Antradienį gautas nuteistojo kasacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį dalyje dėl Š. Gustainio pripažinimo kaltu dėl kyšininkavimo bei išieškojimo iš jo 5,5 tūkst. eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, pranešė LAT.

Prašoma palikti galioti Vilniaus apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų.

Nuosprendžiu paskirtą 8 tūkst. 830 eurų baudą nuteistasis jau yra sumokėjęs.

Buvęs susisiekimo ministro patarėjas, buvęs Seimo narys 48 metų Š. Gustainis pernai Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo.

Teismas tada konstatavo, kad Š. Gustainis, Seime įregistruodamas Vartojimo kredito įstatymo pataisas bei asmeniškai balsuodamas už koncernui „MG Baltic“ palankią pataisą, veikė prašomas buvusio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio, pataisos tekstą gavo būtent iš jo ir su juo derino veiksmus.

Šiuos veiksmus, teismo teigimu, politikas atliko žinodamas, kad už tai kaip kyšis „Taikomosios politikos institutui“, kurio steigėju ir faktiniu vadovu jis pats buvo, jau skirta 8,7 tūkst. eurų parama.

Š. Gustainiui taip pat penkeriems metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 4 tūkst. 350 eurų.

Antradienį kasacinį skundą LAT pateikė ir už kyšininkavimą ir prekybą poveikiu koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG Grupė“) politinės korupcijos byloje nuteista Darbo partija.

LAT yra gavęs 11 kasacinių skundų šioje byloje, nuosprendį apskundė buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG Grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, Seimo narys Vytautas Gapšys ir jų advokatai, taip pat „MG Grupė“.

Kai kurie skundai jau priimti nagrinėti, dėl kitų priėmimo dar bus sprendžiama.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas R. Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Kaip skelbė teismas, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Š. Gustainis.

Tai – paskutinė sumokėta teismo nuosprendžiu skirta bauda.

„2024 m. sausio 29 d. Š. Gustainis sumokėjo baudą“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo atstovės Linos Nemeikaitės atsakyme BNS.

Buvęs susisiekimo ministro patarėjas, buvęs Seimo narys 48 metų Š. Gustainis pernai Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo.

Teismas tada konstatavo, kad Š. Gustainis, Seime įregistruodamas Vartojimo kredito įstatymo pataisas bei asmeniškai balsuodamas už koncernui „MG Baltic“ palankią pataisą, veikė prašomas buvusio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio, pataisos tekstą gavo būtent iš jo ir su juo derino veiksmus.

Šiuos veiksmus, teismo teigimu, politikas atliko žinodamas, kad už tai kaip kyšis „Taikomosios politikos institutui“, kurio steigėju ir faktiniu vadovu jis pats buvo, jau skirta 8,7 tūkst. eurų parama.

Š. Gustainiui taip pat penkeriems metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 4 tūkst. 350 eurų.

Iš viso Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu valstybei sumokėta per 2 mln. eurų – šią sumą sudaro baudos, konfiskuoti ir išieškoti iš nuteistųjų pinigai.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, „MG Grupė“ netrukus sumokėjo jai skirtą 1,1 mln. eurų baudą, o buvęs koncerno viceprezidentas R. Kurlianskis – beveik 19 tūkst. eurų baudą.

Nuteistasis Seimo narys Vytautas Gapšys sumokėjo 8 tūkst. eurų – konfiskuotą kyšio dydžio sumą. Iš Eligijaus Masiulio konfiskuota ir valstybei perduota daugiau nei 240 tūkst. eurų, pripažintų kaip kyšis.

Už piktnaudžiavimą nesant kyšininkavimo požymių nuteistas buvęs liberalas Gintaras Steponavičius sumokėjo jam paskirtą šiek tiek daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą.

Už kyšininkavimą, prekybą poveikiu ir piktnaudžiavimą Lietuvos liberalų sąjūdis nuosprendžiu paskirtą 376,6 tūkst. eurų baudą sumokėjo pernai gruodį. Už kyšininkavimą ir prekybą poveikiu Darbo partijai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 301 tūkst. 280 eurų bauda. Ši bauda taip pat sumokėta pernai gruodį.

Už korupcinius nusikaltimus nuteisti buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis, Seimo narys V. Gapšys ir eksparlamentaras E. Masiulis jau atlieka jiems skirtas laisvės atėmimo bausmes Kauno kalėjimo padaliniuose. 

„Mano požiūris yra kritiškas, nes sprendimas – tuščias bei neturi aiškių argumentų. Šis sprendimas yra ne tik prieštaringas pirmos instancijos teismo sprendimui, bet ir trūksta jo sprendimo pagrindimo“, – BNS trečiadienį sakė buvęs politikas.

