Kol kas S.Klevinskas yra tik vienas iš dviejų „Sūduvos“ naujokų. Be marijampoliečių, kontraktą su Lietuvos čempionais tarpsezoniu sudarė tik čilietis Gersonas Acevedo.

„Aš esu senas-naujas žaidėjas „Sūduvoje“. Čia praleista daug metų, tad esu namie. Komanda priėmė labai gerai, kolektyvas – geras, aš viskuo patenkintas“, – sakė 33 metų vartininkas.

S.Klevinskas anksčiau buvo „Sūduvos“ kapitonas, o dabar šios pareigos priklauso Algiui Jankauskui. Vis dėlto šis tas iš naujojo kapitono nukeliavo pas senąjį. Tai – 55-asis numeris. A. Jankauskas 2018-uosius pasitiko su jo gimimo metus – 1982-uosius – atitinkančiu 82-uoju numeriu.

„Sūduvoje“ S. Klevinskas per pirmąsias dvejas kontrolines rungtynes sužaidė po kėlinį: su „Palanga“ – pirmąjį, o su Rygos RFS – antrąjį. Pastarosios rungtynės Marijampolės komandai susiklostė nesėkmingai – pralaimėta 3:4, tačiau antrojo kėlinio viduryje svečiai pirmavo net 4:0.

„Vyksta pasirengimo sezonui etapas, todėl aikštėje atrodome sunkiai, nėra šviežumo. 2 kartus per dieną vyksta sunkios treniruotės, rungtynių su RFS dieną dar ir ryte treniravomės. Mes, vartininkai, irgi neišgelbėjome, tad taip viskas ir susiklostė, – rungtynes prisiminė S. Klevinskas – Tačiau vyrai – šaunuoliai, kovojo iki pat galo. Nors ir buvo matyti, kad labai sunku, kojos jau neneša, galva dirba ne taip, kaip turėtų, kai žmogus yra šviežias.“

Kokių nors apibendrinimų apie „Sūduvos“ žaidimą vartininkas dar nenorėjo daryti.

„Tai buvo dar tik antrosios kontrolinės rungtynės, sunku daryti išvadas, dar anksti. Galiu tik pasakyti, kad pasirengimas sezonui vyksta sklandžiai, vyrai treniruotėse atiduoda visą širdį, visą save. Visada bet kuriam sportininkui, kurio bepaklausi, pasirengimas sezonui yra pats bjauriausias dalykas, bet nuo to nepabėgsi. Reikia padėti pamatus ir tik tada statyti namą“, – sakė S.Klevinskas.

Pirmadienį 17 val. Marijampolės „Arvi“ arenos manieže „Sūduva“ sužais trečiąsias kontrolines rungtynes. Marijampoliečių varžove bus „Jonava“, prie kurios šią žiemą prisijungė su „Sūduva“ Lietuvos čempionais tapę Ernestas Veliulis ir Marius Činikas.

Gimtajame klube S. Klevinskas rungtyniavo 2001-2009 metais, buvo komandos kapitonas ir su ja tapo 2007 metų Lietuvos vicečempionu, 2005 ir 2009 metų bronzos medalių laimėtoju, taip pat 2006 ir 2009 metais iškovojo LFF taurę bei 2009 metų Supertaurę.

Vėliau marijampoliečio kelias vedė į Jerevano „Mika“ (2010), Vilniaus „Žalgirį“ (2010-2011) ir Maskvos „Torpedo“ (2011-2014). Žaisdamas Rusijoje, 2011-aisiais S. Klevinskas buvo išrinktas geriausiu šios šalies I lygos vartininku.

2014-ųjų pabaigoje vartų sargas grįžo į „Žalgirį“, kuriam atstovavo iki šių metų vasaros. 2017-ųjų sezoną S. Klevinskas užbaigė Vilniaus „Vytyje“, kuriam padėjo I lygoje laimėti bronzos medalius ir pasiekti LFF taurės turnyro pusfinalį.

