„Rusija ketina laikytis atsakingo požiūrio ir toliau griežtai laikysis strateginės puolamosios ginkluotės kiekybinių apribojimų, numatytų Naujojoje START sutartyje visą sutarties galiojimo laikotarpį“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Nurodoma, kad Lietuvos ambasados Maskvoje darbuotojas išsiunčiamas reaguojant į gruodžio pradžioje Vilniaus priimtą sprendimą nepageidaujamu asmeniu paskelbti ambasadoje Lietuvoje dirbusį rusų diplomatą.

Trečiadienį į Rusijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviesta Lietuvos reikalų laikinoji patikėtinė Jurgita Cibulskienė ir jai pranešta, kad vienas iš Lietuvos ambasados darbuotojų paskelbtas nepageidaujamu asmeniu ir turi palikti Rusiją per penkias dienas.

Už veiklą, nesuderinamą su diplomato statusu, gruodžio pradžioje Rusijos ambasados darbuotojas buvo paskelbtas nepageidaujamu Lietuvoje asmeniu.

Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios Lietuva išsiuntė iš Vilniaus keturis rusų diplomatus.

„Rusijos pusė atkreipė dėmesį į grėsmes, kurias kelia padidintas ginklų ir įrangos tiekimas Kyjivo režimui ir Ukrainos karių mokymo programų“, kurias rengia Prancūzija ir kitos Vakarų šalys, „masto didinimas“, rašoma ministerijos paskelbtame pranešime.

Ministerija antradienį pranešė, kad Rusijos diplomatai Ukrainoje sulaukė daugybės grasinimų, ir pridūrė, kad jie bus evakuoti „artimiausiu metu“.

Sprendimas priimtas Rusijai pripažinus Ukrainos prorusiškų separatistinių regionų nepriklausomybę ir Rusijos parlamentui suteikus prezidentui Vladimirui Putinui teisę panaudoti karines pajėgas Ukrainoje.

Antradienį ministerijos interneto svetainėje pasirodžiusiame pranešime sakoma, kad nuo nuo 2014 metų ne kartą buvo atakuota Rusijos ambasada Kijeve ir mūsų šalies generaliniai konsulatai Odesoje, Lvive bei Charkove.

„Prieš Rusijos mokslo ir kultūros centrą Kijeve nuolat buvo rengiamos provokacijos, buvo padaryta žala jo vadovo sveikatai, žala Centro turtui. Agresyvių veiksmų taikiniais tapo ir Rusijos diplomatai. Jie sulaukė grasinimų fiziniu smurtu. Buvo padeginėjamos jų transporto priemonės. Nesilaikydama savo įsipareigojimų, numatytų Vienos konvencijoje dėl diplomatinių ir konsulinių santykių, Kijevo valdžia nereagavo į tai, kas vyksta“, – sakoma pranešime.

„Dabartinėmis aplinkybėmis mūsų svarbiausias prioritetas yra pasirūpinti Rusijos diplomatais ir ambasados ​​bei generalinių konsulatų darbuotojais. Siekdama apsaugoti jų gyvybę ir (užtikrinti) saugumą, Rusijos vadovybė nusprendė evakuoti Rusijos užsienio misijų Ukrainoje personalą, ir tai bus įgyvendinta artimiausiu metu“, – skelbia URM.

Kelios Vakarų šalys perkėlė savo ambasadas iš Kijevo į Lvivo miestą Ukrainos vakaruose, netoli sienos su Lenkija. JAV ir jų sąjungininkai jau kelis pastaruosius mėnesius kaltina Rusiją planuojant didelio masto puolimą prieš Ukrainą.

V. Putinas pirmadienį pripažino prorusiškų separatistų įkurtų „liaudies respublikų“ Ukrainos rytinėse Luhansko ir Donecko srityse nepriklausomybę ir pasirašė su jų lyderiais susitarimus, atveriančius kelią Maskvai pasiųsti pajėgas į kaimyninę šalį.

„Tai Armėnijos vidaus reikalas“, – nurodė URM, paprašyta pakomentuoti situaciją Armėnijoje. 

Anksčiau ketvirtadienį Armėnijos ginkluotųjų pajėgų Vyriausiasis štabas išplatino pareiškimą, kuriame pareikalavo ministro pirmininko N. Pašiniano ir jo kabineto atsistatydinimo, o vyriausybės vadovas šį žingsnį pavadino mėginimu įvykdyti perversmą.

