Pasak prokuratūros, šiuo sprendimu teismas patvirtino birželio gale Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) priimtą sprendimą, kuriuo atleistos Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės R. Aliukonienės skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis R. Aliukonienę dėl šiurkščių tarnybinių pažeidimų atleido 2017 metų kovą. Būtent šį sprendimą buvusi prokurorė ir siekė panaikinti.

Birželį bylą išnagrinėjusi VAAT teisėjų kolegija konstatavo, jog R. Aliukonienė, eidama Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas, padarė keturis tarnybinius nusižengimus, kuriais sulaužė prokuroro priesaiką Lietuvos valstybei, pažemino bei diskreditavo prokuroro gerą vardą, šiurkščiai pažeidė baudžiamajame procese bei Prokurorų etikos kodekse įtvirtintus principus bei reikalavimus.

Pasak teismo, nustatytais pažeidimais buvo padaryta žala prokuratūrai ir valstybei, kadangi šie veiksmai prieštarauja visuomenėje galiojančioms moralės normoms ir padaryti tarnybiniai pažeidimai padarė didelė žalą prokuratūrai kaip institucijai – pažemintas prokuroro kaip valstybės pareigūno vardas bei prokuratūros kaip institucijos autoritetas.

Teismo vertinimu, tarnybinį patikrinimą atlikusi prokuratūra  laikėsi reikalavimų ir nepažeidė pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pernai birželį R. Aliukonienę ir verslininką Arūną Cicėną galutinai pripažino kaltais dėl bandymo papirkti LAT teisėją Viktorą Aiduką.

Buvusiai prokurorei ir A. Cicėnui paskirtos trejų metų lygtinės laisvės atėmimo bausmės.

Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos prokuratūroje dirbusi R. Aliukonienė 2016 metų pabaigoje, veikdama kartu su A. Cicėnu, nurodė, kad gali pasinaudoti savo pažintimi su LAT teisėju V. Aiduku, ir susitarė per A. Cicėną priimti ne mažesnį nei 15 tūkst. eurų kyšį. Pinigai neva turėjo būti skirti teisėjų kolegijos pirmininkui kasacine tvarka nagrinėjamoje rezonansinėje Darbo partijos byloje.

Teisėsauga įtarė, kad dėl kyšio galėjo būti tartasi, siekiant dabar jau buvusio „darbiečio“ Vytauto Gapšio išteisinimo.

R. Aliukonienė teismui neigė reikalavusi kyšio, esą blefavo ir žaidė, tik norėjo patikrinti A. Cicėno ir V. Gapšio santykius, jų draugystę.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kaip BNS informavo teismo atstovė Marta Prokopovič, buvusi prokurorė į teismą kreipėsi su reikalavimais panaikinti įsakymus dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo ir atleidimo, bei priteisti pusės metų vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį.

Bylą išnagrinėjęs teismas buvusios prokurorės skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, jog R. Aliukonienė, eidama Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas, padarė keturis tarnybinius nusižengimus, kuriais sulaužė prokuroro priesaiką Lietuvos valstybei, pažemino bei diskreditavo prokuroro gerą vardą, šiurkščiai pažeidė baudžiamajame procese bei Prokurorų etikos kodekse įtvirtintus principus bei reikalavimus.

Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad jos teisės tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procese buvo pažeistos.

Pasak teismo, nustatytais pažeidimais buvo padaryta žala prokuratūrai ir valstybei, kadangi šie veiksmai prieštarauja visuomenėje galiojančioms moralės normoms ir padaryti tarnybiniai pažeidimai padarė didelė žalą prokuratūrai kaip institucijai – pažemintas prokuroro kaip valstybės pareigūno vardas bei prokuratūros kaip institucijos autoritetas.

Teismo vertinimu, tarnybinį patikrinimą atlikusi prokuratūra  laikėsi reikalavimų ir nepažeidė pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

„Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad jos teisės tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procese buvo pažeistos“, – teigia teismas.

Šis sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pernai birželį R. Aliukonienę ir verslininką Arūną Cicėną galutinai pripažino kaltais dėl bandymo papirkti LAT teisėją Viktorą Aiduką.

Buvusiai prokurorei ir A. Cicėnui paskirtos trejų metų lygtinės laisvės atėmimo bausmės.

Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos prokuratūroje dirbusi R. Aliukonienė 2016 metų pabaigoje, veikdama kartu su A. Cicėnu, nurodė, kad gali pasinaudoti savo pažintimi su LAT teisėju V. Aiduku, ir susitarė per A. Cicėną priimti ne mažesnį nei 15 tūkst. eurų kyšį. Pinigai neva turėjo būti skirti teisėjų kolegijos pirmininkui kasacine tvarka nagrinėjamoje rezonansinėje Darbo partijos byloje.

Teisėsauga įtarė, kad dėl kyšio galėjo būti tartasi, siekiant dabar jau buvusio „darbiečio“ Vytauto Gapšio išteisinimo.

R. Aliukonienė teismui neigė reikalavusi kyšio, esą blefavo ir žaidė, tik norėjo patikrinti A. Cicėno ir V. Gapšio santykius, jų draugystę.

