Kad juos pasivytų ir suteiktų geresnę mokymosi kokybę, mokytojai iš įvairių Lietuvos miestų jau pusę dešimtmečio savo skaitmenines kompetencijas kelia projekte „Samsung Mokykla ateičiai“. Tačiau suprasti IT naudinga ne tik mokytojams, o Lietuvos psichologų sąjungos narė psichologė Alina Martinkutė-Vorobej teigia, kad jeigu IT žmogui atrodys aktualu ir prasminga, bet kokio amžiaus asmuo ras būdų, kaip jas prisijaukinti.

„Motyvai rinktis arba nesirinkti IT kasdienai ar darbui yra labai skirtingi. Mokymasis, nesvarbu, ar IT, ar kalbų, ar kokių kitų įgūdžių, dažnai yra susijęs su turimomis nuostatomis apie mokymosi procesą. Senjorai gali baimintis ne tiek pačių technologijų, kiek mokymosi eigos, kuri gali sukelti neigiamas asociacijas iš praeities: nuvertinimą, bausmes už nesėkmę, mokymo turinio sąryšio su realybe nebuvimą, nepasitikėjimo savimi ir savo gebėjimais jausmą. Nuostatos apie mokymosi procesą formuojasi mokykloje – jei asmuo iš mokyklos išsineša nuoskaudas, nusivylimą savimi ir mokytojais, baimes, natūralu, kad šie neigiami patyrimai gali trukdyti grįžti prie mokymosi veiklų vėlesniame amžiuje“, – sako švietimo srityje dirbanti psichologė.

A. Martinkutė-Vorobej pabrėžia, kad žmonės bijo to, ko nepažįsta ir nežino, todėl nežinomų dalykų labai natūraliai, kone automatiškai, dauguma mūsų esame linkę vengti. Pavyzdžiui, atrasdami sau daug racionalių paaiškinimų, kodėl mums vieno ar kito nepažįstamo dalyko nereikia.

Vakaruose žmonės mokosi visą gyvenimą

Pasak specialistės, žmogaus norui mokytis naudotis šiuolaikinėmis technologijomis įtaką daro asmeninės charakterio savybės ir aplinka. Tai gali būti ir noras neatsilikti nuo šiuolaikinio gyvenimo ritmo bei domėtis naujovėmis. Tačiau psichologė pabrėžia, kad požiūris į mokymąsi Lietuvoje skiriasi nuo Vakarų Europos valstybių.

„Norėti bei mokėti naudotis technologijomis reiškia būti pasiryžusiam mokytis visą gyvenimą, nes technologijos keičiasi ypatingai greitai. Žmonės, kurie apskritai visose srityse yra labiau adaptyvūs, lankstūs, kūrybingi, smalsūs yra labiau linkę naudotis technologijomis ir nuolatos atnaujinti žinias – nepriklausomai nuo amžiaus. Apskritai, senesnėse Vakarų Europos demokratijose procentas žmonių, kurie mokosi visą gyvenimą, yra didelis. Deja, Lietuva tokių besimokančiųjų gausa pasigirti negali – mes turime vieną mažiausių Europoje besimokančiųjų visą gyvenimą skaičių. Tai gali reikšti, kad mūsų valstybėje nėra susiformavusi gili nuostata apie mokymosi tęstinumo svarbą. Situacija keičiasi, vis daugiau žmonių atranda nuolatinio mokymosi džiaugsmą, mokymosi visą gyvenimą lyderiais bei įkvėpėjais tampa tie žmonės, kurie jaučia naujų iššūkių poreikį, mato prasmę tobulėti ir augti. Vyresnis žmogus, kuris renkasi pelnytą poilsį ir mieliau atsitraukia nuo profesinės veiklos, socialinių santykių, renkasi daugiau laiko leisti su šeima ar draugais, tikėtina, mažiau naudosis technologijomis, nebent jos atliks konkrečias žmogui reikalingas funkcijas ir padės išspręsti konkrečius kasdienos sunkumus“, – kalba švietimo srityje dirbanti psichologė.

Svarbiausia – vidinis noras mokytis

Pasak psichologės, svarbu ir pozityvūs pavyzdžiai – aplinkiniai žmonės mokymosi procesą gali paspartinti ar palengvinti, tačiau svarbiausia yra vidinis žmogaus noras ir poreikis naudotis technologijomis.

„Jei žmogus renkasi mokytis IT tik dėl to, kad kažkas kitas moka ar ragina, bet pats nemato didelės prasmės mokytis – greičiausiai tokio žmogaus „užsidegimas“ greitai išblės. Išorinės paskatos – įkvepiantys kitų žmonių pavyzdžiai, palaikymas, padrąsinimas – nėra tokie stiprūs motyvatoriai kaip vidinis nusiteikimas ir savo poreikio naudoti IT įsisąmoninimas. Tačiau tam tikrose situacijose asmeniniai kitų žmonių pavydžiai gali padėti atrasti savo poreikį, sumažinti turimas baimes dėl galimų nesėkmių bei palydėti mokymosi link“, – teigia psichologė.

Specialistė sako, kad vyresnio amžiaus žmonėms barjerus perlipti padėtų supratimas, kaip konkrečiai technologijos gali palengvinti ir praturtinti jų gyvenimus. Taip pat skatinama nepamiršti, kad žmogus pats turėtų nuspręsti, kas jam yra svarbu ir aktualu.

Artimiesiems, norintiems padėti ir paskatinti savo tėvus ar senelius prisijaukinti technologjjas, svarbu reaguoti į jų galimas baimes ir nerimą dėl sudėtingo mokymosi proceso. Skaitmeninių kompetencijų įgijimas turėtų tapti mažų atradimų džiaugsmu ir padėti išmokti palengvinti savo kasdienybę.

Švietimo ekspertai mano, kad jie, o taip pat ir virtualios realybės technologijos, taps faktoriais, drastiškai keičiančiais mokymosi procesą. Anot jų, šis taps kur kas labiau individualizuotas, užduotys bus formuojamos robotų, o virtualios realybės technologijos leis mokytis visiems pasaulio vaikams.

Suteiks galimybę mokytis individualiai

Dar neseniai Bakingemo universiteto vicerektorius Antonis Seldonas britų žiniasklaidai sakė, kad dėl dirbtinio intelekto robotų, gebančių prisitaikyti prie individualaus vaiko mokymosi stiliaus, pedagogai ir tradicinis akademinis mokymasis jau per dešimtmetį taps nereikalingas.

Visai netrukus įvairios skaitmeninės programos, kurios šiuo metu aktyviai tobulinamos Silicio slėnyje, išmoks nuskaityti mokinių smegenis, atpažinti veido išraiškas. Pagal tai jie pritaikys geriausias bendravimo su mokiniu priemones bei individualiai parinks tinkamiausius mokymosi metodus.

„Robotai žinos, kas jums yra labiausiai įdomu ir duos atitinkamo sunkumo lygio iššūkį, kuri bus nei per lengva, nei per sunki, o tiesiog tinkama jums“, – sakė ekspertas.