Kiek vėliau N. Pašinianas pranešė, kad atleido iš pareigų Vyriausiojo štabo viršininką generolą pulkininką Oniką Gasparianą, pareikalavusį jo atsistatydinimo.

Premjeras paragino kariškius toliau užtikrinti valstybės sienos apsaugą ir neprarasti budrumo.

„Viskas kontroliuojama. Neleistina ginkluotosioms pajėgoms užsiimti politika ir skelbti politinius pareiškimus“, – pažymėjo jis. 

Šią savaitę Armėnijoje suintensyvėjo antivyriausybinės demonstracijos, kuriose reikalaujama N. Pašiniano trauktis iš premjero posto.

Protestai prieš N. Pašinianą prasidėjo pernai lapkritį, kai premjeras tarpininkaujant Maskvai sudarė taikos susitarimą su Azerbaidžanu, užbaigusį šešias savaites trukusias nuožmias kautynes ginčijamame Kalnų Karabacho regione.

Per tas kautynes žuvo apie 6 tūkst. žmonių.

Pagal susitarimą, sustabdžiusį Azerbaidžano puolimą, kurio metu buvo atkovotos kai kurios per 10-ojo dešimtmečio karą armėnų separatistų užvaldytos teritorijos dalys, Armėnija sutiko perduoti Azerbaidžanui tris aplink Kalnų Karabachą esančius rajonus.

„Nelegalių ginkluotų grupuočių kovotojai iš Sirijos ir Libijos yra siunčiami į Kalnų Karabacho konflikto zoną tiesioginiam dalyvavimui kovose“, – sakė Užsienio reikalų ministerija.

„Esame giliai susirūpinę dėl šių procesų, kurie ne tik eskaluoja įtampą konflikto zonoje, o ir kelia ilgalaikę grėsmę viso regiono šalių saugumui“, – pridūrė ministerija.

Armėnija ir Azerbaidžanas į konfliktą dėl Kalnų Karabacho, nuo Azerbaidžano atsiskyrusio ir Armėnijos remiamo separatistinio regiono, yra įsitraukusios nuo dešimto dešimtmečio pradžios.

Armėnija yra apkaltinusi Azerbaidžaną į Kalnų Karabachą išsiuntus „samdinių“.

Nors Rusijos pranešime neminima Turkija, jame pateikiamas raginimas „suinteresuotų valstybių vadovybėms“ imtis priemonių užkirsti kelią „užsienio teroristų ir samdinių“ dalyvavimui regione kilusiame konflikte.

Per spaudos konferenciją URM atstovė Marija Zacharova sakė, kad Maskva jau ne kartą kritikavo „Baltijos šalių politikų mėginimus klastoti XX amžiaus istorijos įvykius, mėginimus primesti savo angažuotą požiūrį, pagrįstą pagarsėjusia tariamos „sovietinės okupacijos“ koncepcija“.

M. Zacharova pridūrė, kad G. Nausėda naujų tokio pobūdžio „nedraugiškų išpuolių“ atliko per neseniai Briuselyje vykusį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą.

„Manome, kad kaltinimai Rusijai „istoriniu revizionizmu“ iš valstybės, nuosekliai stumiančios vadinamųjų „miško brolių“, kurių daugelis tiesiogiai bendradarbiavo su naciais, heroizavimo liniją, vadovo lūpų yra netinkami, ciniški ir amoralūs“, – kalbėjo URM atstovė.

M. Zacharova sakė apgailestaujanti, kad Lietuvoje „vadovaujamasi fobijomis“, užuot stengusis gerinti dvišalius ryšius su Rusija..

Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio (Šarlio Mišelio) atstovas Barendas Leytsas (Barendas Leitsas) anksčiau sakė, kad per ES viršūnių susitikimą Lietuvos prezidento siūlymu buvo aptartas klausimas dėl Rusijos pastangų perrašinėti istoriją.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjus) kartu su Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais ketvirtadienį pasmerkė Rusijos bandymus perrašyti istoriją, siekiant pateisinti Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių okupaciją ir aneksiją.

„Mes griežtai prieštaraujame bet kokiems Rusijos bandymams perrašyti istoriją siekiant pateisinti 1940 metų okupaciją ir Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių aneksiją“, – rašoma bendrame pareiškime.

Bendras pareiškimas paskelbtas minint Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių okupaciją pasmerkusios Jungtinių Valstijų deklaracijos 80-ąsias metines.

