Pasak VSD, Estijoje sulaikytiems asmenims pareikšti įtarimai veikus prieš valstybės saugumą, Latvijoje – padėjus Rusijos tarnyboms veikti prieš Latviją. Atliekamuose tyrimuose bendradarbiaujama su Lietuvos institucijomis.

Dalis sulaikytų asmenų yra Rusijos piliečiai, dalis turi dvigubą Rusijos ir Estijos pilietybę. Sulaikymai vyko nuo 2023 metų gruodžio.

VSD pranešime nurodo, kad šiuo metu detalesnė informacija apie sulaikytus asmenis ir jiems pareikštus įtarimus neteiktina.

Lietuvos žvalgyba taip pat nurodo, kad pastaruoju metu Rusijos organizuojamos operacijos pasižymi „ne tik propagandos ir dezinformacijos sklaida informacinėje erdvėje, bet ir tikslingais įvairaus pobūdžio teisės aktų pažeidimais“.

„Žvalgybos vertinimu, artimiausioje perspektyvoje panašaus pobūdžio išpuolių tikimybė prieš įvairius objektus Lietuvoje išlieka padidėjusi“, – nurodo VSD.

O. Karač sako, kad į tarybą praėjusių metų pabaigoje buvo pakviesta, nes be jos vadovaujamos organizacijos taryba buvo ne pilnos sudėties.

„Mane pakvietė į Koordinacinę tarybą dėl to, kad mūsų organizacija įtakinga, dirbame su baltarusiais ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Jau ir anksčiau buvo kalbama, kad taryba be mūsų organizacijos nėra visos sudėties“, – LNK žinioms sakė O. Karač.

Pernai rugpjūtį Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti O. Karač prieglobsčio, nes Valstybės saugumo departamento (VSD) teigimu, jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui dėl ryšių su Rusijos žvalgyba.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Visgi tuo pačiu Migracijos departamento sprendimu organizacijos „Mūsų namai“ vadovei suteiktas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu.

Leidimus gyventi Lietuvoje O. Karač gauna nuo 2014 metų, o prieglobsčio pasiprašė pernai. „Mūsų namai“ skelbia teikiantys baltarusiams humanitarinę, psichologinę ir kitokią pagalbą tiek jų tėvynėje, tiek Lietuvoje, vykdantys žmogaus teisių pažeidimų stebėseną.

Šią organizaciją Minskas 2022 metais paskelbė ekstremistine, o 2021 metais Baltarusijos KGB O. Karač įtraukė į teroristų sąrašą.

Baltarusijos opozicijos Koordinavimo taryba įkurta po 2020 metų šalies prezidento rinkimų, organizacija vienija baltarusius kovai už demokratiją savo šalyje.

Viena iš jos įkūrėjų yra Sviatlana Cichanouskaja, kuri, kaip teigia opozicija, 2020-ųjų rinkimuose surinko didesnę dalį balsų, tačiau paskelbus, kad juos vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai, tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti, dalis jų ilgam įkalinti.

Jo teigimu, Rusija žvalgybą atlieka iš savo ir Baltarusijos teritorijų.

„Rusijos žvalgybos galimybės čia aptrupėjusios. Rusijos žvalgybininkų po diplomatų priedanga išsiutimas stipriai apmažino jų galimybes“, – trečiadienį paskelbtame interviu naujienų portalui „15min“ sakė jis.

„Riziką kelia ir migracija. Lietuvos sieną per metus kerta apie 400 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos piliečių. Tarp jų gali būti užverbuotų piliečių, kurie atlieka žvalgybinę veiklą“, – nurodė D. Jauniškis.

Žvalgybos vadovas teigė, kad praėjusių metų riaušės prie Seimo parodė, jog Lietuvoje yra potencialo socialinių rizikų keliamoms grėsmėms nacionaliniam saugumui.

Neatmestini piktybiniai sienos pažeidimo atvejai ar kokio nors girto kareivio kvailas elgesys, tarkime, įsiveržus pašaudyti ir grįžti atgal. Papildomų rizikų atsiranda.

„Matome rizikas dėl „Geros kaimynystės forumo“ kelionių į Baltarusiją, Rusiją, kalbantis su režimo atstovais, Lietuvoje pristatant kaip kažkokią alternatyvią nuomonę ar iniciatyvas gerinti santykius su diktatoriškais režimas. Viešai pasakėme, kad matome grėsmes nacionaliniam saugumui šituose procesuose“, – pridūrė D. Jauniškis.

Pasak jo, nors šiuo metu Rusija yra išsekinta karo ir nekelia didelės grėsmės, negalima atmesti varianto, kad tarp Kinijos ir Rusijos yra tam tikri susitarimai dėl konfliktų eskalacijos.

„Aš manau, kad tiek Rusija, tiek Kinija žiūri pro tam tikrą galimybių prizmę. Atsivėrus galimybėms, nėra jokių garantijų, kad jie to juodojo scenarijaus nepanaudos. Reikia stebėti, kas vyksta, ir ruoštis pačiam blogiausiam, tikintis geriausio“, – sakė VSD direktorius.

Pasak jo, rizikų kelia ir Baltarusijos bei Rusijos bendros karinės grupuotės suformavimas.

