Praėjusį ketvirtadienį prasidėjęs ir visą savaitgalį vykęs 12-asis tarptautinis folkloro festivalis "Parbėg laivelis" miestiečius kvietė atrasti folkloro įvairovę.

Šį kartą sulaukta svečių iš Estijos, Latvijos, Ispanijos, Kroatijos, Makedonijos, Rusijos, Serbijos, Suomijos, Ukrainos ir įvairių Lietuvos regionų.

Programa džiugino ne tik Dangės skvere, bet pirmą kartą – ir ant kelto, plukdančio į Smiltynę, denio, kur įvairiomis kalbomis festivalio dalyviai atliko marių dainas. Taip jie prisistatė ir pradėjo festivalį.

Tai supykdė su vaiku į Smiltynę keliavusią klaipėdietę mamą.

"Kelte – rusų propaganda, šventė ar dar kas. Kodėl aš ir mano išsigandęs vaikas turi klausytis tokio absurdo? Reikia kelti šį klausimą, nes tai yra siaubas ir nepagarba šaliai bei jos žmonėms. Tokie dalykai turi būti daromi prie ambasadų, o ne viešosiose vietose. Kaip mes reprezentuojame Lietuvą? Kaip "ruskyną", negerbiantį kultūros. Tai patinka tik rusakalbiams", – apie kultūrinį renginį atsiliepė moteris.

Klaipėdietė, ko gero, nežinojo apie mieste vykusią tarptautinę šventę, skatinančią įvairių tautų bendrystę, kultūros ir tradicijų puoselėjimą.

Juk mes negalėjome neleisti koncertuoti rusų grupei.

"Tai yra tarptautinis festivalis, turėjome svečių ir iš Kroatijos, Makedonijos, kolektyvai tikrai keitėsi. Buvo skelbiamas grafikas, kiekvienas jų koncertavo po vieną valandą. Juk mes negalėjome neleisti koncertuoti rusų grupei. Tai būtų netolerantiška", – stebėjosi Klaipėdos etnokultūros centro atstovė Ina Štomberkienė.

Uostamiestyje festivalio metu viešėjo du kolektyvai iš Rusijos. Kai kurie klaipėdiečiai pastebėjo priešingai, esą jokios politikos šventėje nebuvo, už rankų susikibę linksminosi rusai, ukrainiečiai ir kiti renginio dalyviai.

"Nenorėjome kažko išskirti, visi mums vienodi – ir rusai, ir kroatai, ir serbai. Festivalyje dėmesį skyrėme tradicijoms, o ne į tai, kokia kalba žmonės kalba. Aišku, pasipiktinimų visada būna, ir tai yra natūralu. Negali folkloras patikti visiems. Gal dabar per daug dėmesio kreipiama į rusus?" – kėlė klausimą I.Štomberkienė.

G. Lepsas – vienas tų atlikėjų, kurie gali sau leisti kūrybinius eksperimentus, jo dainas sudėtinga nusakyti kokio nors žanro ar temos rėmuose. Jubiliejinis koncertas, kuriame skambės geriausios dainos, neapsieis ir be premjerų – dainininkas atliks ir visai naujų negirdėtų dainų. 

Muzikanto, kurio tikrasis vardas Grigorijus Lepsveridzė, kelias į pripažinimą nebuvo lengvas. Sočyje gimęs ir užaugęs vaikinas, muzikuoti pradėjęs dar mokykloje, grojo ir dainavo vietiniuose restoranuose. Po kurio laiko į Maskvą išvykusio trisdešimtmečio dainininko Rusijos sostinėje niekas nelaukė. Tam, kad išgyventų, G. Lepsui vėl teko uždarbiauti restoranuose. Prireikė kelerių metų ir pažinties su Anatolijumi Dolženkovu bei Evgenijumi Kobylianskiu, kol 1995 m. jis pagaliau įrašė pirmąjį savo albumą „Natali“.

