Žodžiu, vėl reikia prievartos įstatymo vardu, mat išrinktųjų galvos pas mus geba fermentuoti vienintelį politinės veiklos rezultatą – draudimus. Humoras. Nei juodas, nei baltas. Etnografinis.

Kas būtų, jei koks nors žurnalistas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos zootechnikams imtų aiškinti, kaip tinkamai sėklinti kiaules? Arba medikams nurodinėti, kada atlikti stereotaksinę biopsiją. Pamanytų, gal žmogus tiesiog "pablūdo" su savo patarimais.

Ką apie žiniasklaidą ir žurnalistiką galėtų pasakyti vyriausiuoju Alytaus rajono etnografu dirbęs R.Šarknickas? Na, nebent, kad jis kiaušinių nededa, bet žino jų skonį. Tik kas iš tų kiaušinių, kai sėdi politinio tvartelio užkaboryje ir nebeišmanai, kaip išlįsti į viešumą, net ir turėdamas "režisoriaus" diplomą?

Va, čia ir esmė, – gal pirmiausia Seimo nariui reikėtų išmokti rašyti be klaidų? Kad per BNS platinamose pamokomose prakalbose galėtų išvengti bent jau neteiktino žodžio "galimai" bei slaviško junginio "tuo pačiu" vartojimo. Ir kablelius reikėtų rašyti ne tada, kai viršugalvį pabarškina pilnatis, o ten, kur jų išties reikia. Gal tuomet bent jau taptų įmanoma į šias namudines iniciatyvas pažvelgti ne tik kaip į agrarinį humorą.

Bet išmaniausia būtų, kad Seimo narys surastų savyje jėgų pasidomėti, kiek Lietuvoje yra privisę su savižudybėmis kovojančių asociacijų, viešųjų įstaigų ir parazitinių savanorystės kuopelių, kurios tik srebia biudžeto milijonus ir imituoja prevencijos darbą.