Prie "Kauno švaros" generalinio direktoriaus vairo stojęs S.Lazauskas juokauja, kad aplinka ir miškai turi daug bendro. S.Lazauskas 25 metus dirbo Kauno miškų urėdijos vyriausiuoju inžinieriumi ir urėdo pavaduotoju, vėliau buvo paskirtas Kauno miškų urėdu.

"Ta pati Aplinkos ministerija rūpinasi ir miškais, ir atliekomis, – šyptelėjo S.Lazauskas. – Miestas turi būti  švarus. Paslaugas reikia teikti taip, kad miestas būtų tvarkingas ir gražus." Naujasis "Kauno švaros" generalinis direktorius pastebėjo, kad miesto gyventojams trūksta sąmoningumo atliekų tvarkymo srityje.

"Kartais reikėtų patiems į veidrodį pasižiūrėti. Mėgstama kaltinti kitus, o iš savo kiemų žaliąsias atliekas nešti į skverus, pilti į prie gatvių esančias šiukšlių dėžes. Pasitaiko, kad stambiagabaritės atliekos kraunamos nenumatytose vietose – svarbu išsinešti iš savo kiemo", – dėstė S.Lazauskas.

"Kauno švaros" vadovas nesigynė, kad kartais kelius prižiūrinčias įmones žiema užklumpa netikėtai. "Visko pasitaiko. Visų kelių vienu metu nepabarstyti. Žiemų kaip ir nebėra. Būna tik permainingas oras. Viena kita nuošalesnė gatvelė gal ir pasitaiko nenuvalyta. Iš esmės gatvės buvo ir bus tvarkomos gerai", – žiemos nesibaimino S.Lazauskas.

Kartais reikėtų patiems į veidrodį pasižiūrėti.

Jis neskubėjo vertinti galimų miesto planų "Kauno švarą" iškelti toliau į miesto pakraštį. "Teritorija gal ir galėtų būti vertingiau naudojama. Įmonės iškeldinimas neigiamos įtakos veiklai neturėtų, darbus galėtume atlikti ir kitoje vietoje", – į galimus ateities pokyčius žiūrėjo S.Lazauskas.

Anksčiau generalinio direktoriaus pareigas ėjusio D.Tumyno karjera vadovo poste nutrūko šiemet rugsėjo pradžioje po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų apsilankymo "Kauno švaroje". D.Tumynas įtariamas piktnaudžiavimu užimamomis pareigomis vykdant viešuosius pirkimus.

"Kauno dienos" žiniomis, antras įtariamasis šame ikiteisminiame tyrime yra bendrovės "Galuota" direktorius Algimantas Tareilis. Buvęs Kauno miesto savivaldybės valdomos įmonės vadovas įtariamas išskirtinių sąlygų sudarymu minėtai bendrovei.

Neoficialiai kalbama, kad korupcijos šešėlis aptemdė traktorių-žoliapjovių pirkimą. Galbūt sutapimas, kad po traktorių iš "Galuoto" viešųjų pirkimų ir asmeniniame "Kauno švaros" vadovo ūkyje ėmė riedėti tokie patys traktoriai.

STT skelbė, kad privačios bendrovės vadovas įtariamas davęs kyšį "Kauno švaros" generaliniam direktoriui už išskirtinių sąlygų sudarymą jo vadovaujamai įmonei.

„Pagrindinis tikslas – tinkamai sutvarkyti, saugoti bei plėtoti miesto  želdynus taip gerinant  kauniečių gyvenimo kokybę mieste“, – sakė S. Lazauskas. Vienu iš pagrindinių prioritetų miškininkas nurodė Kauno Ąžuolyno išsaugojimą ateities kartoms.

„Eilę metų Ąžuolynas nebuvo tinkamai prižiūrimas, todėl jam būtina skirti kur kas daugiau dėmesio. Ąžuolyną privalome išsaugoti ir užtikrinti, kad unikali vieta ateityje nevirstų drebulynu ar kitų menkaverčių medžių rūšių medynu“, – pabrėžė S. Lazauskas.

