Įvykęs sandoris

Registrų centre galima rasti informaciją, kad praėjusio mėnesio pabaigoje pasikeitė buvusios Žydų ligoninės savininkai. Anksčiau šis pastatas priklausė UAB Tarptautinei skubiosios medicinos akademijai, vėliau buvusi Žydų ligoninė perduota bendrovei TSMA-T, kurios dalis akcininkų buvo tie patys asmenys.

Praėjusį mėnesį visuotinio akcininkų susirinkimo metu nuspręsta, kad minėtos bendrovės vadove skiriama Inga Malinauskienė. Šį mėnesį jos įgaliojimai TSMA-T panaikinti ir vadovu paskirtas kitas asmuo.

Pagal naujausius Registrų centro duomenis, bendrovę TSMA-T įsigijo UAB Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika, kurios savininkė yra jau minėtoji I.Malinauskienė.

Vadinasi, Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika dabar yra  šimtaprocentinė TSMA-T akcininkė, į jos rankas perėjo ir turėtas įmonės turtas, įskaitant buvusią Kauno žydų ligoninę.

Pokyčiai: po daugiau nei dešimtmečio buvusi Žydų ligoninė vėl pakeitė savininkus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Dėliojami remonto planai

TSMA-T atstovai su „Kauno diena“ pasidalijo planais, ką ketinama daryti su Žydų ligonine. Dabar vykdomi einamieji darbai, kad pastatas nekeltų pavojaus aplinkiniams.

Nors dar tiksliai negali pasakyti, kada prasidės didieji remonto darbai, naujieji savininkai tikisi, kad tai įvyks jau kitais metais. Kol kas žinoma tik viena – čia išliks ligoninė, bus atkurtos palatos, erdvės pritaikytos šiuolaikiniams poreikiams.

„Šiuo metu tvarkomos avarinės pastato vietos, demontuojami kaminai, nes jie kelia pavojų aplinkiniams. Džiaugiamės, kad policija geranoriškai pasižiūrėjo ir buvo laikinai užtvėrusi A.Jakšto gatvę, kad mes galėtumėme saugiai nuardyti byrantį kaminą. Taip pat užvirinome ertmes, pro kurias į pastatą įeidavo benamiai. Šiame pastate nėra elektros, tad gaisrų nekyla. Iš Kultūros paveldo departamento esame gavę nurodymą sutvarkyti tas stogo vietas, kurios kiauros. Be to, nuo stogo pašaliname pradėjusią želti augmeniją. Rugpjūtį iš teritorijos planuojame išvežti žemes“, – apie einamuosius darbus dienraščiui pasakojo naujų šeimininkų atstovai.

Buvusios Žydų ligoninės tvarkymo projektas buvo seniai parengtas, tačiau dabar jis minimaliai koreguojamas pagal dabartinius poreikius. Taip pat bus atliekami papildomi archeologiniai tyrinėjimai, nes prieš daugiau nei dešimtmetį atlikti tyrimai nebuvo pakankamai išsamūs.

„Kada prasidės didieji rekonstrukcijos darbai, tiksliai negaliu pasakyti, bet manome, kad tai bus kitais metais. Čia tikrai nebus jokių butų. Planas – atstatyti ligoninę su visomis palatomis, operacinėmis ir pan., o ne rengti kokį grožio centrą“, – kalbėjo TSMA-T atstovai.

Pagalba: naujieji pastato šeimininkai džiaugėsi, kad policijos pareigūnai laikinai užtvėrė A.Jakšto gatvę ir buvo galima saugiai nurardyti stogo elementus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Investicijų neviešina

„Kauno diena“ primena, kad iš šio pastato ligoninė buvo iškelta dar 1995 m. Po ilgų teismų su Žydų bendruomene pastatas liko savivaldybei. Daug metų jis nebuvo naudojamas, todėl investicijos į jo atstatymą dabar gerokai padidės. Kiek tam reikės skirti lėšų, naujieji savininkai kol kas neatskleidžia.

