Lietuvos sporto universiteto (LSU) Fizinio ir socialinio ugdymo katedros profesoriaus dr. Arūno Emeljanovo teigimu, išsamių mokslinių studijų, nagrinėjančių Sacharos dulkių poveikį mūsų organizmui fizinio aktyvumo lauke metu, nėra. Tačiau galima rasti ne vieną studiją, kuri tiria fizinį aktyvumą ir oro taršą.

„Yra įvairių mokslinių tyrimų išvadų apie oro užterštumo įtaką sportuojantiesiems lauke. Vienų mokslininkų teigimu, sveikiems žmonėms fizinio aktyvumo lauke nauda atsveria galimas oro užterštumo pasekmes sveikatai. Kiti tyrimai rodo, kad sergantiesiems astma ar kitomis plaučių ligomis ilgesnis buvimas užterštame ore fizinio aktyvumo metu gali būti žalingas“, – sako LSU profesorius.

Įvertinęs šias mokslinių tyrimų išvadas, A. Emeljanovas kviečia ir šiuo metu neatsisakyti fizinio aktyvumo. Jo teigimu, galima rinktis uždaras patalpas, sporto klubus ar pan.

„Sveikiems žmonėms, kurie sportuoja lauke, rekomenduočiau žemą ar vidutinį fizinį aktyvumą, nes didelio fizinio aktyvumo metu dažniau ir giliau kvėpuojame per burną nei per nosį, todėl į kvėpavimo takus patenka daugiau kietųjų dalelių, o tai gali turėti neigiamos įtakos mūsų sveikatai. Be to, šiuo metu patarčiau atsisakyti (arba gerokai sumažinti) fizinį krūvį lauke tiems, kurie serga astma ir įvairiomis plaučių, širdies kraujagyslių ligomis ir įvairiomis lėtinėmis ligomis“, – rekomenduoja profesorius dr. A. Emeljanovas.

Silpnumas ir sunkumas judant ir kvėpuojant, tai gali būti nebūtinai dėl ilgojo savaitgalio padarinių, o dėl šiuo metu fiksuojamo oro užterštumo.  

„Kreipiasi gerokai daugiau pacientų, skambina ir prašo padėti, nes dūsta ar blogai jaučiasi“, – teigė RVUL gydytoja pulmonologė Giedrė Grigienė. 

Sacharoje vyksta labai intensyvi dulkių audra, kurios dulkės tvyro ir virš Lietuvos. Dulkės iš Šiaurės Afrikos atkeliavo jau nuo sekmadienio, tad ypač pasisaugoti turėtų – nėščiosios, senjorai, kūdikiai ir sergantieji.  

„Žmonės, kurie turi kvėpavimo ligų, bronchų astmą, lėtinę abstrukciją, tai šios ligos pasižymi uždegimu kvėpavimo takuose, o įkvepiamos dulkės dar labiau ūmina simptomus“, – aiškino G. Grigienė.

„Sacharos dulkės turi savo sudėtį – daug silicio ir magnio, tad jautresni žmonės pajuto, kad yra sunkiau kvėpuoti, akis griaužia. Visas šis dalykas – pavojingas tiems, kas turi sveikatos sutrikimų. Nerekomenduojama būti lauke, o kitiems vengti pasivaikščiojimų ar buvimo lauke su vaikais“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos agentūros skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taip pat rekomenduojama mažiau vėdinti patalpas. 

„Jeigu pacientai jaučia, kad jiems negera, o reikia išeiti į lauką, tada rekomenduojame užsidėti kaukes“, – rekomendacijomis dalinosi V. Bimbaitė.

Prasta oro kokybė ne tik miestuose, nes tarša fiksuojama visose oro kokybės tyrimų stotyse. Didesnes daleles galima iščiaudėti ar pašalinti kosint, nes kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia, ten nusėda ir gali pradėti kauptis, suformuodamos palankią terpę išsivystyti lėtinei ligai. 

Sacharos dulkės turi savo sudėtį – daug silicio ir magnio, tad jautresni žmonės pajuto, kad yra sunkiau kvėpuoti, akis griaužia.

Į organizmą dalelių gali patekti ir per akių gleivinę, tad net ir sveikiems, kurie dulkių gali ir nepajusti, specialistai turi rekomendacijų.  

„Mažinti fizinį krūvį lauke, nesportuoti, drėkinti patalpas, kad dalelės nusėstų“, – sakė Panevėžio ekologė Rūta Taučikienė. 

Toks reiškinys nėra itin retas, nes nutinka kartą ar du per metus.  

„Prognozuojama, kad balandžio trečiąją, pasikeitus oro sąlygoms, tarša pradės mažėti“, – tikino R. Taučikienė. 

Be to, nereikėtų nustebti, kad po lietaus gali likti dulkių pėdsakų. 

Dažniausiai tokią situaciją lemia tarša, susidaranti deginant kurą, bei transporto emisijos. Teršalai kaupiasi ore dėl šiuo metu esančių labai nepalankių sklaidos sąlygų – sumažėjusios vertikalios turbulencijos, silpno vėjo bei kritulių nebuvimo.

