Šalies ūkio prieaugis balandžio–birželio mėnesiais buvo pirmasis per metus.

Ankstesnius keturis ketvirčius, palyginti su atitinkamais ketvirčiais metais anksčiau, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) mažėjo. Vien 2023 metų pirmąjį ketvirtį metinis ūkio nuosmukis siekė 1,9 proc., o 2022 metų antrąjį ketvirtį – 4,5 procento.

Pernykštis spartus smukimas prasidėjo, kai ekonomiką užgriuvo virtinė sankcijų, kurias Vakarų šalys paskelbė dėl Kremliaus pradėto puolimo Ukrainoje.

Nors šių metų antrąjį ketvirtį BVP padidėjo, Rusijos ekonomika tebėra mažesnė nei prieš prasidedant konfliktui 2022 metų vasarį.

Atskirų sektorių duomenų „Rosstat“ savo naujausiame pranešime nepateikė.

2023 metų antrąjį ketvirtį Rusijoje ėmė kilti infliacija, iš dalies dėl rublio silpnumo.

Penktadienį rublio kursas buvo pasiekęs 108 rublių už eurą ir 99 rublių už JAV dolerį lygius.

Ekonominiai sunkumai privertė Rusijos centrinį banką padidinti bazinę palūkanų normą iki 8,5 proc., tikintis, kad tai padės palaikyti rublio kursą ir pažaboti infliaciją.

Tai ministrė pirmininkė pareiškė atsakydama į „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio įrašą feisbuke, kuriame jis teigė, kad „visi ekonomistai, kurie patikėjo, kad „rublis pabrango“, turi gauti atlyginimus rubliais“.

Į šį ekonomisto įrašą premjerė sureagavo retoriškai klausdama, kam apskritai svarstyti apie kursą valiutos, kuriai šiuo metu negalioja rinkos dėsniai.

„Valiutos paklausą išnaikini uždrausdamas investuotojams išsicashinti, o žmonėms – turėt valiutą, pasiūlą dirbtinai padidini atimdamas valiutą iš įmonių ir vaidini, kad yra valiutos rinka? Kam kontempliuot daiktą, kuris nieko nerodo, išskyrus kremliaus pastangą įrodyt, kad „saaankcijooos neveeeikia“?, – feisbuke komentavo I. Šimonytė.

ELTA primena, kad prasidėjus Rusijos invazijai, Vakarų šalys paskelbė Maskvai beprecedentes sankcijas. Dėl to rublio kursas smuko į rekordines žemumas, o šalies centrinis bankas daugiau kaip padvigubino bazinę palūkanų normą.

Nuo kovo 9 d. iki rugsėjo 9 d. „bankai negalės parduoti piliečiams užsienio valiutų“, sakoma banko pranešime ir priduriama, kad rusai šiuo laikotarpiu galės išsikeisti užsienio valiutas į rublius. Klientai tai esą galės daryti bet kuriuo metu ir į rublius išsikeisti bet kokią sumą užsienio valiuta. Tačiau iki rugsėjo 9 d. iš užsienio valiutos sąskaitų nebus galima išsiimti daugiau kaip 10 tūkst. JAV dolerių grynaisiais, nurodė centrinis bankas.

Vakarų šalims smogus Rusijai sankcijomis, kai pastaroji šalis pradėjo karą Ukrainoje, pirmadienį rublio kursas pasiekė savo visų laikų žemumas. Antradienį Rusijos ekonomika sulaukė dar vieno smūgio, kai JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė apie rusiškų dujų ir naftos embargą.

Rytinėje ketvirtadienio prekyboje Rusijos valiutos kursas sumenko apie 2 proc., nukrisdamas iki beveik 69 rublių už JAV dolerį.

Rublio kursas ėmė kristi sklindant kalboms, kad JAV Rusijai ruošia naujas sankcijas. Antradienį Vašingtonas jau įvedė sankcijas dviem Rusijos laivyboms bendrovėms dėl prekybos su Šiaurės Korėja.