Primename, kad buvusi miesto valdžia kelis kartus skelbė Žydų ligoninės pardavimo konkursą, tačiau surasti naują šeimininką pavyko tik 2010 m. Tuomet A.Jakšto gatvėje esantį pastatą įsigijo bendrovė Tarptautinė skubiosios medicinos akademija. Už šį pirkinį įmonė sumokėjo 3,6 mln. litų (1,04 mln. eurų).

Kone prieš dešimtmetį buvo skelbiama, kad pastate bus įrengtas modernus stimuliacinis medicinos centras, kuriame tiek Lietuvos, tiek užsienio studentai galės tobulinti savo įgūdžius. Verslininkai taip pat buvo užsiminę ir apie SPA ir lengvojo kultūrizmo centro įrengimą. Senojoje ligoninėje turėjo atsirasti ir laboratorijų, ir kavinė, kuri turėjusi kviesti užsukti pro šalį einančius kauniečius. Visam pastatui įrengti buvo planuota išleisti apie 5 mln. litų (1,45 mln. eurų).

Čia išliks ligoninė, bus atkurtos palatos, erdvės pritaikytos šiuolaikiniams  poreikiams.

Tačiau per tiek laiko, natūralu, kad pasikeitė darbų ir medžiagų kainos, todėl kiek investicijų reikės dabar ligoninei prikelti, naujieji savininkai viešai nedetalizuoja. Nemažai įtakos tam turės ir dabar sunkiai prognozuojama rinka, ir tai, kiek truks archeologiniai tyrinėjimai.

Ne kartą kilo pavojus

Iš tiesų, Kaunas laiko kumščius, kad naujiesiems A.Jakšto g. 5 pastato savininkams pavyktų įgyvendinti planus ir būtų sutvarkyta vaiduoklį primenanti ligoninė.

Taip būtų ne tik sutvarkyta viena pagrindinių Kauno vietų, bet ir užtikrintas saugumas, nes dėl byrančių pastato detalių ne kartą yra tekę kviesti specialiąsias tarnybas ir baksnoti pirštu į vis naujai atsiveriančią piktžaizdę.

Nors ir šiuo metu pastatą vis dar dengia didelis tentas, o po langais įrengtas tinklas, turintis saugoti praeivių galvas nuo krintančių sienų detalių, pavojingų atvejų yra pasitaikęs ne vienas. Primename, kad visai neseniai nuo Žydų ligoninės kamino ant A.Jakšto gatvės ir šalia esančio pastato pažiro plytų gabalų lietus. Ne kartą buvo vėjo nuplėštas pastatą dengiantis tentas, ant automobilių buvo pabyrėję ir langai, ir tinkas.

Todėl, sutvarkius pastatą, bus galima ne tik grožėtis, kad neliko ilgus metus nekokia Kauno vizitine kortele tapusio objekto, bet ir jaustis saugiai, kad einant pro šalį ant galvos neužkris sena plyta.

Byrėjo: laiko tėkmė išgremžė kaminą, todėl jis demontuojamas. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Saugomas objektas

Kadangi buvusi Žydų ligoninė įtraukta į Kultūros paveldo registrą, jos remontui taikomi griežti reikalavimai. Vienas tokių – negali būti keičiama pastato paskirtis. Tad, net ir sutvarkius pastatą, čia turės veikti gydymo įstaiga.

Taip pat objekte gausu išlikusių įvairių vertingųjų savybių. Jos nustatytos Kultūros paveldo departamento (KPD) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu, surašytu dar 2012 m. Šiame akte nurodyta, kad patenkinamos būklės yra visos sienų nišos, esančios pietinės pusės rūsio patalpose.