„Neatmestini piktybiniai sienos pažeidimo atvejai ar kokio nors girto kareivio kvailas elgesys, tarkime, įsiveržus pašaudyti ir grįžti atgal. Papildomų rizikų atsiranda“, – kalbėjo D. Jauniškis.

Atsidėkojo dėmesiu

Prokurorai teigia, kad įtariamasis vardu Ralfas G. per įvairius žmones palaikė ryšius su Rusijos žvalgybos tarnyba 2014–2020 m. Jis kaltinamas pasidalijęs informacija apie Vokietijos karinio rezervo ir civilinės gynybos vidinę veiklą, taip pat apie 2014 m. Maskvai paskelbtų sankcijų poveikį ir dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą. Teigiama, kad jis perdavė „aukšto rango Bundesvero narių asmeninius duomenis“.

Žurnalo „Der Spiegel“ duomenimis, Ralphas G. buvo atsargos pulkininkas leitenantas, taip pat dirbęs pardavimų vadovu vienoje šalies vakarinėje dalyje veikiančioje tarptautinėje inžinerijos įmonėje.

Manoma, kad jam nebuvo mokama už paslaugas, vietoj to jis gaudavo „kvietimų į Rusijos vyriausybinių agentūrų organizuojamus renginius“.

Pasak prokurorų, dėl savo civilinės veiklos jis „priklausė keliems Vokietijos verslo komitetams“ ir galėjo perduoti asmeninę informaciją apie žmones iš verslo pasaulio. Manoma, kad jam nebuvo mokama už paslaugas, vietoj to jis gaudavo „kvietimų į Rusijos vyriausybinių agentūrų organizuojamus renginius“.

Dalyvavo Ralphas G. aukšto lygio susitikimuose ir pačioje Vokietijoje. Pvz., 2013 m. rugsėjį, likus keliems mėnesiams iki Krymo aneksijos, Diuseldorfo prekybos ir pramonės rūmų organizuotame renginyje jis atstovavo vienai pramonės įmonei, turinčiai padalinių Rusijoje. Renginio pavadinimas: "Nebijokite verslo Rusijoje!"

Vadina smulkia žuvimi

Kaip rašo „Der Spiegel“, pagrindiniai Ralfo G. kontaktiniai asmenys buvo du Rusijos GRU karinės žvalgybos darbuotojai, Vokietijoje akredituoti kaip karo atašė.

Informacija buvo perduodama per asmeninius susitikimus, skambučius telefonu, elektroninį paštą ir „WhatsApp“.

Informacija daugiausia buvo iš viešai prieinamų šaltinių, tačiau Ralphas G. taip pat kaltinamas pasidalijęs ištraukomis iš oficialaus vyriausybės dokumento apie Vokietijos santykius su Rusija po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.

2020 m. sulaikytas Ralfas G. prisipažino teikęs informaciją rusams, tačiau jis tvirtina nežinojęs, kad asmenys, su kuriais palaikė ryšį, dirbo GRU.

Jo simpatijos Rusijai taip pat atsirado ne per vieną naktį.

Net ir baigęs tarnybą kaip profesionalus karys, Ralphas G. buvo įsipareigojęs Bundesverui. Būdamas atsargos pulkininkas leitenantas, jis daugelį metų buvo apygardos asociacijos narys, buvo atsakingas už saugumo politiką. 2018 m. asociacijos žurnale "Die Reserve" publikuotas Ralfo G. straipsnis rodo jo simpatijas Rusijai. Straipsnyje apie vokiečių ir rusų karių kapų priežiūrą rašoma, kad tai yra "svarbi misija taikos prasme tuo metu, kai, užuot sprendus problemas dialogu, vėl girdimas kardų žvangėjimas".

2016 m. vasarą Bavarijos rezervininkų sąjungos žurnale "Treue Kameraden" jis buvo pristatomas kaip "karo istorikas" ir "rezervininkų sąjungos saugumo politikos įgaliotinis". Kartu su tuomečiu Rusijos gynybos atašė Ralphas G. dalyvavo saugumo politikai skirtame vakare Žemutiniame Reine.

Vokietijos apžvalgininkai abejoja, kad per šešerius šnipinėjimo metus Ralfas G. galėjo perduoti itin svarbios informacijos. Televizijai ARD tyrėjai aiškino, kad vyras nebuvo "didelė žuvis šnipinėjimo pasaulyje". Rezervininkų asociacijos atstovų teigimu, Ralfas G. neturėjo galimybės susipažinti su slaptais valstybės dokumentais.

Manoma, kad Diuseldorfe vykstantis teismo procesas truks iki gruodžio 16 d. Ralfui G. gresia nuo penkerių iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, piniginė bauda. Jei teismas pripažins jį kaltu, jis taip pat neteks atsargos karininko laipsnio.

Dėmesys rezervininkams

Turint omenyje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kilusią įtampą, kuri privertė Europos šalis iš naujo permąstyti savo saugumo strategijas, Ralfo G. atvejis kelia išskirtinį Vokietijos visuomenės susidomėjimą.

Kaip rašo "Die Zeit", procesas atkreipė dėmesį į mažai pastebimą, bet svarbią Bundesvero dalį – rezervą. Šiuo metu jame beveik 1 mln. asmenų. Bundesveras rezervą vadina nepakeičiamu: prireikus rezervininkai gali būti skubiai pasitelkti į pagalbą.