Teismo nuosprendžiu jam skirta beveik 19 tūkst. eurų bauda.

„Neradau jokių, ne tik naujų teismo argumentų, susijusių su savo epizodu. Be abejo skųsiu šį sprendimą ir skųsiu greitai. Argumentuosiu lygiai taip pat, kaip ir argumentavau gindamas save viso proceso metu – esu nekaltas, nepadariau jokio nusikaltimo ir vis dar tikiu teisingumu Lietuvoje“, – kalbėjo Š. Gustainis.

Baudą gavo ir buvęs liberalas Gintaras Steponavičius – ji siekia 15 tūkst. eurų.

Tuo metu buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui skirti šešeri metai laisvės atėmimo ir beveik 19 tūkst. eurų bauda, buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui – pusšeštų metų laisvės atėmimo.

Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys taip pat pripažintas kaltu, jam skirti ketveri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

„MG Grupei“, Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai skirtos atitinkamai daugiau nei 1,1 mln., beveik 377 tūkst. ir daugiau nei 301 tūkst. eurų baudos.

Apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja iš karto, paskelbimo dieną, bet dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Buvęs liberalas prokuratūros kaltinamas už „MG Baltic“ naudingų sprendimų priėmimą Seime paėmęs beveik 9 tūkstančių eurų kyšį

„Vilniaus apygardos teismo nuosprendis mano mano atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, jis tinkamai įvertino įrodymų visumą. Aš nepadariau jokių nusikalstamų veikų, nėra nei veiksmų, nei kyšio“, – per Apeliacinio teismo posėdį ketvirtadienį sakė Š. Gustainis. Jis taip pat prašė atmesti prokuroro skundą.

Ketvirtadienį išteisintasis Š. Gustainis po ilgos pertraukos pasirodė Apeliacinio teismo posėdyje, iki tol posėdžiuose dalyvaudavo tik jo advokatas, išteisintajam teismas leido nedalyvauti anksčiau vykusiuose posėdžiuose.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendis mano mano atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, jis tinkamai įvertino įrodymų visumą.

„Praėjus beveik aštuoneriems metams nuo tyrimo pradžios, nerandu atsakymo, kodėl aš dar procese. Nejaugi vien dėl to, kad buvau vienos partijos nariu. Šiame procese pažeistos mano teisės į nešališką ir teisingą teismą, prokuroras šališkas ir neobjektyvus“, – per posėdį sakė Š. Gustainis, teigdamas, kad valstybės kaltintojas, prokuroras Justas Laucius „ciniškai manipuliuoja teiginiais“.

Išteisintam eksparlamentarui Š. Gustainiui prokuratūra už kyšininkavimą siūlo skirti daugiau nei 28 tūkst. eurų baudą, išieškoti dar 8,7 tūkst. eurų kaip netiesiogiai gautą kyšį, bei atimti teisę eiti pareigas viešajame ar privačiame sektoriuje penkerius metus.

Manoma, kad kyšis buvo užmaskuotas kaip parama viešajai įstaigai – Taikomosios politikos institutui.

Š. Gustainis, 2020 metais duodamas parodymus teismui yra sakęs, kad kaltinimai jam ėmus užslėptą kyšį iš koncerno „MG Baltic“ mainais už Vartojimo kredito įstatymo pataisas yra „laužti iš piršto“.

„Dėl vartojimo kreditų – veiksmai įėjo į mano kompetenciją, nenustatyta, kad aš veikiau prieš valstybės interesus ir pažeidžiau Konstituciją“, – ketvirtadienį Apeliaciniam teismui sakė Š. Gustainis.

Taip pat anksčiau duodamas parodymus teisme buvęs politikas teigė, kad „MG Baltic“ paramą institutui teikė nuo 2010-ųjų, o „MG Baltic Media“ 2015-aisiais skirti 8,7 tūkst. eurų buvo „paskutinė kada nors Taikomosios politikos institutui skirta parama“. Jis pats apie koncerno sprendimą skirti paramą sakė nieko nežinojęs.

Vyriausioji rinkimų komisija yra pripažinusi, kad Taikomosios politikos instituto 2016-ųjų sausį-balandį organizuoti mokymai „Ready to Win", kuriuose didžiausią mokymų dalyvių dalį sudarė Liberalų sąjūdžio nariai, buvo daugiau nei 45 tūkst. eurų vertės nepiniginė auka šiai partijai.