JAV gerokai griežtesnes sankcijas Maskvai gali pritaikyti dėl buvusio Rusijos šnipo Sergejaus Skripalio nunuodijimo Jungtinėje Karalystėje šių metų kovą.

Savo ruožtu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po diskusijų su Suomijos vadovu Sauli Niinsto (Sauliu Ninsto) sankcijas prieš Rusiją pavadino „neproduktyviomis ir beprasmėmis“.

Artėja laikas, kai Vladimiras Putinas turės pasirinkti, ar finansuoti savo ambicingus militaristinius užmojus, ar mokėti pakankamus atlyginimus ir pensijas infliacijos kamuojamos šalies darbininkams ir pensininkams, sako Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala. LRT.lt kalbintų politologų teigimu, V. Putinas rinksis ginklavimąsi.

Po to, kai per metus Rusijos rublis prarado pusę savo vertės, jis stabilizavosi ir netgi ėmė lėtai stiprėti (iš dalies dėl pakilusių naftos kainų). Infliacija siekia 17 proc., tačiau didėja ne taip greitai, kaip manyta. Manoma, kad vietoje anksčiau prognozuotų 5 proc. šalies ekonomika per šiuos metus susitrauks 3 proc. Tačiau nors Rusijos ekonominė padėtis yra kiek geresnė, nei tikėtasi, lengvi Rusijos pinigai sparčiai senka. Tai gali turėti rimtų pasekmių šalies socialiniam stabilumui.

„Naujoji realybė privers V. Putiną atlikti keletą nepatogių ekonominių pasirinkimų. Jis negali sau leisti vienu metu stiprinti gynybą, finansuoti ambicingą kariuomenės modernizacijos programą, didinti atlyginimus, socialines išmokas valstybės darbuotojams ir pensininkams bei nukreipti pelningas sutartis savo šalininkams ir lojaliems oligarchams. Kažko teks atsisakyti“, – portale foreignaffairs.com rašo Rusijoje gyvenantis žurnalistas Joshua Yaffa.

LRT.lt kalbinti RESC analitikai Linas Kojala ir Laurynas Kasčiūnas sutinka, kad dėl ekonominės Rusijos padėties tokios dilemos sprendimo laikas artinasi.

„Turbūt reikia sutikti, kad vienokio ar kitokio pasirinkimo laikas artėja. Rusijos gynybos finansavimas per kelerius metus padvigubėjo, iki 2020-ųjų jis turėtų dar kartą padidėti dvigubai. Bet akivaizdu, kad dėl krintančių žaliavų kainų, Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ekonominių sankcijų bei fakto, kad Rusijos ekonomika išlieka priklausoma nuo žaliavų eksporto, tokiais tempais didinti finansavimo nepavyks“, – kalba L. Kojala.

Prioritetas – karinių pajėgumų didinimas

Pašnekovų teigimu, gynyba išliks V. Putino prioritetu, nes tai yra vienintelė šalies galios išraiška, be to, Rusijos prezidentui labai svarbios interesų grupės yra susaistytos su kariniu sektoriumi.

„Rusija, kaip autoritarinė valstybė, geba labai vienpusiškai ir kryptingai paskirstyti resursus ten, kur yra norima tam tikrų politinio elito narių. Pirmiausiai, aišku, prezidento.

Manau, kad gynybos sritis išliks svarbiausia ir turbūt bus tikimasi, kad apkarpyti atlyginimų, socialinių išmokų neteks, juos kaip iki šiol pavyks kompensuoti iš ekonominio augimo laikotarpiu sukauptų rezervų. Bet ilgainiui, aišku, tai taptų sudėtinga“, – sako L. Kojala.

