Kartais, jei viskas baigiasi sėkmingai, tie patys žmonės suranda atsakymą – gal šis išbandymas mums buvo skirtas tam, kad suprastume ir patirtume, kiek gėrio, kiek nuostabių žmonių yra šiame pasaulyje. Žmonių, kurie mūsų nepažįsta, bet nuolat padeda: aukoja savo laiką, lėšas, žinias. Šalia didelio skausmo koja kojon žygiuoja ir dėkingumas aplinkiniams už stiprų materialinį bei psichologinį palaikymą.

Skausminga likimo korta

Kai esi ten uždarytas, atrodo, kad ir valanda kitoje, jaukesnėje aplinkoje, sugrąžintų jėgas.

Eglė – viena iš tų, skausmingąją likimo kortą ištraukusių, mamų. Jos keturių su puse metų sūnui buvo diagnozuotas kraujo vėžys. Dabar moteris džiaugiasi, kad berniukas pasveiko ir jų ligos istorija gali būti pasakojama kaip išskirtinai lengva. Tačiau Eglė niekada nepamirš visų tragedijų, vykusių šalia, kitose palatose. „Tokiam košmarui niekas niekada negali būti pasiruošęs. Jau nekalbant apie tai, kokios emocijos užgriūva, finansiškai žmonės niekada nebūna pasiruošę tokioms netikėtoms išlaidoms. Pavyzdžiui, vienam berniukui buvo būtinas tyrimas, kurį atlieka Lietuvoje, tačiau ligonių kasos jo neapmoka. Vieno vienintelio tyrimo kaina virš 2500 eurų. Kuris iš mūsų už vieną tyrimą galėtume tiek sumokėti?“ – retoriškai klausia Eglė.

Pašnekovė prisiminė ir kitą situaciją, kai praktiškai neregė motina su kūdikiu ant rankų, kuriam diagnozuota retinoblastoma (akies vėžys), turi lankytis Šveicarijos klinikose, nes gydymo Lietuvoje nėra. „Moteris, kuri mato tik šešėlius, su dar nevaikštančiu kūdikiu, viena sugeba praeiti visas patikras ir nuskristi į Šveicariją net šiomis dienomis, kai dėl pandemijos skrydžiai yra apsunkinti. Stebuklas. O kitas stebuklas yra tai, kad ten atsiranda šeimų, kurios priima ir į savo namus pagyventi, ir padeda nuvažiuoti, kur reikia. Jie tai daro be atlygio ir be priežasties. Tai yra didžiulė dovana, nes visi suprantame, kiek kartų ten viskas yra brangiau“, – pasakoja Eglė. 

Apie tuos, kurie padeda

Pašnekovė negaili susižavėjimo žodžių visiems tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, padėjusiems ir padedantiems šeimoms, kurių vaikai susirgo onkologine liga. Eglė, įsiliejusi į sergančių vaikų bendruomenės gretas, gali pasakoti daug tiek apie tuos, kuriems pagalbos reikia, tiek apie tuos, kurie padeda.

„Mamų unijos“ archyvo nuotr.

„Aš patyriau, kokių fantastiškų žmonių yra šiame pasaulyje. Onkologine liga sergantys vaikai gyvena ligoninėse, pavargę nuo skausmo, procedūrų, ligoninės aplinkos, jie niekur negali eiti, nes būna prijungti prie aparatų… Tačiau, kad ir kaip silpnai jie jaustųsi, nori tų pačių dalykų, kaip ir kiti vaikai – kompiuterių, išmaniųjų telefonų. Tokie „žaisliukai“ jiems padeda užsimiršti, o tėvai, kuriems reikia galvoti apie išgyvenimą, neįperka nei naujų telefonų, nei kompiuterių. Ir tada atsiranda visiškai svetimi žmonės, kurie išpildo tų vaikų norus. Vienas žmogus paauglei mergaitei padovanojo jos išsvajotą naujausio modelio telefoną. Ligoniukė buvo euforijoje. Deja, telefonu ji spėjo pasidžiaugti tik savaitę... Tačiau mirštančios mergaitės svajonė buvo išpildyta“, – prisimena moteris.

Šeimos namai bus ta žalia atgaivos oazė skausmo dykumoje.

Eglė pasakoja, kad žmonių, aukojančių vėžiu sergantiems vaikams motyvai būna įvairūs. Gal kažkas savo aplinkoje turėjo panašių patyrimų. Pavyzdžiui, yra moteris, kuri pasirinkusi periodinę paramą vėžiu sergančių vaikų labdaros fondui „Mamų unija“, kiekvieną mėnesį perveda pinigų, o paskirtyje būna nurodyta „vaikams, sergantiems akies vėžiu“. Kažkas iškeičia vieną kavos puodelį per mėnesį į paramą vaikams ar net sugalvoja atsikratyti blogų įpročių – mesti rūkyti, o sutaupytus pinigus skirti vaikų gydymui.

„Yra žmonių, kuriems to košmaro nereikia patirti, kad suprastų, kas tai yra“, –sako moteris. „Įsivaizduokite, yra žmogus, kuris pats savo rankomis ir iš dalies savo medžiagomis įrenginėjamiems Šeimos namams jau sumontavo 11 virtuvėlių ir dabar ruošia bendrą virtuvę“, – stebisi Eglė.

Šeimos namai – sergančių vaikų svajonė

Eglė, džiaugdamasi už visas sergančių vaikų šeimas, pasakoja apie Šeimos namus, kuriuos paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ iš privačių lėšų įrenginėjo kelerius metus ir štai jau netrukus juose apsistos ligos ir rūpesčių išvargintos šeimos. Šeimos namų idėja „Mamų unijos“ fondo vadovei Eglei Mėlinauskienei kilo pasidomėjus užsienio šalių patirtimi. Panašūs namai yra Didžiojoje Britanijoje, JAV, Turkijoje, Airijoje.

„Mes patyrėme, koks sunkus yra tas ilgas buvimas ligoninėse. Kai esi ten uždarytas, atrodo, kad ir valanda kitoje, jaukesnėje aplinkoje, sugrąžintų jėgas. Šeimos namai bus ta žalia atgaivos oazė skausmo dykumoje. Būna, kad vaikutį gydytojai išleidžia trumpam, bet neleidžia nutolti nuo ligoninės, o šie namai yra kaip tik šalia Santarų“, – su užsidegimu pasakojo moteris.

