Nenulaikydavo lėkštės

Klaipėdietė Laima Eitkevičienė rodo beveik prieš mėnesį operuotą ranką – rando ties nykščiu beveik nematyti. Jai buvo pakeistas kairės rankos susidėvėjęs nykščio sąnarys.

Džiaugdamasi gyvenimu be skausmo, moteris pastebėjo, kad operuotąja ranka dabar gali geriau paimti daiktus ir labiau judinti nykštį nei  sveikąja.

Nors Laima skundėsi abejų rankų skausmais, pirmiausia operuoti pasirinkta labiau skaudėjusi kairė. Į reabilitaciją susiruošusi klaipėdietė tikisi, kad išėjus kursą rankos judesiai dar labiau atsistatys.

Pašnekovė prisiminė ilgai nesupratusi, kodėl negali į rankas paimti lėkščių – jos, kaip ir kiti daiktai, dažnai tiesiog iškrisdavo. Buhalterės darbas neatrodė sunkus, traumų ji neturėjo, tad niekaip nesuprato, kas sukelia abejų rankų skausmus ir riboja judesius.

Ta suma, kurią tenka primokėti, nėra didelė. Tikiuosi, kad ateityje šis modernus sąnarys bus įtrauktas į kompensuojamųjų sąrašą.

L. Eitkevičienė lankėsi ne pas vieną gydytoją ir reabilitacijos specialistą, tikėdamasi išsiaiškinti negalavimų priežastį, tačiau atsimušdavo kaip į sieną. Gydytojai konstatuodavo, kad uždegimo nėra, o apie nykščio sąnario keitimo operacijas nežinojo net šeimos gydytojas.

Ketverius metus kentusi skausmus, moteris galiausiai atsidūrė pas Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoją ortopedą-traumatologą Igną Raubą – riešinio nykščio sąnario keitimo operacijų pradininką Lietuvoje. Jis pirmasis šalyje prieš septynerius metus atliko nykščio sąnario endoprotezavimo operaciją.

Judesius lydėjo skausmas

Kai kalbėjome su Klaipėdos rajono gyventoja Diana Čižauskiene, ji dar tik ruošėsi operacijai. Tačiau situacija panaši kaip ir jos kolegės, taip pat buhalterės Laimos.

Prieš trejus metus užklupusius rankos skausmus Diana iš pradžių priskyrė peršalimo pasekmėms, tačiau kai trynimai įvairiais tepalais ir kompresai nepadėjo, moteris pradėjo ieškoti informacijos internete – taip prieš metus ji atsidūrė pas gydytoją I.Raubą.

Iš pradžių dar bandyta atitolinti operaciją, tačiau skirtieji vaistai padėjo tik laikinai. Diana pastebėjo, kad rankos skausmai pradėjo vis labiau trukdyti dirbti ir gyventi įprastą gyvenimą.

"Kiekvieną judesį lydėdavo didžiulis skausmas, daugiau pajudinus pirštus, tekdavo griebtis vaistų nuo skausmo. Gyvename užmiestyje, tad po ravėjimo ranką skaudėdavo net ir naktį, negalėdavau pamiegoti",– apie pasiryžimą operuotis pasakojo pašnekovė.

Apsaugo nuo neįgalumo

Gydytojas I. Rauba patvirtino, kad šis mažas sąnarys sukelia didžiulius skausmus ir funkcijų sutrikimą.

Anksčiau, norint padėti pacientui, buvo šalinamas trapecinis kaulas – ši operacija sumažindavo skausmus, tačiau netekus atramos taškų, rankos judesiai tapdavo riboti. Žmogus nebegalėdavo sugriebti, suimti daiktų, tad dažnai tapdavo nedarbingas.

Pasak I. Raubos, šiandien pasaulyje ir visoje Europoje auksinis standartas – nykščio sąnario keitimas.

Pernai Lietuvą pasiekė modernūs šveicariški sąnariai, kurie leidžia nuodugniau atstatyti nykščio judesius ir apsaugo nuo sąnario išnirimo. Traumatologas atkreipė dėmesį, kad dirbtiniai sąnariai neretai sukelia tokių problemų – išnyra.

Šis naujas sąnarys leidžia išvengti šių komplikacijų, ne taip greitai susidėvi sąnario komponentai.

Nors Ligonių kasa daugiau nei dvejus metus kompensuoja riešinio nykščio sąnario endoprotezą, modernesnio sąnario kaina kompensuojama tik iš dalies, tad dalį sumos tenka primokėti pačiam pacientui.

"Ta suma, kurią tenka primokėti, nėra didelė. Tikiuosi, kad ateityje šis modernus sąnarys bus įtrauktas į kompensuojamųjų sąrašą", – viliasi traumatologas.