Ąžuolyno tvarkymui rengiamas gamtotvarkos planas ir miškotvarkos projekto tikslinimas siekiant išsaugoti didžiausią Ąžuolyno vertybę – 200-300 metų senumo ąžuolus, kurie  svarbūs ne tik dendrologine ir kultūros paveldo, bet ir biologinės įvairovės išsaugojimo prasme.

Kitas mero patarėju pradėjęs dirbti specialistas T. Garasimavičius didžiausią dėmesį ir laiką skirs miesto šilumos ūkio optimizavimui ir tolimesniam šildymo kainų mažinimui.

„Kauno mieste matau nemažai galimybių ir iššūkių užtikrinant miesto šilumos ūkio plėtrą, inovatyvių sprendimų diegimą. Kryptinga pastarųjų metų miesto šilumos tiekėjo „Kauno energijos“ veikla, pereinant prie didesnio biokuro panaudojimo ir mažinant šilumos nuostolius trasose, leido ženkliai sumažinti šilumos kainą, kuri jau yra konkurencinga lyginant su alternatyviais individualaus šildymo būdais. Šia galimybe būtina pasinaudoti, ir šilumos tiekėjui bus keliamas strateginis tikslas susigrąžinti kuo daugiau nuo miesto šilumos tiekimo tinklų atsijungusių vartotojų, jiems pasiūlant patrauklias prisijungimo ir ilgalaikes šilumos tiekimo kainas. Naujų vartotojų prijungimas leistų užtikrinti šilumos kainos stabilumą visiems centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams“, – teigė energetikos specialistas T. Garasimavičius.

Nuo 2006 metų T. Garasimavičius dirbo valstybės įmonėje „Energetikos agentūra“. Vėliau energetikos klausimais jis patarinėjo premjerams Algirdui Butkevičiui ir Sauliui Skverneliui. Pasak naujojo mero patarėjo, ateityje bendrovė „Kauno energija“ turėtų tapti platesnio veiklos profilio bendrove, kuri diegtų inovatyvius atsinaujinančios energijos išteklius naudojančius šilumos ir elektros gamybos bei energijos taupymo sprendimus gyventojams, savivaldybės visuomeniniuose pastatuose bei kitose viešosiose erdvėse ir taip prisidėtų prie bendros Kauno miesto energetinės plėtros vizijos įgyvendinimo.

Mero patarėjų komandoje taip pat dirba Tomas Grigalevičius, kuruojantis ryšius su visuomene, socialinių mokslų daktarė Neringa Ivanauskienė, kuri yra atsakinga už įmonių, įstaigų, valdymą ir optimizavimą bei Orinta Leiputė, merui patarinėjanti jaunimo reikalų, kultūros, švietimo, sporto ir seniūnijų veiklos klausimais.

„Toks Kauno miškų urėdo elgesys yra netoleruotinas ir vertintinas kaip tiesioginių vadovo pareigų neatlikimas. Už tai gali grėsti baudžiamoji atsakomybė, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Taip buvo apsunkintas įmonės reorganizavimo procesas, netinkamai vykdytos vadovo pareigos. Miškų urėdijose jau turėjo būti baigta darbuotojų konsultavimo ir informavimo apie pertvarką procedūra“.

Aplinkos ministerija pažymi, kad visi reorganizuojamų miškų urėdijų darbuotojai, išskyrus vadovus (urėdus), išsaugos savo darbo vietas, nebent jie nesutiks toliau dirbti būsimoje įmonėje. Miškininkams darbo sutartyse bus išsaugotas nepertraukiamasis darbo stažas bei kitos garantijos ir lengvatos, numatytos Darbo kodekse.

2018 m. visos 42 VĮ miškų urėdijos bus konsoliduotos į vieną valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdija. Perėjimas prie galutinės vienos valstybės įmonės struktūros su 26-iais regioniniais padaliniais, tikimasi, įvyks iki kitų metų pabaigos.