Šeimos namuose tėvai su vaikais galės ir pasigaminti valgyti, būti žaidimų bei poilsio erdvėje. kieme yra daug žalumos, planuojama net auginti vaisius bei daržoves ir netgi laikyti gyvūnų. Ligoniukai galės susitikti ir kartu leisti laiką su broliais bei sesėmis. Galintiems maudytis vaikams įrengtas baseinas. Tėvams bei vaikams bus organizuojami įvairūs terapiniai užsiėmimai.

Visi vaikai yra mūsų vaikai

„Vaikai – tai gyvi laiškai, siunčiami į ateitį, kurios mes nematysime“, – rašė Neil Posman. Kiek ir kokių išsiųsime šių „gyvų laiškų“, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Iš vieno jauno vyro teko girdėti net šaltą, racionalų motyvą, kodėl jis skiria periodinę paramą vaikų gydymui: „Aš turiu prisidėti prie tų vaikų išsaugojimo, kad ateityje būtų kuo daugiau dirbančių ir mano pensijai surinktų pinigų“. Geriems darbams tinkamas bet kuris motyvas.

Skausmingos patirtys

„Mamų unija“ – dvylika metų veikiantis vėžiu sergančių vaikų paramos fondas. Pasak jo įkūrėjos Eglės Mėlinauskienės, kasmet Lietuvoje onkologinėmis ligomis suserga apie 100 vaikų. Susirgus vaikui, galima sakyti, suserga ir visa jo šeima. Ne tik ligoniukui, bet ir visai šeimai ligoninė tampa antraisiais namais.

Gydymas gali trukti metus, kartais ir ilgiau. Tiek laiko Onkologijos skyriuje gulintis vaikas neturi galimybės džiaugtis namų aplinka, sesių, brolių ir tėvų artumu.

„Šiandien medicina vis efektyviau gydo onkologinėmis ligomis susirgusius vaikus, tačiau tuo metu ir sergančio vaiko šeima išgyvena labai skausmingas patirtis“, – sakė Eglė.

Vėžiu sergančio berniuko tėčio plaukai prišalo prie stiklo, nes žiemą miegojo mašinoje šalia ligoninės, kad kitą rytą vėl išvystų savo sūnų. Ligoniukės brolis mėgino kelti prieš save ranką, kad susigrąžintų mamos dėmesį, kurio tuokart labiau reikėjo sunkiai sirgusiai sesutei. Jaunesnius broliuką ir sesutę, ilgus mėnesius likusius namuose vienus, prižiūrėjo kaimynai. Susirgus vaikui, tėtis pradėjo gerti... Tai pasakojimai, kurie iliustruoja, kokie išbandymai tenka vėžiu sergančio vaiko šeimai. Panašių istorijų belankydama onkologinėmis ligomis sergančius vaikus E.Mėlinauskienė girdėjo šimtus.

Pagalbos reikia ne tik sergantiesiems, bet ir jų šeimos nariams. Tad „Mamų unijos“ atstovams ėmė kirbėti mintis, kaip sukurti namus, kuriuose sunkiai sergančių vaikų artimieji gautų ne tik emocinę, socialinę ir kitą pagalbą, bet ir itin branginamą galimybę būti kartu.

Norime, kad „Šeimos namuose“ apsistojusios šeimos rastų čia tai, ko joms labiausiai trūksta – galimybę būti kartu.

Valdžios paramos nesulaukė

Prieš maždaug aštuonerius metus „Mamų unija“ rinko lėšas onkologine liga sergančiam Lukui gydyti. Deja, berniukas neišgyveno. Jis iškeliavo viename Škotijos hospisų.

„Tada šeimos klausiau, ką daryti su tais pinigais, nes vaiko gydymui surinkome tikrai nemažai – apie 107 tūkst. litų, – pasakojo E.Mėlinauskienė. – Jie sakė: „Lukas išėjo specialiuose namuose, apsuptas ramybės ir globos. Gal kada nors ir Lietuvoje tokie namai atsiras. Tegu tai būna pirmas įnašas.“ Taip ta idėja ir ėmė rutuliotis“.

Apsisprendus statyti „Šeimos namus“, „Mamų unija“ kreipėsi į valdžios institucijas – Vyriausybę, Sveikatos apsaugos ministeriją, Vilniaus savivaldybę, pristatė projektą ir prašė jį paremti, skirti sklypą statybai. Ir nors visur sulaukdavo gražių žodžių ir padėkos už iniciatyvą, paramos taip ir nesulaukė. Galiausiai ryžosi nebeprašinėti, o patys imtis veiksmų. Susirado sklypą, jį nupirko už geranoriškų žmonių fondui suaukotas lėšas, ir pradėjo statybas.

„Vaikštai, prašai, visi palinksi galvomis, bet niekas nepadeda – skaudu. Bet po to visą tą gniužulą nuryji, nes supranti, kad yra žmonės, kurie tavimi pasitikėjo, kurie aukojo pinigus, tad negali laukti kažkokių valdininkų sprendimų, o juo labiau kai matai, kad nieko tu nesulauksi, – dalijasi E.Mėlinauskienė. – Mes tiesiog negalėjome nuvilti žmonių, kurie jau buvo paaukoję šiam reikalui. Sergantys vaikai ir aukotojai buvo tas variklis, dėl kurių mes viską darėme, nes jie tikėjo mumis.“

Daugiau nei sienos

„Šeimos namai“ baigti statyti ir priduoti prieš pat karantiną. Jau investuota apie 2,5 mln. eurų. Tai 2 tūkst. kv. m pastatas Vilniuje, netoli Santaros klinikų.

Remiantis geriausiais pavyzdžiais bei kitų šalių praktika kuriamų „Šeimos namų“ idėja – sukurti centrą sergančių vaikų šeimoms, kad jos galėtų būti drauge saugioje, jaukioje ir vaikui sveikti padedančioje aplinkoje.

„Norime, kad „Šeimos namuose“ apsistojusios šeimos rastų čia tai, ko joms labiausiai trūksta, – galimybę būti kartu“, – sako E.Mėlinauskienė.

Čia bus 11 didesnėms ir mažesnėms šeimoms pritaikytų patogių kambarių su terasomis – jau užsakyti ir jiems gaminami korpusiniai baldai, mini virtuvėlės. Namuose bus ir bendra virtuvė, valgomasis, skalbykla.

