Seimo narys Naglis Puteikis prašo Generalinės prokuratūros dar kartą kreiptis į teismą su pareiškimu ištirti kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu patvirtinto Vilniaus misionierių statinių ansamblio (Kultūros vertybių registre unikalus kodas 761; toliau - Misionierių ansamblis) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano teisėtumą.
Toks prašymas pateiktas atsižvelgiant į situaciją, kuri susiklostė po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs norminę administracinę bylą pagal Generalinės prokuratūros prokuroro pareiškimą ištirti šio specialiojo plano teisėtumą, 2018 m. sausio 2 d. sprendimu nutraukė tyrimą dėl visų, išskyrus vieną, prokuroro pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakė, t. y. nesprendė, ar specialusis planas prieštarauja pareiškime nurodytiems teisės aktams. Teismo teigimu, pareiškimas buvo pateiktas su trūkumais, „pareiškėjas neįvykdė jam tenkančios pareigos abejonę dėl tikrinamo norminio administracinio akto teisėtumo pagrįsti teisiškai motyvuotais argumentais“.
„Atsakomybę dėl savo kultūros paveldo prisiimančiai valstybei ir visuomenei nedera toleruoti padėties, kai tokių svarbių vertybių kaip Vilniaus senamiestis ir Misionierių ansamblis likimas sprendžiamas paliekant neišnagrinėtą didžiąją dalį esminių argumentų“, - pažymi Seimo narys, prašydamas prokuratūros ištaisyti teismo nurodytus trūkumus ir dar kartą kreiptis į teismą.
Kaip nurodo N. Puteikis, įsitikinimą, kad toks veiksmas yra prasmingas, ypač sustiprina vienos iš nurodytą norminę bylą nagrinėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos narių, teisėjos Veslavos Ruskan pateikta atskiroji nuomonė, kad Generalinės prokuratūros prokuroro pareiškimas turėtų būti iš dalies patenkintas.
Šioje atskirojoje nuomonėje, kurios teismas iki šiol viešai nepaskelbė, teisėja nurodė, kad ginčijamo kultūros ministro įsakymo dėl Misionierių ansamblio specialiojo paveldosaugos plano patvirtinimo 2 punkte, nenurodant jokio pagrindimo, yra nustatoma, kad šio ansamblio teritorijoje gali būti netaikomas Kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas, patvirtintas kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu. Toks galiojančio reguliavimo keitimas naujesniu teisės aktu prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principams. Teisėja V. Ruskan pažymėjo, kad ginčijamu įsakymu buvo padaryti esminiai pakeitimai, turintys įtakos Misionierių ansambliui ir jo teritorijai: suformuoti du žemės plotai - atskiros Vilniaus misionierių statinių ansamblio ir Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastato teritorijos, apibrėžtos jų ribos ir nustatyti paveldosaugos reikalavimai. Tai sudarė teisines prielaidas priimti vėlesnius administracinius aktus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banke vietoj vieno buvusio sklypo, kurio naudojimo būdas buvo visuomeninės paskirties teritorija, įregistruoti du sklypai, kurių vieno naudojimo būdas „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos„; patvirtinti sprendiniai, kuriais Prieglaudos pastato teritorijoje yra didinamas leistinas užstatymo tankumas iki 48 procentų bei numatyta nauja statyba, nors tokią statybą šioje teritorijoje draudžia Kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas.
Atskirąją nuomonę pateikusi teisėja pažymėjo, kad laikytis konstitucinių teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principų, kurie šiuo atveju buvo pažeisti, yra ypač svarbu, nes ginčijamu įsakymu sprendžiama dėl Vilniaus senamiesčio, t. y. kultūros paminklo, įrašyto į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą.
Taip pat teisėja V. Ruskan nurodė, kad priimant ginčijamą įsakymą nebuvo atsižvelgta į principines nuostatas, įtvirtintas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, kuris nustato, kad kultūros paveldas pagal sandarą, be kita ko, gali būti „kompleksinis objektas - kultūros paveldo objektų grupė, reikšminga savo visuma“ ir tai, kad „kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama, nes buvo pakeista esama Misionierių ansamblio teritorija, už kurios ribų liko dalis saugomų vertybių, buvo sudarytos sąlygos įteisinti daiktines teises į naujai suformuotus žemės sklypus.
Prašydamas prokuratūros dar kartą kreiptis į teismą dėl Misionierių ansamblio specialiojo paveldosaugos plano teisėtumo, Seimo narys N. Puteikis atkreipia dėmesį ir į kultūros paveldo likimu besirūpinančių piliečių, tarp jų ir iškilių Lietuvos bei Lenkijos kultūros ir akademinės bendruomenės atstovų, pateiktus prašymus atsakingoms institucijoms apginti Misionierių ansamblį ir Vilniaus senamiestį nuo jiems gresiančio sudarkymo:
Sprendimą dėl galimybės iš naujo kreiptis į teismą Seimo narys prašo priimti kuo greičiau, nes atidėjus šį klausimą ateičiai toks pareiškimas gali nebeturėti prasmės.
