Šis koncertas yra visa vasarą vykstančio „Pažaislio liepų alėjos vakarų“ festivalio dalis. Užsienio atlikėjai šiame festivalyje pasirodo pirmą kartą.
Vienuolyno kiemelyje juntamas gamtos ir ramybės pulsas, tad žiūrovai į koncertą atėjo nelabai įpareigojančiais rūbais, o kai kurie organizatorių prašymą esant lietingam orui pasirūpinti apsauga nuo lietaus priėmė per daug rimtai, tad kur ne kur buvo matyti žmonės su lietpalčiais. Vis dėlto, keturi gerai žinomo ansamblio „Suliko“ solistai savo balso tembrais glostė susirinkusiųjų širdis, o keliais balsais atliekami kūriniai savo skambesiu priminė darniai giedančio choro galią.
Ansamblis „Suliko“ šiais metais yra labai dažnas svečias Lietuvoje minint Lietuvos valstybės atkūrimo ir Sakartvelo nepriklausomybės atkūrimo 100- mečius – prieš tai gegužę viešėję Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje jie surinko pilną žiūrovų salę.
Nors vakaras buvo išties ramus, Pažaislio vienuolyno kiemelyje toli gražu ne visos žiūrovams skirtos vietos buvo užimtos – bene kiekvienoje iš kelių dešimčių prieš sceną išstatytų eilių galima buvo matyti bent po kelias laisvas vietas. Tai nesutrukdė atlikėjams po kiekvieno atlikto kūrinio girdėti garsias susirinkusios publikos ovacijas. Jaunimo žiūrovų gretose nebuvo daug, o ir didelę dalį atėjusių sudarė susižavėjimo atlikėjais neslepiančios ir netgi ašarą išspaudžiančios žiūrovės. Dvi valandas trūkusio koncerto metu keturi iš Sakartvelo atkeliavę atlikėjai atliko dainas ne tik a capella, bet ir papildydavo polifoninį balsų skambesį gyvai skambančios gitaros arba įrašyta muzikine aranžuote.
Vieną kūrinį po kito atlikę užsienio solistai sceną užleido ir romansų primadona tituluojamai Liuba Nazarenko, pakerėjusiai publiką savo žemu, aksominiu tembru. Įsijautusi į muzikos ritmą ji į virpino orą praeito amžiaus miesto, saloniniais, liaudies bei čigonų- rusų romansais taip papildydama „Suliko“ solistų pristatytą gruzinų liaudies muziką ir miesto folklorą.