Daugelis jų – buvę kariai, tačiau jau kurį laiką į rezervą galima įstoti ir neatlikus karinės tarnybos. Rezervininkai gali būti glaudžiai susiję su aktyviosiomis pajėgomis, apie 20 tūkst. jų treniruojasi kartu su profesionaliais kariais, turi laisvą prieigą prie kareivinių.

Armijos rezervininkų funkcija neapsiriboja tik šalies gynyba. Jie gali dirbti kariniais patarėjais apskričių krizių valdymo grupėse, yra pasitelkiami kilus potvyniams ar miškų gaisrams.

Ralfo G. atvejis bent kol kas laikomas pavieniu. Atsargos asociacijos duomenimis, per pastaruosius dešimt metų tarp rezervininkų nebuvo nustatyta nė vieno šnipo. "Gynybos ministrė Christine Lambrecht paskelbė ketinanti pašaukti 20 tūkst. rezervininkų nepaprastosios padėties atveju. Verta atidžiau pažvelgti į šių žmonių sąžiningumą", – rašo "Die Zeit".

Bundesveras, kaip primena "Die Zeit", turi savo slaptąją tarnybą – Karinę kontržvalgybos tarnybą ("Mad"), kurios užduotis – surasti Bundesvero šnipus. Tačiau rezervininkų atveju tai nėra taip paprasta: "Mad" juos gali tikrinti tik tada, jei jie tarnauja Bundesvere. Likusį laiką už tai atsakinga Federalinė konstitucijos apsaugos tarnyba. Tačiau ir ji paprastai tikrina ne asmenis, bet asociacijas, partijas ar organizacijas. Taigi dvi institucijos turi reguliariai keistis informacija, kad ji nebūtų prarasta. "Tik 2017 m. "Mad" ir Konstitucijos apsaugos tarnyba suvienijo jėgas ir įkūrė rezervininkų darbo grupę", – rašo "Die Zeit".

Kaip Ralphas G. patraukė tyrėjų dėmesį, neskelbiama. Institucijos atsisako komentuoti, kodėl jam demaskuoti prireikė net šešerių metų.

Daug šnipų ir teismų

Teismo procesas vyksta tokiu metu, kai santykiai tarp Maskvos ir Berlyno itin pašlijo. Daugiausia įtampos kelia Rusijos invazija į Ukrainą, tačiau pablogėjimo preliudija įvyko dar pernai, kai Vokietijos teismas kalėti iki gyvos galvos nuteisė FSB smogiką rusą Vadimą Krasikovą,  viduryje baltos dienos Berlyno parke nušovusiam buvusį čečėnų karo vadą, Vokietijoje legaliai gyvenusį Gruzijos pilietį Zelimchaną Changošvilį. Apie tai, koks svarbus buvo tiek nusikaltimas, tiek jo vykdytojas, byloja ir neseniai pasklidusi žinia, esą Maskva pasiūlė Vašingtonui du Rusijos teisėsaugos faktiškai įkaitais paimtus JAV piliečius išduoti mainais už JAV kalintį prekeivį ginklais ir V.Krasikovą.

Birželį Miunchene taip pat buvo teisiamas rusas, apkaltintas sąmokslu nužudyti Vokietijoje gyvenantį čečėnų disidentą Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo nurodymu.

Ralphas G. yra naujausias atvejis iš daugybės Vokietijoje aptiktų įtariamų Rusijos šnipų. Balandį Miuncheno teismas skyrė lygtinę vienų metų laisvės atėmimo bausmę rusų mokslininkui už tai, kad, dirbdamas viename Vokietijos universitete, jis perdavė Maskvai paslaptis apie Europos kosminių raketų programą „Ariane“.

Prieš kelias dienas Didžiosios Britanijos ambasados Berlyne apsaugos darbuotojas buvo išduotas Jungtinei Karalystei, jam pareikšti kaltinimai šnipinėjimu Rusijai.

2021 m. spalį dvejų metų lygtinė bausmė skirta apsaugininkų firmoje dirbusiam vokiečiui, perdavusiam Rusijos slaptosioms tarnyboms parlamento pastatų aukštų planus.

Anot Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovės Aurelijos Vernickaitės, priešiškų žvalgybų tarnybų taikiniais gali tapti labiausiai pažeidžiami asmenys, nes juos daug lengviau paveikti.

Kai žvalgybų tarnybos renkasi taikinius jos kreipia dėmesį į tai, kokią informaciją žmogus gali gauti ir suteikti, kokia jo yra motyvacija bendradarbiauti ir asmens pažeidžiamumas.