„MG Baltic“, pakeitusios pavadinimą į „MG grupė“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimas Apeliaciniame teisme eina į pabaigą, savo ginamąsias kalbas sako išteisintųjų gynėjai. Savo pasisakymus jau yra baigę abu išteisintojo R. Kurlianskio gynėjai, ginamąją kalbą pasakė išteisintojo Eligijaus Masiulio advokatas Ruslanas Boiko, išteisintasis Seimo narys Vytautas Gapšys ir jo advokatas Mindaugas Barkauskas, Š. Gustainis ir jo advokatas Aleksandras Doroševas.

Apeliacinis teismas „MG grupės“ byloje iš viso nagrinėja keturis skundus. Visus kaltinamuosius išteisinusį pirmos instancijos teismo nuosprendį be prokuroro Justo Lauciaus apskundė E. Masiulio gynėjas, du skundus pateikė R. Kurlianskio advokatai.

Išteisintieji prašo teismo netinkamais pripažinti žvalgybos surinktus duomenis.

Vilniaus apygardos teismas visus kaltinamuosius prieš metus – pernai balandžio 19 dieną – išteisino kaip nepadariusius veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.

Birželį numatyti dar keli bylos posėdžiai, toliau posėdžiai vyks rugsėjo 5 ,18 ir 25 dienomis.

Prokuratūra kaip kyšį traktuoja koncerno paramą jo įkurtai viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“.

Duodamas parodymus teisme buvęs politikas ketvirtadienį teigė, kad „MG Baltic“ paramą institutui teikė nuo 2010-ųjų, o „MG Baltic Media“ 2015-aisiais skirti 8700 eurų buvo „paskutinė kada nors Taikomosios politikos institutui skirta parama“. Jis pats apie koncerno sprendimą skirti paramą sakė nieko nežinojęs.

Pasak Š. Gustainio, šios lėšos išleistos tik instituto veiklai. Buvęs politikas tikino pabrėžęs instituto vadovams, kad parama būtų priimama ir naudojama tik griežtai laikantis įstatymų.

„Kaltinimai man – laužti iš piršto, – teisme sakė Š. Gustainis. – Niekas su manimi nieko nederino ir nieko neprašė“.

Vyriausioji rinkimų komisija yra pripažinusi, kad „Taikomosios politikos instituto“ 2016-ųjų sausį-balandį organizuoti mokymai „Ready to Win", kuriuose didžiausią mokymų dalyvių dalį sudarė Liberalų sąjūdžio nariai, buvo daugiau nei 45 tūkst. eurų vertės nepiniginė auka šiai partijai.

Š. Gustainis sako, kad prokurorų bandymas sieti šį renginį ir su metais anksčiau institutui skirta „MG Baltic“ parama yra neteisingas. Šiame renginyje jis sakė ir pats skaitęs pranešimą apie savo ankstesnę patirtį dalyvaujant rinkimuose, o tai, jo manymu, „niekaip nepažeidžia įstatymo“.

„Kokiam fantastikos mėgėjui reikia būti, kad 2015-aisiais iš „MG Baltic“ gauta 8700 eurų parama gulėjo metus laiko, kol buvo panaudota projektui?“, – stebėjosi jis.

Komentuodamas kaltinimus, kad „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio prašymu už jo įsteigtam institutui skirtą paramą registravo Vartojimo kreditų įstatymo pataisas, jis teigė, kad teisėsauga konservatoriams ir liberalams taikė dvigubus standartus.

Konservatorė Irena Degutienė ikiteisminio tyrimo metu teisėsaugai tvirtino, kad Seimo narys Laurynas Kasčiūnas jos „netiesiogiai prašė paramos“ R. Kurlianskiui naudingai pataisai. Pats L. Kasčiūnas teisme tikino tik domėjęsis situacija.

Teisme anksčiau liudijęs konservatorius Mantas Adomėnas patvirtino, kad susitikime su R. Kurlianskiu 2016 metų kovą  domėjosi galimybe gauti finansinės paramos.

„Matyti, kad jie ir atliko minimus veiksmus – prašė paramos. Bet jie byloje – liudytojai. Jokio esminio skirtumo tarp savęs ir jų, kaip partinė priklausomybė, aš nematau“, – piktinosi Š. Gustainis.

Pataisą jis sakė nusprendęs registruoti, nes perskaitė Vyriausybės išvadą, kad svarstomas Seime svarstomas projektas gali pažeisti kitus teisės aktus.

Su R. Kurlianskiu jis sako susipažinęs 2006-2007 metais, steigiant Liberalų sąjūdį. Š. Gustainis patvirtino, kad yra dirbęs koncerno valdomoje „Alfa Media“ apie trejus metus, iki 2014-ųjų pabaigos, taip pat epizodiškai – 2006-aisiais.