Vertinga ir fasadų architektūrinė išraiška, tūrinės detalės, tokios kaip pusapskritė laiptinės iškyša. Paveldosaugininkai vertingomis laiko ir fasadų apdailos ir puošybos medžiagas, konstrukcines kolonas, vadinamas piliastrais. Taip pat į vertingųjų savybių sąrašą įtrauktas ir visą fasadą vainikuojantis profiliuotas karnizas, langų apvadai, kryžminės skliautuotos perdangos, arkos ir kitos architektūrinės detalės.

„Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nurodyta, kad valdytojo pareiga išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Valdytojas privalo: prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius“, – aiškino KPD vyr. specialistė Asta Naureckaitė.

Skundai dėl byrančių plytų, medeliais apaugusios sienos ir estetinio pasitenkinimo nekeliantis vaizdelis – toks senosios žydų ligoninės A.Jakšto gatvėje apibūdinimas nesikeičia jau daug metų. 2010 m. aukcione esantį pastatą už 3,6 mln. litų (1,04 mln. eurų) įsigijusi bendrovė Tarptautinė skubiosios medicinos akademija mėgina apsaugoti praeivius, važiuojančių ar pastatytų automobilių savininkus nuo grėsmių, tačiau yrantis, neužkonservuotas pastatas kartkartėm primena apie save byrančiomis plytomis.

"Dalį iki kovo 1 d. pastebėtų ir surašytų defektų pastato savininkai pašalino, tačiau esminė problema lieka. Tie savininkai nėra piktybiški, tačiau mes juos vis turime kviestis, kalbėtis", – situaciją apibūdino Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus.

Senamiesčio vaiduoklis ūbauja visai netoli Kauno pilies. Liepos 6-ąją vyksiančios šventės – Valstybės dienos ir Vyčio paminklo atidengimo ceremonijos fone senoji žydų ligoninė sublizgės visu savo baisumu. Byrančiomis pastato plytomis turės garbės pasigėrėti rudenį Lietuvą lankysiantis popiežius Pranciškus.

Senamiestyje yra ne vienas pavyzdys, kaip verslininkai sugeba paslėpti kol kas netvarkomus pastatus.

Dėl to, kad netvarko pastato, Kauno savivaldybė skyrė verslininkams didesnį turto mokestį. Tačiau tokio raginimo Tarptautinei skubios medicinos akademijai atstovaujančiam direktoriui Nedui Jasinskui, regis, negana.

"Šašas miestui ir tikrai nedaro garbės. Senamiestyje yra ne vienas pavyzdys, kaip verslininkai sugeba paslėpti kol kas netvarkomus pastatus – estetiškai, o kiti dar sutaria ir dėl reklamos ant sieną dengiančio tento", – pastebėjimais dalijosi S.Stoškus.

Ne taip seniai Muitinės gatvėje taip pat ne vienus metus praeivius gąsdinęs pastatas tapo neatpažįstamas. Pastato savininkai ne itin malonų nesutvarkyto pastato fasadą paslėpė po mielai išdailintu tentu. Kultūros paveldo Kauno skyriaus vedėjas pripažino, kad tentas verslininkams atsieina ne pigiai, tačiau kiti suderina, kad tentą puoštų reklama ir kažkiek investuotų lėšų atsiima.

Tik, atrodo, kad gražūs pavyzdžiai įkvepia ne visus. "Kauno dienai" paklausus, ar ketina verslininkai paslėpti po tentu Senamiesčio vaiduoklį, pastatą įsigijusios įmonės vadovas N.Jasinskas buvo konkretus: "Ne, neketiname."

Apie tolesnius įmonės planus dėl Senamiesčio vaiduoklio N.Jasinskas patikino informuosiantis tada, kai turės ką pasakyti.

Per plauką nuo nelaimės

"Girdžiu, kad kažkas dužo. Pasižiūrėjau į pastatą ir pamačiau, kaip nuo vėjo gūsio žemyn krenta sudužę langų stiklai. Visur ant žemės buvo pilna stiklų ir betono gabalų", – pasakojo į "Kauno dienos" redakciją užėjusi kaunietė Akvilė, vos per plauką išvengusi nelaimės Senamiestyje.