Jis pridūrė, kad naujoji automatizuoto mokymo era žada pakeisti tradicinį vaikų mokymą ir jų grupavimą į klases pagal metus. Robotų gebėjimas įžvelgti kiekvieno mokinio individualias savybes suteiks galimybę parinkti jo poreikius ir gabumus geriausiai atitinkančią mokymosi programą, kuri leis mokytis jam labiausiai tinkančiu tempu.

Drastiškai pakeis mokytojo vaidmenį?

Vis dėlto ekspertas perspėjo, kad šios inovacijos pristatymas ir diegimas realybėje turės būti itin atsargus ir kruopščiai parengtas, mat mokytojų vaidmuo po šios robotų revoliucijos švietime smarkiai pasikeis.

Anot jo, robotams pradėjus mokyti, pedagogai užims prižiūrėtojų vaidmenį, tai yra, stebės mokinių pažangą, atliks kitus, tačiau nebūtinai su akademiniu pasauliu susijusius darbus.  Be to, automatizuotas mokymas reiškia, kad maždaug tik 30 proc. viso mokymosi laiko bus praleidžiama klasėje. 

„Didžiausias pavojus yra tas, kad robotai užima darbo vietas, o juk malonumą teikiantis darbas yra vienas iš pagrindinių dalykų, paverčiančių žmogaus gyvenimą visaverčiu. Jeigu mes neteisingai pritaikysime technologiją, tai padarysime viską, ką padarėme su satelitine navigacija ir jos praktiniu pritaikymu mūsų gyvenime. Tai yra mokytojai bus nebereikalingi, kaip šiandien mums nebereikalingi žemėlapiai“, – apie mokytojo profesijos išnykimą perspėjo A. Seldonas.

Išeitis  – prisijaukinti technologijas

Tuo tarpu skaitmeninių mokymų programos pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai“ vadovė Baltijos šalyse Liga Bitė mano, kad nepaisant vis aštresnių diskusijų apie tai, kokias profesijas pakeis dirbtinis intelektas ir robotai, mokytojai bus reikalingi ir ateityje. Svarbiausia prisitaikyti prie kiek kitokių darbo principų, kuriuos keičia technologijų vystymasis.

Beveik pusė jų mano, kad virtuali realybė klasėse bus pradėta naudoti per ateinančius penkerius metus, nors šiuo metu ją išbandžiusių yra vos 18 proc.

Anot jos, gebėti naudotis kompiuteriu ar išmaniąja lenta mokytojams nebepakaks. Bus svarbu mokėti pritaikyti įvairias mokymosi turinio individualizavimo ar sužaidybinimo programas bei tą leidžiančias daryti inovacijas. Kaip pavyzdį ji pasitelkia virtualios realybės (VR) technologijas, kurioms jau netolimoje ateityje žadamas tikras proveržis švietimo srityje. 

„Vokietijoje vykdytas mūsų tyrimas atskleidė, kad jau dabar dauguma pedagogų tiki, jog ši technologija gali daryti teigiamą įtaką mokinių pažangai ir motyvacijai, nes padeda perteikti sudėtingą informaciją paprastesniu ir lengviau suprantamu keliu. Beveik pusė jų mano, kad virtuali realybė klasėse bus pradėta naudoti per ateinančius penkerius metus, nors šiuo metu ją išbandžiusių yra vos 18 proc. Bet kokiu atveju, tikėtina, kad ilgainiui tai taps kasdieniu mokymo įrankiu. Tad norint išlikti savo srities profesionalu, reikia būti žingsniu priekyje ir technologines inovacijas pradėti jaukintis jau dabar“, –  sakė L. Bitė. 

Galimybė ir skurdžioms pasaulio šalims

Tuo tarpu Belfaste vykusioje mokyklų vadovų konferencijoje „JESS” mokyklos Dubajuje direktorius Markas Steedas apie robotų įtaką mokytojo profesijai kalbėjo kiek atsargiau. Jo nuomone, jie tikrai bus natūralus reiškinys ateities mokyklose, pavyzdžiui, mokant matematikos ar skaitymo pradinių klasių moksleivius. Tačiau jie mokytojų nepakeis ir tarnaus daugiau kaip jų asistentai.

Specialistas mano, kad be robotų mes ne ką mažesnį dėmesį šiandien turėtume skirti ir virtualios realybės technologijoms. Jis tiki, kad 360 laipsnių kamera filmuotas vaizdo įrašas, rodomas per VR akinius, jau netrukus atliks itin svarbų vaidmenį padedant mokytis 263 milijonams vaikų pasaulyje, kurie neturi galimybių eiti į mokyklą.

„Kuomet užsidedi VR akinius, jautiesi tarsi iš tikrųjų būtum klasėje ir tai yra visiškai kitokia patirtis negu pasyvus vaizdo medžiagos stebėjimas ekrane. Aš galiu pasisukti tiek į kairę, tiek į dešinę ir matyti žmones, kurie yra aplink mane“, – kalbėjo jis.

Jo nuomone, tokiu būdu vaikas, būdamas bet kurioje pasaulio vietoje ir žiūrėdamas vaizdo įrašą filmuotą klasėje, gali jaustis kone visaverčiu net ir geriausios pasaulio mokyklos mokiniu.

Kaip ir kasmet, daugiausiai paraiškų dalyvauti programoje atkeliavo iš gimnazijų, jos sudarė daugiau kaip 45 proc. visų paraiškų. Nors vis aktyviau diskutuojama apie inovatyvių mokymosi metodų ir IKT taikymą pradinėse klasėse, pradinės mokyklos kol kas pasyviausios – iš jų sulaukta vos 4 paraiškų. Aktyviausi teikdami paraiškas buvo Kauno (20 proc.), Panevėžio (17 proc.) ir Šiaulių (14 proc.) apskričių pedagogai.

Vertinimo komisijos sprendimu į mokymus pateko įvairaus profilio mokyklos iš skirtingų šalies regionų. „Samsung Mokykla ateičiai“ programos vadovo Baltijos šalims Krisjanio Ozols teigimu, daugiau nei pusė mokyklų, bandžiusių patekti į šią programą, paraiškas teikė jau ne pirmą kartą. Anot jo, tai atskleidžia mokytojų motyvaciją praturtinti ugdymo procesą šiuolaikiniais mokymo(si) būdais.

„Švietimo sistema stovi ant mokytojų pečių, nuo kurių priklauso ne tik jų auklėtinių, bet ir valstybės ateitis. Metai iš metų neslopstantis mokyklų siekis tapti programos dalyvėmis yra kuo puikiausias įrodymas, kad pedagogai, žinodami jiems tenkančią didžiulę atsakomybę, supranta, jog tobulinti savo skaitmeninių įgūdžių kompetencijas yra be galo svarbu. Kadangi Lietuvos mokytojai kasmet pasižymi vis didesne motyvacija, mums belieka tik padėti jiems siekti užsibrėžtų tikslų, gvildenant šiuolaikinio vaikų ugdymo paslaptis“, - kalbėjo K. Ozols.