„Santykiai (su R. Kurlianskiu – BNS) buvo dalykiniai, darbiniai, nesimatydavome kiekvieną dieną, netgi kartais savaitę“, – tikino jis.

Pasak Š. Gustainio, 2015-aisiais susitikimuose su R. Kurlianskiu tik kalbėjosi apie politines, partijos  vidaus aktualijas, o teisėsaugos slapta darytuose įrašuose „nėra užfiksuota nė vieno žodžio apie kokią nors paramą institutui“.

„Nė vieno susitikimo metu apie Vartojimo kredito pataisas kalbos nebuvo“, – pabrėžė jis.

„Kyla klausimas – kaip man gintis nuo tokių absurdiškų kaltinimų?“, – klausė buvęs politikas.

Kyla klausimas – kaip man gintis nuo tokių absurdiškų kaltinimų?

Į prokuroro klausimus neatsakinės

Klausimus kaltinamajam teisme norėjo užduoti ir prokuroras Justas Laucius, tačiau Š. Gustainis jų atsisakė, motyvuodamas, kad prokuroras yra šališkas. Prokuroras bandė perduoti klausimus teismui, tačiau teisėja, paprieštaravus kaltinamųjų advokatams, jų nepriėmė.

„Atsisakiau (atsakyti į prokuroro klausimus – BNS) dėl jo šališkumo, dėl jo noro patraukti kitus asmenis atsakomybėn. Nežinau, ar tinka žodis „sufabrikavimo“, galbūt netinka. Bet faktai sudėlioti taip, kad aš atrodyčiau kaltas. Tai tik rodo prokuroro suktumą“, – žurnalistams teisme sakė buvęs politikas.

Duodamas parodymus teisme jis prisiminė, jog viename iš susitikimų su R. Kurlianskiu palietė greitųjų kreditų temą.

„Jis tikrai manęs nieko neklausė apie šias pataisas. Stengiuosi prisiminti visus susitikimus su R., Kurlianskiu, ką šnekėjome. Galėjo būti, kad antrojo susitikimo metu aš užsiminiau apie mano pataisą. Šis dalykas iš mano pusės galėjo būti, bet daugiau kažko aš neatsimenu“, – pabrėžė Š. Gustainis.

Teisėsauga įtaria, kad Š. Gustainio registruotos pataisos atitinka pataisas, kurias R. Kurlianskiui perdavė buvęs greitųjų kreditų įmonės „4finance“ direktorius Gediminas Velička. Tuometinio liberalo Seime Š. Gustainio pataisos būtų leidusios pasirinkti, ar suteikiant kreditą vertinti „Sodros“, ar paties paskolos ėmėjo pateiktus finansinius duomenis.

Teisme anksčiau liudijęs G. Velička sakė pataisas siuntęs dešimtims žmonių, taip pat ir žiniasklaidai, įskaitant jos atstovą R. Kurlianskį. Savo ruožtu teisme liudijęs R. Kurlianskis neigė pasiūlymus perdavęs Š. Gustainiui ir remiasi bylos duomenimis, kad liberalų frakcijos nariai pasiūlymus, atsidūrusius projekte, paštu gavo iš advokato Kęstučio Kvainausko, taip pat Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos vadovo Liutauro Valicko laiško.

Š. Gustainis tikino, kad pataisos nėra identiškos toms, kurias iš verslininkų gavo R. Kurlianskis, nes jose „yra dvi klaidos“. Jis žurnalistams tvirtino pataisas gavęs paštu iš L. Valicko, kaip ir kiti Seimo nariai. Anot Š. Gustainio, labai panašias pataisas tuo metu registravo ir konservatorius Jurgis Razma – abiems pasiūlymams pritarė Ekonomikos komitetas, tačiau Seimas vėliau jas atmetė.

„Buvo krūva teisininkų, lobistų, kurie tai ruošė, bet skirtingais keliais jie visi keliavo. Kuo aš dabar kaltas, kad aš gavau jį emailu?“, – stebėjosi jis.

Š. Gustainis taip pat patikino, kad R. Kurlianskis ankstesniuose susitikimuose jo teiravosi, ar jam asmeniškai, kaip politikui, nereikėtų paramos dalyvaujant rinkimuose, tačiau tos paramos jis atsisakė. Tuo metu jo įsteigtas institutas, Š. Gustainio teigimu, gavo apie 40-60 tūkst. eurų paramą iš „MG Baltic“ įmonių nuo 2010-ųjų.

„Laikiausi nuostatos, kaip politikas, kad geriau iš savų pinigų ar iš artimų žmonių pinigų tai padaryti, nei iš verslo“, – aiškino jis.