1940 metų liepos 23 dieną JAV valstybės sekretorius Sumneris Wellesas (Samneris Velesas) paskelbė oficialų pareiškimą, kad JAV nepripažįsta Lietuvos, Latvijos ir Estijos aneksijos. Sovietinės okupacijos metu Vašingtone veikė Lietuvos ambasada.

„S. Welleso deklaracija rodo, kad jau 1940-aisiais laisvasis pasaulis pripažino sovietų veiksmus tuo, kuo tai buvo – neteisėtu prievartinės aneksijos aktu. Deja, net Antrojo pasaulinio karo pabaiga po kelerių metų neatnešė Baltijos šalims ir kitoms Rytų ir Vidurio Europos tautoms išsivadavimo, bet atnešė represijas ir persekiojimą“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Keturių ministrų pareiškime taip pat pabrėžiamas JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimas, NATO ir amerikiečių pajėgų buvimo regione svarba.

„Estijos, Latvijos ir Lietuvos įsipareigojimas transatlantiniam aljansui išlieka neginčijamas. Baltijos šalys vertina Jungtinių Valstijų indėlį į Europos gynybą, visų pirma palaikant reguliarų pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse – tai yra nepaprastai svarbu atgrasant bet kokį galimą priešininką“, – rašoma keturšalėje deklaracijoje.

„Laikome tokius veiksmus nepriimtinais ir kontrproduktyviais. Raginame visas šalis susilaikyti nuo tolesnių veiksmų, kurie gali smarkiai destabilizuoti karinę ir politinę situaciją Irake, Sirijoje ir kaimyninėse valstybėse“, – sakoma ministerijos pranešime.

Penktadienį per K1 karinės bazės netoli Kirkuko miesto raketų ataką vienas JAV karys žuvo, dar keli amerikiečių ir irakiečių kariai buvo sužeisti. Vašingtonas dėl šios ir kitų atakų Irake kaltina Teherano remiamus kovotojus.

Sekmadienį Pentagonas pareiškė, kad JAV kariuomenė, reaguodama į proanranietiškos šiitų grupuotės „Kata'ib Hezbollah“ išpuolius, smogė keliems šios organizacijos objektams Irake ir Sirijoje.

Šiitų kovotojai savo ruožtu pranešė, jog per JAV antskrydžius žuvo 25 žmonės ir buvo sužeistas dar 51.

Vėliau Pentagono vadovas Markas Esperis pažadėjo, kad Vašingtonas ir toliau rengs operacijas prieš proiranietiškas Irako grupuotes.

„Kai pamačiau šias naujienas ir nebuvo galimybės jų patvirtinti ar paneigti, aš maniau, kad tai yra kažkokia klaida. Kalbame apie saliutą mūsų šalies teritorijoje. Neaišku, kodėl mes turime klausti kitų dėl tokio saliuto surengimo priežasčių. Tai yra kažkas visai naujo. Vėliau paaiškėjo, kad mūsų ambasadų atstovams buvo pasakyta, jog Baltijos šalys sovietmetį laiko okupacija ir prieštarauja saliutams“, – spaudos konferencijoje pareiškė M. Zacharova.

Pasak jos, saliutai neva yra skirti ne paminėti sovietinę okupaciją, o pagerbti Antrajame pasauliniame kare žuvusius žmones.

Šie saliutai rengiami tų žmonių garbei, kurių su mumis jau beveik neliko.

„Šie saliutai rengiami tų žmonių garbei, kurių su mumis jau beveik neliko. Daugelis žuvo dar tais metais, atidavę savo gyvybes už visų žmonių laisvę. Daugelis ėjo ir kovojo ne dėl politinių vertybių, bet dėl mūsų planetos laisvės. Būtent jiems atminti ir rengiami saliutai“, – tvirtino M. Zacharova.

URM atstovė taip pat pareiškė, kad Lietuva, Latvija ir Estija neturėtų nurodinėti Rusijai, ką jai daryti savo teritorijoje.

„Man regis, netinkama nurodinėti valstybei, ką jai daryti savo teritorijoje. Juolab tokiais žodžiais ir tokiomis formuluotėmis“, – pridūrė ji.

Baltijos šalys šią savaitę pareiškė protestą Rusijai dėl Maskvoje rengiamų fejerverkų, skirtų paminėti, be kitų miestų, Vilniaus, Kauno, Rygos ir Talino išlaisvinimo nuo nacių metines, kurios reiškė sovietinės okupacijos atstatymą. Estijos URM protestą pareiškė trečiadienį, ketvirtadienį tą patį padarė ir Lietuvos bei Latvijos URM.