„Dizainerės Sandros Yushkos kurta suknelė tobulai atspindi griežtą, tačiau tuo pačiu metu laisvą mano ir dainos stilių“, – pasakojo Viktorija. Ir pridūrė: „Raudona suknelės spalva simbolizuoja dainos skleidžiamas stiprias, scenoje tiesiog sprogstančias emocijas: meilę pasauliui, žmonėms ir muzikai, laimę ir džiaugsmą.“

„Sandra Yushka kurta suknelė – tai tarsi mano kūnas. Ji tokia lengva ir plasnojanti, tačiau tuo pačiu metu griežta. Joje nėra jokių nereikalingų detalių, viskas apgalvota. Nors suknelė labai ryški, būdama scenoje nejaučiu, kad ją dėviu, nes šis drabužis visiškai įsilieja į bendrą kontekstą ir tampa pasirodymo dalimi. Suknelė scenoje man padeda būti savimi, pabrėžia dainos emociją ir mano vidinę būseną“, – atskleidė grupės „Fusedmarc“ vokalistė Viktorija, kuri taip pat prisipažino, kad iki šiol nėra turėjusi jokio raudono drabužio.

Pasak V. Ivanovskajos, suknelės idėja būtent ir gimė vedama stiprių dainos emocijų. „Esame labai laimingi, kad netrukus „Rain of Revolution“ turėsime galimybę pristatyti visam pasauliui, o tuo metu vilkėsiu tobulai kūrinį ir mane atskleidžiantį drabužį“, – pasakojo „Fusedmarc“ vokalistė.

Rožinė yra „nauja juoda“

Pokalbis su dizainere Sandra laidoje „Pasaulis pagal moteris“ turėjo net dvi progas: pirmoji iš jų – visas moteris taip „kankinantis“ smalsumas, ką gi šį pavasarį palikti spintoje, o kuo toliau drąsiai puoštis? Antroji priežastis – grupės „Fusedmarc“ sėkmė, prie kurios prisidėjo ir jaunoji kūrėja – ji sukūrė grupės vokalistės Viktorijos įvaizdį.

Paklausta, ar šio pavasario mados bus tokios ryškios kaip ir atlikėjos suknelė, Sandra pritaria: „Tikrai taip: vyraus ryškios spalvos, tokios kaip skaisti geltona, raudona, rožinė. Rožinė jau netgi imta vadinti „naująja juoda“. Kalbant ne apie spalvas, o apie raštus, jaučiamas šioks toks Japonijos dvelksmas, vadinamosios „origamio“ nuotaikos, taip pat šiek tiek grįžimo į šešiasdešimtuosius. Kartais šis grįžimas netgi švelniai kičinis – vyrauja ta pati rožinė, senamadiški gėlių ornamentai.“

Madingiausia – patogumas

Nors ir įvardijusi labiausiai juntamas tendencijas, Sandra nedrįsta prie jų „rištis“: „Tai, ką diktuoja podiumas, nebūtinai turi atsidurti gatvėje“, – sako Sandra ir pabrėžia, kad tikriausia mados išraiška – patogumas ir ilgaamžiškumas.

Pati irgi nenaudoju nei odos, nei kailių, fotosesijose vengiam net odinių batų. Labai labai norėčiau nenaudoti ir vilnos, tačiau dėl plačių jos galimybių vis dar sunku to išvengti.

„Žmogus neturi tarnauti rūbui – rūbas turi jam tarnauti, jį išreikšti. Būtent todėl, nors ir visada pasidomiu, kas dabar „ant bangos“, vis tiek pirmiausia galvoju apie tai, kas tinka žmogui“. Kaip puikų pavyzdį dvejus metus už poliarinio rato gyvenusi Sandra pateikia norvegus. „Jiems nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Ar lyja, ar vėjas – visi, net ir vaikai, eina į lauką ir džiaugiasi gyvenimu. Norvegijoje dar kartą įvertinau patogumą kaip neatsiejamą mados vertybę, Norvegijoj susiformavo ir naujas mano kaip dizainerės požiūris“, – pasakoja jauna, bet jau pastebėta kūrėja.

Trejus metus vegane buvusi moteris pabrėžia, kad neatsiejamai šalia patogumo žmogui eina ir patogumas gamtai: „Mada be kailių ir odos jau tapo norma. Pati irgi nenaudoju nei odos, nei kailių, fotosesijose vengiam net odinių batų. Labai labai norėčiau nenaudoti ir vilnos, tačiau dėl plačių jos galimybių vis dar sunku to išvengti“, – pasakoja socialiai atsakinga moteris.

Matuojantis suknelę reikia padainuoti

„Ir, aišku, pašokti“, – papildo laidos vedėja Renata Sandrai papasakojus apie tai, kaip buvo kuriama suknelė Viktorijai iš „Fusedmarc“. „Viktorija labai charizmatiška, tačiau tuo pačiu ir labai švelni, labai miela“, – pasakoja atlikėją jau pažinusi dizainerė. Ji pabrėžia, kad kuriant rūbą pasirodymams reikia galvoti ne tik apie grožį bei charakterį, bet ir apie drabužio funkcionalumą.

„Oi, pasiuvus suknelę čia studijoje ir dainuota buvo, ir sceniniai judesiai išbandomi – juk rūbas negali varžyti judesių“, – specialybės niuansus atskleidžia Sandra. Paklausta, ar kurdama įvaizdį ji tikėjo pasirodymo sėkmė, Sandra net nesuabejoja, kad taip.

Iš kartos į kartą

Sandros senelis buvo kriaučius, senelė taip pat siuvo puikiai. Mergina pasakoja, kad net nepamena, kaip pirmą kartą siūti pabandė ji pati: „Viskas, regis, natūraliai atėjo iš vaikystės: gal močiutė pamokė, o netrukus jau ir pati šį bei tą dariau savarankiškai. Vaikystėje, vidurinėje, studijuojant...“ Šeimos linija palaikoma ne tik siuvant, bet ir demonstruojant kūrinius – pirmasis Sandros modelis buvo ir, reikalui esant, vis dar tebėra jos sesuo: „Kažkaip ji vis pritraukia sėkmę mano naujiems kūriniams“, – šypsosi pašnekovė.

Kokios spalvos madingos ne tik ant podiumo, bet ir interjere bei kaip savarankiškai jomis nuspalvinti savo pavasarį – šeštadienį 9.30 val. laidoje „Pasaulis pagal moteris“ per TV3.