L. Kasčiūnas: V. Putinui svarbu įtikti elito grupėms

RESC analitikas L. Kasčiūnas teigia manantis, kad Rusijos prezidentas kur kas mažiau pergyvena dėl visuomenės ekonominės gerovės ir socialinio stabilumo: jam labiau reikalingas tam tikrų elito grupių stabilumas.

„Augant Rusijos ekonomikai, V. Putinui pavyko užsitikrinti visuomenės palaikymą bei nesikišimą į politiką. Prastėjant Rusijos ekonominei padėčiai tam tikrų socialinių stabilumo sutrikimų galima tikėtis, tačiau manau, kad V. Putinui tai – antraeilis dalykas.
Visi supranta, kad Rusijos izoliacija lėmė ekonomines šalies ir jos gyventojų problemas, bet į V. Putiną žmonės žiūri kaip į problemų sprendėją, o ne sukėlėją. Dėl to aš labai skeptiškai vertinu pasakymą, esą jam labai svarbus visuomenės palaikymas šalies viduje. Viduje jam ne tiek svarbūs kažkokie platūs sluoksniai, neturintys savarankiškos politinės sąmonės, nelabai žinantys, ką reiškia demokratija, kiek elito grupės, realiai ir užtikrinančios stabilumą“, – kalba analitikas.

Pasak L. Kasčiūno, jei Rusijos prezidentas nebesugebėtų būti arbitru tarp elito grupių, tuomet atsirastų galimybių vidinėms suirutėms politiniame elite ir politiniame režime.

Neramumus greičiausiai pavyktų suvaldyti

L. Kojala atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos visuomenė net ekonominio augimo laikotarpiu visuomet buvo ruošiama prastesniems laikams. Buvo nuolatos kartojama, kad augimas neturėtų būti suvokiamas kaip beribis ir besitęsiantis amžinai.

„Tai yra šalis, pratusi prie krizių, ir jos visuomenė ruošiama tam, kad ilgainiui ateis ir sunkesni laikai. Manau, kad šiuo metu V. Putinas tikisi, jog tos ilgalaikės sunkmečio perspektyvos tikrai nebus, nes ES ir JAV sankcijos tikrai nesitęs 3–4 metus, naftos kaina auga ir yra tikėtinas tolesnis augimas. Bet net jei socialinių karpymų ir nepavys išvengti, tikėtina, kad pateikiant tai kaip Vakarų įtakos rezultatą, nepriklausantį nuo Rusijos, galimus neramumus pavyktų suvaldyti“, – svarsto L. Kojala.

Pašnekovo teigimu, gynybos finansavimas iš dalies bus suvokiamas kaip investavimas į visuomenę, nes Rusijos tapatybei ir savasčiai stipri kariuomenė, kuri geba pademonstruoti savo galią, yra labai svarbus atributas. Daliai gyventojų tai ne ką mažiau svarbu nei jų pačių pajamos.

Savo ruožtu L. Kasčiūnas pažymi, kad nepriteklių galima maskuoti įvairiais išoriniais konfliktais, sakant visuomenei, kad ji turėtų tiesiog pralaukti nesėkmingą laikotarpį.

„Dainelė, kad kalta ne Rusija, o jos priešai, ir dabar sėkmingai yra dainuojama. Visuomenės palaikymas V. Putinui yra stabiliai aukštas ir nesu tikras, kad ekonominė, socialinė visuomenės padėtis yra esminis veiksnys, nuo kurio priklauso režimo stabilumas. Tai – truputėlį kitokia visuomenė, o jos nepasitenkinimą režimas gali užglaistyti naujomis vizijomis ir projektais“, – sako L. Kasčiūnas.