Kambariuose jau stovi lovos – „Vilniaus baldų“ dovana. Jos buvo gamintos karščiavimo klinikoms – nėra kažkokios prabangios, bet džiugu, kad jos apskritai yra. Dar tris lovas padovanojo „Magrės baldai“. Vienas verslininkas nupirko buitinės technikos už 10 tūkst. eurų. „Ignitis“ atidavė naudotus administracijos baldus. Dar viena įmonė atvežė penkias naujas sofas.

„Agrokoncernas“ žada nupirkti robotą žolei pjauti. Taip viskas po truputį ir „lipdosi“ žmonių gerumo dėka.

„Šeimos namuose“ planuojama įrengti vadinamąjį Drugelių kambarį, pritaikytą vaikams, kuriems reikalinga paliatyvi slauga. Jame speciali lova, vonia su įranga vaikui įkelti. Lovas nupirko Čikagos Rotary klubas. Jie padovanojo ir specialią įrangą, treniruoklius reabilitacijos kambariui.

Bene brangiausias dalykas „Šeimos namuose“ – baseinas. Pasak E.Mėlinauskienės, jo išlaikymas kas mėnesį kainuos apie 3,5 tūkst. eurų. Bet vaikams tai, matyt, bus ir didžiausias džiaugsmas. Baseinas pritaikytas ir neįgaliesiems, tad čia hidroterapijos procedūros bus teikiamos ir jiems.

Nemokama pagalba

Šiuose laikinuose namuose šeimai bus teikiama papildoma ergoterapeutų, logopedų, kineziterapeutų, psichologų, dvasininkų pagalba. Šeimomis rūpinsis savanoriai ir padedančias sveikti paslaugas teikiantys specialistai. Visa tai šeimoms nieko nekainuos.

E.Mėlinauskienės teigimu, „Šeimos namai“ nepakeis ligoninės ar gydytojų, tačiau suteiks vaikui ir jo artimiesiems galimybę praleisti daugiau laiko kartu, gauti reabilitacijos paslaugas.

Kaip į tai reaguoja medikai? „Kiekvienam medikui svarbu, kad jo gydomas vaikas kaip įmanoma geriau sveiktų. Yra laikas, kai vaikas tiesiog gali nebūti skyriuje dieną ar kelias, o parvažiuoti į namus jam – labai tolimas kelias. Arba, pavyzdžiui, išleisti vaiką, kurio kraujo rodikliai gali staiga pasikeisti, į tolimą miestą yra labai rizikinga. Tad jis galės apsistoti su šeima „Šeimos namuose“, – sako „Mamų unijos“ įkūrėja. – Dienos metu mes galėsime priimti vaikus iš miesto į dienos stacionarą, teikti jiems reabilitacijos procedūras, nes kai kurių laukti kartais tenka labai ilgai. Manau, mes galėsime padėti ir tokiems vaikams, ne tik onkologiniams pacientams.“

Kuria jaukumą

Norima, kad šiuose namuose apsistojusios šeimos rastų tai, ko labiausiai trūksta. O vaikams labiausiai norisi žaidimų kambarių, baseino ir gyvūnėlių, kuriuos galės auginti. Vaikai šių dalykų negauna ligoninėje gydymo metu. Visos planuojamos veiklos bus naudingos ne tik sergantiems vaikams, bet ir jų broliams, seserims, kurie, užklupus ligai, gali jaustis pamiršti ar priversti per anksti suaugti.

Kieme projekto iniciatoriai labai norėtų įrengti oranžeriją, kur būtų galima pasodinti visokių kvapnių augalų terapijai. Šeimoms ruošiami ir meno terapijos, žaidimų kambariai, žaidimų aikštelė.

Kad „Šeimos namai“ vaikams kuo mažiau primintų ligoninę, jų kambarių sienas buvo nuspręsta papuošti piešiniais. Iš idėja kilo menininkei Nomedai Marčėnaitei – suteikti galimybę pageidaujantiems menininkams savo piešiniais praskaidrinti vaikų gyvenimą. Trijų kambarių sienos jau išpuoštos.

Aukojimas sumenkęs

Kokios emocijos užklumpa žmogų, kuris jau daugiau nei dešimtmetį stengiasi dėl sergančių vaikų, tačiau toli gražu ne visada lieka išgirstas?

„Kiekvieną dieną vis skirtingos, – sako E.Mėlinauskienė. – Kai neprisibeldi ir neprisiprašai – sinusoidė krenta žemyn ir reikia atrasti daug jėgų vėl „užsikurti“. Bet matai tas vaikų akis, matai mamas, žinai, kad jiems reikalinga tai, ką tu darai. Žinoma, būna ir labai džiaugsmingų dienų. Pavyzdžiui, kai išgirdę, jog turime problemą, atvažiuoja penki vyrai ir nupjauna žolę visoje teritorijoje. Tada supranti, kad tų gerų žmonių tikrai yra daug. Juk viskas čia padaryta tik žmonių gerumo dėka, visas projektas įgyvendinamas iš fizinių, juridinių asmenų, įmonių organizacijų, Amerikos, Anglijos, Airijos lietuvių paramos. Manau, šitas projektas parodys, kad net be valstybės paramos galima padaryti didelius dalykus.“

Norisi į „Mamų unijos Šeimos namus“ įleisti šeimas kuo greičiau. Komercinėmis kainomis galima būtų supirkti viską, ko trūksta, tačiau kas po to? Juk „Mamų unija“ turi gausybę įsipareigojimų sergantiems vaikams, kurie dažnai net svarbesni, pavyzdžiui, pirkti vaistus, kurie Lietuvoje nekompensuojami. Arba padėti tėvams su vaikais, kurių gydymas čia neįmanomas, nuvykti gydymui į kitas šalis – vieno vaiko šeimai per metus tam reikia apie 25 tūkst. eurų.

Nerimą kelia ir mintys apie tai, kad „Mamų unijos“ fondas turės „Šeimos namus“ ir išlaikyti, o dėl karantino situacija labai pasikeitė. Neįvyko dalis renginių, iš kurių „Mamų unija“ gaudavo lėšų. Fondo veiklai didelę įtaką daro ekonominė situacija: jeigu ji prastėja, verslui blogai – ir fondui nebus gerai, nes žmonės neturės pinigų aukoti. Jau dabar aukojimas yra gerokai sumenkęs.