LAT nusprendė, kad Apeliacinis teismas nuteistuosius nepagrįstai nuteisė dėl prekybos poveikiu, ir pripažino juos kaltais dėl bandymo papirkti LAT teisėją Viktorą Aiduką.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad nuteistųjų veiksmai neatitinka baigtos nusikalstamos veikos požymių, todėl veiką perkvalifikavo kaip nutrūkusią rengimosi stadijoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje vien tarpininkų pokalbio telefonu bei trumpųjų SMS žinučių turinio nepakanka, kad būtų konstatuotas baigtas prekybos poveikiu nusikaltimas.

„Nustatyta, kad A. Cicėnas ir R. Aliukonienė aptarinėjo nusikaltimo planą, (...) analizavo kurie teisėjai galėtų būti prieinami deryboms“, – per posėdį sakė teisėjas Eligijus Gladutis.

Taip pat teisėjas sakė, kad kiekvieno susitikimo metu buvusi prokurorė ir verslininkas keisdavosi surinkta informacija.

LAT paliko Apeliacinio teismo nuteistiesiems skirtas bausmes.

Praėjusiais metais Apeliacinis teismas buvusią prokurorę nuteisė už prekybą poveikiu, jai buvo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, vykdymą atidedant dvejiems metams. Be to, jai uždrausta dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje.

Taip pat buvo kvalifikuoti ir kito šios bylos nuteistojo kelių ženklinimo bendrovės „Kasandros grupė“ savininko Arūno Cicėno veiksmai.

Ši baudžiamoji byla susijusi su Darbo partijos neoficialios buhalterijos byla.

Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos prokuratūroje dirbusi R. Aliukonienė 2016 metų pabaigoje, veikdama kartu su A. Cicėnu, nurodė, kad gali pasinaudoti savo pažintimi su LAT teisėju Viktoru Aiduku, ir susitarė per A. Cicėną priimti ne mažesnį nei 15 tūkst. eurų kyšį. Pinigai neva turėjo būti skirti teisėjų kolegijos pirmininkui kasacine tvarka nagrinėjamoje rezonansinėje Darbo partijos byloje.

Manoma, kad dėl kyšio galėjo būti tartasi, siekiant dabar jau buvusio „darbiečio“ Vytauto Gapšio išteisinimo.

R. Aliukonienė teismui neigė reikalavusi kyšio, esą blefavo ir žaidė, tik norėjo patikrinti A. Cicėno ir Vytauto Gapšio santykius, jų draugystę.

Teisėją pažinojusi buvusi prokurorė, siekdama neteisėtai pasipelnyti, manipuliavo šia pažintimi, o bendraudama su A. Cicėnu, deklaravo tariamą įtaką teisėjui. Pasak teismo, R. Aliukonienė sudarė klaidingą įspūdį, kad veikia jo vardu.

Pinigai iš buvusio parlamentaro nebuvo gauti.

Prokurorų teigimu, V. Gapšys vis dėlto galėjo žinoti apie susitarimą.

Teisėjas V. Aidukas byloje buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Vėliau prokuratūra padarė išvadą, kad jis neatliko jokių veiksmų, leidžiančių jį įtarti šališkumu nagrinėjant bylą.

2016 metų gruodį Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad Darbo partija vedė neoficialią buhalteriją ir paliko galioti Darbo partijos įkūrėjui Viktorui Uspaskichui anksčiau skirtą 6,8 tūkst. eurų baudą, V. Gapšys liko nubaustas 3,6 tūkst. eurų, o buvusi finansininkė Marina Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis.

Trečiadienį teismas paskelbė naują nuosprendį, jis mano, kad buvusi prokurorė įvykdė baigtinį nusikaltimą.

Taip pat buvo kvalifikuoti ir kito šio bylos nuteistojo kelių ženklinimo bendrovės „Kasandros grupė“ savininko Arūno Cicėno veiksmai.

„Iš bylos duomenų matyti, kad R. Aliukonienė ir A. Cicėnas ne savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką, o ją baigė, t. y. pareikalavo kyšio ir tikėjosi jį gauti, tačiau susidūrė su asmenų, iš kurių reikalavo kyšio, neveikimu, t. y. kyšio nedavimu“, – sakė teisėja Laima Garnelienė.

Ankstesniu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu R. Aliukonienei buvo atimta teisė trejus metus dirbti valstybės tarnyboje. Nauju nuosprendžiu šis laikas sutrumpintas iki dvejų metų.

R. Aliukonienei lieka galioti paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiem metams. A. Cicėnui taip pat palikta galioti dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant tokiam pačiam laikui.

Apeliacinis teismas taip pat paskelbė, kad R. Aliukonienė ir A. Cicėnas nuteisti pagrįstai. R. Aliukonienė teismui neigė reikalavusi kyšio, esą blefavo ir žaidė, tik norėjo patikrinti A. Cicėno ir Vytauto Gapšio santykius, jų draugystę.

„Neigimas – gynybos būdas“, - paskelbė teismas.

Ši baudžiamoji byla susijusi su Darbo partijos neoficialios buhalterijos bylos nagrinėjimu Aukščiausiajame Teisme.

Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos prokuratūroje dirbusi R. Aliukonienė 2016 metų pabaigoje, veikdama kartu su A. Cicėnu, nurodė, kad gali pasinaudoti savo pažintimi su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju Viktoru Aiduku, ir susitarė per A. Cicėną priimti ne mažiau kaip 15 tūkst. eurų dydžio kyšį. Pinigai neva turėjo būti skirti teisėjų kolegijos pirmininkui kasacine tvarka nagrinėjamoje rezonansinėje Darbo partijos byloje.

