Tiesa, pacientais varpus gali vadinti vos keli žmonės Lietuvoje. Vienas jų – inžinierius-kampanologas alytiškis Saulius Stulpinas, neretai pristatomas „varpų gydytoju“.

„Varpų gydytoju“ neretai pavadinamas alytiškis inžinierius-kampanologas S. Stulpinas – vienas retų žmonių, kurie net ir savo profesijos pavadinimą turėjo susigalvoti patys. Jis jau tris dešimtmečius ne tik projektuoja varpines ir pritaiko joms tinkamus varpus, bet ir skilusius ar kitaip sužeistus varpus prikelia antram gyvenimui.

Sauliui talkinantis Gintautas Žalėnas – dailės istorikas ir disertacijos apie varpus Lietuvoje autorius. Varpais susidomėjęs prieš daugiau kaip 20 metų jis pasakoja, kad varpai žmonių gyvenime svarbūs jau daugelį šimtmečių. Buvo laikai, kai šis skambantis metalinis kriaušės pavidalo liejinys su šerdimi vienintelis pranešdavo laiką, paskelbdavo naujienas ar įspėdavo apie pavojų.

„Kai žmogus gimdavo, skambindavo varpas, kai mirdavo, laidotuvių metu taip pat skambina varpais. Diena seniau prasidėdavo nuo varpo dūžio ir diena baigdavosi varpo dūžiu“, sako dailės istorikas dr. Gintautas Žalėnas.

Varpų svarba žmonėms atsispindi ir kalboje – šis instrumentas labai dažnai sužmoginamas. Pavyzdžiui, jo dalys vadinamos pagal atitinkamas žmogaus kūno dalis, sakoma, kad varpas ne taisomas, o „gydomas“, arba „netekęs balso“, o ne skambesio. Be to, kaip ir žmonės, jie turi vardus ir net yra krikštijami.