Buvęs liberalas, eksparlamentaras ir buvęs Vilniaus miesto tarybos narys Š. Gustainis įtariamas už „MG Baltic“ naudingų sprendimų priėmimą Seime paėmęs beveik 9 tūkstančių eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“.

Anot prokurorų, vykdydamas R. Kurlianskio prašymą Š. Gustainis Seime registravo Vartojimo kredito įstatymo pataisas ir balsavo už jų priėmimą. Jis yra įtariamas dėl kyšininkavimo.

Byloje taip pat korupcija kaltinami buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis eksparlamentaras Eligijus Masiulis, eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys, dabartinis Seimo narys, buvęs liberalas Gintaras Steponavičius.

Kaltinimai byloje pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta.

G. Steponavičius politinės korupcijos bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme pabrėžė nesutinkantis su kaltinimais.

„Organizacijos, kurios gavo paramą, jokių tiesioginių sąsajų su partine veikla neturėjo (...). Todėl nesuprantu, kodėl mano veiksmai gali kelti klausimų dėl piktnaudžiavimo“, – teisme kalbėjo parlamentaras.

Jis teigė, jog su „MG Baltic“ prezidentu Dariumi Mockumi ir buvusiu viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu susipažino žaisdami krepšinį, jie pažįstami apie du dešimtmečius, tačiau artimai nebendrauja.

G. Steponavičiaus teigimu, nedažnuose susitikimuose jis norėjo „geriau suprasti situaciją“, prašė teisėtos paramos savo įsteigtoms organizacijoms, taip pat ketino prašyti paramos per rinkimus.

„Paramos nevyriausybinėms organizacijoms iš R. Kurlianskio prašymas jokios neteisėtos potekstės neturėjo. Dariau tai kaip žmogus, susitikdamas su seniai pažįstamu R. Kurlianskiu. Susitikime kalbėta apie tai, kaip paremti pilietinę sklaidą (...). Susitikimų metu apie jokias neteisėtas paramas kalbos nebuvo, kalbėta apie fizinių asmenų paramą, kaip tai numatė tuo metu galioję teisės aktai“, – pabrėžė jis.

Susitikimų metu apie jokias neteisėtas paramas kalbos nebuvo, kalbėta apie fizinių asmenų paramą, kaip tai numatė tuo metu galioję teisės aktai.

Seimo narys sakė, kad balsuodamas dėl byloje minimų įstatymų jis vadovavosi savo „kaip politiko, Seimo nario, supratimu ir atsakomybe“, jam įtakos niekas nedarė.

G. Steponavičius tikino, kad kolega Šarūnas Gustainis pataisų rengimą dėl reikalavimų greitiesiems kreditams liberalizavimo perėmė iš Vilniaus meru išrinkto Remigijaus Šimašiaus.

Politikas sakė, kad liberalai Seime balsavo už bendras pataisas, t. y. pritarė „sisteminiam kredito įstaigų veiklos griežtinimui“,  net kai parlamentarai atmetė Š. Gustainio pataisas.

Jis patvirtino, kad jo viešoji įstaiga „Laisvės studijų centras“ yra gavęs paramos iš vienos su greitaisiais kreditais susijusios bendrovės, tačiau neigė, jog iš jos atstovų buvo sulaukęs kokių nors prašymų.

Parlamentaras taip pat pateikė prašymą byloje apklausti daugiau liudytojų, t. y. „nepriklausomų ir su partine veikla nesusijusių asmenų“.

Kalbėjo apie 50 tūkst. eurų paramą

G. Steponavičius teisme apklaustas dėl 2015-ųjų gruodį vykusios kalėdinės vakarienės, joje dalyvavo jis pats ir tuometinis Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis bei „MG Baltic“ vadovai D. Mockus ir R. Kurlianskis.

G. Steponavičius patvirtino, kad po vakarienės E. Masiulis jį informavo apie galimą 50 tūkst. eurų paramą iš koncerno atstovų, tačiau tai esą buvo „abstraktus pokalbis apie paramą“ ir kam ji būtų skirta konkrečiai – ar partijai, ar atskiriems politikams – liberalai esą nekalbėjo.

„Eligijus Masiulis užsiminė man apie galimą paramą, kuri įvardinta 50 tūkst. eurų ribose, po vakarienės. Tai buvo trumpas paminėjimas, mano komentaras aiškus: žinau, ką Eligijui pasakiau, ir ką dabar sakau, kad ta parama, kuri būtų buvusi skirta, būtų tik teisėtais būdais“, – tvirtino politikas.