N.Marčėnaitė: meninis skonis ugdomas nuo vaikystės

Dairantis po „Šeimos namus“ man šovė į galvą mintis, kad būtų šaunu pakviesti daugybę menininkų, kurie papuoštų sienas. Tai vieta, kur vaikams turi būti linksma. Suaugusiems tokia aplinka padėtų ieškoti harmonijos, kad jie galėtų rasti savyje jėgų, motyvacijos kilti. Kartais nereikia labai didelių pastangų, reikia geros valios. Paskui žmonės gauna tokį gerą pagreitį, sparnus. O menas tikrai yra galinga jėga ir terapija. Viskas, kas žmogų gali kelti aukštyn, yra tinkama. Svarbu, kad nebūtų primityvu, nebūtų „limonadas“ blogąja prasme. Būtų pozityvu ir meniška. Juk meninis skonis ugdomas nuo vaikystės, tik mes kažkodėl galvojame, kad vaikams tinka bet kas, kas spalvota, kišame jiems visokias beskonybes. To neturi būti.

Laukiama kiekvieno pagalba

„Šeimos namų“ projektui įgyvendinti vis dar reikia pagalbos. Nebūtinai finansinės – naudingos ir padedančios rankos, laukiamas kiekvienas norintis ir galintis prisidėti savo darbu.

Kad šeimos su sergančiais vaikais galėtų čia kuo greičiau įsikurti, „Mamų unijos Šeimos namams“ šiuo metu labiausiai trūksta valgomojo stalų su kėdėmis, vonios kambario baldų, baseino plaukimo ir mankštos inventoriaus, lauko baldų terasoms, maisto sandėliavimo stelažų.

„Mamų unijos Šeimos namų“ veiklą padėtumėte užtikrinti finansine parama. Aukoti galima į „Mamų unijos“ sąskaitą:

Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“

Įmonės kodas: 302288579

PVM kodas: LT100009837618

„Swedbank", AB

Banko kodas 73000

SWIFT kodas HABALT22

A.s. LT 77 7300 0101 4079 5625

Stebina abejingumas

Rugsėjo 16 d. sostinės Katedros aikštėje prasidėjo akcija "Vienos kėdės istorija". Visi žmonės, neabejingi šeimų, kurių vaikai serga onkologinėmis ligomis, kančioms, buvo kviečiami bent trumpam užsukti į palatą ir pasijusti tų šeimų vietoje. Projekto iniciatoriai kvietė žmones bent vieną valandą praleisti ant šios kėdės ir taip parodyti savo paramą onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams bei jų šeimoms.

Šalia simbolinės palatos įrengtas ir ekranas, kuriame nuolat galima matyti telefono numerius, kuriais skambinant galima paaukoti lėšų "Mamų unijos" fondui, taip paremiant "Šeimos namų", kuriuose bent kurį laiką su šeimos nariais galėtų praleisti ir atsipūsti sergantys vaikai, statybą, bei informaciją, kiek lėšų jau paaukota. Planuota, kad simbolinė palata neužvers durų tol, kol bus surinkta 500 tūkst. eurų, kurių reikia šiam kilniam projektui užbaigti.

Prie pagalbos akcijos vėžiu sergančių vaikų šeimoms prisijungė pirmoji ponia D. Nausėdienė.

"Kviečiame visus nors trumpam įsijausti į vėžiu sergančio vaiko šeimos vaidmenį. Užuojautos ir gailesčio čia nereikia, čia reikia supratimo, paramos. Tik kartu galime sukurti "Vienos kėdės istorijos" laimingą pabaigą", – prieš prasidedant akcijai "Vienos kėdės istorija" sakė labdaros ir paramos fondo "Mamų unija" įkūrėja, "Šeimos namų" sumanytoja Eglė Mėlinauskienė.

Tada ji tikėjo, jog, suvienijus jėgas ir geriems žmonėms padedant, prieglobstis onkologine liga sergančių vaikų šeimoms greičiau taps realybe. Tačiau kuo toliau, tuo mažiau to tikėjimo lieka.

Užsuka nelaimės paliesti

"Mums kyla labai daug klausimų, kodėl žmonės tapo tokie abejingi kito skausmui, – praėjusią savaitę "Vilniaus dienai" teigė E.Mėlinauskienė. – Didžiąją laiko dalį šioje imitacinėje palatoje praleidžiame mes patys, "Mamų unijos" atstovai, o dėl to stoja kiti mūsų darbai bei projektai. Jeigu ir užsuka vienas kitas žmogus, tai dažniausiai "vėžio paliestas" – pats sirgęs ar turėjęs sirgusių artimųjų. O ir sąskaita, į kurią renkame lėšas "Šeimos namų" užbaigimui, pildosi labai po nedaug – daugiau nei pusę iš ten esančios 187 tūkst. eurų sumos paaukojo vienas žmogus."

Nors iniciatyva siekiama neatlygintinai padėti Lietuvos šeimoms, ta iniciatyva kažkam gali dar ir trukdyti.

Moteris teigia nerandanti atsakymo, kodėl tokia situacija. Nors paaiškinimų teko išgirsti visokių. Vienas jų – dabar labai daug kas prašo. Arba kad Lietuvoje iki šiol nėra aukojimo ir pagalbos kitam tradicijų.

"Mamų unijos" įkūrėją skaudina ir tai, kad atsiranda žmonių, kurie, užuot padėję, kažkokiu tikslu "drumsčia vandenį" ir skleidžia niekuo nepagrįstus gandus apie fondo veiklą.

Šventės – svarbiau?

Pasak E.Mėlinauskienės, "Šeimos namai" nepretenduoja pakeisti ligoninės paslaugų ar gydytojų funkcijų. Tai socialinė alternatyva, kuri suteiks vaikui ir jo artimiesiems galimybę praleisti daugiau laiko kartu. "Šeimos namai" bus ne tik vieta, kurioje galės gyventi sergančio vaiko šeima, bet ir erdvė, leidžianti dalytis savo istorija bei išgyvenimais su kitomis šeimomis.

Šis didelis ir vienintelis toks Baltijos šalyse projektas statomas tik iš privačių lėšų, to, ką suaukoja geraširdžiai žmonės bei socialiai atsakingos įmonės bei verslai. Nors jo sumanytojai prieš trejus metus kreipėsi tiek į šalies, tiek į Vilniaus vadovus, prašydami pagalbos jam įgyvendinti, sulaukė tik žodinio pritarimo, tačiau nei iš valstybės, nei iš miesto negavo jokios finansinės paramos.