„VSD atkreipia dėmesį, kad kilus Rusijos sukeltam karui Ukrainoje iš tiesų išaugo įtampa regione, netgi kilo rizika keliaujantiems Lietuvos piliečiams į Rusiją ir Baltarusiją. Pasirinkdamos taikinius, priešiškų žvalgybų tarnybos teikia tam tikrus prioritetus, tarkime, prioritetų sąraše – asmenys, kurie turi giminaičių Rusijoje ar Baltarusijoje arba nuolat vyksta į tas šalis. Tarp taikinių atsiduria ir tie asmenys, kurie, žvalgybų manymu, gali būti lojalūs Kremliaus režimui: palaiko Rusijos agresiją Ukrainoje, skleidžia prokremlišką naratyvą ir asmenys, kurie yra tarnavę sovietinėje armijoje. Kai žvalgybų tarnybos renkasi taikinius, jos kreipia dėmesį į tai, kokią informaciją žmogus gali gauti ir suteikti, kokia jo motyvacija bendradarbiauti ir asmens pažeidžiamumas. Tos charakteristikos gali labiau atkreipti priešiškų žvalgybų tarnybų dėmesį: asmens praeityje padarytos nusikalstamos veikos, įvairios silpnybės ir kiti pažeidžiamumai, kurie daro asmenį labiau paveikiu“, – aiškino A. Vernickaitė.

Prorusiški pareiškimai socialinėse medijose ir keliavimas į Rusiją bei Baltarusiją gali tapti verbavimo priežastimi. Jei visgi neišeina išvengti kelionių į tas šalis, A. Vernickaitė pataria nuvykus nepažeidinėti įstatymų ir nepakliūti į kompromituojančias situacijas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Rusija paskutiniais metais verbuoja bet ką, ką gali užverbuoti ir tik po to yra sprendžiama, kur užverbuotas asmuo gali būti panaudotas.

„Priešiškų valstybių žvalgybos apie žmogų pradeda rinkti informaciją tuomet, kai yra teikiami duomenys vizai gauti ir, žinoma, visas tas pėdsakas, kurį mes paliekame viešoje erdvėje yra informacija, kurią galima surasti, todėl reikia elgtis labai atsakingai. Priešiškų valstybių tarnybos nesirenka tik tų asmenų, kurie užima aukštas pareigas arba turi priėjimą prie slaptos informacijos, prie valstybinių paslapčių, kiekvienas iš mūsų gali tapti taikiniu. Rusija paskutiniais metais verbuoja bet ką, ką gali užverbuoti, ir tik po to yra sprendžiama, kur užverbuotas asmuo gali būti panaudotas, pavyzdžiui, vizualinei medžiagai rinkti, propagandai skleisti, tarpininko funkciją atlikti, ne viešą informaciją rinkti. Reikia žinoti, kad kiekvienas iš mūsų, kuris keliauja į tas šalis, gali tapti taikiniu. Jei šiuo metu nėra būtinybės vykti į Rusiją ir Baltarusiją, tai reikėtų susilaikyti nuo tų kelionių. Jeigu visgi vykstate, turėkite visus dokumentus, prašydami vizų pateikite teisingą informaciją, nuvykę į tas šalis nepažeidinėkite įstatymų, nepakliūkite į situacijas, kurias pasitelkus jus būtų galima šantažuoti ir kompromituoti“, – teigė VSD atstovė.

Lietuvoje skaičiuojami šimtai atvejų, kuomet užsienio žvalgyba bandė užverbuoti tam tikrus asmenis.

„2020 metais buvo nustatyta daugiau nei 200 asmenų, kurie turėjo kontaktą su priešiškų valstybių tarnybomis ir kai kurie kontaktai buvo jau peraugantys į bandymą verbuoti, tai tam buvo užkirsti keliai. Pernai dėl pandemijos suvaržymų, kadangi mažiau keliavome, šių atvejų yra mažiau, bet tai tikrai nėra vienas ar du atvejai“, – teigė V. Vernickaitė.

Sekmadienį vakare Vašingtono federaliniam teismui pateiktame ieškinyje raginama suimti Pensilvanijoje gyvenančią Riley June Williams (Raili Džun Viljams) dėl „smurtinio įsiveržimo ir netvarkingo elgesio Kapitolijuje“.

Dabartinė šios moters buvimo vieta nežinoma.

Remdamasis keliomis nuotraukomis ir vaizdo įrašais, nufilmuotais per sausio 6-ąją įvykusį chaotišką demonstrantų įsiveržimą, vienas FTB agentas sakė, kad R. J. Williams buvo pastebėta netoli N. Pelosi kabineto.

Vienas liudytojas, teismo dokumentuose įvardijamas tik kaip W1, bet tvirtinantis esąs „Riley June Williams buvęs širdies draugas“, teigė, kad ši moteris planavo išsiųsti nešiojamąjį kompiuterį vienam draugui Rusijoje ir parduoti jį užsienio žvalgybos agentūrai SVR.

Šis sandėris „dėl nežinomų priežasčių nepavyko, ir Williams tebeturi kompiuterį arba jį sunaikino“, sakoma teismui pateiktoje medžiagoje.

Kol kas neaišku, ar buvo iš tikrųjų pavogtas kompiuteris, priklausantis N. Pelosi. FTB nurodė šį klausimą tebetiriantis.

Keliuose vaizdo įrašuose matyti, kaip moteris, laikoma R. J. Williams, aktyviai komanduoja kitiems riaušininkams ir šaukia jiems „Į viršų, į viršų!“

Ieškinyje sakoma, kad R. J. Williams motinai, gyvenančiai Harisbergo mieste, buvo parodytos Kapitolijuje padarytos nuotraukos, ir moteris patvirtino, kad jose matoma liekna akiniuota rudaplaukė yra jos duktė.

Motina sakė, kad jos duktė „staiga susidomėjo prezidento Trumpo politika“.