Šiandien, praėjus daugiau kaip dvidešimt metų nuo tos dienos, G. Lepsas – milijonus gerbėjų turintis muzikantas. Pirmo ryškumo žvaigžde jį pavertė 2000 m. įrašytas albumas „Ačiū, žmonės“. Per visą karjerą dainininkas išleido 13 solinių albumų, taip pat 6 geriausių savo dainų rinkinius ir septynis DVD. Jau ne vienerius metus jo pavardė nedingsta iš „Forbes“ skelbiamų turtingiausių ir sėkmingiausių Rusijos atlikėjų sąrašo viršūnės.

G. Lepsas – vienas dažniausiai koncertuoti kviečiamų Rusijos dainininkų. Bendradarbiavimas su profesionalais ir gilūs dainų tekstai buvusį restoranų dainininką atvedė iki koncertų didžiausiose Rusijos salėse ir netgi Karališkojoje Alberto koncertų salėje Londone. Duetus su Timoti, Ani Lorak ir kitais žinomais Rusijos atlikėjais įrašęs muzikantas ne kartą apdovanotas „Auksiniu gramofonu“, „Metų šansono“, „Geriausios metų dainos“ ir kitais apdovanojimais. 2014 m. Pasaulio muzikos apdovanojimuose G. Lepsas paskelbtas daugiausiai įrašų parduodančiu Rusijos atlikėju.

Bilietus į koncertą Klaipėdoje platina bilietai.lt, o į Vilniuje vyksiantį koncertą – „Tiketa“.

Teatralizuotas pasirodymas, kurį N. Baskovas pristatė po septynerių metų pertraukos, kupinas netikėtų vaidmenų ir sudėtingų techninių sprendimų. Dainininko teigimu, programos pastatymas kainavo virš 2 mln. eurų. Netrukus šį įspūdingą šou galės išvysti ir Lietuvos žiūrovai. Spalio 27 d. jis bus rodomas Vilniuje, spalio 31 d. – Panevėžyje, lapkričio 2 d. – Kaune, lapkričio 3 d. – Šiauliuose ir lapkričio 4 d. – Klaipėdoje.

Dar prieš „Žaidimo“ premjerą N. Baskovas žadėjo grandiozinį reginį: „Scenoje pasirodys 60 žmonių, bus cirko ir teatro elementų, šiuolaikinių specialiųjų efektų, transformuojamųjų dekoracijų, skambės pop dainos, klasika bei operetės“. Aleksejaus Sečenovo režisuotas šou perkelia žiūrovą į šešis skirtingus pasaulius, čia imperija keičia imperiją – Roma, Egiptas, Kinija, Japonija, o kiekvieną jų atveria stebuklinga kaukė, tapusi koncertinės programos simboliu. Scenoje N. Baskovas pasirodo vis kitame vaidmenyje. N. Baskovo koncertinio turo Lietuvoje organizatorių teigimu, muzikiniam spektakliui reikalinga įranga ir dekoracijos vos telpa į keturis vilkikus – vien tik kostiumų yra trys šimtai.

„Panašu, kad atėjo laikas, kai aš, kaip artistas, jaučiuosi užtikrintas tuo, ką darau, – prisipažino N. Baskovas. – Septynerius metus laukiau savo režisieriaus – to, kuris galės išpildyti visas mano idėjas“. Kostiumai šou trupei, kuriuos sukūrė Valentinas Judaškinas ir Vladimiras Seredinas, buvo pasiūti Prancūzijoje. Dainininkas pasakojo: „Tai tie patys žmonės, kurie siuva kostiumus TV serialui „Sostų karai“. Rusijoje neradome, kas galėtų išpildytų visus dizainerių ir režisieriaus užmojus.“ Beje, pasistengti teko ir pačiam dainininkui – dėl šou N. Baskovas atsikratė 19 kg.

„Akivaizdu, N. Baskovas Lietuvoje – itin laukiamas publikos, bilietų į jo koncertus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje liko visai nedaug“, – sako koncertinį turą organizuojančios įmonės „Bravo Events“ atstovai.

Bilietus į šou Kaune ir Klaipėdoje platina bilietai.lt, Vilniuje ir Panevėžyje – „Tiketa“, Šiauliuose – „Ticketmarket“.

Kijevas jau yra uždraudęs į šalį įvažiuoti dešimtims Rusijos atlikėjų, kurie palaikė 2014 metais Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir prorusiškų separatistų kovą šalies rytinėje dalyje.