Bankai mažina šių metų BVP augimo prognozę, šalies ekonomika patirs 0,5 mlrd. litų nuostolį. Skamba nelabai guodžiamai. Beveik visi praradimai susiję su Rusija. Nepaisant Rusijos taikomų sankcijų ir kitokių pagalių kaišiojimo į Lietuvos verslininkų ratus, kaimyninė šalis pernai išliko svarbiausiu užsienio prekybos partneriu, tačiau prognozuojama, kad šiemet eksportas iš Lietuvos į Rusiją mažės ketvirtadaliu, ir ne tik dėl to, kad šios šalies ekonomika smunka, bet ir dėl to, jog Lietuvos verslininkai pamažu gręžiasi nuo Rusijos rinkos ir ima ieškoti alternatyvų savo produkcijai.

Bet gera žinia ta, kad Lietuva šiandien pajėgi susidoroti su praradimais, sukeltais Rusijos ekonomikos izoliacijos ir nuosmukio. Ekonomikos ekspertai sako, kad pažeista gana nedaug verslo sektorių, tad didžioji dalis Lietuvos ekonomikos išvengs šoko.

Sumažėjus eksportui į Rusiją vien šiemet mūsų šalies ekonomika neteks 0,5 mlrd. eurų, skelbia „Danske Bank“. Tokie netekimai prognozuojami ne tik dėl Rusijos taikomo embargo Europos Sąjungos (ES) prekėms, bet ir dėl smunkančios šalies ekonomikos, vertę prarandančio rublio.

„Dėl to labai stipriai pabrangusio vartojimo ir investicinės prekės labai stipriai mažins vartojimą ir investicijas Rusijoje ir, be abejo, dėl to labai stipriai trauksis importas ir, aišku, tokios šalys kaip Lietuva eksportuoja labai didelę dalį savo produkcijos į Rusiją. Lietuvos atveju 2014 metais, tai buvo 21 proc., tai iš tikrųjų tas eksporto susitraukimas bus labai ryškus“, – teigė „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims Rokas Grajauskas.

„Šiandien priklausomai nuo tam tikrų prielaidų, institucijos įvairios prognozuoja Rusijos ekonomikos nuosmukį nuo 4 iki 13 proc. Jei išsipildytų tas blogasis scenarijus, tiesa sakant, tai jau reikštų jeigu ir ne visišką Rusijos finansinę griūtį, tai didžiules socialines problemas“, – sakė SEB vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda.

Tačiau finansinių nuostolių Lietuvai gali atnešti ne vien smunkanti Rusijos ekonomika, bet ir su ja glaudžiai susijusios Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) rinkos.

„Panašūs procesai prasideda ir Baltarusijoje, nuvertėjo Baltarusijos rublis. Aišku, nėra kalbų apie Ukrainos ekonomiką, kuri yra visiškai griuvėsiuose ir atsiminkime, kad praėjusiais metais Lietuva į NVS rinkas nukreipė beveik trečdalį viso savo eksporto, tai yra dar labai didelė Lietuvos rinka ir natūralu, kad mes pajusime viso to regiono užkratą ateinantį ir paliečiantį Lietuvą“, – kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Teigiama, kad didžiausios problemos užgrius tuos Lietuvos verslininkus, kurie į Rusija reeksportuoja gamybines mašinas ar techninę įrangą, padarinius jau junta ir turizmo, transporto, maisto sektoriai.

Tiesa, dalis praradimų verslininkams kompensuojama – Lietuvos vežėjams Tarptautinė kelių transporto sąjunga padės mažindama TIR kortelių garantijos mokestį, pieno gamintojams išmokėta per 23 mln. eurų, gautų iš Europos Komisijos ir valstybės biudžeto, 125 mln. eurų ES skyrė paremti vaisių ir daržovių augintojus, o mėsos sektorių gelbės ritualinis skerdimas, kuris skatins eksportą į naujas rinkas.

Ekspertai sutinka, kad Lietuvos verslininkai gana sėkmingai persiorientuoja į trečiąsias rinkas, t.y., Honkongą, Saudo Arabiją, Vietnamą, Jungtines Valstijas.