R. J. Williams į Vašingtoną buvo išvažiavusi su savo tėvu, bet jiedu tą dieną atsiskyrė vienas nuo kito, kilus sumaiščiai.

Ieškinyje nurodoma, kad kai R. J. Williams sugrįžo namo, ji susikrovė lagaminą ir pasakė motinai „porai savaičių“ išvykstanti.

„Atrodo, kad Williams pabėgo“, – pažymima dokumente.

Daugelis į Kapitolijų įsiveržusių žmonių buvo atpažinti ir sulaikyti. Daugumą jų padėjo atpažinti nuotraukos ir vaizdo įrašai, paskelbti socialiniuose tinkluose.

Kapitolijus tebėra budriai saugomas, ruošiantis trečiadienį įvyksiančiai išrinktojo prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) inauguracijai, baiminantis, kad riaušininkai gali mėginti sutrikdyti šią ceremoniją.

V. Putinas, didžiąją dalį koronaviruso epidemijos praleidęs savo rezidencijose Rusijos sostinės apylinkėse ir prie Juodosios jūros, apsilankė SVR būstinėje pietų Maskvoje, nesibaigiant kontroversijai dėl šalies saugumo tarnybų darbo.

1991 metais KGB Pirmosios vyriausiosios valdybos įpėdine tapusi agentūra sekmadienį minėjo savo įkūrimo šimtmetį. Gruodžio 20 dieną Rusija taip pat atiduoda duoklę visų saugumo tarnybų nariams, įskaitant vidaus žvalgybos tarnybos FSB darbuotojus.

Kalbėdamas prie SVR būstinės, V. Putinas, pats kadaise dirbęs KGB, padėkojo visiems „patikimiems ir drąsiems žmonėmis“, saugantiems Rusiją nuo „išorinių ir vidinių grėsmių“.

„Veiksmingas saugumo institucijų darbas, reglamentuojamas įstatymų ir nacionalinių interesų, Rusijai visuomet buvo ir bus išskirtinai svarbus“, – sakė valstybės vadovas.

„Tai viena svarbiausių suverenios, demokratinės ir nepriklausomos mūsų daugiatautės visuomenės raidos garantijų“, – pridūrė prezidentas.

66 metų Kremliaus vadovas gyrė SVR darbą, kuris, jo teigimu, turėjo įtakos tiek Rusijos, tiek viso pasaulio istorijos eigai.

V. Putinas išreiškė viltį, kad išorės žvalgybos pareigūnai ir toliau kovos su „potencialiomis grėsmėmis“ Rusijai. Vis tik šįkart neapsiėjo be reto viešo papeikimo: prezidentas paragino tarnybą „pagerinti savo analitinių dokumentų kokybę“.

Kreipdamasis į FSB ir kitų su terorizmu kovojančių tarnybų narius, V. Putinas pabrėžė, kad jie turi ir toliau elgtis „ryžtingai“.

„Taip pat būtina pasinaudoti dabartinėmis sėkmėmis, kalbant apie kontržvalgybą“, – pridūrė jis.

V. Putinas gyrė rusų saugumo pareigūnus, praėjusią savaitę Vakarų žiniasklaidai paskelbus tyrimą, kuriame prieinama prie išvados, jog FSB agentai buvo atsakingi už Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimą sovietų mokslininkų sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Kremliaus šeimininkas nesureikšmino šio tyrimo, atlikto vadovaujant tiriamosios žurnalistikos leidiniui „Bellingcat“. Anot prezidento, jei Rusijos tarnybos norėtų apnuodyti A. Navalną, „tai būtų padaryta“.

Buvo užblokuota ir kitų Irane, Vietname ir Mianmare užregistruotų „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrų dėl „kišimosi į užsienio šalių ar vyriausybių reikalus“, nurodė „Facebook“ saugumo politikos vadovas Nathanielis Gleicheris (Natanielis Gleicheris).

Rusijoje veikęs tinklas, sudarytas iš 78 „Facebook“ ir keturių „Instagram“ paskyrų, daugiausia dėmesio skyrė Ukrainai ir kaimyninėms šalims ir skelbė turinį apie Sirijos konfliktą, etninę įtampą Kryme ir virš Ukrainos skridusio Malaizijos lėktuvo numušimą 2014 metais.

„Nors šį tinklą valdę žmonės mėgino nuslėpti savo tapatybes ir koordinaciją, mums atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad jie turi ryšių su Rusijos karinės žvalgybos tarnybomis“, – tinklaraštyje parašė N. Gleicheris.

Toks žingsnis yra naujausios socialinių tinklų pastangos pažaboti manipuliavimą iš užsienio šalių, įskaitant mėginimus dirbtinai skleisti tam tikras politines idėjas, neretai pasitelkiant dezinformaciją.

Bendrovė „Facebook“ informavo taip pat išardžiusi kitus tinklus Irane, Vietname ir Mianmare.

Šešios Irane užregistruotos „Facebook“ ir penkios „Instagram“ paskyros, skyrusios dėmesį JAV ir Vašingtono bei Teherano santykiams, buvo ištrintos dėl „koordinuoto klaidinančio elgesio“ ir akivaizdžių sąsajų su panašiu tinklu, kurį bendrovė likvidavo 2019 metų pradžioje.