Nenumanė: iki tol, kol atsidūrė pas traumatologą, D. Čižauskienė manė, kad rankos skausmus sukėlė peršalimas. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Pakeičia dirbtiniu

Nykščio sąnario keitimo operacija trunka apie valandą, taikoma dalinė nejautra, kai pašalinamas tik operuojamosios rankos skausmas. Kitą dieną pacientas išleidžiamas namo.

Keletą savaičių po operacijos pacientas nešioja specialų įtvarą, vėliau prireikia reabilitacijos, padedančios atstatyti rankos judesių amplitudę. Praėjus 2–3 mėn. po operacijos jau galima grįžti į įprastą gyvenimą.

Iškart po sąnario keitimo operacijos žmogus nebejaučia skausmų. Dirbtinis sąnarys tarnauja apie 10 metų, vėliau gali tekti pakeisti jo komponentus ir taip pratęsti tarnavimo laiką.

Kai kuriems žmonėms tenka keisti abejų rankų nykščių sąnarius. Gydytojas prognozavo, kad taip gali nutikti ir abiem šnekintoms jo operuotoms pacientėms. Kai sutrinka judesių funkcija ir skausmo malšinamieji vaistai tampa kasdieniu palydovu, buvę pacientai priversti ryžtis kitos rankos operacijai.

Dažniau užklumpa moteris

Nors abi dienraščio pašnekovės yra buhalterės, traumatologas pastebi, kad su šia problema gali susidurti pačių įvairiausių specialybių atstovai. Viena iš gydytojų pacienčių buvo profesionali Klaipėdos muzikinio teatro smuikininkė, kuri po operacijos galėjo toliau tęsti savo veiklą.

Dažniau problemų su riešinio nykščio sąnariu kyla moterims. Pagal pasaulio statistiką, maždaug pusė 70-metį perkopusių moterų kenčia šiuos skausmus.

Didžiausią įtaką tam daro patirtos traumos: sutrenkimai, išnirimai, raiščių plyšimai, taip pat fizinis darbas. Pėdsakus palieka sąnarį apkraunantis monotoniškas darbas, reumatoidinis artritas, sisteminės ligos, pažeidžiančios sąnarį.

Daugiausia operacijų – Klaipėdoje

Iki praėjusių metų pabaigos I.Rauba iš viso atliko 30 riešinio nykščio sąnario keitimo operacijų. Panašios operacijos dar atliekamos Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2018 m. iš viso Lietuvoje atliktos 28 riešinio nykščio sąnario keitimo operacijos. Pusė jų atlikta Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje.

Šiuo metu šios operacijos šalyje laukia 11 pacientų, daugiausia iš jų – Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, kur planuoja operuotis šeši pacientai.

Kartais sportuojantiems pavyksta išsisukti raumenų patempimais, tačiau patyrus sąnario traumą ir nesiėmus tinkamų veiksmų, gali tekti kuriam laikui pamiršti ne tik sportą, bet ir laisvą judėjimą be skausmų, pasakoja ortopedas–traumatologas dr. Markas Fiodorovas.

Klaipėdos Universitetinės ligoninės Sporto traumų sektoriaus vedėjas, ortopedas–traumatologas dr. M. Fiodorovas sako, kad paskutiniu metu daugėja traumų, kurias patiria ne tik profesionalūs sportininkai, bet ir tai darantys mėgėjai.

Gydytojas pateikia ir vieno paciento istoriją kaip tipinį atvejį, kai 50 metų amžiaus vyras, žaisdamas krepšinį, patyrė kelio traumą. Tikėdamasis, kad skausmas praeis savaime, vyras iš pradžių į jį nekreipė dėmesio. Tačiau nemaloniam jausmui niekur nedingstant, po daugiau nei 4 savaičių, jis kreipėsi į specialistus. Atlikus magnetinį rezonansą paaiškėjo, kad plyšo meniskas ir buvo pažeista kelio sąnario kremzlė, rašoma pranešime spaudai.

Būtina sekti skausmą

„Patyrus net ir lengvą sąnario sužalojimą, sumušimą ar patempimą – reikėtų šiek tiek apriboti fizinį aktyvumą. Po traumos ypač svarbu stebėti sumuštą, skaudančią vietą. Jeigu skausmas nepraeina per savaitę, jaučiasi nestabilumas, matomas patinimas, reikėtų ilgiau nelaukti ir kreiptis į specialistus. Tik tokiu būdu gali būti užkirstas kelias tolesniam problemos didėjimui“, – sako ortopedas–traumatologas dr. M. Fiodorovas.

Jeigu skausmas nepraeina per savaitę, jaučiasi nestabilumas, matomas patinimas, reikėtų ilgiau nelaukti ir kreiptis į specialistus.