„Tikėtis stebuklų jau 2015 metais iš tų naujų rinkų gal ir nedrįsčiau, bet tai leistų išvengti ir leidžia šiuo metu Lietuvai išvengti didelių gamybos nuosmukių, darbuotojų masinių atleidimų“, – tikino G. Nausėda.

Kad problemos Rusijoje gali turėti įtakos ekonomikai, pripažįsta ir Lietuvos vyriausybė. Jos skaičiavimais, jei pernai būtų nebuvę Rusijos ribojimų maisto prekių eksportui iš ES bei metų pabaigoje įvestos papildomos vežėjų patikros Lietuvos–Rusijos pasienyje, Lietuvos ekonomikos augimas galėjo būti iki 0,7 proc. didesnis. Tačiau premjeras tikina, kad net ir praradus dalį eksporto lėšų, Lietuva su tokiais iššūkiais yra pasirengusi susidoroti ir vykdyti numatytus įsipareigojimus.

„Minimalus mėnesinis atlyginimas bus didinamas, socialinės programos, kurios yra šiuo metu patvirtintos mums nekelia didelio susirūpinimo, nes mes matome, kad savivaldybėms jas pradėjus administruoti, tai rado daug vidinių rezervų taupyme ir tas mane labai džiugina ir, manau, kad tuose dviejuose kryptyse aš nematau problemų“, – sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Kad Lietuva pajėgi susidoroti su Rusijos smunkančios ekonomikos keliamais iššūkiais, sutinka ir ekonomistai.

„Šiuo metu mes galime kalbėti visgi apie Lietuvos ekonomikos pasirengimą, visišką pasirengimą priimti tuos iššūkius, susidoroti su jais ir po truputį judėti į priekį“, – dėstė G. Nausėda.

„Turbūt dėl to nereikėtų iš naujo svarstyti biudžeto, galvoti kur gauti papildomų pajamų ar mažinti kažkurias išlaidas“, – sakė N. Mačiulis.

Tad nors Lietuvą vis dar sieja glaudūs prekybiniai ryšiai su Rusija, mūsų situacija šį kartą gerokai palankesnė nei, pavyzdžiui, per 1998-ųjų Rusijos finansų krizę skaudžiai paveikusią Lietuvą. Ir, turbūt, už tai galima būtų dėkoti pačiai Rusijai, kuri nuolat taikydama įvairius draudimus lietuviškai produkcijai, privertė mūsų verslininkus pagalvoti apie kitus, lengviau prognozuojamus verslo partnerius.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ penktadienį sumažino Rusijos kredito reitingą viena pakopa, iki „spekuliacinio“ lygio, ir nurodė, kad Ukrainos krizė ir naftos kainų bei rublio kurso kritimas dar labiau pakenks Rusijos ekonomikai.

Kiek daugiau nei mėnuo po praėjusio Maskvos reitingo sumažinimo „Moody's“ paskelbė, jog tikimasi, kad Rusija „2015 metais patirs didelę recesiją ir tolesnį traukimąsi 2016 metais“.

„Šis pasitikėjimo mažėjimas tikriausiai suvaržys vidaus paklausą ir padidins ir taip chroniškai nepakankamą investavimą į Rusijos ekonomiką“, – perspėjo agentūra.

„Moody's“ Rusijos kredito reitingą sumažino iki Ba1 („neinvesticinio/spekuliacinio“) lygio. Anksčiau šis reitingas buvo Baa3.

Sausio 26 dieną Maskvą suerzino „Standard & Poor's“ sprendimas sumažinti jos reitingą iki spekuliacinio lygio.

„Moody's“ penktadienį nurodė, kad Rusijos vyriausybės fiskalinis stiprumas „iš esmės mažės“ toliau bėgant kapitalui ir mažėjant šalies prieigai prie tarptautinių kapitalo rinkų.

