Italijos prezidentui Sergio Mattarellai trečiadienį įpareigojus teisės profesorių Giuseppe Conte sukurti vyriausybę, Ciuricho dienraštis „Tagesanzeiger“ ketvirtadienį rašė: „Šalis gauna ministrą pirmininką, apie kurį dauguma italų dar prieš keletą dienų nieko nebuvo girdėję. Populistai jį pasirinko dėl to, kad jis nemeta jokių šešėlių ir atrodo lengvai diriguojamas.“
„G. Conte turės vykdyti programą, kurią abi partijos (Šiaurės lyga ir Penkių žvaigždučių sąjūdis) vadina „sutartimi“, bet prie kurios sudarymo jis pats neprisidėjo. Jau ir ministrų sąrašas sudarytas, premjerui reikės tik jį patvirtinti.
G. Conte – puspremjeris, daugiau nurodymų vykdytojas nei jų sudarytojas ar vadovas. Galima tik viltis, kad profesorius įgis gerą vardą ir greit subręs į politinę asmenybę“, – rašė Šveicarijos didžiausio miesto laikraštis.
Pasak regioninio Prancūzjos dienraščio „Telegramme“, „Giuseppe Conte yra technokrato Mario Monti ir jauno buvusio premjero Matteo Renzi mišinys“ .
„Šiedu politikai iš dalies žlugo dėl to, kad bandė šią iš principo nevaldomą valstybę sudrausminti.
Penkių žvaigždučių sąjūdžio ir Šiaurės lygos partinis aljansas yra dar vienas veiksmas toje itališkojoje komedijoje, kuria Italijos politika visada buvo, bet kuria italai daugiau nebepasitiki“, – rašė šiaurės vakarų Prancūzijos laikraštis.
Nesidžiaugė ir Milano dienraštis „Corriere della sera“: „Palengvėjimas, jog pagaliau bus sudaryta nauja vyriausybė, negali išsklaidyti rūpesčių, kuriuos iškart sukėlė Penkių žvaigždučių sąjūdžio ir Šiaurės lygos suėjimas.“
„Taip, prezidentas S. Mattarella priėmė Giuseppės Contės kandidatūrą į naujuosius ministrus pirmininkus, tačiau kaip tik dėl to ir toliau lieka neaišku, ką susiblokavusių partijų vadovai Luigi Di Maio ir Matteo Salvini iš tiesų ketina pasiekti.
Jiedu prisistato kaip italų tautos gynėjai ir tuo pačiu griebiasi anti-europietiškos retorikos, tuo tarpu G. Conte pasireiškia kaip simbolinė figūra, pasisakanti už radikalius pokyčius.
Gal bent porą būsimos politikos bruožų bus galima įžvelgti, kai tik paaiškės numatomų ministrų sąrašas“, – vylėsi šiaurės Italijos nacionalinis laikraštis.
Ispanijos nacionalinio dienraščio „Pais“ nuomone, „kaip ten bebūtų, naujojo premjero laukia labai sudėtinga užduotis. Tai jau prasideda nuo jo vaidmens būti tarpininku tarp dviejų priešingų srovių vyriausybėje ir tęsiasi sunkiai įgyvendinamais rinkimų pažadais“.
„O kur dar būtinybė nuraminti rinkas ir savo europietiškąsias partneres, kurios labai nerimauja dėl naujos vyriausybės galimos populistinės, svetimšaliams nedraugiškos ir euroskeptiškos darbotvarkės.
Tokie šūkiai kaip „Pirmiausia – Italija“, kuriais Šiaurės lygos viršininkas Matteo Salvini, atsistodamas greta D. Trumpo, nesidrovi afišuotis, o ir šnekos apie Penkių žvaigždučių „trečiąją respubliką“ – europiečius vargiai ar paguos“, – rašė Madrido laikraštis.
Rio de Žaneiro dienraštis „O Globo“ pažymėjo, jog „2008 m. finansų krizė daugelyje Europos šalių sustiprino nacionalistinius, populistinius judėjimus. Ir nenuostabu, kad ir likusiam pasauliui po dviejų pasaulinių karų šoką sukelia tai, jog senajame žemyne vėl atbunda neapykanta svetimšaliams ir rasizmu pagrįstos ideologijos“.
„Dabar šitas nelemtas poslinkis palietė ir Italiją. Populistų iš dešinės ir iš kairės programa nieko gero Europos Sąjungai nežada. Jau neigiamai sureagavo akcijų rinka, o priešiškas imigracijai naujosios vyriausybės kursas taip pat sukels ginčų.
Nėra jokios abejonės – Italijos laukia audringi laikai“, – prognozavo Brazilijos laikraštis.
Kitokią Italijos vertinimo perspektyvą atskleidė Belgijos sostinės dienraštis „Tijd“. Anot jo, „Italija dar ilgai lems Europos darbotvarkę – ne tik finansų rinkose, bet ir gilesniuose kabinetuose, kur priimami svarbūs sprendimai“.