Jau minėtam, krepšinio treniruotės metu susižeidusiam, vyrui po magnetinio rezonanso ir diagnozės nustatymo buvo atlikta artroskopinė operacija, kurios metu buvo atlikta menisko rezekcija ir atnaujinta kelio sąnario kremzlė. Tačiau naktimis ir po didesnio fizinio krūvio pacientą ėmė kamuoti naujo pobūdžio kelio skausmai. Pasibaigus reabilitacijai ir nesikeičiant padėčiai nuspręsta pritaikyti „Lipogems“ gydymą regeneracinėmis ląstelėmis. Išnykus kelio sąnario skausmams ir praėjus keliems mėnesiams po procedūros pacientas vėl pradėjo sportuoti.

Išvengiama reabilitacijos laikotarpio

„Šios procedūros metu iš paciento buvo paimtas ir apdorotas jo paties riebalinis audinys, pašalinti uždegiminiai audiniai ir paruošta frakcija suleista į pažeistą sąnarį. Kadangi riebaluose yra gausu baltyminių, jungiamojo audinio ir mezenchiminių ląstelių, kurios turi savybę susitapatinti su aplinkiniais audiniais – taip skatinamas sąnario kremzlės atsinaujinimas“, – sako dr. M. Fiodorovas.

Gydytojo teigimu, ši procedūra taikoma ir tada, kai pacientai dėl tam tikrų priežasčių nenori rinktis sąnarių protezavimo arba chirurginė intervencija gali būti per daug rizikinga. „Riebalinio audinio naudojimas siekiant atnaujinti sąnario kremzlę populiarus tarp sportininkų ir aktyvių žmonių, kadangi ši procedūra pagerina žmogaus gyvenimo kokybę ir leidžia išvengti ilgo reabilitacijos laikotarpio. Taip pat šis būdas artimesnis ir tiems, kurie bijo sąnarių protezavimo ar ši procedūra jiems kelia kitus nemalonius jausmus“, – pasakoja dr. M. Fiodorovas.

Pacientai vis jaunėja

„Vis dar populiarus mitas, kad sąnarių problemos kamuoja tik garbingo amžiaus žmones, bet kiekvienais metais su tuo susiduria vis jaunesni pacientai. Ankstyvas bėdas gali iššaukti genetika – silpnos kelio sąnario kremzlės paveldėjimas. Tačiau dažniau šios problemos iškyla dėl intensyvių treniruočių metu įvykusių traumų. Pastaruoju metu kelio sąnario traumas tenka gydyti ir nepilnamečiams“, – teigia dr. M. Fiodorovas.

Pasak gydytojo, dėl įtempto gyvenimo ritmo ir noro pasiekti greitų rezultatų sportuojant, ateityje kelio sąnarių problemos palies vis daugiau žmonių, todėl svarbu ne tik žinoti, kaip galima spręsti problemas, bet ir kaip reikėtų užkirsti joms kelią.

„Fizinis krūvis reikalingas žmogaus organizmui, tačiau reikėtų nepervertinti savo jėgų bei sportuoti taisyklingai, tausojant savo sveikatą. Bėgimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, o ypač „Crossfit“ bei kitos aktyvios treniruotės gali atnešti ir naudos, ir problemų. Todėl rekomenduojama visų pirma treniruotis su patyrusiais treneriais, kurie galėtų patarti bei ištaisyti daromas klaidas“, – sako ortopedas–traumatologas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius ir Kauno klinikų ortopedas traumatologas Rimtautas Gudas pirmą kartą Lietuvoje be pjūvio į blauzdikaulio sąnario kremzlę įterpė specialią išmaniąją membraną. Nuolatinį kairės kojos skausmą jautęs ir dėl jo mėgstamos veiklos atsisakęs pacientas jau kitą dieną grįžo namo ir vaikšto be ramentų. Kaip teigia profesorius R. Gudas, sąnarių kremzlių nusidėvėjimas šiandien yra labai dažna problema, aktuali įvairaus amžiaus žmonėms.

Odontologas Rytis Padegimas džiaugėsi, kad jau kitą dieną pajuto pavykusios operacijos rezultatus ir puikiai jautėsi. „Profesoriumi R. Gudu ir jo meistriškumu pasitikėjau 110 proc. Žinojau, kad po operacijos greitai atsistosiu ant kojų. Labai jam dėkingas“, – teigė R. Padegimas.

Vyras pasakojo, kad didelis kairės kojos skausmas privertė atsisakyti mėgstamo krepšinio. „Koja dar jaunystėje buvo ne kartą traumuota. Turiu medicininį išsilavinimą, todėl supratau, kuo tai gresia. Tačiau esu kantrus, numalšindavau skausmą ir gyvenau toliau. Praėjusių metų vasarą skausmas tapo nepakenčiamas, todėl kreipiausi į medikus“, – pasakojo vyras.