„Moody's“ taip pat nurodė, kad šiuo metu nors ir būdama maža, didėja rizika, jog vyriausybė į tarptautinį spaudimą dėl Ukrainos krizės gali reaguoti sulėtindama užsienio skolos mokėjimą.

Be to, „Moody's“ savo reitingą susiejo su neigiama perspektyva, nurodydama, kad Rusijai potencialiai gresia dar vienas sumažinimas artimiausiais mėnesiais.

„Labiau tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais Rusijai bus taikomos papildomos sankcijos, užuot atšaukus dabartines. Su tuo susijusi rizika ekonomikoje taip pat rodo neigiamą tendenciją“, – sakoma jame.

Rusijos reitingo bloginimas sekė po visą savaitę Ukrainos rytuose nesiliovusių kovų, kurios pažeidžia neseniai Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos, Ukrainos ir prorusiškų separatistų sutartas paliaubas.

Penktadienį Jungtinės Valstijos, lyderiaujančios savo sankcijomis Rusijai, pareiškė griežčiausią pastaruoju metu kritiką, kaltindamos separatistus remiančią Rusiją kenkimu pasaulinei tvarkai.

„Mes raginame Rusiją vykdyti savo įsipareigojimus neatidėliotinai ir ryžtingais veiksmais, kad nebematytume vėl naikinamų miestų ir daugiau prarastų gyvybių rytų Ukrainoje“, – sakė Valstybės departamento atstove Jen Psaki (Džen Psaki).

Rublio nestabilumas ir sankcijos grasina sužlugdyti ir Vladimiro Putino sukurtą Eurazijos sąjungą – net Baltarusija jau nori atsiskaityti tik doleriais.

Rusija jau anksčiau uždraudė įvežti Baltarusijos pieną ir mėsą, o Minskas nusprendė atkurti muitinės kontrolę ir paragino gamintojus ieškoti naujų rinkų.

Antradienį prezidentas Aliaksandras Lukašenka nurodė gynybos pareigūnams rūpintis ne tik vakarinių sienų su NATO saugumu, bet ir stiprinti pajėgumus prie sienos su Rusija.

Ketvirtadienį jis pareiškė, kad negalima bėgti paskui Rusiją, nes neaišku, kas ten darosi.

Baltarusija ten parduoda pusę gaminių ir beveik visi sandoriai sudaromi rubliais. Nors šiemet eksporto apimtys nesikeitė, dėl rublio kurso smukimo per pirmus dešimt mėnesių Baltarusija uždirbo 700 mln. dolerių mažiau.

„Su Rusija reikėjo dirbti ir reikalauti, kad ir mums ji mokėtų tvirta valiuta, doleriais arba eurais. Man vicepremjeras raportuoja, kad ledai pajudėjo, daug mūsų produkcijos pirkėjų moka doleriais. Jei rubliais – tai pagal šios dienos ir valandos kursą“, – dėstė A. Lukašenka.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad niekas nenori Rusijos bankroto, bet rublio krizė ir gresiantys ekonominiai sunkumai turi paskatinti Maskvą keisti savo politiką.

„Džiūgauti nėra ko, niekas nelinki kracho Rusijai ir niekas nenori, kad Rusija bankrutuotų, bet Rusija turi susimąstyti ir galbūt iš esmės pakeisti savo kursą“, - Žinių radijui trečiadienį sakė ministras.

Pasak jo, Rusija privalo nustoti tiekti ginklus Ukrainos rytuose įsitvirtinusiems separatistams ir liautis ten siųsti savo karius.

L.Linkevičius sakė kol kas nematęs „konstruktyvių žingsnių“ iš Rusijos pusės, apie kuriuos antradienį prakalbo JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris).

„Jeigu atvirai, tai aš nematau tokių žingsnių. Jeigu sekretorius Kerry juos mato, gal tikrai jis turi daugiau tokios informacijos“, - kalbėjo Lietuvos ministras.