„Tarp Romos ir Briuselio užsimezgęs pokerio žaidimas greitai nesibaigs, nes juo visų pirma spręsis didžiulis Italijos valstybės įsiskolinimas. Tai ir yra šios šalies Achilo kulnas – ir kartu grėsmė eurozonos stabilumui“, – rašė Briuselio laikraštis.
Panašiai samprotavo ir Londono dienraštis „Times“. Pirmiausia jis pastebėjo, kad „chaoso Italijoje išdavos kol kas dar grynai politinės ir ribojasi tik ta viena šalimi“, tačiau įspėjo, kad „jeigu problema bus traktuojama nevykusiai, tai ja galės užsikrėsti jau ir taip susilpninta Italijos ekonomika, o tada to pasekmės galės išplisti po visą Europos Sąjungą.
„Iš Briuselio ir Europos Sąjungos šalių narių pusės būtų kvaila nepakankamai įvertinti itališkojo sąmyšio griaunamąjį potencialą. Ne paskutinėje vietoje dėl to, kad Briuselis ir tos šalys pačios prie to sąmyšio sukūrimo prisidėjo, bet ir dėl to, kad be jų pagalbos tą sąmyšį įveikti bus neįmanoma“, – teigė Jungtinės Karalystės sostinės laikraštis.
Maskvos dienraščio „Komsomolskaja Pravda“ nuomone, „kai tik Italijos politikoje išryškėjo vyriausybės su euroskeptikais sudarymo galimybė, iš visų Europos kampų pasipylė kaltinimai“.
„Europos valstybių sostinės siunčia nedviprasmišką signalą: poslinkiai Italijoje kelia pavojų visam žemynui. Dabar viskas priklauso nuo naujosios italų vyriausybės sprendimo: gali ji su Briuselio pareigūnais susitarti ar reikia jai atsiskirti nuo Europos Sąjungos tam, kad apgintų savo pačios šalies interesus.
Negalima atmesti galimybės, jog Roma, kaip ir ką tik Londonas, pasakys Europai „Ciao!“ – rašė Rusijos sostinės laikraštis.
Dėl galimybės, kad Roma išstos iš Europos pinigų sąjungos, Slovakijos sostinės dienraštis „Dennik N“ pasisakė taip: „Jeigu naujoji vyriausybė nuspręstų sugrįžti prie liros, tai ji tą galės padaryti tik taip ir tik tokiu būdu, kuris faktiškai reikštų paties euro sugriovimą.“
„O to pasekmės visai Europai būtų beveik neįsivaizduojamos. Šitaip naujoji Italijos vyriausybė gali tapti ligšiol pačiu didžiausiu Europos Sąjungos patvarumo išbandymu“, – teigė Bratislavos laikraštis.
Dabar pabaigoje visai kita tema. Jeigu Italija laikoma sunkiai valdoma šalimi, tai tuo labiau tai tinka Rusijai. O gal tą formuluoti reiktų taip: Rusijai valdyti reikia caro ar kokio nors despoto, normalių žmonių, kad ir itališko temperamento, valdžiai Rusijoje neužtenka ir nereikia.
Tai aišku iš pranešimų Vokietijos spaudoje, kuriuose komentuojama Nyderlandų vadovaujamos Jungtinės tyrėjų komandos ketvirtadienį paskelbta išvada, kad raketa BUK-TELAR, kuria 2014 m. liepos 17 d. virš Ukrainos teritorijos buvo numuštas reiso MH17 lėktuvas, priklausė ne Ukrainos, bet Rusijos 53-iajai priešlėktuvinių raketų brigadai, įsikūrusiai Kurske.
Halės dienraštis „Mitteldeutsche“ pažymėjo, kad „rusai atmeta bet kokius kaltinimus sau pagal principą, jog tai, kas neturėtų būti tiesa, akivaizdžiai negali būti tiesa“.
„Bet kaip tik tai yra didžiausia problema, ir būtent pačiai Rusijai. Juk nėra taip, kad kitos šalys nedarytų karo nusikaltimų ar nenusikalstų kitais gėdingais veiksmais.
Skirtumas tik tas, kad jeigu vakarietiško tipo demokratijose veikia plačiai išsišakojusi kontrolės ir korektūros sistema, tai V. Putino Rusijoje egzistuoja tik neigimo ir užtušavimo tinklas“, – rašė buvusios Vokietijos demokratinės respublikos laikraštis.
Anot Liuneburgo šiaurės Vokietijoje dienraščio „Landeszeitung“, „Rytų Vokietijos žemių ministrai pirmininkai, nuo Bodo Ramelowo per Manuelą Schleswig iki Reinerio Haseloffo, kurie reikalauja nutraukti Rusijai taikomas sankcijas, dabar šios ataskaitos apie lėktuvo numušimą šviesoje turėtų savo poziciją dar kartą permąstyti“.