Atsižvelgusi į nedidelius balų skirtumus tarp geriausiai žiuri įvertintų mokyklų, programos iniciatorė bendrovė „Samsung Electronics Baltics“ nusprendė skirti dvi papildomas vietas ir į mokymus pakviesti dvylikos mokyklų komandas.

Vasaros pabaigoje mokymus pradės šios atranką įveikusios mokyklos:

1. Alytaus "Adolfo Ramanausko-Vanago" gimnazija

2. Anykščių "Antano Vienuolio" progimnazija

3. Kauno r. "Neveronių" gimnazija

4. Kelmės r. "Tytuvėnų" jaunimo mokykla

5. Klaipėdos "Baltijos" gimnazija

6. Lazdijų "Motiejaus Gustaičio" gimnazija

7. Panevėžio "Saulėtekio" progimnazija

8. Panevėžio r. Krekenavos "Mykolo Antanaičio" gimnazija

9. Rietavo sav. "Tverų" gimnazija

10. Telšių r. Varnių "Motiejaus Valančiaus" gimnazija

11. Ukmergės "Dukstynos" pagrindinė mokykla

12. Vilniaus "Laisvės" gimnazija

Kauno technologijos universitete vyksiančių mokymų metu dalyviai ne tik tobulins skaitmeninio raštingumo įgūdžius, bet ir planuos, kaip, pasitelkus skaitmenines technologijas, padėti savo mokiniams siekti geresnių mokymosi rezultatų. Programai pasiekus finišo tiesiąją, mokykla, parengusi reikšmingiausią poveikį turintį ir tvariausią projektą, bus apdovanota 10 000 eurų vertės prizu „Samsung“ technologijoms įsigyti.

Mokyklų paraiškas vertino programos žiuri, kurią sudarė: Kauno technologijos universiteto E. mokymo technologijų centro vadovas Gytis Cibulskis, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Švietimo ir mokslo programų vadovė Liliana Bugailiškytė – Lideikienė, Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis, TAMO grupės E. švietimo produktų plėtros vadovė Malvina Majauskaitė, Švietimo informacinių technologijų centro direktoriaus pavaduotojas Mantas Masaitis bei Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Raminta Matulytė.

Net 424 mokytojai iš 106 mokyklų pareiškė norą bei pateikė paraiškas dalyvauti Lietuvoje jau ketvirtus metus vykdomoje mokymų programoje pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai“. Kaip ir kasmet, įvertinusi gautas paraiškas, komisija atrinks 10 labiausiai motyvuotų šalies ugdymo įstaigų, kuriose prasidės penkis mėnesius truksianti skaitmeninių pokyčių kelionė.

„Jau ketvirtus metus iš eilės čia nori patekti šimtai šalies pedagogų. Tai tik įrodo, kad mokytojai šiandien puikiai supranta bei yra įvertinę skaitmeninio raštingumo, šiuolaikinio ugdymo principų išmanymo svarbą ir įtaką jų mokinių motyvacijai ir pasiekimams. Pastebime, kad programą jau baigusios mokyklos įgytas žinias ne tik pritaiko praktikoje, bet ir dalinasi įgyta patirtimi su kolegomis. Todėl nemaža dalis mokyklų, teikdamos paraiškas teigė, jog čia dalyvauti paskatino būtent rekomendacijos“, - sako Krisjanis Ozolas, „Samsung Mokykla ateičiai“ programos vadovas Baltijos šalims.

Šiais metais programos organizatoriai paraiškų sulaukė iš visų šalies apskričių. Didžiausią entuziazmą dalyvauti mokymuose pareiškė Kauno apskrities mokyklos, kurios sudaro net penktadalį visų paraiškų. Antroji pagal aktyvumą yra Panevėžio apskritis – 17 proc., tuo tarpu trečioji lieka Šiaulių su 14 proc. Nedaug atsilieka ir Vilnius su Klaipėda. Alytaus, Telšių, Utenos, Tauragės bei Marijampolės apskritys buvo mažiau aktyvios. Didžiąją dalį ugdymo įstaigų, pateikusių paraišką į šį projektą, sudaro gimnazijos, o beveik pusė visų programoje norinčių dalyvauti mokyklų sudaro tos, kurios paraiškas dalyvauti čia teikė pirmą kartą.

Į programą paraišką pateikusios Kauno Varpo gimnazijos informacinių technologijų mokytoja Audruolė Kisarauskienė dega entuziazmu bei teigia, kad gebėjimas naująsias technologijas sėkmingai taikyti ugdymo procese yra būtina šiandieninio pedagogo kompetencija, kuri turi būti nuolat lavinama.

„Mūsų gimnazija visuomet buvo ir yra atvira pokyčiams bei žinių apie technologijas įsisavinimui. Turime šaunią ir entuziastingą mokytojų komandą, kuri aktyviai domisi šiuolaikinėmis inovacijomis ir stengiasi jas naudoti savo pamokose. Paraišką čia teikėme ne tik norėdami laimėti galimybę įsigyti naujos, mokyklai reikalingos technikos, bet ir dar labiau padidinti mūsų kompetencijas šiuolaikinio ugdymo, technologijų panaudojimo klausimais“, - teigia mokytoja.

Iš visų 106 mokyklų paraiškų, programos vertinimo komisija atrinks 10 labiausiai motyvuotų ugdymo įstaigų. Programoje dalyvaus šių mokyklų mokytojų komandos, kurių kiekvieną sudarys direktorius ir 3 pedagogai. Dalyviai turės galimybę net penkis mėnesius mokytis šiandien šios profesijos atstovams ypač reikalingų dalykų – skaitmeninio raštingumo, pokyčių valdymo, o taip pat, lavinti įtaigaus pristatymo gebėjimus. Mokymams kirsiant finišo tiesiąją, mokykla, programos metu parengusi tvariausią ir aktualiausią skaitmeninių pokyčių projektą, bus apdovanota 10 000 eurų vertės prizu mokyklai reikalingoms technologijoms įsigyti.

10 atrinktų mokyklų sąrašas bus paskelbtas liepos viduryje.

Skaitmeninių mokymų pedagogams programos „Samsung Mokykla ateičiai“ nugalėtojais tapo Molėtų rajono Kijėlių specialaus ugdymo centras. Ugdymo įstaigos pedagogai pasiūlė idėją efektyviai individualizuoti mokymosi turinį specialiųjų poreikių vaikams. Laimėtojams atiteko 10 000 eurų vertės prizas mokyklai skirtoms technologijoms įsigyti.

„Naujosios technologijos neišvengiamai keičia mūsų gyvenimą, todėl pedagogų skaitmeniniai gebėjimai, lyderystės ir pokyčių valdymo įgūdžiai tampa būtini, siekiant kokybiškai ugdyti jaunąją kartą. Džiaugiuosi, kad Lietuvos mokytojai tą supranta ir nestovi vietoje, o siekia įgyti žinių, norėdami prisitaikyti prie greitai besikeičiančio pasaulio teikiamų galimybių. Esu įsitikinusi, kad tik inovatyvūs ir žingeidūs pedagogai sugebės puoselėti šiuolaikinio jaunimo talentus ir gabumus. Žvelgdama į mokyklų pristatytus skaitmeninių pokyčių projektus, galiu drąsiai sakyti, kad Lietuvoje tokių mokytojų netrūksta“, - teigia „Samsung Mokykla ateičiai” programos vadovė Baltijos šalims Liga Bite.