Jis sako nežinantis, kas konkrečiai būtų perdavęs paramą, kokiomis formomis ir proporcijomis, ar tiesiogiai visą sumą pervedant, perduodant partijai, ar konkretiems politikams.

Parlamentarą suerzino prokuroro klausimas, ką jis veikė partijoje kaip pirmininko pavaduotojas, jei nežinojo detalių apie kai kuriuos sprendimus, pavyzdžiui, dėl pačios paramos.

„Jūs mane gluminate. Jūs pažiūrėkite į elementarią politiko darbo dieną! Jūs klausiate, ką aš veikiau?!“ – piktinosi G. Steponavičius.

R. Kurlianskis žurnalistams tikino, kad pagal metines pajamas būtų galėjęs skirti iki 70 tūkst. eurų tiek Liberalų sąjūdžiui, tiek E. Masiuliui ir G. Steponavičiui, tačiau to esą nespėjo padaryti iki teisėsauga ėmėsi veiksmų.

15 tūkst. eurų – G. Steponavičiaus įstaigoms

R. Kurlianskis tvirtino ir anksčiau teisėtai rėmęs G. Steponavičių, jo įstaigas. Verslininkas patvirtino bylos duomenis, kad minimu laikotarpiu skyrė šioms organizacijoms 15 tūkst. eurų, nes jų veikla jam pasirodė prasminga. Tiesa, teisme patvirtinta, kad paramą organizacijoms skyrė ne tiesiogiai R. Kurlianskis, o su „MG Baltic“ susijusios įmonės.

G. Steponavičius teisme tvirtino, kad dalis paramos panaudota „Laisvės studijų centro“ pilietiškumo pamokoms, dalis – fondui ir centrui vadovavusio tuometinio Kauno liberalo Rimanto Mikaičio atlyginimui.

Prokuroras Justas Laucius citavo 2016-ųjų gruodžio susitikime su koncerno atstovais G. Steponavičiaus išsakytus žodžius, kad pilietiškumo ugdymo pamokos leidžia liberalams „užsiauginti 20 tūkstančių rinkėjų“. G. Steponavičius teismui tvirtino akcentavęs liberalios pakraipos politiką, idėjas, o ne konkretų Liberalų sąjūdį.

„Agitacijos, partinės veiklos elementų toje veikloje nėra, mes ir nereklamuojame, kad tai – grynai partinis renginys“, – pabrėžė G. Steponavičius.

Politikas tikino per savo politinę karjerą aplankęs 300–400 įmonių ir taip pat prašė šių įmonių teisėtos paramos, o 2016-aisiais rinkimuose jam esą pavyko surinkti keliasdešimt tūkstančių eurų. Jis neabejojo, kad ir šiuo atveju įstatymų nepažeidė.

„Ne, nepažeidžiau. Nes daugelis, visi politikai prašo paramos verslininkų, ar kitais būdais. Skelbia paramos platformą, gali siųsti laiškus“, – sakė Seimo narys.

„Nevertinkite tai pagal blogo scenarijaus sudėliojimą. Verslininkai pasiryžę remti partijas, nes sutampa jų įsitikinimai“, – pridūrė jis.

Tuo metu R. Kurlianskis teigė rėmęs ir kitas „geras iniciatyvas“, pavyzdžiui, su korupcija kovojančią nevyriausybinę organizaciją „Transparency international“.

R. Kurlianskis atsisakė atsakyti į prokuroro klausimus šiame epizode, tuo metu E. Masiulis žadėjo klausimus atsakyti vėlesniuose posėdžiuose, per savo apklausą.

Žurnalistams E. Masiulis sakė 2016-ųjų gruodį kalėdinės vakarienės metu taręsis su R. Kurlianskiu ir dėl galimos paramos, „ir dėl paskolos“, tačiau detalių esą neaptarė.

„Tai buvo prieškalėdinis vakaras, kalbėta labai įvairiomis temomis. Prie stalo mes tikrai nekalbėjome apie tai, o išėję parūkyti, mes tikrai kalbėjome – kiek žmonės kalbasi surūkydami cigaretę, penkias-septynias minutes“, – tvirtino E. Masiulis.

„Buvo kalba ir apie tai, ir apie tai (paramą ir paskolą), tik su Gintaru tikrai nesame artimi šeimos draugai, kad kalbėčiau apie savo asmenines kažkokias temas“, – sakė buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas.

Anot jo, kalbantis su R. Kurlianskiu įvardyti tik „galimi ketinimai“ skirti 50 tūkst. eurų, ir tai jis sako supratęs „kaip oficialią, legalią, teisėtą paramą, kuri leidžiama fiziniams asmenims remiant tiek atskirus politikus, tiek partijas“.