Rugsėjo mėnesį simbolinėje palatoje apsilankė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. "Noriu tikėti, kad tai nebuvo savireklama – kad negalėdamas padėti kaip politikas, jis čia apsilankė kaip žmogus, kuriam skauda dėl kitų", – svarstė E.Mėlinauskienė. Tačiau ją stebina tai, kad Vilniaus meras Remigijus Šimašius, net ir dalyvaudamas šalia vykusiuose renginiuose,  neužsuko į imitacinę akcijos palatą.

Tas abejingumas gąsdina, vis dažniau aplanko mintis nuleisti rankas.

Negana to, kai "Mamų unija" kreipėsi į Vilniaus savivaldybę pasiteirauti, ar galės gauti leidimą simbolinei akcijos palatai likti Katedros aikštėje dar ir lapkričio–gruodžio mėnesiais, išgirdo, jog nežinia, ar tai bus įmanoma, nes statinys gali trukdyti čia vyksiantiems šventiniams renginiams. Tad nors iniciatyva siekiama neatlygintinai padėti Lietuvos šeimoms, ta iniciatyva kažkam gali dar ir trukdyti.

"Tas abejingumas gąsdina, vis dažniau aplanko mintis nuleisti rankas. Laimė, yra saujelė žmonių, kurie padrąsina, palaiko. Ir dar sergančių vaikų, jų šeimų viltis, kad jie kažkam rūpi. Kai visiškai apleidžia jėgos, būtent pas juos važiuoju pasisemti stiprybės, jie man yra didžiausia motyvacija", – sakė E.Mėlinauskienė.

Trūksta visiems projektams

Kasmet Lietuvoje onkologinėmis ligomis suserga apie 100 vaikų, o susirgus vaikui, suserga ir visa jo šeima. "Šeimos namų" idėja – sukurti reabilitacijos ir informacijos centrą tokioms šeimoms, kad jos galėtų būti drauge saugioje, jaukioje ir vaikui sveikti padedančioje aplinkoje. Šie namai skirti onkologine liga sergančio vaiko slaugai, reabilitacijai, šeimos laiko praleidimui kartu.

500 tūkst. eurų – tokia lėšų suma reikalinga, kad "Šeimos namų" projektas, į kurį jau investuoti maždaug 2 mln. aukotojų lėšų, būtų baigtas įgyvendinti ir čia galėtų prieglobstį rasti sergančių vaikų šeimos. "Mamų unija" negali visų aukojamų lėšų skirti tik šiam projektui, nes turi ir kitų svarbių įsipareigojimų – vežti vaikus gydyti į užsienį, pirkti jiems vaistų, kurie Lietuvoje nekompensuojami ir pan. Todėl "Šeimos namų" kūrėjai vis dar tikisi geranoriškai nusiteikusios visuomenės pagalbos.

D.Nausėdienė kartu su šalies menininkais  Vilniaus Katedros aikštėje paskelbs vėžiu sergančių vaikų paramos fondo „Mamų unija“ projekto „Vienos kėdės istorija“ pradžią. Projektui jau surinkta 2 mln. eurų. Tikimasi, kad per rugsėjį bus surinkta likusi projektui užbaigti reikalinga suma – 500 tūkst. eurų.

Jau anksčiau pareiškusi norą padėti vėžiu sergantiems vaikams, pirmoji šalies ponia aplankys imitacinę vėžiu sergančio vaiko palatą ir pirmoji prisės ant kėdės, ant kurios mėnesius, kartais metus praleidžia vaiką slaugantys tėvai.

„Mamų unijos“ projektui pagalbos ranką jau ištiesė vėžiu paliestų vaikų šeimų skausmui neabejingi šalies menininkai ir verslininkai. Projektą palaikyti ir ant kėdės prisėsti nusprendė kelios dešimtys savanorių, kurie nesitrauks iš priešais Katedrą įrengtos palatos tol, kol nebus surinktos „Mamų unijos šeimos namų“ užbaigimui reikalingos lėšos.

Netrukus Vilniuje onkologines ligas besigydančių mažylių šeimos visų neabejingų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių žmonių, verslo ir fondų dėka įsikurs jaukiuose „Mamų unijos Šeimos namuose“. Tai pirmas tokio pobūdžio centras Lietuvoje, kurio projektas ir koncepcija kurta, remiantis geriausiais pavyzdžiais bei praktika JAV, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse.

Pasak vėžiu sergančių vaikų paramos fondo prezidentės Eglės Mėlinauskienės, „Šeimos namai“ nepakeis ligoninės paslaugų ar gydytojų funkcijų, tačiau taps socialine alternatyva, kuri suteiks vaikui ir jo artimiesiems galimybę turėti daugiau laiko kartu, gauti reabilitacijos paslaugas. Vienu metu namuose galės gyventi 11 šeimų. Jomis rūpinsis savanoriai ir padedančias sveikti paslaugas teikiantys specialistai. Visa tai šeimoms nieko nekainuos.

Šis didelis ir gražus projektas kuriamas tik iš privačių lėšų, geraširdžių žmonių bei socialiai atsakingų įmonių aukų.

„Kasmet Lietuvoje onkologinėmis ligomis suserga apie 100 vaikų, o susirgus vaikui suserga ir visa jo šeima. „Šeimos namų“ idėja – sukurti reabilitacijos ir informacijos centrą tokioms šeimoms, kad jos galėtų būti drauge saugioje, jaukioje ir vaikui sveikti padedančioje aplinkoje. „Šeimos namai“ bus ne tik vieta, kurioje galės gyventi sergančio vaiko šeima, bet ir erdvė, leidžianti dalytis savo istorija bei išgyvenimais su kitomis šeimomis. Šis didelis ir gražus projektas kuriamas tik iš privačių lėšų, geraširdžių žmonių bei socialiai atsakingų įmonių aukų. Tikime, kad suvieniję jėgas mes pagaliau svajonę paversime realybe“,– sako „Mamų unijos“ įkūrėja E. Mėlinauskienė.