„Jie dalijosi pranešimais apie politines naujienas ir geopolitiką, įskaitant pranešimus tokiomis temomis kaip JAV rinkimai, krikščionybė, JAV ir Irano santykiai, JAV imigracijos politika, JAV Artimųjų Rytų politikos ir visuomenės veikėjų kritika, taip pat pokalbių apie Irano ir JAV rinkimus su mokslininkais, visuomeniniais veikėjais ir straipsnių autoriais vaizdo įrašais“, – pareiškė N. Gleicheris.

Dar 13 Mianmare ir Vietname užregistruotų „Facebook“ paskyrų buvo pašalintos todėl, kad buvo naudojamos tvarkant netikrus puslapius, „apsimetančius nepriklausomais telekomunikacijų vartotojų naujienų centrais“, niekinančius su jais konkuruojančias įmones, teigiama „Facebook“ pranešime.

Paaiškėjo, kad šie puslapiai siejami su Mianmaro telekomunikacijų paslaugų tiekėja „Mytel“ ir panašia Vietnamo bendrove „Viettel“, taip pat su vietnamiečių ryšių įmone „Gapit Communications“.

Solsberio įvykio aidai

Kerštas – šaltas patiekalas, ypač šnipinėjimo pasaulyje. Taip Prancūzijos dienraštis "Le Monde" apibūdino beprecedentę operaciją, kurią jungtinės trijų valstybių pajėgos surengė prieš Rusijos žvalgybą. Ji inicijuota po to, kai 2018-ųjų kovą Solsberyje buvo pasikėsinta į Didžiojoje Britanijoje prieglobstį radusį buvusį Rusijos žvalgybos valdybos agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą.

Pasikėsinimas panaudojus mirtinai nuodingą cheminį preparatą "Novičiok", baigėsi ne tik tarptautiniu skandalu, kurio padarinius – įtampą ir sankcijas – Maskva jaučia iki šiol, bet ir Vakarų žvalgybų kontrataka. Britų, prancūzų ir šveicarų specialiosios tarnybos kartu su partneriais iš JAV nustatė penkiolika Rusijos šnipų, kurie nuo 2014 m. iki 2018 m. pabaigos su įvairiomis užduotimis keliavo po Europą.

Smogikų bazė

Remdamasis žvalgybos ataskaita "Le Monde" pranešė, kad Rusijos vyriausiosios žvalgybos valdybos elitinio 29155-ojo dalinio nariai įvairiu metu yra lankęsi Prancūzijos pietryčiuose esančiame Aukštutinės Savojos regione netoli Šveicarijos ir Italijos pasienių. Šamoni, Evianas, Anmasas – šiuose aktyvų žiemos laisvalaikį mėgstančių turistų gausiai lankomuose miestuose buvo Rusijos žvalgybos valdybos specialiojo padalinio logistikos centras.

Aukšto rango Prancūzijos žvalgybos pareigūnas "Le Monde" teigė, kad minėtas kalnų regionas veikiausiai buvo pagrindinė 29155-ojo dalinio bazė.

Šis padalinys priklauso 161-ajam žvalgybos mokymo centrui. Šaltojo karo metais čia buvo rengiami "komunistinių partizanų kadrai", skirti misijoms Azijoje, Afrikoje ar Centrinėje Amerikoje.

"Griuvus Berlyno sienai, šis padalinys įslaptintas ir dabar užsiima žmogžudystėmis, sabotažu ar neaiškiomis užduotimis, tokiomis kaip negyvos pašto dėžutės – slapti agentai visame pasaulyje naudoja tokias komunikacijos priemones", – rašo "Le Monde".

Šamoni, Evianas, Anmasas – šiuose aktyvų žiemos laisvalaikį mėgstančių turistų gausiai lankomuose miestuose buvo Rusijos žvalgybos valdybos specialiojo padalinio logistikos centras.

Tranzito stotelė

Anksčiau internetinių tyrimų agentūrų "Bellingcat" ir "The Insider" paskelbtą minėto dalinio narių sąrašą "Le Monde" papildė dar penkiomis pavardėmis. Juos "Le Mondo" vadina be skrupulų: žmogžudžiais.

Kai kurie šių agentų Aukštosios Savojos regione lankydavosi nuolat, kai kurie čia buvo atvykę tik po vieną ar du kartus. Manoma, kad tokiu būdu agentai plovė savo pėdsakus: jų kelionės iš Londono ar Madrido į Šamoni ar Evianą galėjo kelti mažiau įtarimų nei tiesioginiai skrydžiai į naujos "misijos" vietą.

Prancūzijos kontržvalgybos agentūros žiniomis, minėtas elitinis dalinys veikė ne tik Vakarų valstybėse, bet ir ten, kur Rusija rodo ypatingą dėmesį ir visais įmanomais būdais bando sustiprinti savo įtaką, – Bulgarijoje, Moldovoje ir Juodkalnijoje.

Kaip žinoma, 2016-isiais Juodkalnijoje buvo bandoma įvykdyti valstybinį perversmą ir tokiu būdu sutrukdyti šiai Balkanų šaliai įstoti į NATO. Gegužę teismas paskelbė kaltais keturiolika pučistų, tarp jų – ir du rusų agentai.