S.Klevinskas tapo jau 19-uoju žaidėju kitam sezonui buriamoje „Sūduvos“ komandoje. Galiojančias sutartis su klubu taip pat turi marijampoliečiai Vaidas Slavickas, Povilas Leimonas, Giedrius Matulevičius, Domantas Antanavičius ir Darius Isoda, taip pat Algis Jankauskas, Andro Švrljuga, Ivanas Kardumas, Robertas Vėževičius, Paulius Janušauskas, Ovidijus Verbickas, Karolis Laukžemis, Semiras Kerla, Josipas Tadičius, Jeremy Manzorro, Choco, Sergio Semedo ir Rigino Cicilia.

33-ejų patyręs vartų sargas sostinės klube rungtyniavo 2010–2011 metais, o po to išvyko į Maskvos „Torpedo“ klubą ir vėl sugrįžo į „Žalgirį“, kuriam nuo 2015-ųjų sezono pradžios atstovavo iki šiol. Su Vilniaus ekipa S.Klevinskas susižėrė trūkstamus trofėjus Lietuvoje, du sykius tapdamas Lietuvos čempionu ir triumfuodamas Supertaurės mačuose.

Paskutinę akistatą Vilniaus klube marijampolietis sužaidė 70-mečio šventės metu – tada mače su Geteborgo IFK ekipa S.Klevinskas po pirmo kėlinio pakeitė Armantą Vitkauską ir padėjo komandai iškovoti įsimintiną pergalę. „Saulius mūsų komandoje praleido tikrai įsimintinus metus ir iškovojo daug titulų, prie kurių svariai prisidėjo. Visą laiką vertinsime Saulių kaip savo darbo profesionalą ir nuoširdžiai jam dėkojame už visą tą laiką, kurį praleido „Žalgiryje“, – su vartininku atsisveikino klubo sporto direktorius Mindaugas Nikoličius. Šio sezono A lygoje S.Klevinskas sužaidė 9-erias rungtynes, iš kurių 8-erias pradėjo starto sudėtyje. „Žalgiris“ dėkoja Sauliui už klube praleistą laiką ir linki sėkmės tolimesnėje karjeroje.

32-ejų Saulius ir 33-ejų jo mylimoji Simona iki vestuvių draugavo beveik septynis mėnesius.

Pora susipažino draugų rate, kai po treniruotės Saulius kavinėje gurkšnojo kavą. Vieną daugkartinių Lietuvos futbolo čempionato laimėtojų komandos vartininko draugą pažinojo Simona. O su juo pasisveikinant susikirto jos ir Sauliaus žvilgsniai.

Jųdviejų jausmai žaibiškai įsiliepsnojo ir jau netrukus Barselonoje S. Klevinskas savo mylimajai įteikė sužadėtuvių žiedą.

Beje, į Santuokų rūmus jie žengė dviese, be didelės svitos, nusprendę, kad tai – tik jų šventė: vakarėlį pora surengė dar penktadienį savo artimiausių draugų būryje.

Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės kandidatų sąraše esančio S. Klevinsko jau spalio 8-ąją laukia susidūrimas su Škotijos futbolininkais, įvyksiantis Glazgo „Hampden Park“ stadione.

Iš Marijampolės kilęs Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkas anksčiau rungtyniavo Jerevano „Mika“ (Armėnija) ir Maskvos „Torpedo“ (Rusija) klubuose.

Daugybė Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“ sirgalių nustebo rungtynėse su FK „Klaipėdos granitas“ aikštėje neišvydę net kelių pagrindinės sudėties žaidėjų. Atsakome, kodėl jie negali rungtyniauti.

Dar prieš šias rungtynes buvo aišku, kad į aikštę neįbėgs sirguliuojantis Deividas Šemberas. Tiesa, negalavimas, palyginus su kitais žaidėjais, gana menkas – viršutinių kvėpavimo takų infekcija.