Prie projekto įgyvendinimo jau prisidėjo žymūs Lietuvos menininkai – Andrius Mamontovas, Veronika Povilionienė, Kostas Smoriginas, Ineta Stasiulytė, Stano, Ieva Prudnikovaitė, Justinas Jarutis, Gabrielius Liaudanskas-Svaras, Rimantas Bagdzevičius, Aurimas Žvinys, Larisa Kalpokaitė, Ieva Zasimauskaitė, Ineta Puzaraitė, Valda Bičkutė. Jie nusifilmavo ir padėjo kurti „Vienos kėdės istorija“ klipą, kurio idėją Lietuvai padovanojo Rumunijos kūrybinė studija „Jazz Communication“ bei šioje šalyje šeimos namus stačiusi organizacija „MagiCamp“.

Ši socialinė akcija pelnė tarptautinį pripažinimą prestižiniame tarptautiniame kūrybos festivalyje „Kanų liūtai“, o Lietuva tapo pirma šalimi po Rumunijos, kurios visuomenę menininkai pakvies dalyvauti vienoje gražiausių socialinių solidarumo akcijų – atsisėsti ant kėdės, ant kurios valandas, dienas, mėnesius ir metus leidžia vėžiu sergantį vaiką slaugantys tėvai. Kvietimą, kuriame nusifilmavo šalies menininkai galima išvysti čia: 

Pasak  „Mamų unijos“ įkūrėjos E. Mėlinauskienės,  vos per kelias dienas, kai internetinėje erdvėje pasirodė videokvietimas, jau surinkta įspūdinga suma – per 2 tūkst. eurų.

„Mamų unijos" Šeimos namai – 2 tūkst. kv. metrų pastatas, kuris kuriasi Vilniuje, netoli Santaros Vaikų ligoninės. Centre šiuo metu baigiama įrengti 11 mini apartamentų, kuriuose ligos tyrimų ir gydymo metu vaikas galės gyventi su savo šeima. Šiuose laikinuose namuose šeimai bus teikiama papildoma pediatrų, skausmo specialistų, psichologų, dvasininkų pagalba. Tai pat bus įrengtos paliatyvios slaugos („drugelių“) palatos vaikams, kuriems medicina padėti bejėgė. Reabilitacijos ir sporto centre bus galima atgauti ir stiprinti fizines, emocines jėgas.

Šeimoms ruošiama ir meno terapijos, žaidimų kambarys, žaidimų aikštelė, o informaciniame centre tėvams bus teikiama informacija apie ligą, gydymo eigą, gydymo galimybes užsienyje. Vienai šeimai bus skiriamas 42 kv. m. kambarys su atskiru įėjimu ir jaukia terasa lauke. Kiekviename kambaryje bus įrengta virtuvėlė, miegamasis, drabužinė, dušo kambarys ir tualetas. Centre taip pat bus bendros erdvės, kuriose šeimos galės bendrauti tarpusavyje, dalyvauti įvairiuose renginiuose. Be to, šeimos namuose įsikurs reabilitacijos centras, sporto salė, baseinas ir skalbykla.

Pažymint akcijos pabaigą prekybos tinklo ir paramos fondo atstovai pirmadienį su lauktuvėmis lankė Kauno vaikų ligų klinikų mažuosius. Prekybos tinklo „Maxima“ generalinė direktorė Kristina Meidė sako, kad tokios akcijos rodo lietuvių neabejingumą kitų nelaimei.

„Su „Mamų unijos“ paramos fondu bendradarbiaujame jau dešimt metų ir per tą laiką surengėme ne vieną sėkmingą paramos akciją. Kiekvieną kartą vėl įsitikiname, kad mūsų visuomenė nėra abejinga kitų skausmui. Turėdami galimybę žmonės noriai aukoja ir prisideda prie prasmingų tikslų – šiuo atveju itin reikalingo pagalbos onkologinėmis ligomis sergančių vaikų šeimoms centro statybų“, – teigia K. Meidė.

Vilniuje statomuose „Šeimos namuose“ planuojama įrengti 11 apartamentų, kuriuose galės apsigyventi onkologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis sergančių vaikų šeimos. Taip pat centre suplanuotos reabilitacijos ir terapijos erdvės su baseinu, patalpos įvairiems užsiėmimams. „Šeimos namams“ priklausančiame 1 ha žemės sklype taip pat ketinama puoselėti nedidelį ūkį, kuriame vaikų edukaciniais tikslais, centro reikmėms ir pardavimui bus auginamos įvairios daržovės bei vaisiai. Mažiesiems ligoniams „Šeimos namuose“ sveikti turėtų padėti ir čia planuojami auginti poniai bei avelės.

„Kalbant apie onkologines ligas neretai pamirštamas psichologinis tokios diagnozės poveikis visai susirgusio žmogaus šeimai. Vis dėlto išgyvenimai, kuriuos patiria sergančio mažylio mama, tėtis, broliai ir sesės, yra ne mažiau skausmingi nei pats gydymas. Vienas sunkiausių dalykų tokiais atvejais yra ribotos galimybės šeimai sudėtingu metu būti drauge. Ligoninėse su sergančiu vaikučiu visą laiką būti gali tik vienas iš šeimos narių. Be to, ligoninės aplinka neleidžia net trumpam užsimiršti ir atitrūkti nuo slogių minčių“, – pasakoja paramos fondo „Mamų unija“ vadovė Eglė Mėlinauskienė.

Dėl to, anot paramos fondo vadovės, „Šeimos namų“ tikslas yra sukurti aplinką, kurioje sunkios ligos užkluptos šeimos galėtų gauti visokeriopą pagalbą ir džiaugtis kiekviena drauge praleista akimirka. Siekiant šio tikslo gyventojų ir verslo įmonių paaukoti pinigai yra itin svarbūs, nes pagalbos onkologinėmis ligomis sergančių vaikų šeimoms centro projektas įgyvendinamas vien tik privačiomis lėšomis, be jokios valstybės paramos. Iš viso „Šeimos namų“ statybos kainuos 2,5 mln. eurų.

„Nors aukojimo ir labdaros tradicijos mūsų šalyje galbūt dar nėra tokios gilios kaip Vakarų valstybėse, tačiau socialinio jautrumo mūsų visuomenėje tikrai netrūksta. Galbūt gyventojai tik ne visada turi pakankamai informacijos, kam ir kokias būdais galėtų paaukoti, tad tokios akcijos, kai lėšos renkamos parduotuvėse, yra galimybė jiems labai paprastai prisidėti prie pagalbos sunkiomis ligomis sergantiems mažiesiems ir jų šeimoms“, – sako E. Mėlinauskienė.