Manoma, kad dėl kyšio galėjo būti tartasi siekiant dabar jau buvusio „darbiečio“ Vytauto Gapšio išteisinimo.

Teisėją pažinojusi buvusi prokurorė, siekdama neteisėtai pasipelnyti, manipuliavo šia pažintimi, ir, bendraudama su A. Cicėnu, deklaravo tariamą įtaką teisėjui. Pasak teismo, R. Aliukonienė sudarė klaidingą įspūdį, kad veikia jo vardu. Savo ruožtu A. Cicėnas pažinojo buvusį parlamentarą V. Gapšį.

Pinigai iš buvusio parlamentaro nebuvo gauti.

Prokurorų teigimu, V. Gapšys vis dėlto galėjo žinoti apie susitarimą.

„Mūsų nuomone, V. Gapšys, pagal turimas aplinkybes, turėjo žinoti apie daromą nusikalstamą veiką, tačiau įstatymas jo neįpareigojo pranešti teisėsaugos institucijoms apie tai. Sakykime, veika gal ne tokio sunkumo“, – yra sakęs Generalinės prokuratūros prokuroras Tomas Meškauskas.

Teisėjas V. Aidukas byloje apklaustas kaip specialusis liudytojas. Vėliau prokuratūra padarė išvadą, kad jis neatliko jokių veiksmų, leidžiančių jį įtarti šališkumu nagrinėjant bylą. V. Aidukas jau buvo pasitraukęs iš Aukščiausiojo Teismo.

2016 metų gruodį Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad Darbo partija vedė neoficialią buhalteriją, ir paliko galioti Darbo partijos įkūrėjui Viktorui Uspaskichui anksčiau skirtą 6,8 tūkst. eurų baudą, V. Gapšys liko nubaustas 3,6 tūkst. eurų, buvusi finansininkė Marina Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis.

Šmėsčioja Darbo partija

Kartu su buvusia Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiąja prokurore R.Aliukoniene į teisiamųjų suolą sėdo ir kelių ženklinimo bendrovės "Kasandros grupė" savininkas Arūnas Cicėnas.

Jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant tokiam pačiam laikui.

R.Aliukonienei taip pat atimta teisė trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.

Ši baudžiamoji byla susijusi su Darbo partijos neoficialios buhalterijos bylos nagrinėjimu Aukščiausiajame Teisme.

Abu kaltinamieji, teisėsaugos teigimu, susitarė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjui Viktorui Aidukui duoti kyšį, kad jis paveiktų LAT kolegiją priimti palankų sprendimą Vytautui Gapšiui, nagrinėjant Darbo partijos bylą kasacine tvarka Aukščiausiajame Teisme.

Kalbėjosi tik apie šampaną?

Teismui buvo pateikti telefoninių pokalbių įrašai tarp R.Aliukonienės ir jos bičiulio A.Cicėno.

Pokalbiuose pareigūnai įžvelgė konspiracinių frazių, nors pati R.Aliukonienė teigė, kad kalbėta tik apie šampaną.

Abu bičiuliai nuo 2016 m. spalio pradžios iki gruodžio pabaigos bendravo ir elektroninėmis ryšio priemonėmis. Be to, ne kartą buvo susitikę įvairiose Vilniaus kavinėse, kur esą aptarinėjo galimą teisėjo papirkimą.

Nuo pat pradžių savo kaltės nepripažinę kaltinamieji tokios pozicijos laikėsi ir teisme.

Be kita ko, R.Aliukonienė teismą įtikinėjo, kad jos susitarimai ir susitikimai buvę tik blefas, žaidimas su A.Cicėnu, įrašytų pokalbių turinį vadino noru pasipuikuoti savo ryšiais prieš A.Cicėną.

Pastarasis teigė nesupratęs nei pokalbių turinio, nei ko iš jo norima, nors kaimynei taip pat gyrėsi, jog gerai pažįsta V.Gapšį.

Tačiau visai ką kita atskleidė byloje esantys pokalbių įrašai, kai buvo įvardyta kyšio suma, buvo susitarta dėl konspiracinių žodžių ir frazių naudojimo žinutėse.

"Kaltinamųjų kaltė, jog veikdami bendrai jie rengėsi pareikalauti didesnio negu 250 MGL vertės dydžio kyšio už jų pastangas paveikti, yra įrodyta. Kolegija mano, kad kaltinamųjų veiksmai buvo nusikalstami, kad jie neblefavo ir nebuvo jokio žaidimo bei apgaudinėjimo, nes jie realiai tarėsi dėl inkriminuojamos veikos padarymo", – akcentavo teisėjų kolegijos pirmininkas Eduardas Maškevičius.

Kyšio neįdavė

LAT teisėjas V.Aidukas apklaustas kaip specialusis liudytojas. Vėliau prokuratūra padarė išvadą, kad jis neatliko jokių veiksmų, leidžiančių jį įtarti šališkumu nagrinėjant bylą.

Šiuo metu jau pensijoje esantis buvęs teisininkas teisme aiškino, kad su R.Aliukoniene dirbo Vilniaus universitete, tačiau tikino, kad nesibičiuliavo.