Prancūzijoje veikėjai iš 29155-ojo padalinio neatliko jokių specialiųjų operacijų. Didžiosios Britanijos, Šveicarijos ir Prancūzijos kontržvalgyba nerado teritorijoje jokių slėptuvių su ginklais, nenustatė, kad rusų smogikai turėtų bendrininkų tarp vietos gyventojų.

Naujokai ir seni pažįstami

Tarp Aukštutinės Savojos mėgėjų buvo ir juodaisiais Solsberio turistais praminti S.Skripalio nuodytojais vadinami Aleksandras Miškinas (žinomas kaip Aleksandras Petrovas), Anatolijus Čepiga (pagarsėjęs kaip Ruslanas Boširovas) ir operacijos Solsberyje koordinatorius generolas majoras Denisas Sergejevas (žinomas Sergejaus Fedotovo vardu). Šis buvo pastebėtas ir Bulgarijoje: 2015 m. balandį jis vadovavo pasikėsinimui į Kremliaus interesams regione trukdžiusį bulgarų verslininką Jemeljaną Gebrevą.

Šniukštinėdami pasikėsinimo pėdsakais, "Bellingcat", "The Insider" ir vokiečių žurnalas "Der Spiegel" yra nustatę kitų šešių minėto padalinio narių, atsakingų už saugumą ir logistiką, slapyvardžius.

"29155-ajam daliniui priklauso ir už saugumą ir logistiką atsakingi agentai Vladimiras Popovas, Nikolajus Koninichinas, Ivanas Lebedevas, Danila Stepanovas, Sergejus Pavlovas, Georgijus Gorškovas. Šie žmonės dalyvavo kitose operacijos, pvz., aneksuotame Kryme ir per kampaniją, kuria siekta destabilizuoti padėtį Moldovoje", – teigiama Prancūzijos dienraštyje.

Anot "Der Spiegel", kai kurie iš jų – karo Afganistane, Čečėnijoje, Ukrainoje veteranai. Jiems vadovauja generolas Andrejus Averjanovas. Dienraščio "New York Times" turimi duomenys atskleidžia jo ypatingą ryšį su kai kuriais kolegomis: amerikiečių turimoje nuotraukoje iš A.Averjanovo dukters vestuvių šis įamžintas su A.Čepiga.

"Le Monde" tyrimas, patvirtintas žvalgybos šaltinių, leido identifikuoti dar daugiau slapyvardžių: tai Aleksandras Kulaginas, Jevgenijus Larinas, Timūras Nuzirovas, Namanas Jusupovas ir Genadijus Švecas.

Vengė sukelti įtarimų

Viešėdami Prancūzijoje, minėti šnipai neužmezgė ryšio su kolegomis iš kitų žvalgybos valdybos padalinių, pvz., 26165-uoju padaliniu, atsakingu už karinį kibernetinį šnipinėjimą, kurio nariai taip pat keliavo per Šveicariją ir Aukštutinę Savoją, lankėsi Anmase bei Eviane. Šio padalinio atstovai yra dalyvavę operacijose prieš Šveicarijoje veikiančią Pasaulio antidopingo agentūrą (WADA). Manoma, kad vykdydami nurodymą vengti bendrauti su šiais kolegomis, smogikai bandė apsaugoti su diplomatine Rusijos konsulatų ar ambasados Prancūzijoje priedanga veikiančius šnipus nuo demaskavimo.

Rusijos žvalgybos pareigūnams, užsiimantiems kibernetiniu šnipinėjimu, pastaraisiais metais buvo skiriama daug dėmesio Vakaruose. Tokiu būdu buvo demaskuota ir jų operacija – bandymas įsilaužti į Hagoje įsikūrusios Cheminių ginklų draudimo organizacijos kompiuterius. Ją vidurį dienos įžūliai įsikūrę netoli organizacijos būstinės bandė įvykdyti keturi su Rusijos diplomatiniais pasais į Nyderlandus atvykę asmenys.

Šio dalinio "vyrukai išsiunčiami, kai kažkas turi būti nužudytas ar išlėkti į orą".

Profesionalūs žudikai

29155-asis padalinys tuo metu buvo likęs Vakarų žvalgybos nuošalėje. "Tai ranka, ne smegenys", – taip Rusijos žvalgybos struktūros vienetą apibūdina saugumo ekspertas Markas Galeottis iš "Royal United Services Institute". Šio dalinio "vyrukai išsiunčiami, kai kažkas turi būti nužudytas ar išlėkti į orą", – žurnalui "Der Spiegel" sakė ekspertas iš Londono.

Vakarų žvalgybos duomenimis, Rusijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU) – Rusijos įrankis kovoti hibridinį karą Europoje. Tai propagandos ir dezinformacijos skleidimu, kibernetinėmis atakomis bei karine konfrontacija užsiimanti institucija. Tačiau žudymais užsiima ne vien GRU, bet ir vidaus žvalgybos valdyba (FSB): būtent šios institucijos užsakymu 2006-aisiais buvo mirtinai apnuodytas į Vakarus perbėgęs buvęs rusų šnipas Aleksandras Litvinenko.