Pagal naują įstatymą, iki 2019 metų mažiausiai 35 proc. per Ukrainos radijo stotis skambančių kūrinių turės būti įrašyti ukrainiečių kalba.

Jame taip pat numatyta, kad mažiausiai 60 proc. radijo pokalbio laidų po trejų metų taip pat turės būti transliuojama ukrainietiškai.

Parlamento pirmininkas Andrijus Parubijus šio įstatymo projekto priėmimą pavadino „svarbia pergale mūsų informaciniame kare“ su Rusija.

Ukraina išsiveržė iš Rusijos orbitos per kruviną 2014 metų vasario mėnesio proeuropietišką revoliuciją, kurią Kremlius pavadino „neteisėtu perversmu“.

Dėl Krymo aneksijos ir separatistinio karo Ukrainos rytinėje dalyje, kurį, pasak Ukrainos ir jos Vakarų sąjungininkių, Rusija kursto remdama separatistus ginklais ir kariais, Rusija ir Ukraina tapo aršiomis priešininkėmis.

Naujajame žiniasklaidos įstatyme taip pat atsispindi Ukrainos vadovybės tvirtas provakarietiškas kursas.

Radijo stotys, transliuojančios 60 proc. Europos atlikėjų kūrinių, ukrainietiškų dainų turės transliuoti tik 25 proc., o ne 35 proc., kurių reikalaujama iš daugiausia rusišką muziką grojančių radijo stočių.

Šios permainos bus įvestos palaipsniui, kad transliuotojai ir atlikėjai turėtų laiko prisitaikyti prie pasikeitusių įstatymų.

2017 metais ukrainietiška muzika turės sudaryti mažiausiai 25 proc. stočių grojaraščių, o 2018 metais – 30 proc.

Žodžių karas

Maždaug 40 mln. gyventojų turinti šalis yra susiskaldžiusi į daugiausiai rusiškai kalbančią rytinę ir ukrainietišką vakarinę dalis. Sostinėje Kijeve ir ją supančiuose centriniuose rajonuose rusiškai ir ukrainietiškai kalbančių gyventojų yra maždaug po lygiai.

Ukrainos parlamentas užrūstino Maskvą 2014 metų vasarį patvirtino įstatymo projektą, kuriame ribojamas rusų kalbos naudojamas šalies regionuose, kurių bent 10 procentų gyventojų kalba šia kalba.

Tačiau tuomet prezidento pareigas ėjęs Oleksandras Turčynovas šį įstatymą vetavo, akivaizdžiai bijodamas dar labiau įsiutinti Kremlių.

Tačiau vien tai, kad toks įstatymas vos nebuvo priimtas, įžiebė vietos rusų nepasitikėjimą vakarinėmis kaimynėmis ir Ukrainos valdžios pasirinktu provakarietišku keliu.

Ukraina tikisi iki 2020 metų pateikti prašymą dėl narystės ES, o vieną dieną tapti ir NATO nare.

Tačiau šiuos siekius žlugdo įsišaknijusi korupcija šalyje ir separatistinis konfliktas, per kurį žuvo beveik 9,4 tūkst. žmonių ir kuris visiškai nualino Ukrainos biudžetą.

Nuoseklus rusiškos muzikos brukimas valstybinių švenčių išvakarėse ar iškart po jų – jokia paslaptis ar sąmokslo teorija. Tai kartojasi kasmet. Kai kas tai įvardija informacinio hibridinio karo dalimi. Štai ir vėl skelbiama, kad iškart po Vasario 16-osios šventės Klaipėdos arenoje koncertuos Stasas Michailovas, o kovo 10 d. – "Novyje ruskije babki".

Pasak Klaipėdos arenos atstovo Remigijaus Ambrulaičio, arena su atlikėjų koncertų datomis esą neturi nieko bendro, jie pasirodymų neorganizuoja.

"Yra koncertų organizatoriai, kurie bendrauja su atlikėjais, grupėmis ir ieško salės, kur galėtų surengti šou. Skandalingų, Sovietų Sąjungą šlovinančių muzikantų pastaruoju metu pas mus nėra buvę. Tiesa, 2012 m. balandžio 15-ąją koncertavo Olegas Gazmanovas. Dabar, kiek žinau, Lietuvoje jis nepageidaujamas", – teigė R.Ambrulaitis.

