-
Ar itin draugiški santykiai darbe kenkia produktyvumui?
„Įdomioji dalis yra tie 3 proc., kurie mano, kad itin draugiški santykiai netgi kenkia produktyvumui. Jie užsiima pašaline veikla daug daugiau nei tikruoju darbu. Jie mezga ryšius, daug bendrauja, užsiima plepalais, per ilgai užtrunka virtuvėlėje, sunku susidėlioti užduotis, kažko pareikalauti arba susitarti, nes santykiai yra tokie draugiški, kad net nepatogu prašyti padėti, padaryti“, – tyrimo rezultatais dalijasi personalo atrankos specialistė Rita Karavaitienė.
Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad 40 proc. darbuotojų turi geriausią draugą darbe. Lygiai tiek pat artimo draugo darbe neturi, o 20 proc. yra visiškai kategoriški – „darbe reikia dirbti, o ne megzti draugystes“. Pašnekovės manymu, tai nėra teigiamas dalykas, nes ryšių su kolegomis nenorintys užmegzti darbuotojai rizikuoja tapti kolektyvo atstumtaisiais.
Išsamiau – įraše.
-
Socialinė darbuotoja: visuomenėje vyrauja labai neigiamas požiūris į senjorus 5
Jei vyresnio amžiaus žmogus nori dirbti, net ir stokojanti darbuotojų darbo rinka jų lengvai nepriima. Tokios Lietuvos realijos. „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigia, kad, nors statistiškai bedarbių virš 55 metų amžiaus mažėja, skaičiai išlieka dideli.
„Stebime jau kelis metus, kad lyg ir mažėja tokių bedarbių virš 55 metų amžiaus, bet skaičiai yra tikrai dideli. Kas Vakarų Europos šalims yra paranku, kad būtent iš Lietuvos emigruoja tas jaunas, darbingas, aktyvus žmogus. <...> Jos, Vakarų Europos šalys, išlošia“, – sako R. Karavaitienė.
Tiesa, specialistai sako, kad padėtis pamažu gerėja ir prie to prisideda patys darbo ieškantys žmonės. Jie esą vis dažniau į gyvenimo aprašymą amžiaus tiesiog neberašo.
„Darbdaviai, nori nenori, pradeda atkreipti dėmesį į kompetencijas, į tai, ką žmogus yra sukaupęs per savo darbinę patirtį, ir pagal tai renkasi kandidatą. Nors jeigu turėtume du lygiaverčius darbuotojus, vienas būtų iki 25, iki 30, o kitas – virš 40, greičiausiai pirmenybę teiktų jaunesniam. <...> Manau, kad turėtų tikrai suintensyvėti tas skatinimas integruotis į darbo rinką jau iš pačios valstybės požiūrio, bet labai turi būti priderinti visi įrankiai, kaip tam žmogui integruotis- tai yra perkvalifikavimo programos, naujų įgūdžių, naujų žinių įgijimo programos“, – sako specialistė.
„Global AgeWatch“ duomenimis, pagal garbaus amžiaus žmonėms sudarytas gyvenimo sąlygas Lietuva užima tik 63-ią vietą iš 96-ių tyrime dalyvavusių valstybių. Kol stiprios ekonomikos šalyse žmonės išėję į pensiją keliauja, pramogauja ar kitaip mėgaujasi savo senatve, mūsų šalyje dažnas senjoras verčiasi sunkiai, o keliauja dauguma nebent po Lietuvą. Net ir susitaupiusių tolimesnėms išvykoms laukia nemalonios staigmenos – pavyzdžiui, brangesnis draudimas.
Senjorų dienos centro „Atgaiva“ socialinės darbuotojos Danguolės Adomaitienės teigimu, visuomenėje vyrauja negatyvus nusistatymas senjorų atžvilgiu.
„Manau, kad tiesiog visuomenėje vyrauja labai neigiamas požiūris į senatvę, į senjorus – tiesiog mes kartais stigmatizuojam šią socialinę grupę, lyg nieko nenorinčius, dėl visko nepatenkintus, tačiau iš tikrųjų senjorai yra labai žingeidūs, viskuo besidomintys. Visuomenė mūsų senėja, tai tos paslaugos senjorams turėtų būti dar labiau plėtojamos. Bet tikrai, kiek tenka kalbėtis su kitų miestų gyventojais, nes aš pati ne vilnietė, retai kam teko girdėti apie dienos centrą senjorams, kuriems tikrai tai yra dar naujiena ir nelabai suprantamas dalykas“, – pasakoja D. Adomaitienė.
Daugiau apie tai – Giedrės Baltrušytės reportaže.