Be to, oro masė iš pietų atnešė Sacharos dulkių, nepaisant to, jog nuo šios dykumos esame per daugiau nei 3 tūkst. kilometrų. Vertėtų žinoti, kad globaliame oro masių judėjime toks atstumas anaiptol nėra didelis.  

Afrikos, Azijos ir kitų žemynų dykumų dulkės – nemaža oro taršos problema. Maždaug pusė visų mineralinių dalelių Žemės atmosferoje yra vėjo audrų metu pakeliamos būtent iš Sacharos dykumos, iš kur kasmet į atmosferą patenka 1-3 gigatonų dulkių.

Šios dulkės pridaro nemažai bėdų artimiausiems regionams – pietinei Europai, Kanarų salynui, kur neretai pasitaiko padidintos kietųjų dalių koncentracijos epizodai. Tačiau į šiaurę pernešama tik 12 proc. Sacharos dulkių, 28 proc. jų pernešama į vakarus ir pasiekia Pietų ir Centrinę Ameriką, o didžioji dalis (60 proc.) – į pietvakarius, Gvinėjos įlankos kryptimi.

Scanpix nuotr.

Afrikos dulkės įveikia Atlantą per 5-7 dienas, tuo tarpu Azijos, didžiąja dalimi Gobio dykumos, dulkės per Ramųjį vandenyną pasiekia vakarinę JAV pakrantę per 7-10 dienų. Aukštis, kuriame vyksta kietųjų dalelių pernašos, priklauso nuo regiono ir vidutiniškai būna 2-6 km ribose.

Analogiškai pernešami ir antropogeninės kilmės teršalai. Štai vakarinę JAV pakrantę pasiekia teršalai iš Kinijos, Indijos, kitų Azijos šalių. Matavimų bei modeliavimo duomenimis iki 65 proc. pažemio ozono koncentracijos JAV vakarinėje dalyje lemia oro tarša Azijoje. Azoto oksidams pernašos per Ramųjį vandenyną metu reaguojant su kitais atmosferos komponentais susidaro ozonas.

Poliarinėse platumose, Špitcbergeno salyne apie 25 proc. sulfatų atmosferos aerozolyje yra ne jūrinės kilmės, tai yra, atkeliavę su oro masėmis. Tai tik keletas pavyzdžių, jog teršalai atmosferoje cirkuliuoja labai dideliais atstumais, ir tik sutelktos visų valstybių pastangos sumažinti taršą gali duoti apčiuopiamų rezultatų.

Lietuvoje vyrauja vakarų ir šiaurės vakarų krypties oro srovės. Kolegos iš Fizinių ir technologijos mokslų centro, analizuodami Preilos oro monitoringo stoties duomenis, konstatuoja, jog daugiausiai  (22 proc.) sieros ir azoto oksidų atnešama iš vakarų. Tolimų oro masių taršos įnašas padidėja iki beveik 47 proc. pridedant pietų, pietryčių ir pietvakarių oro mases. Dominuojant pietų ir vakarų oro masėms, stebima ir didžiausia pažemio ozono koncentracija.

Už didelę dalį oro taršos, ypač šaltuoju laikotarpiu, veikiausiai turime „padėkoti“ artimiausiai kaimynei Lenkijai. The Economist teigimu, Lenkija yra vienintelė Europos valstybė, kurioje energijos gamybai akmens anglies sunaudojama daugiau nei 1990 metais. Tarp 100 Europos miestų su didžiausia oro tarša – 29 Lenkijos miestai. 

Savaitgaliui meteorologai žada švaresnę oro masę iš šiaurės, tad galėsime lauke saugiai pasidžiaugti beprasidedančiu pavasariu.

Dėl to Taline ėmė temti maždaug 13 val. vietos laiku. Palydovų padarytos nuotraukos rodo, kad priežastis yra Portugalijos gaisrų dūmai bei suodžiai ir dulkės iš Sacharos dykumos.

Sinoptikė Taimi Paljak Estijos radijui sakė: „Peržiūrėjome nuotraukas iš palydovų, o Suomijos meteorologijos tarnyba irgi patvirtino, kad iki mūsų atėjo ir gaisrų Portugalijoje dūmai ir suodžiai, taip pat, iš dalies, dulkės iš Sacharos.“

Pasak sinoptikės, trečiadienį ryte oro masės pakeis judėjimo kryptį ir į Estiją atslinks švaresnio ir vėsesnio oro masės.

Tuo tarpu Suomijos pietuose buvo pastebėta, kad Saulė dieną paraudonavo.

„Kai Saulė šviečia pro orą su pelenų ir dulkių dalelėmis, spinduliai lūžta, mėlyna šviesa „dingsta“, todėl Saulės diskas atrodo raudonas“, – portalui „Yle“ aiškino suomių meteorologas Toni Hellinenas (Tonis Helinenas). Pasak jo, „raudonos Saulės“ reiškinys Suomijoje yra itin retas.

Daugybė nustebusių Suomijos gyventojų leidinių redakcijoms siuntė šimtus šio reginio nuotraukų.