Daugiau nei 130 žiūrovų akivaizdoje savo prizą atsiėmę molėtiškiai džiaugėsi savo sėkme. Anot jų, savo skaitmeninį projektą jie ruošė itin atsakingai, atidžiai įvertinę specifinius auklėtinių poreikius, kuriuos patenkinti be naujųjų technologijų būtų sudėtinga. Laimėtą 10 000 eurų vertės čekį „Samsung” technologijoms įsigyti, mokykla žada skirti planšetėms, interaktyviai lentai ir virtualios realybės įrangai, kuri yra ypač svarbi lavinant specialiųjų poreikių vaikus.

„Varžėmės su daugybe pajėgių mokyklų – tai mums buvo didžiulis iššūkis. Vis dėlto savo pergale tikėjome visų mokymų metu. Stengėmės kalbėti apie tai, kas daugeliui yra nematoma – vaikų su negalia ugdymą, todėl esame be galo laimingi, kad buvome išgirsti. Savo projekte atskleidėme, kaip technologijos leistų efektyviau ugdyti specialiųjų poreikių vaikus – lavinti buitinius įgūdžius, integruoti į kasdienį gyvenimą, pajusti ir pamatyti tokius dalykus, kokių įprastai negalėtų, pavyzdžiui, pasitelkiant virtualios realybės akinius”, - kalbėjo Molėtų r. Kijėlių specialaus ugdymo centro direktorė Asta Jakovlienė.

„Samsung Mokykla ateičiai“ vertinimo komisijos pirmininkė Mokyklų tobulinimo centro programų direktorė Marina Vildžiūnienė sakė, kad ši mokykla turėjo stiprias konkurentes, tačiau jų idėja individualizuoti mokymosi turinį pagal kiekvieno vaiko galimybes, komisijai pasirodė kaip perspektyviausia ir aktualiausia šiandien.

„Šios mokyklos projekte buvo galima įžvelgti naudą kiekvienam mokyklos mokiniui, atsižvelgiant į jo individualius poreikius. Tai buvo labiausiai išskirtinis dalykas. Ugdymo įstaigos specifika nebuvo lemiantis veiksnys renkant laimėtoją. Mums absoliučiai visų vaikų poreikiai yra svarbūs, visų poreikiai yra skirtingi ir visiems poreikiams tenkinti turi būti rasti teisingi keliai ir priemonės. Kalbant bendrai, mokyklos nori tobulėti, jos stengiasi, tačiau laimėtojų idėja buvo stipriausiai argumentuota ir pristatyta. Juk mokymosi turinio individualizavimas yra vienas kertinių švietimo dalykų“, - apie tai, kodėl būtent ši mokykla buvo išrinkta nugalėtoja kalbėjo komisijos pirmininkė M. Vildžiūnienė.

Tęstinė pedagogų švietimo programa „Samsung Mokykla ateičiai“ Lietuvoje vykdoma jau trečius metus. Ja siekiama tobulinti mokytojų lyderystės, pokyčių valdymo bei skaitmeninio raštingumo kompetencijas ir kurti šalies mokyklose motyvuojančią, kūrybiškumą skatinančią mokymosi aplinką. Tokiu būdu siekiama gerinti mokinių pasiekimus ir padėti jiems geriau pasirengti ateities profesiniam gyvenimui. Nuo pat starto 2014-aisiais, programoje, kurios mokymai trunka beveik pusmetį, iš viso dalyvavo 200 mokytojų ir mokyklų vadovų iš 50-ies Lietuvos ugdymo įstaigų.

Finalininkų parengtus skaitmeninių pokyčių projektus vertino kompetentinga komisija: Kauno technologijos universiteto E. mokymo technologijų centro vadovas Gytis Cibulskis, Mokyklų tobulinimo centro programų direktorė Marina Vildžiūnienė, Švietimo informacinių technologijų centro direktoriaus pavaduotojas Mantas Masaitis, Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Švietimo ir mokslo programų vadovė Liliana Bugailiškytė – Lideikienė, Lietuvos mokinių sąjungos prezidentė Dovilė Bikelytė bei TAMO grupės atstovė Malvina Majauskaitė.

Apie programą „Samsung Mokykla ateičiai“

Skaitmeninių mokymų programa „Samsung Mokykla ateičiai“ siekiama tobulinti mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetenciją, mokyti pokyčių valdymo, lyderystės ir kurti mokyklose motyvuojančią, kūrybiškumą skatinančią mokymosi aplinką. Per dvejus metus mokymų pedagogams programą jau baigė 160 mokytojų iš visos Lietuvos. Mokymų metu pedagogų komandos rengia skaitmeninių pokyčių savo mokykloje projektus, kuriuose pateikia viziją, kaip spręsti mokyklos bendruomenei aktualią problemą, tobulinti mokymo procesą ir tokiu būdų pagerinti mokinių mokymosi rezultatus. Mokyklai, parengusiai reikšmingiausią poveikį turintį ir tvariausią projektą, skiriamas 10 000 eurų vertės prizas „Samsung“ technologijoms įsigyti. Šį prizą į savo mokyklas jau yra parvežę Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos ir Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos pedagogai.

Tai priežastis, kodėl vis daugiau žmonių yra pasiryžę praleisti ilgas valandas prie knygų besimokydami dar vienos užsienio kalbos. Specialistai skuba patarti ir sako, kad tai nėra būtina – žinant paprastas technikas, mokymosi procesą galima paspartinti ir netgi paversti malonumu.

Skaitmeninių mokymų programos „Samsung Mokykla ateičiai“ lektorius, greito mokymosi ekspertas Algirdas Karalius dalinasi patirtimi ir siūlo metodus, padėsiančius efektyviau mokytis užsienio kalbų.

Pradėkite nuo svarbiausių žodžių. Prieš pradedant mokytis užsienio kalbos, reikia atkreipti dėmesį į svarbiausius dalykus, kurie per trumpiausią laiką atneš maksimalų rezultatą. Kiekviena užsienio kalba turi pagrindinius ir dažniausiai vartojamus žodžius. Būtent nuo jų ir reikia pradėti. Rekomenduojama atsirinkti pagrindinius 360 žodžių, kuriuos išmokus jau galėsite susikalbėti. Jeigu šis skaičius jums atrodo per didelis, pradžiai gali užtekti ir 100 žodžių ar pagrindinių užsienio kalbos posakių. Mokymosi procesą ženkliai palengvins sunkesniems žodžiams jūsų susikurtos ir tiems žodžiams pritaikytos asociacijos.