Futbolininkas galės rungtyniauti jau artimiausiu metu.

Vos prieš rungtynes su uostamiesčio komanda, sirgalius ir komandos narius pasiekė ypač prastos žinios – per apšilimą susižeidė vartus turėjęs saugoti Saulius Klevinskas.

Po išsamių tyrimų, jam nustatytas kairės šlaunies pusgyslinio raumens pirmo laipsnio patempimas. Jis komandai negalės padėti maždaug vieną-dvi savaites.

Dar liūdnesnės žinios dėl Lino Pilibaičio sveikatos. Iš tribūnų rungtynes stebėjusiam futbolininkui nustatytas kairės kojos dvilypio raumens pirmo-antro laipsnio įplyšimas.

Jis iš rikiuotės iškrito net trims savaitėms ir komandai galės padėti nebent balandžio 3-ios rungtynėse su Klaipėdos FK „Atlantas“.

2010/11 metais „Žalgiriui“ atstovavęs Saulius Klevinskas grįžo į sostinę ir pasakojo apie savo keliones. Vartininkas vaikystėje toli gražu nežinojo, kad jo gyvenimas pasisuks tokia linkme. Lankydamas mokyklą, jis išbandė jėgas ne tik futbolo treniruotėse, bet ir krepšinyje bei ledo ritulyje.

Lūžis iš Marijampolės kilusio žaidėjo gyvenime įvyko brolio dėka: „Futbolo treniruotes pirmas pradėjo lankyti brolis, o aš pasekiau jo pėdomis. Paskui dalyvavome tarpmokyklinėse rungtynėse, kur mane pastebėjo treneris Algimantas Gabrys. Jis mane pakvietė į savo grupę ir nuo to viskas prasidėjo.“

Su nostalgija S. Klevinskas prisimena ir pirmąją savo komandą. Tiesa, ne profesionalią: „Pirmoji mano komanda - „Žaidimo sporto mokykla“. Profesionaliai debiutavau 17-os ar 18-os Marijampolės „Sūduvoje“. Pirmas rungtynes sunkiai pamenu – atrodo, praleidau įvartį“, – juokavo Klevo pravardę įgijęs vartų sargas.

Legionieriaus duona

Vėliau futbolininko karjera pasisuko į užsienį: „Gavau gerą pasiūlymą ir iškeliavau į Armėniją, Jerevano „Mika“ klubą. Išvažiavau tik dėl smalsumo, ten praleidau pusę metų ir grįžau į „Žalgirį“. Ten gyvendamas pastebėjau, kad skiriasi žmonių mentalitetas, tačiau tai labai sunku apibūdinti – reikia patirti pačiam.“

Armėnijoje gauta trauma – piršto lūžis – ir klubo nepatekimas į kitą Europos lygos turnyro etapą – buvo pagrindinės priežastys, kodėl vartininkas pradėjo žvalgytis į kitus klubus, kur galėtų išnaudoti savo potencialą.

Tuomet S. Klevinskas gavo pasiūlymą iš atgimstančio „Žalgirio“: „Grįžus į Lietuvą ir prisijungus prie klubo, suburta komanda buvo ambicinga, ją treniravo reiklus treneris.“

Tačiau kelionių troškimas privertė vėl pakelti sparnus. Po Lietuvoje praleistų metų, vartininkas prisijungė prie Maskvos „Torpedo“ komandos.

„Išvažiavau į aukštesnio lygio čempionatą nei Lietuvoje. Iki patirtos traumos sekėsi labai puikiai, net buvau išrinktas geriausiu I diviziono vartininku. Treneris manimi pasitikėjo, todėl žaidžiau visose rungtynėse. Be to, ir komandai sekėsi daug geriau nei visi įsivaizdavo“, – pasakojo ir Lietuvos nacionalinei rinktinei atstovavęs S. Klevinskas.