O štai buvęs Seimo narys V.Gapšys liudijo, kad su teisiamuoju verslininku A. Cicėnu esąs gerai pažįstamas, jie net draugavę šeimomis, tačiau jau po apklausos sakė, kad šiuo metu draugystė yra nutrūkusi.

Generalinė prokuratūra skelbė, jog buvęs Seimo narys V.Gapšys byloje liko liudytoju, tačiau jo atžvilgiu "duomenys yra šiek tiek kitokie".

"Mūsų nuomone, V.Gapšys pagal turimas aplinkybes turėjo žinoti apie daromą nusikalstamą veiką, tačiau įstatymas jo neįpareigojo pranešti teisėsaugos institucijoms apie tai", – yra konstatavęs Generalinės prokuratūros prokuroras Tomas Meškauskas.

2016 m. gruodį Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad Darbo partija vedė neoficialią buhalteriją, ir paliko galioti Darbo partijos įkūrėjui Viktorui Uspaskichui anksčiau skirtą 6,8 tūkst. eurų baudą.

V.Gapšys liko nubaustas 3,6 tūkst. eurų, buvusi finansininkė Marina Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis.

Namuose atliko kratą

Buvusi Vilniaus apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausioji prokurorė R.Aliukonienė gali pasigirti savo ryšiais.

Šią moterį uostamiestyje vykusiame teismo procese gynė jos buvęs kolega, Generalinės prokuratūros prokuroras M.Dūda.

Būtent šis prokuroras, tuomečio generalinio prokuroro Algimanto Valantino pavedimu kuravo tarnybinį patikrinimą dėl advokatų profesinės bendrijos "Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai" skundo.

Advokatų kontoros vadovybė skundėsi dėl įmonės patalpose Vilniuje atliktų Kauno finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) kratų.

Tą kartą teisėsaugos dėmesio sulaukė R.Aliukonienės vyras Rimantas Aliukonis, tuo metu dirbęs šioje advokatų kontoroje.

2009 m. lapkričio 4-osios vakarą prokurorės bute FNTT pareigūnai atliko kratą. Krata atlikta ir jos sutuoktinio darbo vietoje, automobilyje.

Tiesa, prokurorė su kratomis nebuvo susijusi.

Vilniuje kilo sumaištis

Kratos advokatų kontoros "Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai" darbuotojo ir prokurorės namuose sukėlė sumaištį Generalinėje prokuratūroje – procesinius veiksmus Kauno pareigūnai esą atliko be generalinio prokuroro žinios.

Ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai dėl sukčiavimo ir pasikėsinimo papirkti valstybės tarnautoją buvo pareikšti keliems asmenims, kontroliavo Kauno miesto apylinkės prokuratūra.

Tačiau norint atlikti kratas pas advokatą, juo labiau prokuroro namuose, reikalingas specialus leidimas.

Todėl A.Valantinas pareikalavo visą ikiteisminio tyrimo medžiagą pristatyti į Generalinę prokuratūrą.

Nusikaltimo neįžvelgė

Paaiškėjo, kad tąkart Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiosios prokurorės vyrui mesti įtarimai dėl pasikėsinimo papirkti valstybės tarnautoją buvo nepagrįsti, o ikiteisminio tyrimo teisėjas neteisėtai leido atlikti kratas.

"Ikiteisminis tyrimas R.Aliukoniui buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių", – taip konstatavo tuometis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras M.Dūda, susipažinęs su perimtos bylos medžiaga.

Buvo inicijuotas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno prokurorų ir FNTT Kauno skyriaus pareigūnų veiksmų teisėtumo.

Beveik visi kratą atlikę pareigūnai buvo nubausti. Kai kurių jų atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Pats R.Aliukonis FNTT kratas portalui "Delfi" įvardijo kaip teisėsaugos iniciatyvą.

"Teismas pripažino, kad kratos ir visi veiksmai buvo atlikti neteisėtai. Tebuvo padarytas šou", – tąkart aiškino prokurorės vyras.

Sumos ir turtai – stulbinantys

FNTT tuomet atliko tyrimą, kuris buvo susijęs su Kauno verslininku Vladislavu Prilepskiu.

Esą jis iš savo verslo partnerių pasiskolino 5 mln. JAV dolerių naftos produktams įsigyti, tačiau pinigų negrąžino.

Kaip pernai skelbta portale lrytas.lt, suimtą verslininką ėmėsi ginti du advokatai, kurių vienas ir buvo R.Aliukonis. Netrukus V.Prilepskis išėjo į laisvę.

Buvo pasklidusios kalbos, neva vienam asmeniui galėjo būti perduota 40 tūkst. eurų papirkti ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Tačiau rasti šių pinigų FNTT pareigūnams nepavyko.

Ten pat irgi skelbta, kad 2012 m. prokurorės R.Aliukonienės šeimos turto vertė siekė įspūdingą sumą – 753 tūkst. eurų.

Esą vien 2011-aisiais į įvairius šalies bankus padėta 123 tūkst. eurų indėlių. Taip pat buvo pratęstas ir kelių dar anksčiau padėtų indėlių, kurių suma – 102 tūkst. eurų, terminas.

Aliukoniai – darbštūs žmonės, kuriems, matyt, iš tiesų sekėsi kaupti turtą.