Nesikartokite nuolatos. Pastovus žodžių ir kalbos kartojimasis yra neefektyvus. Geriausia atsiminti tam tikrus žodžius ar taisykles naudojant intervalinį metodą. Tam, kad kalba įsirėžtų giliai į atmintį ir ją atsimintumėte visą gyvenimą yra reikalingi penki pasikartojimai: po valandos, tada po dienos, tuomet po savaitės, ketvirtą syk – po mėnesio ir galiausiai – po pusmečio. Vėliau belieka tik stengtis įgytas žinias naudoti praktikoje – gyvenimiškose situacijose, kelionių metu ar profesinėje srityje.

Nesikoncentruokite tik į vieną kalbos aspektą. Prisėdus prie mokslų nereikia koncentruotis ties vienu kalbos aspektu, pavyzdžiui, mokytis tik klausiamųjų sakinių. Reikia tinkamai struktūruoti mokymosi procesą ir stengtis aprėpti daugiau. Aprėpkite ir teiginius, neiginius, palieskite laikus. Taip išmoksite visko po truputį. Kitu atveju, jeigu intensyviai mokysitės atskirų kalbos komponentų, praėjus kuriam laikui viskas pasimirš.

Vizualizuokite. Kalbos mokymuisi didžiulę įtaką daro tai, kaip mokomoji medžiaga yra pateikta. Daugybė tyrimų rodo, kad mokomąją medžiagą daug lengviau įsiminti ir perprasti tuomet, kai ji yra pateikta vizualiai. Todėl vietoj to, kad mokytumėtės iš daugybės knygų ir rašytinių taisyklių esančių jose, pasirinkite tuos šaltinius, kuriuose mokomoji medžiaga yra pateikta vizualiai – grafikų, schemų pavidalu.

Klausykitės muzikos. Mokslininkų įrodyta, kad tam tikra muzika turi specifinius dažnius, kurie suaktyvina smegenų veiklą ir mokymosi procesą paverčia efektyvesniu. Tam labiausiai tinka klasika, ypač Mocarto kūryba. Drąsiai įsijunkite ją mokymosi proceso metu.

Lavinkite atmintį. Be jokios abejonės, kalbų mokymuisi didžiulę reikšmę turi jūsų atmintis. Jeigu skundžiatės prasta atmintimi – nusiminti neverta. Mokslininkų įrodyta, kad ją galima sėkmingai lavinti. Štai keli patarimai, norintiems suaktyvinti smegenų veiklą ir pagerinti savo atmintį: spręskite kryžiažodžius, logines užduotis, daug ir greitai skaitykite, muzikuokite ir pieškite. Specialistų teigimu, čia padeda net ir žongliravimas kamuoliukais iš vienos rankos į kitą – visa ši veikla subalansuoja abiejų smegenų pusrutulių darbą.

Naudokite išmaniąsias technologijas. Mokymosi procesą šiuolaikinės inovacijos paverčia kur kas paprastesniu. Šiandien yra sukurta daugybė mobiliųjų aplikacijų, edukacinių žaidimų, kurie yra pateikti patrauklia forma. Svarbiausios jų ypatybės – didelis įsitraukimas ir galimybė mokytis kada tik norite: važiuojant viešuoju transportu, laukiant eilėse ar per pietų pertrauką. Tai kuo puikiausia alternatyva knygoms, nes gali ne tik praplėsti žodyną, gramatikos žinias, bet ir išmokyti taisyklingo tarimo, lavinti klausymo įgūdžius.

Verslo organizacijoje šis žodis dažniausiai taikomas vadovams, užtikrinantiems produktyvų darbą ir generuojantiems didžiulius pelnus. Specialistų teigimu, lyderio vaidmens turėtų imtis ir pedagogai mokyklose, nes būtent jie gali padėti vaikams būti sėkmingiems gyvenime.

Apie šiuolaikinį mokytoją ir jam reikalingas lyderio savybes „Samsung Mokykla ateičiai” kalbasi su edukologu, Doc. Dr. Gintautu Cibulsku.

– Ar kiekvienas  dirbantis  ugdymo įstaigoje būti lyderiu?

– Esu įsitikinęs, kad kiekvienas pedagogas ar mokyklos personalo darbuotojas gali tapti lyderiu. Svarbu pabrėžti, kad lyderis yra nebūtinai tas, kuris užima vadovaujančias pozicijas. Čia kalbama apie lyderį asmeniniame lygmenyje. Lyderystė, visų pirma, yra menas daryti įtaką. Pedagogai lyderiai yra tie, kurie sugeba mokinius įkvėpti, ir, visų svarbiausia, parodyti prasmę net ir menkiausiose detalėse.

– Ar tai yra paprasta?

– Mokytojo profesija yra neįtikėtinai galinga – net ir patį nuobodžiausią dalyką jis gali paversti įdomiu. Todėl esminė pedagogo pareiga – įkvėpti ir sudominti, o vėliau jau viskas priklauso nuo paties jaunuolio. Jaunimas mokyklose dažnai nemato mokymosi prasmės, jų protai pamokų metu paprasčiausiai užsiblokuoja, todėl mokytojas turi padėti tą prasmę atrasti.

Tai padaryti nėra lengva, todėl, visų pirma, pedagogams reikia užduoti svarbų klausimą sau: koks yra mano tikslas ir kodėl aš esu čia? Ar todėl, kad jaučiu elementariausią pareigą ir tai yra mano darbas, ar todėl, kad jaučiu atsakomybę bei noriu, jog mano mokiniai gyvenime būtų sėkmingi? Tie, kurie siekia išugdyti motyvuotą ir ambicingą jaunimą, tikiu, ieškos ir atras efektyviausius būdus, siekiant įgyvendinti savo profesinę viziją ir išugdyti kiek įmanoma daugiau ateities lyderių.

– Ar mokytojo vaidmuo nėra sumenkęs šiuolaikinių technologijų kontekste?

– Informacinės technologijos yra nuostabus dalykas, kuris ženkliai palengvina ugdymo procesą, padaro jį įdomiu, padeda moksleivius įtraukti ir sudominti - jos suteikia fantastiškų galimybių. Dabar nereikia nuobodžiai „pyškinti“ elementarios mokomosios medžiagos įprastu būdu prie lentos. Įvaldęs naujausias technologijas, pedagogas gali organizuoti įdomų ugdymo procesą, sugalvoti įtraukiančias užduotis, kurių metu patys mokiniai ieškotų informacijos, o mokytojui beliktų tik ją apibendrinti. Mokinys pats gali viską sėkmingai susirasti „Google“, „Youtube“ ar kitose platformose.

Giliu mano įsitikinimu, individualių užduočių formulavimas pamokų metu yra labai reikšmingas efektyvaus ugdymo proceso veiksnys. Džiugu matyti, kad Lietuvoje vis daugiau mokytojų šiuolaikines inovacijas naudoja pamokų metu.

– Kokios yra svarbiausios šiuolaikinio pedagogo savybės?

– Svarbiausia mokytojo savybė – būti geru savo srities specialistu. Vis dėlto, to neužtenka. Šiandien, kaip ir minėjau, labai svarbu turėti viziją, kuriai reikia suteikti prasmę, o tą prasmę perduoti savo mokiniams. Taip pat, šiandieniniame ir greitai besisukančiame pasaulyje reikia būtų šiuolaikišku.