Iš viso per trejus metus prekybos tinklo parduotuvėse „Šeimos namų“ statyboms surinkta 95 tūkst. eurų.

Diagnozė – vėžys

Penkiametis Eivydas su mama ligoninėje praleido septynis mėnesius, trimetis Denukas ligoninėje buvo gydomas septynis mėnesius, penkiamečio Ado namais ligoninė buvo tapusi metams...

Tokių vaikų suskaičiuojama apie 100 per metus. 100 šeimų per metus išgirsta siaubą keliančią diagnozę – vėžys. Ši diagnozė supurto visą šeimą ir pakeičia kiekvieno šeimos nario gyvenimą. Mamos, tėčiai, seneliai priversti priimti sunkius sprendimus ruošdamiesi sudėtingam vaiko gydymo procesui. Broliai ir sesės pasmerkti ilgiems, skausmingiems, sunkiai pakeliamiems išsiskyrimams.

Kai mums gyvenimas pasiunčia mažutėlį išbandymą ir mes dėl kokio nors negalavimo atsiduriame ligoninėje, jau po kelių dienų atrodo, kad pradeda spausti sienos, trūksta oro, namų, artimųjų... Jaučiame, kad jaukesnėje aplinkoje ir artimųjų apsuptyje mes pasveiktume greičiau.

Tie, kurie patys to nepatyrė, sunkiai įsivaizduoja, kaip jaučiasi ir ką išgyvena vaikai, susirgę onkologine liga, kuri juos įkalina ligoninėse nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, bei kokius išbandymus patiria šeima. Bet tą puikiai supranta „Mamų unijos“ vadovė Eglė Mėlinauskienė, kuri pati įveikė šią ligą ir jau daug metų skiria savo laiką ir energiją stengdamasi padėti vėžiu sergantiems vaikams ir jų šeimoms.

Ką išgyvena ligoniuko šeima

Kai vaikas suserga onkologine liga, vienas iš tėvų visą gydymo periodą praleidžia ligoninėje kartu su vaiku. Suprantama, paprastai tai būna mama, kuriai tenka atsisakyti darbo. Tuo metu tėčiui tenka dirbti daug daugiau, kad kompensuotų prarastas mamos pajamas, o išlaidų, šeimoje atsiradus ligoniui, tik padaugėja.

Dažnai šeimoje auga daugiau vaikų, kurie tuo pačiu metu netenka mamos, nes ji gyvena ligoninėje, tėčio, kuris turi daug dirbti ir sergančio brolio ar sesės. Kalbinamos mamos su ašaromis akyse ir trūkčiojančiu balsu pasakoja, kaip kenčia broliukai ir sesutės likę be mylimų šeimos narių, kaip vaikai džiaugiasi tomis trumpomis susitikimų akimirkomis. Deja, susitikimų galimybės ribotos. Ligoninėje su vaiku leidžiama likti tik vienam iš tėvų, kitiems šeimos nariams lieka tik trumpi pasimatymai. Emocinių išgyvenimų pasekmės skaudžios: vaikai tampa dirglūs, prislėgti, gali pradėti elgtis agresyviai ar net destruktyviai.

„Šeimos namai“ – tai pagalbos centras sunkiai sergančių vaikų šeimoms, kur visi artimieji galės leisti laiką kartu su ligoniuku.

Psichologinius sunkumus patiria visi šeimos nariai. Onkologinė vaiko liga užgula visu svoriu tiek mažuosius, tiek suaugusius. Dažnai šeimos nariai gyvena mažuose atokiuose Lietuvos miesteliuose, kur tinkamą psichologinę pagalbą gauti beveik neįmanoma. Ne paslaptis, kad kai kurios šeimos, neatlaikiusios sunkumų, išyra.

Bendraujant su šiuos gyvenimo išbandymus patiriančiomis šeimomis, „Mamų unijai“ kilo idėja, kaip galima būtų padėti ir tėvams, ir vaikams, išgyvenantiems išsiskyrimų skausmą.

Šeimos namai – galimybė šeimai būti su ligoniuku

„Šeimos namai“ – tai pagalbos centras sunkiai sergančių vaikų šeimoms, kur visi artimieji galės leisti laiką kartu su ligoniuku. „Čia mes gersime arbatą, ten bus baseinas, čia su broliu galėsi žaisti krepšinį, o štai ten sodinsime daržoves...“, – pasakoja Eglė, rodydama įrenginėjamus „Šeimos namus“ vienam iš ligoniukų. „Su broliu? O, kad tik greičiau galėtume čia būti!“, – netveria džiaugsmu berniukas.

Šie namai yra už kelių kilometrų nuo Vilniaus universiteto Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės. 2000 kvadratinių metrų pastatas stovi vieno hektaro dydžio sklype. Pastate įrenginėjama 11 mini apartamentų, kuriuose ligos tyrimų ir gydymo metu vaikas galės gyventi su savo šeima. Šeimai bus skiriamas 42 kvadratinių metrų ploto kambarys-palata su atskiru įėjimu ir terasa. Ten pat bus virtuvėlė, miegamasis, tualetas, dušas, drabužinė.

Planuojama įrengti meno terapijos ir žaidimų kambarius bei žaidimų aikštelę, kur laiką leis sergantys vaikai kartu su broliais ir sesėmis. Bendrose erdvėse bus valgomasis, skalbykla, reabilitacijos centras. „Šeimos namuose“ įsteigtas informacijos centras tėvams padės teikdamas informaciją, kurios artimiesiems labai trūksta, ypač ligos pradžioje. Šiuose namuose bus suteikta galimybė pasinaudoti papildoma pediatrų, skausmo specialistų, psichologų, dvasininkų pagalba.

Pagalvota ir apie vaikučius, kuriems padėti medicina yra bejėgė... Šiems ligoniukams ruošiamos paliatyvios slaugos („drugelių“) palatos.

Kažkada pasidomėjus apie tokių namų praktiką daugybėje kitų šalių „Šeimos namai“ atrodė kaip utopija, vėliau tai pavirto į svajonę, o dabar – jau visiškai realus projektas, kurio užbaigimui reikia nebe tiek ir daug.

