Ar ant paspirtukų lipantys vairuotojai laikosi Kelių eismo taisyklių (KET) plačiau pakomentavo policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė.

– Kaip atrodo paspirtukų reidas? 

– Reidas vyksta edukacine ir švietėjiška tema. Daugiau supažindiname su naujomis taisyklėmis nei baudžiame. 

– Kokios tos taisyklės? 

–  Elektrinių paspirtukų vairuotojai nuo šių metų turėtų įsidėmėti vieną paprastą taisyklę – jie yra atskirti nuo dviratininkų KET. Konkrečiai jiems galioja suformuluotos atskiros taisyklės. Jos labai nesiskiria nuo dviračių, tačiau reikia įsiminti, jog judant važiuojamąja kelio dalimi – privaloma dėvėti šalmą.

– Kokios gresia baudos nesilaikant taisyklių? 

– Jeigu sustabdytas žmogus nedėvėjo šalmo, tai jis gali gauti baudą nuo 20 iki 40 eurų. Tačiau didžiausia bauda, kurią gali gauti paspirtukininkas, kuris nesilaiko taisyklių, yra 230 eurų. Tokio dydžio baudos taikomos neblaiviems asmenims.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Bolt“ atstovas LNK žurnalistui teigė, jog šio reido esmė – patikrinti, ar paspirtukininkai naudojasi šalmais ir kitomis saugumo priemonėmis. Žmonės, nesilaikantys taisyklių, gauna įspėjimą ir nemokamą šalmą.

 „Šiuo metu esame išdalinę daugiau negu 30 šalmų. Kadangi reidas tęsiasi, tai tikimės išdalinti daugiau negu 100 vienetų“, – teigė „Bolt“ operacijų vadovas Benas.

Kaip visa tai veikia paaiškino „Bolt“ atstovas, vyresnysis operacijų specialistas Ignas Kizelevičius.

– Paspirtuku pirmiausia reikia spirtis?

– Taip, kad paspirtukas pradėtų veikti, pirmiausia, reikia pasispirti ir tik tada paspausti akceleratorių. 

– Kodėl priėmėte tokį sprendimą?

– Šią savaitę turėjome diskusiją su įstatymų leidėjais, kaip žinoma, planuojama išleisti įstatymą, kad paspirtukų vairuotojai turės dėvėti šalmus. Po diskusijos nusprendėme imtis iniciatyvos ir į miestą paleidome 600 šalmų, kurie yra prikabinti prie paspirtukų.

– Koks to tikslas?

– Išsiaiškinti, ar mūsų klientai yra linkę dėvėti šalmus, jeigu ne, tai dėl ko? Ir tiesiog norime pasižiūrėti visas tendencijas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet šalmą galės lengvai pavogti. Jokios apsaugos nėra?

– Teisingai. Šiuo metu šalmai yra prikabinti labai primityviai, bet to ir yra tikslas pasižiūrėti, kiek tų šalmų galimai gali dingti. Norime stebėti ir vandalizmo atvejus. Tai bus mums labai vertingi duomenys.

– Kokios baudos grės paspirtukininkams, kurie važiuos be šalmo?

– Kol kas nežinome, bet bet kokia bauda, kad ir dešimt eurų, tikrai atgrasys mūsų klientus naudotis ekologiška transporto priemone. Mūsų paspirtukus žmonės renkasi dėl to, kad tai yra patogu ir pigu, o jeigu atsiranda baudos, tai mūsų paspirtukų naudojimas tampa nelabai aktualus. Tokį pavyzdį turėjome ir Danijos rinkoje. 

Seimas antradienį po pateikimo pritarė šiam projektui. Už balsavo 46 parlamentarai, prieš – du Seimo nariai, susilaikė dvylika.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme pataisas, kuriomis būtų numatyta prievolė, kad visi paspirtukų ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalėtų dėvėti šalmus, registravo konservatorius Andrius Vyšniauskas ir socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Projekte numatyta, kad atvejais, kai priemonė yra nuomojama, šalmą suteikti privalėtų jos nuomotojas.

„Mes su kolegomis Seimo delegacija lankėmės Australijoje ir iš Melburno parsivežėme labai puikią idėją. Techniškai viskas yra įmanoma, tai ganėtinai paprasta ir pigu“, – iš Seimo tribūnos pristatydamas projektą sakė A. Vyšniauskas.