Mokytojai pirmosioms naujųjų mokslo metų pamokoms turėtų teikti išskirtinį dėmesį. Pavyzdžiui aš, pirmųjų paskaitų metu kalbuosi su studentais, bandau išsiaiškinti jų gyvenimo vizijas, ko jie siekia. Geriau pažinus savo auditoriją, mokytojai ar dėstytojai gali lengviau padėti išpildyti jaunuolių profesines svajones, padėti jiems suformuoti bei išryškinti tikslus ir  jų siekti. Tokie mokytojai tampa autoritetu savo mokiniams - jie noriai lanko pamokas, semiasi ne tik mokslinės, bet ir gyvenimiškos patirties.

– Kalbate apie sėkmingą moksleivių ateitį. Ar mokymosi rezultatai šiuo klausimu yra reikšmingi?

– Geri pažymiai yra viena iš siekiamybių, tačiau mokyklose tai neturėtų būti svarbiausias dalykas. Juk jūs eidami pas kirpėją ar gydytoją neklausėte, kokius pažymius jis gaudavo mokykloje. Jums rūpi tai, kad tam tikra paslauga būtų atlikta kokybiškai. Todėl mokytojai turėtų labiau koncentruotis į mokinių sėkmę ateityje, o ne į pažymį dienyne. Sėkminga vaikų ateitis priklauso nuo vertybinio stuburo ir gebėjimo socializuotis – šiems dalykams ir turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys.

Aš su savo studentais, ypač pirmakursiais, bendrauju daug. Dažnai klausiu, apie jų įsimintiniausią ir geriausią mokytoją. Žinote, dauguma jų, mylimiausią savo mokytoją įvardija tą, kuris skatino siekti tam tikrų tikslų, nukreipė tinkama gyvenimo kryptimi, parekomendavo tam tikras studijas. Tai įrodymas, kad vien  geresnio pažymio reikalavimas, nepakankama priemonė.

Apie programą „Samsung Mokykla ateičiai“

Skaitmeninių mokymų programa „Samsung Mokykla ateičiai“ siekiama tobulinti mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetenciją, mokyti pokyčių valdymo, lyderystės ir kurti mokyklose motyvuojančią, kūrybiškumą skatinančią mokymosi aplinką. Per dvejus metus mokymų pedagogams programą jau baigė 160 mokytojų iš visos Lietuvos. Mokymų metu pedagogų komandos rengia skaitmeninių pokyčių savo mokykloje projektus, kuriuose pateikia viziją, kaip spręsti mokyklos bendruomenei aktualią problemą, tobulinti mokymo procesą ir tokiu būdų pagerinti mokinių mokymosi rezultatus. Mokyklai, parengusiai reikšmingiausią poveikį turintį ir tvariausią projektą, skiriamas 10 000 eurų vertės prizas „Samsung“ technologijoms įsigyti. Šį prizą į savo mokyklas jau yra parvežę Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos ir Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos pedagogai.

Specialistų teigimu, tai įprasti ir suprantami tėvelių norai, tačiau viso to įgyvendinimas neturėtų gulti tik ant pedagogų pečių. Tėvų įsitraukimas į mokyklos veiklą daro teigiamą įtaką vaikų rezultatams, mokymosi aplinkai, net ir pedagogų kompetencijoms.

Apie tėvelių iniciatyvos reikšmę šiuolaikinėse mokyklose „Samsung Mokykla ateičiai“ kalbasi su edukologe, darželių tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos steigėja Austėja Landsbergiene.

– Ar noriai moksleivių tėveliai įsitraukia į mokyklos veiklą?

– Mokinių tėvai, kuo toliau, tuo labiau šiuo klausimu tampa aktyvesni. Dar prieš penketą ar šešetą metų įvairių iniciatyvų buvo mažiau, tėvams dažnai atrodydavo, kad vaiką užtenka atvežti į mokyklą ir ties čia jų darbas pasibaigia. Tuo tarpu šiandien situacija pasikeitusi, bendruomeniškų tėvų skaičius ženkliai didėja. Pamažu suprantama, kad pedagogams reikia padėti, nes jie visko aprėpti ir išpildyti visus tėvų lūkesčius dažnai nespėja. Kodėl gi patiems mums, tėveliams, neprisidėjus prie aktyvios mokyklos bendruomenės kūrimo? Turime suprasti, jog už mokyklą kurioje mokosi mano vaikas esu atsakingas ir „aš“.

– Kokia jų pagalba yra reikalinga?

– Visuomenėje vyrauja nuostata, kad tėvų pagalba turi būti susijusi tik su finansiniais reikalais. Anaiptol. Yra daug prasmingesnių dalykų, kuriuos kiekvienas tėvelis galėtų padaryti dėl visos mokyklos bendruomenės, pavyzdžiui, organizuoti keliones, renginius, inicijuoti mokyklos aplinkos tvarkymą, rengti blusų turgų ir dar daugybę kitų atrakcijų. Tai suartina ir skatina bendruomeniškumo jausmą. O bendruomeniškumo jausmas mokyklose kyla iš vienodų vertybių, kurios yra puoselėjamos. Šis aspektas labai svarbus, nes dažnoje Lietuvos mokykloje matome susiskaldymą – pedagogas jaučia elementarią pareigą pravesti pamoką, mokinys ją išklausyti, o tėvai sužiūrėti, ar vaikai atliko namų darbus. Pokalbių gyvenimiškomis temomis, artumo jausmo, ryšio tarp šių trijų mokyklos bendruomenės narių grupių trūksta.

– Kaip įsivaizduojate tėvų ir mokytojų bendradarbiavimą?

– Jeigu leidžia galimybės ir tėveliai turi laiko bei entuziazmo, jie galėtų mokytojams padėti įvairiapusiškai – nuo kasdienių buitinių darbų, idėjų generavimo iki papildomų pamokų vaikams. Puikiai atsimenu, dar kai mokiausi JAV, į mūsų klasę ateidavo jau į pensiją išėjusi moteris, ji padėdavo vaikams, kuriems sunkiai sekėsi matematika. Tokios žmonių iniciatyvos silpnesniems moksleiviams leidžia pasivyti stipresnius, o mokytojams sudaromos galimybės efektyviai dirbti pamokų metu, nekartojant jau išeito kurso.

Turiu pavyzdžių ir iš savo darbo praktikos. Štai viena mamytė yra verslininkė, turi laisvą darbo grafiką ir siūlosi ateiti į mokyklą tada, kai mums prireikia pagalbos, pavyzdžiui, sutvarkyti klasę, nudrožti pieštukus, lavinti vaikų skaitymo įgūdžius ir panašiai. Tai leidžia siekti dar efektyvesnio vaikų ugdymo, o sutaupytas mokytojų laikas gali būti skiriamas kitoms kasdienėms mokyklos problemoms spręsti.

– Ar mokytojams gali praversti tėvų profesinės žinios?