Operacijos metu profesorius be didelio pjūvio artroskopiniu metodu per 5 milimetro skersmens skylutes kremzlės kietumą matuojančiu prietaisu ištyrė kremzlę, vėliau į pažeistą vietą įsodino membraną.

„Tokių membranų be didelių pjūvių jau esame įterpę gal 14, bet tai darėme tik šlaunikaulinėje ir girnelės vagos bei girnelės dalyse, o blauzdikaulyje esančius kremzlės defektus labai sunku pasiekti ir tiksliai nustatyti jos pažeidimus“, – sakė prof. R. Gudas.

Magnetinis rezonansas defektą rodė kitoje vietoje, tačiau už projektines lėšas LSMU įsigytas kremzlės kietumo matavimo prietaisas padėjo rasti tikslią vietą, kurioje ir buvo įtrūkusi kremzlė.

Daugeliui žmonių, kuriems nusidėvi kremzlės ir pradeda kamuoti dideli sąnarių skausmai, tenka atlikti kelio sąnario endoprotezavimo operacijas. Kremzlės dėvisi dėl įvairių priežasčių – didelių krūvių, traumų, sutrikus sąnario dalies mikrocirkuliacijai. „Blogiausia, kad kremzlėje nėra jokių kraujagyslių, nervų, todėl jai įtrūkus, žmogus nieko nejaučia, tik kai tas pažeidimas didėja, sąnariai lieka be apsauginio sluoksnio, prasideda skausmai. Kol kremzlė dar tik įtrūkusi, ją galima užgydyti, įtrūkusias ir nusidėvėjusias vietas užpildyti išmania membrana arba kitais būdais atliekant sąnario kremzlės rekonstrukcijas“, – kalbėjo LSMU profesorius.

Membrana prie sveikos kremzlės kraštų priklijuojama fibrino klijais, išlaikančiais membranos stabilumą jai įaugant į sveikąją kremzlę. Naudojant šiuos klijus membrana greitai įsilieja į sveiką kremzlę, būna stabili.

Kauno klinikos, kaip ir kitos gydymo įstaigos, membraną turi pirkti. Atsižvelgiant į  kremzlės pažeidimo plotą, membrana kainuoja 2500–4000 litų. Kol kas Lietuvoje nėra finansuojamos visos panašaus pobūdžio operacijos. Daugeliui pacientų išeitis galėtų būti šiuo metu LSMU mokslininkų ir medikų kuriama lietuviška membrana.

Japonijoje veterinarai atliko kojos sąnario operaciją retų baltųjų tigrų jaunikliui, pašalindami įgimtą ydą.

Per operaciją, kuri tokiam tigrui buvo atlikta pirmąkart, chirurgai atitaisė iš prigimties išnirusią kelio girnelę dešinėje užpakalinėje kojoje.

Devynių mėnesių patinas, vardu Sky (Dangus), antradienį buvo operuojamas 5,5 valandos Nihono universiteto veterinarijos ligoninėje Fudžisavos mieste į pietus nuo Tokijo, sakoma šios įstaigos tinklalapyje.

Gyvūnui per visą operaciją buvo sukelta bendroji nejautra.

Tigras, dabar sveriantis 56 kilogramus, pasaulį išvydo šių metų kovą Tobu zoologijos sode šiauriniame Tokijo priemiestyje.

Veterinarijos chirurgų grupė operaciją pradėjo atverdama kelio sąnarį ir pakeldama išnirusią girnelę.

„Operacija buvo labai sudėtinga, tačiau sugebėjome ją atlikti be jokių sutrikimų“, – sakė kačių ir šunų kelio sąnario chirurgijos ekspertas Kazuya Edamura (Kadzuja Edamura), vadovavęs tai operacijai.

„Kaulai ir raumenys buvo deformuoti labiau nei tikėjomės. Jie buvo storesni ir tvirtesni, todėl buvome priversti pakeisti planuotą operacijos metodą“, – pridūrė jis.

Tačiau chirurgas pažymėjo, kad jauniklis, kurio amžius atitinka 4–5 metų vaiko, turėtų visiškai pasveikti.

Baltieji tigrai yra reta Bengalijos tigrų atmaina. Tie žvėrys iš prigimties neturi pigmento, nudažančio kailį oranžine spalva.

Privataus Nihono universiteto Bioišteklių mokslų koledžo tinklalapyje nurodoma, kad nelaisvėje auginama iš viso apie 300 baltųjų tigrų, iš jų apie 30 – Japonijoje.