Jis atgulė Vilniaus Antakalnio kapinėse.
S. Pečeliūno šeima prašė nenešti gėlių ir vietoje jų paaukoti Ukrainos gynėjams kovoje už Laisvę.
Kaip jau skelbta, S. Pečeliūnas mirė eidamas 68-uosius metus.
S. Pečeliūnas 1979 metais baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, įgijo inžinieriaus kelininko specialybę. 1979–1990 m. buvo Miestų statybos projektavimo instituto vyresnysis inžinierius kelininkas.
S. Pečeliūnas politinėje veikloje pradėjo dalyvauti 1980-aisiais, bendradarbiavo leidžiant pogrindinį leidinį „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“.
1988–1990 m. S. Pečeliūnas buvo Lietuvos Sąjūdžio Seimo narys, išrinktas į Atkuriamąjį Seimą ir trijų vėlesnių kadencijų Seimus.
1989–2001 metais jis buvo Lietuvos demokratų partijos narys ir pirmininkas, nuo 2003 metų – Tėvynės sąjungos narys.
S. Pečeliūnas taip pat buvo derybų su Rusijos Federacija dėl okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos delegacijos narys.
Jis buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