– Tikrai taip. Šiandien vis daugiau tėvelių yra pasiryžę ir nori pasidalinti savo profesine patirtimi su mokytojais. Štai, viena mama, savo srities profesionalė, mūsų ugdymo įstaigoje veda lyderystės mokymus.

Kita, personalo vadovė, ateina pasidalinti patirtimi su mokyklos personalu, kaip efektyviai dirbti ir išnaudoti turimus išteklius. Tai pedagogams labai praverčia ne tik individualiai - galiausiai viso to naudą pajaučia ir visa mokykla, o ypač moksleiviai. Tenka bendrauti ir su kitomis Lietuvos ugdymo įstaigomis – jos labai vertina vaikų tėvelius, kurie yra savo sričių profesionalai, nes jie gali suteikti psichologinių žinių, lyderystės įgūdžių, išmokyti naudotis naujausiomis technologijomis. Belieka juos pritraukti ir įrodyti, kad tai yra prasminga.

– Kaip tėvelius įtraukti į mokyklos gyvenimą?

Didžioji dalis visuomenės dirba su dabarties iššūkiais, su kuriais reikia susidoroti čia ir dabar. Tuo tarpu mokytojų bei tėvų darbas su vaikais yra orientuotas į ateitį. Vaikai elgiasi taip, kaip elgiasi jų tėvai. Jei moksleiviai matys aktyvią, motyvuotą ir pilietišką mokyklos bendruomenę, kurios veikloje dalyvauja jų tėvai, jie ir patys ateityje tokie bus.

Tėvai gali būti fantastiškas kiekvienos ugdymo įstaigos resursas. Jie patys dažnai nori padėti, bet nežino kaip, todėl svarbiausia su jais kalbėtis, siekti juos informuoti apie įvairias iniciatyvas.. Šiuo metu mes nesame visiškai nuoširdūs ir turime iškreiptą požiūrį, kad mokykla bijo įsileisti tėvus. Taip nėra. Jeigu mokykloje yra tūkstantis vaikų, tai jie iš viso turi 2 tūkstančius tėvų, o kiek dar ir senelių. Jeigu nors dešimtadalis jų įsitrauks į mokyklos veiklą nors kartą per metus, tik įsivaizduokite, kokio efekto mes sulauktumėme.

Čia jie tobulės padedami patyrusių lektorių, o įkvėpimo ir naujų idėjų semsis iš mentorių – įvairių sričių profesionalų, kurie į rutininį mokyklos gyvenimą gali pažvelgti iš šalies.

Dr. Austėja Landsbergienė – žmogus, kurio įžvalgos pedagogams atrodo vertingiausios. Specialistės pavardė programos paraiškose buvo dažniausiai minima tarp geidžiamiausių mentorių kandidatūrų. Su žinoma edukologijos mokslų daktare kalbamės apie šiuolaikinės mokyklos ypatumus, mokytojo darbą, reikalingiausias kompetencijas ir mentorystę.

– Koks turi būti šiuolaikiškas pedagogas, kokiomis savybėmis jis turi pasižymėti?

– Mokytojas turi suprasti, kad pamokos metu jis nebėra klasės valdovas. Jo žinias šiandien dažnai gali pranokti pačių mokinių žinios. Todėl mokytojai privalo nuolatos tobulėti ir nestovėti vietoje. Jų esminė pareiga – organizuoti įvairiapusį ugdymo procesą, skatinti diskusijas pamokų metu, mokyti vaiką turėti ir ginti savo nuomonę. Pedagogui šiandien tenka atlikti ir psichologo, karjeros konsultanto pareigas. Kartais net ir atstoti tėvus. Geras mokytojas yra tarsi auklė, skiepijanti gyvenimiškas, tautines vertybes, auginanti vaikui tvirtą moralinį ir vertybinį stuburą.

– Pastebite, kad mokytojo vaidmuo keičiasi?

– Pastaruosius dvidešimt metų mokyklose iš esmės buvo akcentuojama tik akademinė veikla. Kai dėmesys skiriamas tik tam, mokyklose ir apskritai visame ugdymo procese, yra patiriama vertybinė krizė. Pedagogai į savo pareigą mokyti ir įkvėpti vaikus laikui bėgant pradeda žvelgti ne kūrybiškai, o sausai. Šis darbas įsivaizduojamas kaip elementariausias žinių sukrovimas į vaiko galvą. Akademiniai dalykai yra viso ko ašis, tačiau tam, kad išvengtume rutinos, į visą mokymosi procesą reikėtų žvelgti plačiau. Esminis dalykas – vaikų įkvėpimas ir paskatinimas. Tik spinduliuojantis žavesiu, mylintis ir gerbiantis šį darbą pedagogas gebės tai padaryti. Tuomet pamokų metu liks daugybė laiko ir kitokiems pokalbiams, visai nebūtinai apie mokslus.

– Kaip pedagogui išlaikyti klasės susidomėjimą pamokos metu? Juk tai nėra lengva.

– Žinoma, kad nėra. Jeigu pedagogas nemokės sudominti, dėstys nuobodžiai, pamokų metu nepateiks įdomybių, vaikams bus nuobodu. Vaikai nėra kvaili. Galiu iš patirties pasakyti, jog jie mato, kada mokytojas yra pasiruošęs pamokai, motyvuotas ir atsidavęs savo sričiai. Tada ir vaikų susidomėjimo lygis kyla į viršų, atsiranda abipusė pagarba, supratimas. Žinoma, mokytojas neturi būti klounas, stovintis prieš auditoriją. Tiesiog jis turi pagalvoti, ar jam pačiam būtų įdomu klausytis, jeigu jis tuo metu atsidurtų vaikų vietoje.

– Ar išmaniosios technologijos šiandien atlieka svarbų vaidmenį ugdymo procese?

Šiais laikais technologijos yra būtinas ugdymo komponentas. Žinoma, vaikų mokymas be interneto ar kompiuterio įmanomas, tačiau atsižvelgiant į dabartines tendencijas, tai nėra efektyvu. Skaitmeninės technologijos yra įrankis, įgalinantis ir praturtinantis mokytojo darbą.

– Tačiau daugelis Lietuvos pedagogų vis dar menkai pasitiki savo skaitmeniniais gebėjimais. Kaip įveikti šį barjerą?

– Pedagogai privalo būti apmokyti arba patys išmokti, kaip reikia naudotis išmaniąja lenta, įvairiomis programėlėmis naujausiuose įrenginiuose – tai pagyvina ugdymo procesą, suteikia jam naujų formų ir spalvų. Svarbiausia yra nesibaiminti naujovių. Mokyklų vadovai turi klausti pedagogo, ko jis nori mokytis, kurioje srityje jis nori tobulėti. Svarbu sudaryti visas sąlygas, kad pedagogas savo tikslus įgyvendintų. Tai būtų didžiulis vidinis motyvacijos užtaisas, kuris teigiamai atsilieptų ne tik mokytojui, bet ir patiems vaikams. Todėl, giliu mano įsitikinimu, švietimo kokybė Lietuvoje pagerėtų, jeigu mes daugiau investuotume į mokytoją, o ne į mokinį. Juk būtent mokytojas yra tas pagrindas, nuo kurio vaikas atsispiria ir įvairiapusiškai tobulėja, semiasi patirties.