Byloje G. Steponavičius kaltinamas su R. Kurlianskiu taręsis dėl neteisėto Liberalų sąjūdžio finansavimo per savo vardo paramos fondą ir jo steigtą „Laisvės studijų centrą“.

Anot kaltinimų, jis susitarė dėl paramos šioms organizacijoms ir Seime balsavo dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo. G. Steponavičius kaltinamas dėl piktnaudžiavimo, nesant kyšininkavimo požymių.

Šias aplinkybes jis aiškino Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjančiame politinės korupcijos bylą.

Į teisėsaugos akiratį pateko 2015 metų įvykiai, kai Seime svarstytas vartojimo kreditų rinką reguliuojantis įstatymas. Lietuvos bankas buvo pateikęs rinką labiau ribojantį teisės aktą, o dalis Seimo narių siūlė kai kurias nuostatas liberalizuoti.

Kaltinamasis byloje liberalas Šarūnas Gustainis buvo pateikęs rinkai palankesnę įstatymo pataisą. Teisėsauga įtaria, kad jis tai padarė buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio prašymu už kyšį, o Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis neteisėtai skatino kolegas balsuoti už pataisą.

K. Glaveckas tvirtino, kad jam nebuvo daromas joks poveikis, o pataisos jis nepalaikė.

„Nepalaikiau viso to dalyko“, – teisme sakė politikas.

Parlamentaras teigė, kad partijoje turėjo savotišką autonomiją balsuoti, kaip nori.

Aš Seime nuo 1990 metų, tai per tą laiką praėjo tūkstančiai įstatymų, svarbesnių už šitą.

Portalas delfi.lt pernai citavo bylos duomenis, kad K. Glaveckas per balsavimą dėl Š. Gustainio pataisos išėjo iš posėdžių salės, nenorėdamas pakenkti partijai.

R. Kurlianskio darbo kabinete buvo rasti užrašai: „Kęstas – iš posėdžio“, „Nuimtas GLAV“. Šalia buvo kitas užrašas su necenzūriniu žodžiu, reiškiančiu „išsityčiojome“.

K. Glaveckas teisme tvirtino neatsimenantis, kodėl nedalyvavo balsavime.

„Žmogus yra gyvas padaras ir nueina kartais į tualetą ar kavos išgerti“, – kalbėjo Seimo narys.

„Aš Seime nuo 1990 metų, tai per tą laiką praėjo tūkstančiai įstatymų, svarbesnių už šitą“, – teigė jis.

Vėliau atsakydamas į E. Masiulio klausimą politikas pareiškė, kad išeidamas iš posėdžių salės elgėsi laisva valia.

„Galiu patvirtinti, kad manęs niekas neprašė išeiti“, – tvirtino K. Glaveckas.

„Ačiū už tiesą“, – jam replikavo E. Masiulis.

Š. Gustainio pateikta Vartojimo kreditų įstatymo pataisa galiausiai nebuvo priimta.

Politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšių politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Byloje taip pat kaltinami buvęs liberalų lyderis E. Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Š. Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

Nė vienas iš kaltinamųjų kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

„Jis nė karto nepažeidė kardomosios priemonės, nėra būtinybės varžyti jo teisių“, – per posėdį sakė teisėja Nijolė Žimkienė.

Panaikinti kardomąją priemonę balandžio 3 dieną teismo paprašė kaltinamasis.

Jis kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį turėjo registruotis policijoje.

Jo advokatas Aleksandras Doroševas yra sakęs, kad kardomoji priemonė buvo skirta dar 2018 metų birželį.

Advokatas teigė, kad jo klientas niekada nepažeidė šios kardomosios priemonės, dalyvaudavo teismo posėdžiuose, jis suinteresuotas, kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu. Pasak advokato, jis taip pat laikėsi draudimo bendrauti su kitais kaltinamaisiais – Eligijumi Masiuliu, Gintaru Steponavičiumi ir Vytautu Gapšiu.

„Nėra pagrindo manyti, kad trukdys ateityje, prižiūri dukras, veža jas į mokyklas ir būrelius, skirta kardomoji priemonė apsunkina pareigų vykdymą, vysto verslą Portugalijoje, ten sudarinėja rangos sutartis, kiekvieną mėnesį pasirašo priėmimo aktus, Latvijoje vykdys rinkos tyrimo projektą“, – anksčiau sakė advokatas, tikindamas, kad kardomoji priemonė trukdo darbui.

Prokuroras Justas Laucius yra teigęs, kad kardomosios priemonės pagrindai nėra išnykę.

