkstų ar širdies ligomis, peršalus. Beržų sula iš organizmo šalina kenksmingąsias medžiagas, gerina medžiagų apykaitą, neleidžia kauptis druskoms ir kitoms medžiagų apykaitos liekanoms organizme, ypač sąnariuose. Tai – puiki profilaktinė ir gydomoji priemonė nuo osteochondrozės ir kitų sąnarių ligų, inkstų akmenligės, prostatito. Beržų lapų ir pumpurų arbata tinka sklerozės, reumato profilaktikai. Liaudies medicinoje beržų pumpurų nuoviras vartojamas egzemai ir žaizdoms gydyti, plaukams stiprinti.

Kaip vartoti. Gydymo tikslais rišamos beržų vantos (turi dezinfekcinį poveikį, saugo nuo grybelio, gerina kraujotaką, slopina įtampą), geriama beržų sula. Taip pat vartojama beržų šakelių, lapų ar pumpurų arbata. Nuovirai ir ekstraktai tinka vonioms, kompresams.

Paprastieji erškėčiai

Erškėtuogių vaisiai turi ypač daug vitamino C (daugiau nei obuoliai ar serbentai). Suvalgę 1–3 erškėčių vaisius, gausite visą vitamino C paros normą.

Erškėtuogės turi nemažai vitaminų B2, B1, E, K, karoteno, rutino, kraują stiprinančios geležies, kalio, fosforo, kalcio, magnio, natrio, sieros ir kt. Taip pat obuolių rūgščių, rauginių medžiagų, eterinių aliejų ir pektinų. Pastarieji mažina cholesterolio kiekį kraujyje, valo organizmą nuo nuodingųjų medžiagų, gerina medžiagų apykaitą.

Erškėčių vaisių arbata stiprina imuninę sistemą ir kraujagysles, skatina tulžies išsiskyrimą, virškinimą, potenciją ir žaizdų gijimą. Be to, mažina uždegimą, naikina mikrobus. Tinka peršalus, sergant mažakraujyste, ateroskleroze. Taip pat valo kraują, padeda nuo nemigos, saugo nuo parodontozės ir sąnarių ligų.

Kaip vartoti. Gydymui vartojami erškėtuogių vaisių, žiedų, lapų ir šaknų nuovirai, ištraukos ir kt.

Receptas. Virškinimui ir miegui gerinti į puodelį įberkite šaukštelį smulkintų erškėtuogių vaisių, užpilkite verdančiu vandeniu. Gerkite 20–30 min. prieš kiekvieną valgymą, nuo nemigos gerkite prieš miegą su medumi.