„Šalmo dėvėjimas tiek važiuojant dviračiu, tiek paspirtuku yra labai svarbi priemonė, tai gali išgelbėti gyvybę“, – tvirtino parlamentaras.

Jis tikisi, kad pradėjus diskusiją Seime, paspirtukų nuomotojai „truputį atsikvošės“ ir patys galėtų pasiūlyti šalmus prie nuomojamų paspirtukų.

„Gal net nereikės Seimui priimti griežtesnio reguliavimo“, – teigė A. Vyšniauskas.

Projektą palaikęs demokratų frakcijos atstovas Kęstutis Mažeika sakė, jog svarbiausia užtikrinti, kad tvarka būtų aiški.

„Kaip alkoholinis alus reklamose tapo nealkoholiniu alumi, svarbiausia, kad nebūtų sugalvotas apėjimas ir būtų šalmo imitacija ar vienkartinė kepuraitė“, – teigė parlamentaras.

Prieš iniciatyvą pasisakęs liberalas Andrius Bagdonas minėjo, kad šiais metais įsigaliojo mikrojudumo priemonių reglamentavimas ir visa statistika, kuria remiamasi norint griežtinti dabartinę tvarką, yra pernykštė.

Pernai Seimas reglamentuodamas paspirtukų naudojimą eisme nustatė, kad šalmai privalomi tik jaunesniems nei 18 metų asmenims.

Seimo priimti sugriežtinimai paspirtukininkams, tarp jų – važiuoti pėsčiųjų takais, vežti keleivius, bet kur statyti paspirtukus – įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 dienos.

Konservatorius Andrius Vyšniauskas ir socialdemokratas Julius Sabatauskas registravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisą, kad visi paspirtukų ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalėtų dėvėti šalmus.

Taip pat numatoma, kad tais atvejais, kai elektrinė mikrojudumo priemonė yra nuomojama, šalmą suteikti privalėtų jos nuomotojas.

Pernai Seimas reglamentuodamas paspirtukų naudojimą eisme nustatė, kad šalmai privalomi tik jaunesniems nei 18 metų asmenims.

„Tuomet rengiant pakeitimų paketą, vienas iš siūlymų buvo paspirtukų vairuotojams taikyti reikalavimą dėvėti šalmą. Vis dėlto tuo metu nusileista paspirtukų nuomotojams, kurie sakė, kad toks reikalavimas būtų techniškai sunkiai įgyvendinamas. Tai nėra tiesa, ir kitų kitų šalių, pavyzdžiui, Australijos ar Izraelio, atvejai rodo, kad techninės galimybės nuomojant paspirtuką prie jo pridėti šalmą yra, ir tai nekainuoja daug“, – teigė vienas iš projekto iniciatorių A. Vyšniauskas.

Turime pagaliau suprasti, kad eismo dalyvių saugumas yra aukščiausias prioritetas.

„Turime pagaliau suprasti, kad eismo dalyvių saugumas yra aukščiausias prioritetas“, – pabrėžė jis.

J. Sabatausko teigimu, eismo įvykiuose, kuriuose dalyvauja elektriniai paspirtukai, dominuoja daugybinės traumos, reikšminga jų dalis – galvos traumos.

„Tokios traumos ne tik kelia didžiausią pavojų gyvybei, bet ir yra ilgai ir sunkiai gydomos, neretai jų pasekmės juntamos visą gyvenimą. Tai labai brangiai kainuoja tiek nukentėjusiam, tiek valstybei. Tad šalmų privalomumas visiems elektrinių paspirtukų vairuotojams išties būtų labai reikšmingas žingsnis didinant šių transporto priemonių vairuotojų saugumą“, – tvirtino politikas.

Seimo priimti paspirtukų naudojimo sugriežtinimai, tarp jų – važiuoti pėsčiųjų takais, vežti keleivius, bet kur statyti – įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 dienos.

UNESCO taip pat organizuos mokymus internetu, kaip dirbti ir suteikti pirmąją pagalbą karo zonose. Be to, ji bandys netrukus surengti asmeninius mokymus žurnalistams vakariniame Lvivo mieste, į kurį iš apsuptos sostinės Kijevo persikėlė daug žiniasklaidos organizacijų.

„Žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai rizikuoja savo gyvybėmis Ukrainoje, kad suteiktų gyvybės gelbstinčios informacijos vietos gyventojams ir informuotų pasaulį apie šio karo tikrovę“, – sakoma UNESCO generalinės direktorės Audrey Azoulay (Odri Azolė) pranešime.

Pirmoji 125 liemenių ir šalmų partija bus išdalinta pirmiausia Ukrainos žurnalistams, „kurie anksčiau pranešė apie vietoje esančias problemas ir yra priversti atlikti karo korespondentų vaidmenį, nors yra nepasiruošę pavojams, su kuriais dabar susiduria“, nurodė agentūra.

Anot jos, nuo Rusijos invazijos pradžios prieš tris savaites žuvo mažiausiai keturi žurnalistai, tarp jų „Fox News“ operatorius ir ukrainietė, padėjusi jo komandai.

Taip pat žuvo amerikiečių dokumentinių filmų kūrėjas Brentas Renaud (Brentas Reno) ir ukrainiečių reporteris Jevhenas Sakunas. Jų mirtis išprovokavo žiniasklaidos grupių protestus, kad Rusijos pajėgos nesugeba apsaugoti karo reporterių, kaip reikalauja tarptautinė teisė.

UNESCO taip pat pranešė, kad skirs lėšų Ukrainos nacionalinės žurnalistų sąjungos karštajai linijai, į kurią žurnalistai galėtų kreiptis prireikus evakuotis iš pavojingos zonos.

„5 tūkst. šalmų – tai tiesiog pokštas. Ką mums atsiųs Vokietija kitą kartą kaip pagalbą? Gal pagalvių?“ – pareiškė V. Klyčko trečiadienį laikraščiui „Bild“. Pasak Ukrainos sostinės mero, „Vokietijos vyriausybės elgesys jam atima žadą“.

Ukrainos ambasadorius Berlyne Andrijus Melnykas anksčiau pareiškė, kad Vokietijos gestas turi tik simbolinę reikšmę. „Tai tik lašas jūroje, tai neguodžia“, - sakė jis naujienų agentūrai DPA.

Trečiadienį VFR gynybos ministrė Christine Lambrecht pranešė, kad Vokietija perduos Ukrainos kariškiams 5 tūkst. šalmų. Politikė paskelbė apie tokį žingsnį per Bundestago Gynybos komiteto posėdį.

Berlynas ne kartą pareiškė neparduosiąs Kijevui mirtinos ginkluotės. VFR tai aiškina tuo, kad netiekia ginklų į krizių regionus. Apie tai kalbėjo ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, ir užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

Berlynas iki šiol neleidžia, kad Estija perduotų Ukrainai Vokietijos Demokratinėje Respublikoje pagamintų 122 mm haubicų, teigdamas, jog jų tiekimo tikrinimo procesas dar tęsiamas.

Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė dešimtis tūkstančių kareivių, o tai sukėlė nerimą, kad Europoje gali prasidėti didelis ginkluotas konfliktas.

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovas Vytautas Ročys pabrėžė, kad tai itin šiurkštus darbų saugos pažeidimas.

Ant istorinio Klaipėdos senamiesčio pastato stogo, buvusios prancūzų prefektūros, Sukilėlių gatvėje 8, kelias dienas darbuojasi du darbininkai.

Yra ne vienas atvejis, kai žmonės darbe buvo mirtinai sužaloti, nukritę iš aukščio.

Jie tvarko senojo stogo dangą, nes ji buvo nesandari ir ją reikia pakeisti.

Tačiau ant stogo dirbantys vyrai, anot liudininkų ir to, ką pavyko užfiksuoti dienraščiui, buvo ne tik be šalmų, bet ir neprisirišę apsauginėmis virvėmis, kad nenukristų žemyn.

"Aišku, kad taip negalima. Bet kokiu atveju, jeigu dirba ant stogo, darbuotojai turi būti ir prisirišę, ir su šalmais, ir su specialiais, neslystančiais batais. Tiek aukštumoje, tiek ant žemės statybos darbus atliekantys žmonės turi būti su šalmais, jokių išimčių nėra", – kalbėjo V.Ročys.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovas priminė, kad nuo šių metų pradžios iki lapkričio 1-osios Klaipėdos apskrityje užfiksuoti 8 mirtini atvejai darbe, sunkių sužalojimų – 18.

