Apie tai komentavo maisto ekspertė, „Assorti“ asortimento vadovė Guoda Azguridienė. 

– Mokesčiais reguliuoti sveikatingumą, lyg plaktuku taisyti laikrodį.  

– Kas tuomet turi reguliuoti? 

– Viešumas, daug aiškios, kokybiškos, rekomendacinės informacijos, specialistai laidose. Galime matyti, kad gamintojai deda daug mažiau cukraus ir daro tai savanoriškai, todėl, kad klientai pripranta, noriai ir mielai perka tokius gaminius. Tai vyksta ir geruoju, nebūtina taikyti nelanksčius metodus. 

– Jeigu yra žmonių, kurie šito nesupranta ir kasdien išgeria po du litrus kokio nors saldaus gėrimo, kaip tvarkytis su jais? Jie sukels visuomenei daug problemų, reikės juos gydyti.  

– Mes kalbame ne apie uždraudimą, o apie papildomus mokesčius. Jeigu tas produktas pabrangs, asmuo tiesiog daugiau už tai mokės. Jeigu žmogui skanu ir jis nesupranta, kodėl turi daryti, ką nors kitaip, vis tiek pirks tą produktą. Jeigu kalbame apie limonadus, įvairius saldintus dalykus, daugiausia jų išgeria paaugliai. Tai yra tas kontingentas, kuris turbūt mažiausiai sureaguos į kainos pokytį. Tėvai tiesiog turės duoti daugiau kišenpinigių. Noriu pastebėti esminį dalyką, kuris ne kiekvienam ateina į galvą. Žmonės mėgsta saldžius gėrimus, jeigu atsiras mokestis pridėtam cukrui, tai greičiausia saldins saldikliais. Gamintojui ne „tas pats“. Jeigu mokestis bus uždėtas cukrui, jį atskirai reikės deklaruoti, raportuoti, skaičiuoti. Tai labai didelė našta ir papildomi biurokratiniai kaštai. Niekas nenorės pakliūti į tą karuselę, o mokesčių surinks mažai. Tai – labai neefektyvus mokestis. Žmonės dar labiau nieko nespės, ypač maisto srityje. Jau dabar yra tiek reikalavimų, kad jų neįmanoma visų įgyvendinti. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Galbūt šis mokestis yra taikomas ne tiems paaugliams, kurie geria per daug saldžių gėrimų, o prekybininkams, kurie siūlo ir parduoda šiuos spalvotus ir skanius gėrimus tiems, kuriems nereikėtų jų parduoti? 

– Prekybininkai parduoda tai, ką perka pirkėjai, nebent tas dalykas yra uždraustas ar apribotas tam tikromis valandomis, amžiaus grupėmis. Prekybininkas tik vykdo, jis yra tarpininkas. Gamintojas siūlo, jeigu nedraudžiama, pirkėjai perka. Jeigu bus papildomi kaštai, prekybininkai pakels šių gėrimų kainas. Man saldiklių klausimas nėra aiškus todėl, kad formaliai saldikliai nesiskaito cukrus. Kas iš jų yra sveikiau, dietologai neatsako iki šiol. 

– Yra ryšys tarp cukraus suvartojimo ir visų, pavadinkime, europiečių sveikatos bėdų. Nutukimo, diabeto didėjimo tarp jaunų žmonių ir vaikų. Ar čia yra prekybininkų atsakomybės šioje bėdoje? 

– Žiūrėkime ekonomiškai. Prekybininkas turi atsakomybę nemeluoti, viską daryti sąžiningai, pagal įstatymą, o perka žmonės. Kiekvieno pirkėjo poreikiai skiriasi. Prekybininkai nėra dietologai.

– Ką Estijos arba kitos šalies politikai turėtų daryti, kad apsaugotų jaunimą nuo ligų, kurias sukelia cukrus? 

– Pradžioje tegul apsaugo nuo rūkymo.  

Įvesdama tokį mokestį šalis seka kitų Europos valstybių, tokių kaip Prancūzija, pavyzdžiu.

„Šiuo mokesčiu siekiama mažinti vartojimą ir didinti valstybės pajamas, kurias būtų galima išleisti sveikatos apsaugai ir švietimui“, – sakoma antradienį paskelbtame Finansų ministerijos dokumente.

„Nutukimo epidemija Europos Sąjungoje yra didžiulė našta sveikatos apsaugos sistemoms“, – sakoma dokumente.

Dėl naujojo mokesčio per likusius šių metų mėnesius turėtų būti surinkti 66 mln. eurų. Valdžia taip pat numato didinti mokesčius tabakui ir mažinti kai kurias valstybės išlaidas.

Kairiojo sparno vyriausybė bando laikytis siektino biudžeto deficito – 2,76 proc. šiais metais, bet užduotį apsunkino pensijų ir viešojo sektoriaus atlyginimų padidinimas 2018-aisiais.

Centro dešinės opozicija išjuokė naująjį mokestį ir pažymėjo, kad panašų pasiūlymą, kurį balandžio mėnesį pateikė liberali partija USR, vyriausybė atmetė.

Rumunijos nealkoholinių gėrimų gamintojų asociacija mokestį pavadino diskriminaciniu ir sakė, kad jis pakenks sektoriui, kuriame dirba maždaug 60 tūkst. žmonių.

Konsultavimo firma „KeysFin“ nuodo, kad saldintų gėrimų rinka Rumunijoje yra verta maždaug 1,2 mlrd. eurų.

Mokslininkai teigia, jog dėl blogo vaikų elgesio yra kaltas ne blogas auklėjimas, o pernelyg didelis cukraus kiekis kraujyje ,rašo Medicalnewstoday.com.

Trijų Jungtinių Amerikos valstijų universitetų mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu jie stebėjo 3000 penkiamečių vaikų. 40 proc. visų šių vaikų kasdien vartojo bent po vieną saldinto gėrimo skardinę. 4 proc. tyrime dalyvavusių vaikų - po 4 skardines kasdien.

Paaiškėjo, kad net ir nedidelė saldintų gėrimų dozė keičia vaikų elgesį. Mažamečiai tampa agresyvūs ir nekontroliuojami. Jie dažnai laužo svetimus daiktus ir yra konfliktiški. Negana to, gydytojo Šakiro Suljos nuomone, kuo daugiau gazuotų ir saldintų gėrimų geria vaikai, tuo agresyviau jie elgiasi. Medikas taip pat pridūrė, kad šie nesveiki gėrimai neretai tampa ir vaikų nutukimo priežastimi.