Ten jis pragyveno tris su puse metų: „Gyvenimas Rusijoje nebuvo kažkuo ypatingas – treniruočių režimas, žmonių masė, visi kažkur skuba, lekia. Galiausiai apsipratau ir dėl to problemų nebuvo.“

Sugrįžimas į „Žalgirį“ įvyko klubo sporto direktoriaus Mindaugo Nikoličiaus iniciatyva – būtent jis ir pasiūlė sugrįžti į Lietuvą: „Klubas tuomet buvo pasikeitęs į gerąją pusę, tapo daug profesionalesnis. Atsirado daugiau žmonių bei rėmėjų, visai kitoks požiūris. Iš senosios komandos buvo likę ir keli draugai: Algis Jankauskas, Egidijus Vaitkūtnas ir Mantas Kuklys.“

Reikia sąlygų

Kaip pasakojo žaidėjas, viskas gerėja, tačiau jis dar prisimena kaip buvo sunku pirmąkart prisijungus prie „Žalgirio“: „Viskas klube patiko, išskyrus treniruočių bazę – treniravomės Vingio parke. Ne pati geriausia vieta, tačiau ką padarysi.“

Kalbėdamas apie treniruočių sąlygas, dėl didelių rankų Raketės pravardę įgijęs futbolininkas paminėjo ir jų skirtumus Lietuvoje ir užsienyje: „Važiuojant iki treniruočių bazės metro, tai užtrukdavo vos 20 minučių. Paskui klubas išsinuomavo treniruočių bazę Pamaskvyje – 70 kilometrų nuo Maskvos esančioje Ramenskoje, kur vėliau ir apsigyvenau. Iki bazės – 5 minutės automobiliu. Turėjome labai daug sirgalių, nes klubas turi gilias tradicijas. Išvis, ten ne tik kitoks požiūris, bet ir pinigai bei rėmėjai – esi aprūpintas viskuo nuo A iki Z.“

Minėdamas problemas Lietuvoje, futbolininkas akcentavo, kad ne tik trūksta rezultatų ir jaunimo praktikos aukštesnio lygio futbolo čempionatuose, bet ir požiūrio: „Žalgiris“ pamažu žengia tuo keliu ir sudaro vis geresnes sąlygas. Jei čia būtų tokios pat treniruočių sąlygos kaip užsienyje, niekas greičiausiai net negalvotų išvažiuoti. Be to, stipresnis čempionatas irgi yra labai svarbu, kad galėtum augti kaip žaidėjas ir kaip žmogus. Tačiau vienareikšmiškai negaliu pasakyti, kur yra geriau – visur yra savų pliusų ir savų minusų.“

Ką žaidėjas ypač akcentavo – viskas pasikeisti turi ir žmonių galvose: „Būtina, kad žmonės patys pradėtų kitaip žiūrėti į futbolą.“

Viskas futbolui

Mėgstamiausias S. Klevinsko hobis – tai, kuo jis gyvena: „Hobis, darbas, gyvenimas – futbolas. Šalia jo yra šeima, su kuria stengiuosi praleisti kuo daugiau laiko. Be to, mėgstu pažvejoti, vairuoti motociklą.“

Pokalbio metu jis papasakojo ir apie didžiausią gyvenime sugautą žuvį: „Šią vasarą pagavau 7 kilogramų karpį. Jis buvo pagautas Maskvoje, parke prie kurio gyvenau.“

Vartininkui ypač svarbi – jį visada palaikanti šeima, kuri praėjusiais metais ir pagausėjo: „Sūnus Haris gimė per Pasaulio čempionato atidarymą, tad iškart padovanojau pirštines – tikiuosi, kad užaugęs bus vartininkas.“

Tiesa, vartininkas akcentavo ir tai, kad nepaisant jo norų, sūnus turi pats pasirinkti savo gyvenimo kelią. Be to, jam gimus, S. Klevinsko laukė iššūkis: „Kai gimė sūnus, jis pusę metų buvo Lietuvoje, nes buvo per mažas keliauti, todėl turėjau gyventi atskirai nuo šeimos. Bet toks sportininko gyvenimas – patys pasirinkome tokią duoną.“