"Žmonės žuvo uoste, statybos įmonėse, medienos bendrovėje. Yra ne vienas atvejis, kai žmonės darbe buvo mirtinai sužaloti, nukritę iš aukščio. Taip pat šiemet buvo keli incidentai, kai darbininkai sunkiai susižalojo statybose, nukritę nuo pastolių ar stogo", – tvirtino V.Ročys, pabrėžęs, jog inspektoriai nuvyko išsiaiškinti signalo ir dėl darbų saugos taisyklių pažeidimų, ardant senosios prefektūros stogą.

Pastate Sukilėlių g. 8, ant kurio stogo kelias pastarąsias dienas dirbo darbininkai, nuo 1920-ųjų iki 1923 m. sausio buvo įsikūrusi Klaipėdos kraštą Antantės pavedimu valdžiusios Prancūzijos prefektūra.

Remiantis planais, ne vienerius metus stovėjęs tuščias nenaudojamas istorinis statinys ateityje turi būti atnaujintas ir pertvarkytas į viešbutį.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pirmadienį pranešė, kad pasirašė 2,5 tūkst. ugniagesių šalmų „Heros Titan“ su žibintuvėliais „Adalit L-30“ įsigijimo sutartį.

Jos trukmė su pratęsimais – 36 mėnesiai. Vieno šalmo kaina – 337,59 eurai su PVM.

Šalmų gamintojas – „Rosenbauer International AG“.

Atsižvelgus į 2021 metams skirtus asignavimus, šiemet bus įsigyjami 1,4 tūkst.  ugniagesių šalmų. Pagal sutartį jie turėtų būti pristatyti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo užsakymo pateikimo.

Įsigijus visą, sutartyje numatytą kiekį, naujaisiais šalmais bus aprūpinti 94 proc. valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių gelbėtojų.

„Nuolat siekiame, kad ugniagesiai gelbėtojai būtų aprūpinti jų saugumą užtikrinančiomis priemonėmis, kurios atitinka aukščiausius reikalavimų standartus. Džiugu, kad turime galimybę tai įgyvendinti,“ – pranešime sako departamento direktorius Saulius Greičius.  

Naujieji šalmai yra patogūs ir lengvi, jų svoris  – 1,3 kilogramo (be žibintuvėlio). Juose yra prie šalmo kiauto iš šono tvirtinamas galingas žibintuvėlis, specialus veido skydelis, apsauginiai akiniai, yra galimybė tvirtinti ir šiluminio vaizdo kamerą (termovizorių).

Šie šalmai atitinka  tris ugniagesių šalmų standartus, jie yra sertifikuoti, pagaminti pagal pažangiausias technologijas ir užtikrina optimalią apsaugą dirbant ekstremaliųjų situacijų metu.

Palangos miesto policijos komisariato pareigūnai rugsėjo 24–25 dienomis prie mokyklų tikrino kaip eismo taisyklių reikalavimų laikosi į pamokas dviračiais ir paspirtukais atvažiuojantys moksleiviai.

Per dvi dienas patikrinta apie pusšimtis dviratininkų, nustatyti 29 pažeidimai. Priemonės rezultatai – akivaizdūs – prie vienos mokyklos pirmąją dieną buvo užfiksuota septyniolika pažeidimų, o antrąją jau tik du. Palangos  policijos pareigūnus džiugina tai, kad prie vienos mokyklos per abi dienas nebuvo užfiksuota nė vieno pažeidimo.

Dviračiais ir paspirtukais į mokyklas važiavę nepilnamečiai dažniausiai nedėvėjo šalmų, kurie tokio amžiaus asmenims yra privalomi, ant dviračių nebuvo žibintų, vaikai neturėjo šviesą atspindinčių liemenių, viena iš šių priemonių yra privaloma ir dieną, važiuojant keliu.

Visi pažeidimus padarę moksleiviai yra jaunesni nei šešiolikos metų, todėl pareigūnai spręs dėl atsakomybės jų tėvams.

Sustiprinta dviračių ir paspirtukų eismo kontrolė vyks visą savaitgalį įvairiuose apskrities miestuose ir miesteliuose.