Reikalinga gerų žmonių pagalba

Buvo tikimasi, kad „Šeimos namuose“ lankytojai galės įsikurti praėjusių metų pabaigoje, deja, kaip dažnai nutinka, pritrūko ir lėšų, ir laiko.

Visiems geros širdies žmonėms labai suskausta matant sergančius vaikus. „Mažyliai tikrai nenusipelnė tokio skausmo“, – girdime. Tačiau gailesčio jiems nereikia. Prisiminkime lietuvių liaudies išmintį „Mažiau kalbų, daugiau darbų“. Vėžiu sergantiems vaikams ir jų šeimoms reikia realios pagalbos – erdvės, kur jie ramiai ir saugiai visi kartu galėtų leisti laiką, kur artimųjų dėmesys padėtų vaikui sveikti, kur tėvai galėtų įkvėpti teigiamų emocijų. Visi specialistai sutaria, kad jauki aplinka, artimųjų dėmesys, žaidimai su kitais vaikais, broliukais ir sesutėmis sveikimo procesui turi didelę įtaką.

Pagalba pinigais ir darbais visada laukiama. Pats paprasčiausias ir nieko nekainuojantis būdas padėti vėžiu sergantiems vaikams ir jų šeimoms – skirti 2 procentus gyventojų pajamų mokesčio „Mamų unijai“.

„Būkite geri, jei tai įmanoma. O tai įmanoma visada.“ Dalai Lama.

Artėjanti žiema paramos prašyti suvaro daugiau žmonių. Panevėžio Šeimos namuose pastaraisiais metais skurstančiųjų daugėja.

Viena jaunavedžių pora per vestuves surinko aukų ir atvežė  vargšams. Tai pirmas kartas Šeimos namų istorijoje. 

Pasak Šeimos namų vadovės, kadangi labdaros organizacijų daug, lygiai taip pat daugėja vargšų, o paramos ieškoti tampa vis sunkiau. 

Panevėžio Šeimos namai pastogę duoda smurtą patyrusioms moterims, vaikams, aprengia ir pavalgydina šimtus panevėžiečių. Per ilgus metus labdaros nusidėvėjo net palapinė, bet kol kas naujai neatrandama rėmėjų. 

Čia bus organizuojami pozityvios tėvystės mokymai, šeimos konsultavimo grupės, išgyvenantiems krizines situacijas, netektis ir pan., terapinė veikla neįgalius, elgesio bei emocijų sutrikimų turinčius vaikus auginančioms šeimoms, paramos grupė kūdikio besilaukiančiai šeimai, bendraamžių grupė paaugliams, teikiama mediacijos paslauga.

Namuose veiks šeimos klubai, savaitgalio stovyklos, kur bus galima paklausyti paskaitų, dalyvauti praktiniuose užsiėmimuose ir tiesiog pabūti su vaikais.

„Bendruomeniniai šeimos namai labai reikalingi miestui. Tikiu, kad čia žmonėms bus suteikta pagalba įveikiant sunkumus, krizes, kad jie čia išmoks daug gražių dalykų ir jūs džiaugsitės puikiais rezultatais“, – sakė laikinasis Panevėžio miesto meras Aleksas Varna.

Pasak projekto vadovės, Socialinių paslaugų poskyrio vedėjos Rasos Urbonavičienės, visose veiklose dalyvaujantiems tėveliams nereikės ieškoti auklės, močiutės, kaimynės ar kito žmogaus, kuris pasaugotų vaikus – mažieji bus prižiūrimi specialisto.

Bendruomeniniams namas įkurti Europos socialinio fondo agentūra skyrė 619 tūkst. eurų. Projekto partneris – Šv. Juozapo globos namai.

Bendruomeninių šeimos namų projektas bus vykdomas iki 2021 metų liepos pabaigos.

Surinktos lėšos bus panaudotos įrengti grindis šiuo metu statomame pagalbos centre onkologinėmis ligomis sergančių vaikų šeimoms „Šeimos namuose“, rašoma organizatorių pranešime.

„Tai, kad 9-tus metus iš eilės kartu su labdaros ir paramos fondu „Mamų unija“ mums pavyksta surengti sėkmingą socialinę akciją „Reikia draugų“, rodo ir tai, kad žmonės nori prisidėti prie onkologinėmis ligomis sergančių vaikų bei jų šeimų gerovės, ir tai, kad esame brandi visuomenė – noriai aukojame ir padedame vieni kitiems sunkią minutę. Taip pat brandūs ir atsakingi ir mūsų tiekėjai – 9 jų atsisakė savo pelno dalies tam, kad socialinės akcijos „Reikia draugų“ metu paaukota suma būtų dar didesnė“, – dalinasi „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Šiandien minėta paaukota suma „Šeimos namų“ statytojams buvo perduota. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovei Jelenai Rascon ir projektą „Šeimos namai“ kuruojančio labdaros ir paramos fondo „Mamų unija“ vadovei Eglei Mėlinauskienei buvo įteikta ne tik paaukota suma, bet ir indas su 37 laimės sausainiais. Taip buvo linkima laimės sveikstantiems po sunkių ligų.

Dieną praskaidrino ir į onkohematologijos centrą atkeliavusios pramogos. Centre besigydantys vaikai ir jų tėvai turėjo progą pasinerti į nuotykių pasaulį išmėginę virtualios realybės akinius, galėjo išmėginti muzikos kūrimo „muzikine dėže“ galimybes ar įsiamžinti momentinėje „foto veidrodžio“ nuotraukoje.

„100 vaikų – maždaug tiek jų kasmet sužino, kad serga onkologine liga. Dažniausiai, padedant gydytojams, vėžinius susirgimus galima įveikti, tačiau gydymas užtrunka ir kelerius metus. O onkologinė liga – itin didelis ne tik finansinis, bet ir emocinis iššūkis visai šeimai“, – teigia paramos ir labdaros fondo vadovė E. Mėlinauskienė.

„Užsienio šalių geroji praktika rodo, kad sunkių ligų atveju itin veiksmingi specialūs pagalbos centrai, kuriuose visi šeimos nariai gali gauti visą reikiamą pagalbą ir būti kartu, mat šiuo metu ligoninėje kartu su vaiku gali būti tik vienas iš tėvų ar globėjų. Tikimės, kad žmonių ir atsakingų įmonių dėka, pagalbos centras šeimoms, kurių vaikai serga onkologinėmis ligomis, duris atvers jau šiemet“, – sako ji.