Karjeros įdomybės

Ir iš tiesų, sportininkams tenka keliauti ypač daug – vien šiemet 30-metis futbolininkas treniravosi Kipre ir Brazilijoje. Pastaroji jam paliko didelį įspūdį: „Susitikome su stipriais varžovais, kurie žaidė gerą ir gražų akiai futbolą. Brazilijoje į stadionus nuolat ateina sirgaliai, kurie sukuria puikią ir pakilią atmosferą. Man ten patiko – geras klimatas, todėl nemačiau priežasties nesišypsoti.“

Didžiausioje Pietų Amerikos šalyje vartininko laukė ypač įdomi patirtis – jis įmušė pirmąjį įvartį karjeroje: „Jaudulio nebuvo. Tai buvo jau antras toks kartas. Pirmąkart į vartus mušiau atstovaudamas „Sūduvai“, tačiau tuomet neįmušiau, o dabar pavyko. Žinoma, nenorėjau nuvilti komandos, tai ir buvo svarbiausia.“

Kalbėdamas apie keliones, S. Klevinskas paminėjo ir kitus egzotiškus kraštus: „Mėgstu keliauti, nors tam lieka mažai laiko – noriu pamatyti, sužinoti, patirti ką nors naujo. Iki išvykos į Braziliją toliausiai buvau nukeliavęs į Kuveitą, kai ten žaidėme draugiškas rungtynes prieš jų nacionalinę futbolo rinktinę. Ten buvome vos porą dienų, bet įspūdis labai geras.“

Paklaustas, ko jam trūksta iki pilnos laimės, naujasis „Žalgirio“ vartų sargas buvo konkretus: „Čempionų titulo.“

Patyręs vartininkas Saulius Klevinskas grįžta į Vilniaus “Žalgirį”. 2011-ais metais iš Lietuvos sostinės į Maskvos “Torpedo” klubą persikėlęs marijampolietis vėl apsivilks legendinės šalies komandos aprangą.

Lietuvos jaunimo ir nacionalinės rinktinės garbę savo laiku gynęs 30-metis futbolininkas “Žalgirio” gretose pakeis ekipą palikusį Aivarą Bražinską.

“Labai džiaugiamės, jog Saulius grįžta į “Žalgirį”. Su juo mums teko kartu dirbti tik pusmetį, tačiau šio laikotarpio užteko, kad jis įrodytų esąs tikras profesionalas bei aukšto lygio vartininkas”, - sakė “Žalgirio” sporto direktorius Mindaugas Nikoličius.

Kartu su S. Klevinsku prie Lietuvos čempionų naujajame sezone prisijungs ir iš “Klaipėdos granito” ekipos į Vilnių grįžtantis Lukas Lidakevičius, antrąją praėjusio sezono pusę uostamiesčio klube praleidęs nuomos pagrindais.

“Sauliaus ir Luko prisijungimas prie komandos sudarys reikiamą konkurenciją vartininko pozicijoje. Armantui (iki šiol buvusiam pagrindiniam “Žalgirio” vartininkui, - red. pastab.) tai bus papildoma paspirtis. Visi šie žaidėjai treniruočių stovyklos metu naujam treneriui turės įrodyti savo vertę ir išsikovoti vietą pagrindinėje komandos sudėtyje”, - kalbėjo M. Nikoličius.

Antruoju “Žalgirio” naujoku tapęs S. Klevinskas Maskvos “Torpedo” klube sužaidė daugiau nei pusšimtį rungtynių, o 2011-aisiais buvo pripažintas geriausiu Rusijos pirmosios lygos vartininku.

Žalgiriečių gretas šiuo tarpsezoniu taip pat papildė puolėjas Elivelto, prie komandos vairo praėjusią savaitę stojo vyriausiojo trenerio pareigas eisiantis Valdas Dambrauskas.