Įdomu tai, kad rusiškos muzikos desantas prieš Lietuvos valstybines šventes apsireiškia kiekvienais metais. Pavyzdžiui, pernai vasario 17 d. Klaipėdoje koncertavo "Ruki vverch", kovo 10 d. pasirodė Stasas Pjecha. 2014 m. kovo 15 d. vėl apsireiškė "Novyje ruskije babki", ši grupė uostamiestyje koncertuos ir šiemet.

Žvejų rūmų direktorius Alvydas Juozas Lenkauskas patvirtino, kad kovo 10 ir 14 d. Žvejų rūmuose vyks Maskvos J.Kuklačiovo kačių teatro ir "Fiksiki" pasirodymai. Šie renginiai skirti rusakalbių vaikams ir, regis, su politika mažai ką turi bendra.

"Turėjome atvejį su "Sevastopolio valsu" pernai birželį. Buvau apsisprendęs, jei tik pamatysiu scenoje kokią nors provokaciją, išjungsiu elektrą. Beje, organizatoriai, užsakydami salę, imasi įvairių gudrybių. Praneša, kad bus spektaklis, ir viskas. O paskui paaiškėja, kad kažkas po tuo slypi. Bet dabar tokių atvejų pasitaiko vis mažiau. Lietuvėlė apsivalo nuo viso to", – mano A.J.Lenkauskas.

Klaipėdos "Švyturio" arenos renginiai labiausiai džiugina krepšinio ir rusiško popso mėgėjus. Nors Lietuvos atlikėjai čia vis dėlto užklysta, tačiau svečių iš Vakarų arena pastarąjį kartą sulaukė tik pernai. Užtat dainininkų iš Rusijos repertuare niekuomet netrūksta.

Švenčia ir jubiliejus

Vasarį posovietinės populiariosios muzikos gerbėjus "Švyturio" arena bent kartą per savaitę kvietė į dievaičių iš Rusijos pasirodymus.

Praėjusį mėnesį arenoje koncertavo šoumenas Stasas Michailovas, "MakSim", taip pat grupė "Ruki Vverh!", į Klaipėdą atgabenusi savo jubiliejinį koncertą.

Galiausiai klaipėdiečiai sulaukė Rusijos prezidento Vladimiro Putino mėgstamo Grigorijaus Lepso pasirodymo.

Kovo mėnesio repertuaras – labai panašus.

Klaipėdos kultūros židinyje ir vėl šmėžuoja rusiškos pavardės: Stasas Pjecha, Rusijos šansono karaliumi tituluojamas Michailas Šufutinskis.

Ypač linksmai atrodo 14-asis radijo "RusRadio" gimtadienis, kurio metu planuojamas žymiausių Rusijos žvaigždžių grandiozinis pasirodymas.

Organizatorių reikalas?

Šiuo metu Klaipėdos "Švyturio" arena – didžiausias kultūriniams ir sporto renginiams pritaikytas pastatas uostamiestyje. Čia priklausomai nuo renginio pobūdžio gali tilpti nuo 1,8 tūkst. iki 7 tūkst. žmonių.

Tačiau pasaulinio lygio žvaigždės, išskyrus klaipėdiečių mėgstamus rusų dainininkus, arenoje pasirodo retokai.

Dėl šio nonsenso arenos atstovai sakosi neprivalantys atsakyti, nes tai renginių organizatorių sprendimas.

Kaip teigė "Švyturio" arenos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Ambrulaitis, arena renginių neorganizuoja, todėl, anot pašnekovo, reikėtų klausti pačių organizatorių, kodėl jie taip dažnai atveža būtent rusų atlikėjus.

"Renginių organizatoriai, veikiantys Lietuvoje, koncertus ir jų laiką derina su atlikėjais. Jie ieško grupių, atlikėjų ir kitų renginių, kad iš to būtų galima daryti verslą ir uždirbti. Todėl būtent jie ir prisiima atsakomybę ir riziką dėl vieno ar kito atlikėjo atvykimo į mūsų šalį", – paaiškino R.Ambrulaitis.