Iš 2000 m. rugpjūčio 21 d. išduotos Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus pažymos matyti, kad šeimos turtas ir piniginės lėšos jau tada sudarė 69 930 eurų – 241,4 tūkst. litų.

M.Dūda, baigęs karjerą Generalinėje prokuratūroje, šiuo metu dirba būtent "Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai" advokatų profesinėje bendrijoje.

Taigi, jei tikėsime žiniasklaidoje pateiktais 2012-ųjų duomenimis, per 11 metų sutuoktinių turtas padidėjo daugiau nei 10 kartų.

Vienija studijų pažintys

Buvęs R.Aliukonienės kolega M.Dūda, baigęs karjerą Generalinėje prokuratūroje, šiuo metu dirba būtent "Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai" advokatų profesinėje bendrijoje.

Šią advokatų kontorą yra įkūręs buvęs vidaus ir teisingumo ministras Vytautas Markevičius bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Laimos Gerasičkinienės vyras Vladas Gerasičkinas.

V.Markevičius, V.Gerasičkinas ir A.Valantinas yra kurso draugai, kartu studijavę Vilniaus universiteto Teisės fakultete.

Jai skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiem metams, BNS sakė teismo atstovė Laima Domarkienė.

R. Aliukonienei taip pat atimta teisė trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.

Kartu su R. Aliukoniene teistas kelių ženklinimo bendrovės „Kasandros grupė“ savininkas Arūnas Cicėnas. Jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant tokiam pačiam laikui.

Ši baudžiamoji byla susijusi su Darbo partijos neoficialios buhalterijos bylos nagrinėjimu Aukščiausiajame Teisme.

Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos prokuratūroje dirbusi R. Aliukonienė 2016 metų pabaigoje, veikdama kartu su A. Cicėnu, nurodė, kad neva gali pasinaudoti savo pažintimi su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju Viktoru Aiduku, ir susitarė per A. Cicėną priimti ne mažiau kaip 15 tūkst. eurų dydžio kyšį. Pinigai neva turėjo būti skirti teisėjų kolegijos pirmininkui kasacine tvarka nagrinėjamoje rezonansinėje Darbo partijos byloje.

Manoma, kad dėl kyšio galėjo būti tartasi siekiant dabar jau buvusio „darbiečio“ Vytauto Gapšio išteisinimo.

Kaip pranešė teismas, teisėją pažinojusi buvusi prokurorė, siekdama neteisėtai pasipelnyti, manipuliavo šia pažintimi, ir, bendraudama su A. Cicėnu, deklaravo tariamą įtaką teisėjui. Pasak teismo, R. Aliukonienė sudarė klaidingą įspūdį, kad veikia jo vardu. Savo ruožtu A. Cicėnas pažinojo buvusį parlamentarą V. Gapšį.

Dėl tyrimo metu nenustatytų aplinkybių pinigai iš buvusio parlamentaro nebuvo gauti, byloje, pasak teismo, nėra ir duomenų, kad toks reikalavimas jam būtų perduotas.

Prokurorų teigimu, V. Gapšys vis dėlto galėjo žinoti apie susitarimą.

„Mūsų nuomone, V. Gapšys, pagal turimas aplinkybes, turėjo žinoti apie daromą nusikalstamą veiką, tačiau įstatymas jo neįpareigojo pranešti teisėsaugos institucijoms apie tai. Sakykime, veika gal ne tokio sunkumo“, – yra sakęs Generalinės prokuratūros prokuroras Tomas Meškauskas.

Teisėjas V. Aidukas byloje apklaustas kaip specialusis liudytojas. Vėliau prokuratūra padarė išvadą, kad jis neatliko jokių veiksmų, leidžiančių jį įtarti šališkumu nagrinėjant bylą. V. Aidukas jau buvo pasitraukęs iš Aukščiausiojo Teismo.

Teismo pranešime nurodoma, kad abu kaltinamieji nuo pat pradžių savo kaltės nepripažino, tokios pozicijos laikėsi ir teisme. R. Aliukonienė teismą bandė įtikinti, kad jos susitarimai ir susitikimai buvę tik blefas, žaidimas su A. Cicėnu. Pastarasis teigė nesupratęs nei pokalbių turinio, nei ko iš jo norima. Tačiau byloje esantys pokalbių įrašai, pasak teismo, atskleidžia, kad pokalbiuose buvo įvardyta kyšio suma, susitarta dėl konspiracinių žodžių ir frazių naudojimo žinutėse, todėl teisėjų kolegija nusprendė, kad nusikalstami jų veiksmai yra įrodyti.

„Kolegija mano, kad kaltinamųjų veiksmai buvo nusikalstami, kad jie neblefavo ir nebuvo jokio žaidimo bei apgaudinėjimo, nes jie realiai tarėsi dėl inkriminuojamos veikos padarymo”, – sakė teisėjų kolegijos pirmininkas Eduardas Maškevičius.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl bausmės dydžio, įvertino, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, o sunkinanti – tyčinį sunkų nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams kaltinamieji rengėsi padaryti veikdami bendrininkų grupe. Abu jie charakterizuojami teigiamai, anksčiau neteisti. Atsižvelgta ir į R. Aliukonienės šeiminę padėtį, jos ilgametį nepriekaištingą darbą.