Anot M.Galeotti, užsienyje vykdomos abiejų tarnybų operacijos skiriasi. Nors jis neatmestų tikimybės, kad naujausia slapta operacija – Sakartvelo piliečio Zelimchano Changošvilio nužudymas Berlyne yra FSB rankų darbas, pastarąją struktūrą derėtų laikyti labiau "politine policija", veikiančia daugiausia Rusijos viduje. Karinė GRU dirba agresyviau, o operacijos užsienyje – jos pagrindinė veiklos sritis.

Kruvini pėdsakai – ir Berlyne

Žinia apie Prancūzijos kurortuose savo bazę įkūrusius Rusijos žvalgybos smogikus pasirodė tuoj po to, kai Vokietija paskelbė išsiunčianti iš šalies du Rusijos ambasados Berlyne darbuotojus. Šis sprendimas susijęs su byla dėl minėtos Z.Changošvilio žmogžudystės Berlyne.

Vokietijos prokurorų teigimu, esama pakankamai įrodymų, kad žmogžudystė yra susijusi su Rusijos valdžios institucijomis ir buvo įvykdyta Rusijos valstybės ar Čečėnijos nurodymu.

Nužudytasis 40-metis, buvęs lauko vadas per Čečėnijos karą, rugpjūčio 23 d. nušautas Berlyno parke. 2015 m. į jo gyvybę jau buvo pasikėsinta Tbilisyje. Nežinomi asmenys aštuonis kartus šovė į jį, kai jis važiavo automobiliu. Po to Z.Changošvilis su šeima paliko Sakartvelą.

Per pasikėsinimą Berlyne Z.Changošviliui buvo dukart šauta į galvą iš arti, tarsi įvykdant egzekuciją. Įvykio liudininkai pasakojo matę, kaip vyras išmeta į upę akmenų prikrautą krepšį, į kurį buvo įdėtas jo ginklas. Vokietijos policija neilgai trukus suėmė 49 m. Vadimą S. iš Čečėnijos.

Scanpix nuotr.

Žurnalistinių tyrimų tinklalapio "Bellingcat" žiniomis, sulaikytasis naudojo suklastotus asmens tapatybės dokumentus. Tai esąs 54 m. Vadimas Krasikovas, užaugęs Kazachstane ir kurį laiką gyvenęs Sibire. Anksčiau V.Krasikovas buvo apkaltintas vieno rusų verslininko nužudymu Maskvoje 2013 m. Tąsyk užpuolikas prie savo aukos taip pat privažiavo dviračiu.

Rusija įtraukė V.Krasikovą į Interpolo ieškomų asmenų sąrašą, tačiau vėliau jo pavardę iš sąrašo išbraukė ir pasirūpino, kad jam būtų išduoti nauji, suklastoti asmens tapatybės dokumentai. Anot Vokietijos žiniasklaidos, įtariama, kad jį užverbavo Rusijos žvalgybos agentūros.

Nors iš pradžių Vokietijoje buvo linkstama žmogžudystę laikyti Berlyne klestinčių nusikaltėlių klanų karo apraiška, nauji duomenys prilygino Z.Changošvilio nužudymą pasikėsinimu į S.Skripalį.

Incidentas Solsberyje sukėlė didžiulį tarptautinį pasipiktinimą. Reaguodamos į šį įvykį Vakarų šalys, įskaitant JAV, išsiuntė dešimtis Rusijos diplomatų.

ELTOS, BNS inf.

„Mano duomenimis, tai yra veidrodinės priemonės“, – penktadienį sakė S. Naryškinas.

Lietuvos prezidentas suteikė malonę dviem dėl šnipinėjimo 2017 metais nuteistiems Rusijos piliečiams Nikolajui Filipčenkai ir Sergejui Moisejenkai.

BNS šaltinių teigimu, pagal susitarimą Maskva turėtų suteikti malonę dviem Rusijoje kalinamiems Lietuvos piliečiams Jevgenijui Mataičiui ir Arstidui Tamošaičiui, nuteistiems 2016 metais.

Maskvos teismas Lietuvos pilietį A. Tamošaitį nuteisė kalėti 12 metų, Karaliaučiaus srities teismas dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turinčiam J. Mataičiui skyrė 13 metų nelaisvės.

Maskva teigia, kad jiedu vykdė Lietuvos karinės žvalgybos užduotis. Lietuvos pareigūnai ryšio su šiais asmenimis niekada nekomentavo.

Pagal susitarimą Rusija tuo pat metu taip pat gali suteikti malonę už šnipinėjimą nuteistam Norvegijos piliečiui, buvusiam pasieniečiui Frodei Bergui.

N. Filipčenko Lietuvoje buvo nuteistas dešimčiai metų nelaisvės. Lietuvos teisėsaugos teigimu, jis buvo kadrinis Federalinis saugumo tarnybos FSB darbuotojas.

Karininkas S. Moisejenka dėl Lietuvos karininko užverbavimo buvo nubaustas dešimt su puse metų nelaisvės.

Rusams malonė suteikta remiantis šią savaitę įsigaliojusia Baudžiamojo kodekso nuostata, kuri reglamentuoja apsikeitimą šnipais.

Lietuvai ir Rusijai pasiekus susitarimą dėl šnipų mainų, prezidentas G. Nausėda penktadienį popiet susitiks su Valstybės saugumo departamento vadovu Dariumi Jauniškiu.

Prezidentūros pranešime teigiama, kad susitikimas vyks 14.15 valandą.