Rūpi klausytojų piniginės

Natūralu, kad renginių organizatorių tikslas – pritraukti kuo daugiau žmonių ir kuo plačiau atverti jų pinigines. Dėl to būtina atsižvelgti į auditorijos poreikius. Juk apytiksliai 30 proc. Klaipėdos gyventojų save priskiria rusakalbiams.

Anot Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo Narūno Lendraičio, esant tokiai stipriai rusakalbių bendruomenei Klaipėdoje, visai natūralu, kad Rusijos atlikėjai čia sulaukia didelio susidomėjimo.

Tačiau visą atsakomybę suversti organizatoriams, pašnekovo nuomone, nėra teisinga.

"Renginio operatoriai neturėtų suversti visko organizatoriams ir atsimušinėti tokiais argumentais. Gyvename Lietuvoje ir esame Lietuvos piliečiai, todėl negalime būti abejingi tam, kas vyksta", –  kalbėjo N.Lendraitis.

Klaipėdiečiai popsui eurų negaili

Nors šių koncertų kainos nėra mažos ir priklausomai nuo pasirodančių atlikėjų svyruoja nuo 20 iki 50 eurų, į renginius susirenka neįtikėtinai daug žmonių.

"Švyturio" arenos direktoriaus pavaduotojas R.Ambrulaitis tvirtino, kad tokie renginiai vidutiniškai pritraukia nuo 1,5 tūkst. iki 5 tūkst. žiūrovų.

Paklaustas, kada pastarąjį kartą arena sulaukė atlikėjų iš Vakarų, pašnekovas nurodė, kad dar gruodžio mėnesį arenoje koncertavo grupė "Smokie".

Kultūros vedėjas rusiškų dievaičių pasirodymuose sakosi pats niekuomet nebuvęs.

"Nesu nusiteikęs prieš rusišką popkultūrą, tačiau į tokius koncertus nevaikštau. Viena vertus, reguliuoti žmonių poreikius sudėtinga, tačiau reikia jausti bendrą kontekstą ir nuotaiką šalyje", – teigė N.Lendraitis.

O.Gazmanovo neįsileido

Tiesa, praėjusiais metais Olegui Gazmanovui surengti savo šou Klaipėdoje nepavyko.

Dar 2013-aisiais Vilniuje vykusio koncerto metu jam užtraukus Sovietų Sąjungą šlovinančią dainą "Pagaminta SSRS", uostamiesčio arenos durys buvo užtrenktos. Šis atlikėjas tapo nepageidaujamas ir visose didžiosiose šalies arenose.

"Visa tai susiklostė natūraliai, nes tiek pačiam organizatoriui, tiek ir arenai nebūtų buvę palanku surengti tokio atlikėjo pasirodymą. Tiek iš pilietinės, moralinės, tiek ir finansinės pusės", – aiškino R.Ambrulaitis.

Arena tam tikrų atlikėjų buvo atsisakiusi ir anksčiau, tačiau dėl kitų priežasčių.

"Buvo atsisakoma dėl to, kad nevyktų panašaus pobūdžio renginiai vienas po kito. Todėl arba siūloma perkelti į kitą laiką, arba apskritai nerengti. Bet vėlgi – sprendimą priima organizatorius, nes tai yra jo projektas, jis pasveria, ar jam tai naudinga", – pasakojo pašnekovas.

Svarbu neperžengti ribos

Kultūros skyriaus vedėjas pripažino, kad tokia situacija gana dviprasmiška.

"Tiesa, nesu pozityvus tokių renginių atžvilgiu, bet sykiu nenoriu būti radikalus, kol tai neperžengia tam tikros ribos. Rusijos atlikėjų pasirodymai nėra blogis, jei jų metu neskleidžiama propaganda", – asmeninę nuomonę išsakė N.Lendraitis.

Panašu, kad rusiškas popsas dominuoja tik Klaipėdos arenoje.

Palyginimui, Kauno "Žalgirio" arenoje kovo mėnesį pasirodys atlikėjas Bryan Adams, o sostinės "Siemens" arenoje išvysime elitinį pasaulio šou "Cirque du Soleil".

Tuo pat metu klaipėdiečiai užsienio atlikėjų atžvilgiu gali rinktis nebent rusiškų popžvaigždžių pasirodymus.