Skatino išmonę

Būtent tokios misijos, artėjant dviračių sezono startui, ėmėsi Kauno pedagogų kvalifikacijos centro, Lietuvos automobilių klubo ir "Vilko kartodromo" žmonės, drauge su keletu socialinių partnerių, surengę dviratininkams skirtų šalmų puošybos konkursą "Užgavėnės kitaip. Vairuotojau, būk saugus dėvėdamas šalmą". Jo metu visus Lietuvos vaikų darželių, pradinių ir pagrindinių mokyklų bei gimnazijų moksleivius pakvietė sukurti tokius šalmus, kurie ne tik atliktų tiesioginę funkciją, bet ir priverstų aplinkinius nusišypsoti.

Pirmą kartą rengiamame tokio tipo konkurse savo išmonę pademonstruoti ryžosi 32 ugdymo įstaigų auklėtiniai iš Alytaus, Kalvarijų, Prienų, Lazdijų, Jonavos, Kauno miesto ir Kauno rajono. Daugiau nei 100 vaikų pagamino ar papuošė 53 šalmus (kai kuriuos projektus įgyvendino į komandas susibūrę vaikai), dalis kurių iš tiesų privertė konkurso komisija iš nuostabos kilstelėti antakius.

Pasirodo nuo dažniausiai pasitaikančių, o kartu ir pačių pavojingiausių galvos traumų apsisaugoti padedantys plastiko gaminiai gali būti ir daugybės animacinių filmų personažai, ir gana sudėtingos floristinės kompozicijos, ir mitologinės būtybės. Kai kurie įdomiausiais pripažinti šalmai jau sulaukė prašymų leisti būtent jais pasipuošus startuoti tradiciniame "Velomaratone".

Konkursas pavyko

Konkurso koordinatorės "Vilko kartodromo" projektų vadovė Vytautė Kirvelaitė ir Lietuvos automobilių klubo atstovė Lina Šembergė pasidžiaugė, kad pasiūlyta improvizacija Užgavėnes pasitikti ne tradicinėmis persirengėlių šėlionėmis ir baisių kaukių gamyba, o subtilus elgesio eisme principų priminimas, sulaukė tokios pozityvios reakcijos.

Mūsų idėja – pagaminti tokius šalmus, kurių patys vaikai norėtų ir kuriuos be raginimų nešiotų – pasirodė patraukli iš esmės visų amžiaus grupių moksleiviams.

"Mūsų idėja – pagaminti tokius šalmus, kurių patys vaikai norėtų ir kuriuos be raginimų nešiotų – pasirodė patraukli iš esmės visų amžiaus grupių moksleiviams. Patys mažiausi šalmus puošė apklijuodami savo mėgstamų herojų paveiksliukais ar nesudėtingomis dekoracijomis, tačiau vyresnieji, jau patyrę važiavimo kartingo trasoje smagumą ar net turintys motociklus, pristatė tokius kūrinius, kuriais tikrai nebūtų gėda pasirodyti gatvėje. Gavom netgi keletą paprastų darbo saugos šalmų, kurie po dekoravimo išliko tokie pat funkcionalūs, bet akivaizdžiai mielesni", – pasakojo L.Šembergė.

Apdovanoti geriausi

Ji taip pat pripažino, kad šįkart galbūt ne visai tiksliai apskaičiavo laiką, kurio reikia norint realizuoti kiek sudėtingesnius sumanymus. Dalis mokytojų, tradiciškai dalyvaujančių visuose saugaus eismo projektuose, atsiprašė nespėsiantys padėti savo auklėtiniams dėl didelio užimtumo. Kai kam sutrukdė mokyklas užklupęs gripas, o keletą įdomių darbų organizatoriai matė tik nuotraukose, nes iki konkurso finalinio renginio "Vilko kartodrome" jų autoriai tiesiog nespėjo atsiųsti vertinimo komisijai.

"Kita vertus, mes pasistengėme, kad visi dalyvavę vaikai ir jų mokytojai gautų simbolines dovanėles, išradingiausiai dekoravę šalmus – tikrai solidžias mūsų partnerių dovanas. Šįkart jos atiteko Kauno Vaišvydavos pagrindinės mokyklos, Kauno Tado Ivanausko progimnazijos, Alytaus Šaltinių progimnazijos, Kauno rajono Domeikavos gimnazijos, Prienų "Žiburio" gimnazijos, Kauno A.Puškino gimnazijos ir Kalvarijos gimnazijos moksleiviams", – vardijo Lietuvos automobilių klubo atstovė.