L.Linkevičiaus teigimu, kai kurie Vakarų politikai iki šiol labiau rūpinasi, kaip leisti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui „išsaugoti veidą“, užuot sutelkę dėmesį į Vakarų vertybes.

„Yra tokių balsų, kurie labiau rūpinasi ne mūsų patikimumu, ne mūsų pačių saugumu, ne mūsų pačių vertybėmis, bet kartais rūpinasi tuo, kad agresorius išsaugotų veidą ir turint tokią iliuziją, kad tai galbūt padės stabilizuoti situaciją. Tokie balsai yra, bet tai nėra vyraujanti nuomonė“, - teigė ministras.

JAV valstybės sekretorius J.Kerry antradienį pareiškė, kad Rusija ėmėsi konstruktyvių veiksmų galimo įtampos mažinimo Ukrainoje link. Tačiau praėjus kelioms valandoms Baltieji rūmai pasiuntė priešingą signalą, pranešdami, kad prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pasirašys Kongreso priimtą įstatymą dėl sankcijų Rusijai sugriežtinimo.

Kremlius trečiadienį pranešė, kad situaciją Ukrainoje prezidentas Vladimiras Putinas aptarė per pokalbius telefonu su Vokietijos, Prancūzijos ir Ukrainos vadovais. Rublio krizės, kurią paskatino smunkanti naftos kaina ir Vakarų sankcijos, V.Putinas kol kas nekomentavo.

Rusijos centrinis bankas ėmėsi veiksmų sustabdyti staigų nacionalinės valiutos kurso kritimą paskelbdamas esąs pasirengęs intervencijai į valiutų rinką.

Rublis penktadienį nukrito iki naujų rekordinių žemumų – vienas doleris kainavo 48,7 rublio, tačiau po pranešimų apie banko tarybos skubų susirinkimą jo vertė vėl ėmė kilti. Kai bankas paskelbė savo pranešimą, rublio vertė stabilizavosi ties 46,4 rublio už dolerį lygiu.

Pranešime bankas gynė anksčiau šią savaitę priimtą sprendimą sumažinti valiutos rėmimą, kuris jam kainuoja milijonus, o kartais milijardus dolerių per dieną.

Taigi penktadienį bankas paskelbė esąs pasiruošęs stiprinti intervenciją valiutų rinkoje ir naudoti kitus instrumentus, kad sustabdytų rublio kurso kritimą.

Rusijos valiuta penktadienį pasiekė istorinį vertės nuosmukio rekordą – per savaitę rublio vertė krito apie 10 procentų ir sukėlė paniką penktadienio rytą,kai euras pasiekė 60 rublių lygį, o doleris peržengė 48 rublių ribą.

Tačiau popiet rublis šiek tiek atsigavo iki maždaug 57,5 rublių už eurą ir 46,3 rublio už dolerį.

Pasak Rusijos eksperto Dmitrijaus Polevojaus, minima panika pagrįsta savaiminiais lūkesčiais. „Sunku sustabdyti paniką publikoje“, – sakė jis ir pridūrė kad įsikišti vėluojama.

Rusijos užsienio reikalų ministras Antonas Siluanovas mėgino išsklaidyti nerimą, kad nuosmukis nebekontroliuojamas, ir tvirtino, kad staigų rublio nuvertėjimą galima paaiškinti „spekuliavimo“ veiksniais.

„Rublio kursas šiandien yra pernelyg pažemintas, ir netrukus mes pamatysime, kad mūsų mokėjimų balansas yra gana stabilus, – sakė A.Siluanovas naujienų agentūrai „RIA Novosti“. – Tie svyravimai, kuriuos matėme pastarąsias dvi dienas, yra gana spekuliatyvaus pobūdžio ir neatitinka bazinių rublio sąlygų“.

„Neabejoju, kad rublis artimiausiu metu ras savo padėtį ir stiprės palyginus su dabartiniais rodikliais“, – pridūrė jis.