Kaltinamiesiems inkriminuotas nusikaltimas nutrūko rengimosi stadijoje – atsižvelgiant į tai bei į kiekvieno vaidmenį teismas nusprendė paskirti mažesnes nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės.

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymas atidėtas, tačiau nuteistieji įpareigoti visą šį laikotarpį be leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų.

2016 metų gruodį Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad Darbo partija vedė neoficialią buhalteriją, ir paliko galioti Darbo partijos įkūrėjui Viktorui Uspaskichui anksčiau skirtą 6,8 tūkst. eurų baudą, V. Gapšys liko nubaustas 3,6 tūkst. eurų, buvusi finansininkė Marina Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis.

Jis bus apklausiamas sausio 8 dieną vyksiančiame teismo posėdyje, BNS sakė teismo atstovė spaudai Laima Domarkienė.

Antradienį teismo posėdyje pradėta kaltinamosios R. Aliukonienės apklausa, ji savo kaltės nepripažįsta ir teismui pateikė savo įvykių versiją. R. Aliukonienės apklausa bus tęsiama taip pat sausio 8 dieną.

Ši baudžiamoji byla susijusi su Darbo partijos neoficialios buhalterijos bylos nagrinėjimu Aukščiausiajame Teisme. Generalinė prokuratūra teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog Vilniaus apygardos prokuratūroje dirbusi R. Aliukonienė 2016 metų pabaigoje, veikdama kartu su Arūnu Cicėnu, nurodydama, kad neva gali pasinaudoti savo pažintimi su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju, galbūt susitarė per A. Cicėną priimti kyšį, didesnį negu 250 MGL (9,5 tūkst. eurų). Pinigai neva turėjo būti skirti teisėjų kolegijos pirmininkui kasacine tvarka nagrinėjamoje rezonansinėje Darbo partijos byloje.

Antradienį liudytojais buvo apklausti buvęs „darbietis“ Seimo narys Vytautas Gapšys bei buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Viktoras Aidukas. Manoma, kad V. Gapšio naudai siekiant išteisinimo galėjo būti tariamasi dėl kyšio.

V. Gapšys teismui sakė, kad A. Cicėną pažįsta, o V. Aiduko – ne. V. Gapšys tikino apie byloje minimus pinigus jis nieko nežinojo, nieko nežinojo apie A. Cicėno ir R. Aliukonienės veiksmus. Su A. Cicėnu bendravo tik artėjančių Kalėdų proga. Verdiktas Darbo partijos byloje buvo priimtas pernai gruodžio pabaigoje.

V. Aidukas sakė, kad R. Aliukonienę pažįsta nuo 2015 metų, ji jam pažįstama kaip tuometinė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė ir prokurorė. Įvyko keli teisėjo ir prokurorės susitikimai, tačiau nei pirmo, nei antro susitikimo metu nieko nebuvo prašyta.

Kartu su R. Aliukoniene teisiamas ir kelių ženklinimo bendrovės „Kasandros grupė“ savininkas A. Cicėnas.

Teisėjas V. Aidukas kaip specialusis liudytojas byloje apklaustas vasario mėnesį. Vėliau prokuratūra padarė išvadą, kad jis neatliko jokių veiksmų, leidžiančių jį įtarti šališkumu nagrinėjant bylą. V. Aidukas jau buvo pasitraukęs iš Aukščiausiojo Teismo. Iš pareigų teisėjas atsistatydino kovo mėnesį.

Teigta, kad Darbo partijos byloje galėjo būti siekiama paveikti Aukščiausiojo Teismo sprendimą V. Gapšio naudai, siekiant jo išteisinimo.

Birželio pabaigoje Generalinė prokuratūra skelbė, kad buvęs Seimo narys V. Gapšys byloje liko liudytoju, tačiau jo atžvilgiu „duomenys yra šiek tiek kitokie“.

„Mūsų nuomone, V. Gapšys, pagal turimas aplinkybes, turėjo žinoti apie daromą nusikalstamą veiką, tačiau įstatymas jo neįpareigojo pranešti teisėsaugos institucijoms apie tai. Sakykime, veika gal ne tokio sunkumo“, – yra sakęs Generalinės prokuratūros prokuroras Tomas Meškauskas.

Anot jo, įtariamasis verslininkas „yra laikomas Vytauto Gapšio pažįstamu“, tačiau, prokuratūros žiniomis, nėra susijęs su Darbo partija.

Pernai gruodį Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad Darbo partija vedė neoficialią buhalteriją, ir paliko galioti Darbo partijos įkūrėjui Viktorui Uspaskichui anksčiau skirtą 6,8 tūkst. eurų baudą, V. Gapšys liko nubaustas 3,6 tūkst. eurų, buvusi finansininkė Marina Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis.

Ši baudžiamoji byla susijusi su Darbo partijos neoficialios buhalterijos bylos nagrinėjimu Aukščiausiajame Teisme.

Kaip pranešė Klaipėdos apygardos teismas, pirmajame teismo posėdyje prokuroras perskaitė kaltinamąjį aktą, taip pat pirmadienį numatyta pradėti ir pirmojo liudytojo apklausą.

Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas antradienį, teismo posėdyje planuojama apklausti ir buvusį Seimo narį, anksčiau priklausiusį Darbo partijai, Vytautą Gapšį, kurio naudai siekiant išteisinimo galėjo būti tariamasi dėl kyšio.

Kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta, jie parodymus duoti ketina po liudytojų apklausos.

Generalinė prokuratūra teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog Vilniaus apygardos prokuratūroje dirbusi R. Aliukonienė 2016 metų pabaigoje, veikdama kartu su A. Cicėnu, nurodydama, kad neva gali pasinaudoti savo pažintimi su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju, galbūt susitarė per A. Cicėną priimti kyšį, didesnį negu 250 MGL (9,5 tūkst. eurų). Pinigai neva turėjo būti skirti teisėjų kolegijos pirmininkui kasacine tvarka nagrinėjamoje rezonansinėje Darbo partijos byloje.

Šio teismo teisėjas Viktoras Aidukas kaip specialusis liudytojas byloje apklaustas vasario mėnesį. Vėliau prokuratūra padarė išvadą, kad jis neatliko jokių veiksmų, leidžiančių jį įtarti šališkumu nagrinėjant bylą. V. Aidukas jau buvo pasitraukęs iš Aukščiausiojo Teismo. Iš pareigų teisėjas atsistatydino kovo mėnesį.

Teigta, kad Darbo partijos byloje galėjo būti siekiama paveikti Aukščiausiojo Teismo sprendimą V. Gapšio naudai, siekiant jo išteisinimo.

Birželio pabaigoje Generalinė prokuratūra skelbė, kad buvęs Seimo narys V. Gapšys byloje liko liudytoju, tačiau jo atžvilgiu „duomenys yra šiek tiek kitokie“.

„Mūsų nuomone, V. Gapšys, pagal turimas aplinkybes, turėjo žinoti apie daromą nusikalstamą veiką, tačiau įstatymas jo neįpareigojo pranešti teisėsaugos institucijoms apie tai. Sakykime, veika gal ne tokio sunkumo“, – yra sakęs Generalinės prokuratūros prokuroras Tomas Meškauskas.

Anot jo, įtariamasis verslininkas „yra laikomas Vytauto Gapšio pažįstamu“, tačiau, prokuratūros žiniomis, nėra susijęs su Darbo partija.

Pernai gruodį Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad Darbo partija vedė neoficialią buhalteriją, ir paliko galioti Darbo partijos įkūrėjui Viktorui Uspaskichui anksčiau skirtą 6,8 tūkst. eurų baudą, V. Gapšys liko nubaustas 3,6 tūkst. eurų, buvusi finansininkė Marina Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis.

Bylą dėl R.Aliukonienės atleidimo nagrinėjantis Vilniaus apygardos administracinis teismas penktadienį nusprendė sustabdyti ginčo nagrinėjimą, kol sprendimą priims Konstitucinis Teismas.

Pareiškėjo teigimu, kriminalinės žvalgybos pagrindu surinkti duomenys negalėjo būti naudojami vykdant tarnybinį patikrinimą, o iš tarnybinio išvados patikrinimo matyti, kad teismui skundžiami generalinio prokuroro Evaldo Pašilio įsakymai priimti remiantis surinktais kriminalinės žvalgybos duomenimis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas mano, kad šioje ir dar keliose bylose, kurias nagrinėję teisėjai kreipėsi į Konstitucinį Teismą, situacija yra analogiška – keliamas klausimas, ar Konstitucijai neprieštarauja Kriminalinės žvalgybos įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas, jog surinkti ir užfiksuoti duomenys apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas gali būti išslaptinti ir panaudojami taikant tarnybinę atsakomybę.

R.Aliukonienė teismo prašo pakeisti atleidimo pagrindą. Ji iš pareigų atleista šiemet kovą, kai sulaukė įtarimų ir buvo nustatyti tarnybiniai pažeidimai, teisme ji siekia, kad būtų pripažinta, jog prokuratūrą paliko savo noru.

Šių metų vasario 23-iąją teisėsauga pranešė atliekanti tyrimą dėl įtariamų prekyba poveikiu, atliktos kratos Vilniaus apygardos prokuratūroje, o V.Aliukonienė – sulaikyta. Ikiteisminį tyrimą inicijavo generalinis prokuroras E.Pašilis, dėl prokurorės tą pačią dieną pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Kaip nurodo prokuratūra, tarnybinio patikrinimo išvadose konstatuota, kad eidama Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiosios prokurorės pareigas R.Aliukonienė  tyčia, aktyviais savo veiksmais padarė keturis tarnybinius pažeidimus, iš jų trys yra vertinami kaip šiurkštūs, vienas – tęstinis.

Teikime dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nurodoma, kad nustatyti tarnybiniai pažeidimai bei pateikti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, tiesiogiai susijusią su einamomis pareigomis, yra „nesuderinami su prokuroro statusu“, todėl R. liukonienei skirtina griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

Vėliau R.Aliukonienė su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinis teismą, prašydama panaikinti atleidimo pagrindą – ji prašo, kad teismas įpareigotų prokuratūrą ateisti ją savo noru. Buvusi pareigūnė taip pat prašo panaikinti kaip nepagrįstus generalinio prokuroro įsakymus, kuriais jai skirta tarnybinė nuobauda.