Bylos duomenimis, byloje kaltinamas eksparlamentaras Š. Gustainis už iš koncerno „MG Baltic“ buvusio vicperezidento Raimondo Kurlianskio gautą kyšį registravo įstatymo pataisą. Jis siūlė sušvelninti Lietuvos banko įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimą ir patikrinimo reglamentavimą bei balsavo už šį projektą.

Įtariamo kyšio suma siekė 8,7 tūkst. eurų.

Š. Gustainis kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį turi registruotis policijoje.

Jo advokatas Aleksandras Doroševas teismo posėdyje trečiadienį sakė, kad  kardomoji priemonė buvo skirta dar 2018 metų birželį.

Advokatas teigė, kad jo klientas niekada nepažeidė šios kardomosios priemonės, dalyvaudavo teismo posėdžiuose, jis suinteresuotas kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu.

„Nėra pagrindo manyti, kad trukdys ateityje, prižiūri dukras, paskirta kardomoji priemonė apsunkina pareigų vykdymą, vysto verslą Portugalijoje, ten sudarinėja rangos sutartis, kiekvieną mėnesį pasirašo priėmimo aktus, Latvijoje vykdys rinkos tyrimo projektą“, – sakė advokatas, tikindamas, kad kardomoji priemonė trukdo darbui.

Tuo metu prokuroras Justas Laucius teigė, kad kardomosios priemonės pagrindai nėra išnykę.

Š. Gustainiui taip pat yra paskirta kita kardomoji priemonė – jam draudžiama bendrauti su kitais kaltinamaisiais – Eligijumi Masiuliu, Gintaru Steponavičiumi ir Vytautu Gapšiu.

Teismas savo sprendimo dėl kardomosios priemonės naikinimo Š. Gutainiui dar nepaskelbė.

Bylos duomenimis, byloje kaltinamas eksparlamentaras Š. Gustainis už iš koncerno „MG Baltic“ buvusio vicperezidento Raimondo Kurlianskio gautą kyšį registravo pateikto įstatymo pataisą. Jis siūlė sušvelninti Lietuvos banko įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimą ir patikrinimo reglamentavimą bei balsavo už šį projektą.

Įtariamo kyšio suma siekė 8,7 tūkst. eurų.

Teisėsauga kaltina buvusį liberalą, eksparlamentarą Š. Gustainį, kad jo įsteigto instituto gauta parama iš tikrųjų yra užmaskuotas kyšis iš buvusio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio.

„Niekaip nesusijęs“, – Vilniaus apygardos teisme sakė J. Kašėtaitė, prokuroro paklausta, ar Š. Gustainis yra susijęs su „MG Baltic“ skirta parama.

„MG Baltic“ įmonė į „Taikomosios politikos instituto“ sąskaitą 2015 liepą pervedė 8,7 tūkst. eurų.

Už šiuos pinigus 2015 – 2016 metų sandūroje viešoji įstaiga surengė mokymus jauniesiems lyderiams „Ready to Win“. Juose dalyvavo ir Liberalų sąjūdžio nariai.

Visgi partijai tada priklausiusi J. Kašėtaitė tvirtino, kad mokymai nebuvo skirti konkrečiai politinei partijai, juose dalyvavo ir kiti žmonės.

Anot liudytojos, Š. Gustainis į mokymus buvo pakviestas kaip lektorius, bet atlyginimo už tai negavo.

J. Kašėtaitė tvirtino, kad buvęs Seimo narys nedalyvavo kasdienėje „Taikomosios politikos instituto“ veikloje, nerengė ir nekoordinavo projektų.

Vyriausioji rinkimų komisija pernai paskelbė, kad mokymai „Ready to Win“ buvo skirti užtikrinti Liberalų sąjūdžio partijos kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 metų Seimo rinkimuose, o Š. Gustainis juos organizavo.

Rinkimų komisija pernai pripažino Liberalų sąjūdį šiurkščiai pažeidus įstatymus, dėl to partijai neskirta pusmečio valstybės biudžeto dotacija – beveik 395 tūkst. eurų.

Buvusi „Taikomosios politikos instituto“ vadovė teisme tvirtino, kad mokymai nebuvo susiję su būsimais Seimo rinkimais.

J. Kašėtaitė yra buvusi Š. Gustainio draugė, šiuo metu jie kartu nebegyvena.

Politinės korupcijos byloje koncerno „MG Baltic“ buvęs viceprezidentas R. Kurlianskis yra kaltinamas davęs kyšius politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Kaltinamieji kaltės nepripažįsta ir teigia, kad tyrimas buvo vykdomas tendencingai.

Byloje be R. Kurlianskio ir Š. Gustainio korupcija kaltinami buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.