– Daugybė Lietuvos mokyklų, siekiančių dalyvauti mokymų programoje „Samsung Mokykla ateičiai“, jus norėtų matyti kaip savo mentorę. Ką jums tai reiškia?

– Tai didžiulis pripažinimas dėl kurio labai džiaugiuosi. Man patinka bendrauti su pedagogais, dalintis su jais žiniomis ir patirtimi – tai be galo prasmingas darbas. Manau, kad šiandien mokyklose labai lengva užsisukti ir neišlįsti iš kasdienybės spąstų. Mokyklose yra nepaprastai daug ūkinių reikalų, kurie dažnai užtemdo pedagogo kasdienybę. Tą tamsą yra būtina išsklaidyti.

Reikia įvertinti tai, kad suaugusiųjų mokymai toli gražu nėra tas pats, kas vaikų ugdymas. Todėl ir patirties perteikimas, pasakojama informacija skiriasi. Manau, kad mentoriumi gali būti ne bet kas. Visų pirma, viskas priklauso nuo požiūrio – vieni į mentorystę žiūri kaip į naštą, kiti, kaip į garbę. Savo gyvenime esu sutikusi žmonių, kurie yra tikrai fantastiški – kūrybingi, charizmatiški, traukiantys akį. Vis dėlto, ne visiems jų pavyko tapti sėkmingais mentoriais. Nepavyko todėl, kad jie į tai žiūrėjo, kaip į naštą. Mentorystė ir efektyvus dalijimasis patirtimi yra labai susijęs su požiūriu į šią veiklą. Aš į ją linkusi žiūrėti kaip į garbės reikalą.

– Ir pabaigai. Prakalbote apie kasdienybės spąstus. Kaip į juos nepakliūti?

– Pedagogams, jau seniai patiriantiems rutinos jausmą, reikia pasakoti apie ugdymo, pilietiškumo, vertybių diegimo vaikams prasmę. Jiems reikia padėti rasti atsakymą į klausimą „kodėl aš vis dar esu čia?“. Atsakius į jį, reikalinga paskata ir priminimas, kad šis darbas yra be galo svarbus. Manau, kad mokymuose labai svarbu pasakoti savo istorijas, perteikti asmeninę patirtį, teigiamas emocijas. Būtent šie dalykai ir padeda grįžti į spalvingesnę kasdienybę. Emocinis intelektas, technologinių inovacijų diegimas, darbas patiems su savimi yra be galo svarbūs aspektai. Juos nuolatos tobulinant, mokyklos ir jų pedagogai, ateityje galės dirbti sėkmingiau bei išugdyti dar daugiau mąstančių ir talentingų asmenybių.

„Skaitmeninės technologijos keičia tiek savarankiško mokymosi, tiek vaikų ugdymo specifiką, todėl šalies pedagogų siekis tapti inovatyviais ir kūrybiškais neturėtų stebinti. Tai, kad trečius metus iš eilės sulaukiame tiek daug paraiškų dalyvauti mokymuose, akivaizdžiai parodo mokyklų siekį modernizuoti ugdymo procesą. Mokymų programos aktualumą liudija ir tai, kad nemažai programoje panorusių dalyvauti mokyklų tokių rekomendacijų sulaukė iš kitų ugdymo įstaigų, mokymus baigusių ankstesniais metais“, – teigė programos „Samsung Mokykla ateičiai“ vadovė Baltijos šalims Liga Bite.

Paraiškos šiais metais atkeliavo iš visų Lietuvos apskričių, aktyviausiai norą dalyvauti skaitmeniniuose mokymuose išreiškė Kauno bei Klaipėdos apskričių mokyklos (atitinkamai 20,6 ir 19,6 proc.). Vilniaus apskritis lieka trečioji – 13,7 proc., už jos rikiuojasi Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Utenos apskritys. Mažiau aktyvūs buvo Telšių, Marijampolės ir Tauragės apskričių pedagogai. Didžiąją daugumą projekte norinčių dalyvauti šalies mokyklų sudaro gimnazijos.

Paraišką dalyvauti projekte pateikusios Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos fizikos ir IT mokytoja Lina Steponavičienė sako, kad pati domisi skaitmeninėmis inovacijomis ir skatina mokinius jomis naudotis tiek pamokų metu, tiek popamokinėje veikloje. Anot jos, pasitelkus šiuolaikines technologijas, mokytojų, mokinių ir jų tėvų bendradarbiavimas taptų glaudesnis ir efektyvesnis.

„Norint stebėti mokinio individualią pažangą, elektroninio dienyno nepakanka. Nuosekli skaitmeninė individualios pažangos vertinimo ir stebėjimo sistema padėtų mokiniui pažinti save, pačiam įvertinti savo pasiekimus, kelti mokymosi tikslus. Tai suteiktų tėvams informacijos apie mokinio pažangą, padėtų mokytojui įžvelgti mokinio galimybes, nustatyti problemas, parinkti ugdymo turinį ir metodus. Šiuos dalykus turėtų padėti įgyvendinti dalyvavimas šiame projekte”, - tvirtino pedagogė.

Iš 102 paraiškas pateikusių mokyklų, projekto vertinimo komisija atrinks 10, kurių atstovai penkis mėnesius tobulins skaitmeninio raštingumo ir pokyčių valdymo įgūdžius, sužinos apie naujausius mokymo metodus bei kūrybingą jų taikymą pamokose. Mokymų pabaigoje, mokyklai, parengusiai didžiausią ir reikšmingiausią poveikį turintį projektą, bus skirtas 10 000 eurų vertės prizas mokyklai reikalingoms technologijoms įsigyti.

Mokyklų pateiktas paraiškas vertina „Renkuosi mokyti!” lektoriai ir švietimo ekspertų žiuri. 10-ies atrinktų mokyklų sąrašas bus paskelbtas liepos 27d.

Apie programą „Samsung Mokykla ateičiai“

Skaitmeninių mokymų programa „Samsung Mokykla ateičiai“ siekiama tobulinti mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetenciją, mokyti pokyčių valdymo, lyderystės ir kurti mokyklose motyvuojančią, kūrybiškumą skatinančią mokymosi aplinką. Per dvejus metus mokymų pedagogams programą jau baigė 160 mokytojų iš visos Lietuvos. Mokymų metu pedagogų komandos rengia skaitmeninių pokyčių savo mokykloje projektus, kuriuose pateikia viziją, kaip spręsti mokyklos bendruomenei aktualią problemą, tobulinti mokymo procesą ir tokiu būdų pagerinti mokinių mokymosi rezultatus. Mokyklai, parengusiai reikšmingiausią poveikį turintį ir tvariausią projektą, skiriamas 10 000 eurų vertės prizas „Samsung“ technologijoms įsigyti. Šį prizą į savo mokyklas jau yra parvežę Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos ir Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos pedagogai.