Jos teigimu, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos yra neproporcingai griežta, nes jokių nusižengimų ji nepadarė. Be to, R.Aliukonienė  teigė, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu surinkti duomenys negalėjo būti naudojami vykdant tarnybinį patikrinimą.

Eksprokurorė prašo priteisti iš Generalinės prokuratūros 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo šių metų kovo 16 dienos iki teismo sprendimo šioje byloje visiško įvykdymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo Dainoro Bradausko atleidimo teisėtumą, birželį nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jo klausiama, ar kai kurios Valstybės tarnybos įstatymo ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

„Valstybės tarnybos įstatymo ir Kriminalinės žvalgybos nuostatose nesureglamentuoti tie atvejai, kai kriminalinės žvalgybos informacija buvo gauta vykdant kito asmens nei to, kurio atžvilgiu vykdomas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kriminalinę žvalgybą“, – paskelbė teismas.

Šį kreipimąsi Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti.

R.Aliukonienės baudžiamoji byla jau yra perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Generalinė prokuratūra skelbia, kad ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog Vilniaus apygardos prokuratūroje dirbusi R. Aliukonienė  2016 metų pabaigoje, veikdama kartu su kaltinamuoju A.C., nurodė, jog neva gali pasinaudoti savo pažintimi su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju ir galbūt susitarė per A.C. priimti didesnės negu 250 MGL (9,5 tūkst. eurų) vertės kyšį iš kito asmens neva teisėjo naudai. Šis buvo teisėjų kolegijos pirmininkas kasacine tvarka nagrinėjamoje rezonansinėje Darbo partijos byloje.

Ji iš pareigų atleista šiemet kovą, kai sulaukė įtarimų ir buvo nustatyti tarnybiniai pažeidimai, teisme ji siekia, kad būtų pripažinta, jog prokuratūrą paliko savo noru.

Šių metų vasario 23-iąją teisėsauga pranešė atliekanti tyrimą dėl prokurorės, įtariamos prekybos poveikiu, buvo atliktos kratos Vilniaus apygardos prokuratūroje, o V.Aliukonienė – sulaikyta. Ikiteisminį tyrimą inicijavo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, dėl prokurorės tą pačią dieną pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Kaip nurodo prokuratūra, tarnybinio patikrinimo išvadose konstatuota, kad eidama Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiosios prokurorės pareigas R.Aliukonienė tyčia, aktyviais savo veiksmais padarė keturis tarnybinius pažeidimus, iš jų trys yra vertinami kaip šiurkštūs, vienas – tęstinis.

Teikime dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nurodoma, kad nustatyti tarnybiniai pažeidimai bei pateikti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, tiesiogiai susijusią su einamomis pareigomis, yra „nesuderinami su prokuroro statusu“, todėl R.Aliukonienei skirtina griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

Vėliau R.Aliukonienė su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinis teismą, prašydama panaikinti atleidimo pagrindą – ji prašo, kad teismas įpareigotų prokuratūrą ateisti ją savo noru. Buvusi pareigūnė taip pat prašo panaikinti kaip nepagrįstus generalinio prokuroro įsakymus, kuriais jai skirta tarnybinė nuobauda.

Jos teigimu, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos yra neproporcingai griežta, nes jokių nusižengimų ji nepadarė. Be to, R.Aliukonienė teigė, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu surinkti duomenys negalėjo būti naudojami vykdant tarnybinį patikrinimą.

Trečiadienį teismas uždarame posėdyje nepradėjo nagrinėti R.Aliukonienės skundo Generalinei prokuratūrai dėl tarnybinės nuobaudos.

„Dalis medžiagos yra nevieša, todėl ir posėdis neviešas“, – BNS sakė teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

Trečiadienį pareiškėja įteikė teismui du prašymus: patikslinti skundo reikalavimus, prašydama priteisti iš Generalinės prokuratūros 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo šių metų kovo 16 dienos iki teismo sprendimo šioje byloje visiško įvykdymo.

Pareiškėja taip pat prašo sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymus nuspręsti dėl kriminalinės žvalgybos duomenų naudojimo tiriant tarnybinius nusižengimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo Dainoro Bradausko atleidimo teisėtumą, birželį nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jo klausiama, ar kai kurios Valstybės tarnybos įstatymo ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

„Valstybės tarnybos įstatymo ir Kriminalinės žvalgybos nuostatose nesureglamentuoti tie atvejai, kai kriminalinės žvalgybos informacija buvo gauta vykdant kito asmens nei to, kurio atžvilgiu vykdomas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kriminalinę žvalgybą“, – rašoma teismo nutartyje.

Šį kreipimąsi Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartį dėl R.Aliukonienės prašymų skelbs penktadienį.

R.Aliukonienės baudžiamoji byla jau yra perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Generalinė prokuratūra skelbia, kad ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog Vilniaus apygardos prokuratūroje dirbusi R.Aliukonienė 2016 metų pabaigoje, veikdama kartu su kaltinamuoju A.C., nurodė, jog neva gali pasinaudoti savo pažintimi su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju ir galbūt susitarė per A.C. priimti didesnės negu 250 MGL (9,5 tūkst. eurų) vertės kyšį iš kito asmens neva teisėjo naudai. Šis buvo teisėjų kolegijos pirmininkas kasacine tvarka nagrinėjamoje rezonansinėje Darbo partijos byloje.