Moteris prieš kelias dienas pastatė automobilį prie apleistos buvusios žydų ligoninės. Išlipusi iš automobilio, ji norėjo kartu pasiimti ir mažą dukrą, tačiau staiga išgirdo dūžtančių stiklų garsą.

"Teko kuo skubiau automobilį pastatyti kitur, o buvusią ligoninę apeiti didžiausiu ratu", –  pasakojo moteris.

Tinklas neapsaugo

Kaunietė įsitikinusi – apleistas pastatas šiuo metu yra ypač pavojingas. Moteris atkreipė dėmesį, kad nuo krentančių stiklų žmonės negali niekaip apsisaugoti.

"Žmonės galvoja, kad nuo byrančio tinko apsaugos tinklas, kuris įrengtas virš galvų, tačiau jis apsaugo tik iš dalies. Ne visur tas tinklas yra, todėl betono gabalai tiesiog krenta žemyn. O nuo vėjo talžomų stiklų niekas nesaugo. Langai iš vidaus užkalti, tačiau sudužę stiklai – išorėje, tad, kai papučia stiprus vėjas, jie tiesiog krenta ant žmonių. Tinklas virš langų yra, bet nuo stiklų tikrai neapsaugo, o juk A.Jakšto gatve nuolat žmonės vaikšto. Iki nelaimės – vos vienas žingsnis", – pastebėjimais pasidalijo Akvilė.

Ji ne vienintelė per plauką išvengė nelaimės dėl nuo netvarkomo pastato krintančių stiklų ir betono gabalų. Pakalbėjus su kauniečiais, kurie dažnai užsuka į netoliese esantį "Pilies sodą", paaiškėjo, kad griūvančio pastato pėdsakais jau ne karto buvo paženklinti jų automobiliai. Šalia buvusios ligoninės savo transporto priemones palikę žmonės džiaugėsi, kad plyta ar aštraus stiklo gabalas nesužeidė jų pačių.

Kritinė būklė

Kaunietė sakė, kad buvusios ligoninės vis blogėjanti pastato būklė verčia sunerimti. Jos manymu, pavojus kyla ne tik A.Jakšto gatve einantiems ar važiuojantiems žmonėms. Seniau pastatas buvo aptvertas, bet dabar tvoroje žioji skylės, pro kurias į teritoriją gali patekti ir smalsūs vaikai.

"Pastato būklė tikrai tragiška. Yra tiesioginis pavojus žmonėms, o niekas nieko nedaro. Galėtų bent jau visas sienas tentu aptraukti ir tvoras sutvarkyti. Niekas negali žinoti, kada neatlaikys sienos ir stogas. Kadangi vienoje ligoninės pusėje tvoros tinklas praplėštas, kitoje pusėje – išgriuvusi mūrinė siena, čia gali patekti ir vaikai. Jų smalsumas gali pasibaigti nelaime. Nenustebčiau, jei ten jau dabar glaudžiasi ir namų neturintys žmonės", – sakė Akvilė.

Moteris pastebėjo, kad palei stogą jau yra nemažai ištrupėjusių kamino plytų, todėl kyla grėsmė, kad pažeistos konstrukcijos gali neatlaikyti svorio ir nugriūti žemyn. Apleistos ligoninės teritorijoje yra ir vienas mažesnis pastatas, nuo kurio stogo jau pradėjo slinkti čerpės. Kaunietė įsitikinusi, kad pavojingas pastatas taip pat gadina estetinį vaizdą.

"Tiek į Rotušės aikštę, tiek Kauno pilies link nuolat eina šimtai žmonių. Toks vaiduoklis pasitinka miesto svečius. Gražusis Kauno atvirukas, su kuriuo jau šitiek metų turime taikstytis", – ironiškai kalbėjo moteris.

Saugumas privalomas

Apie byrančius žydų ligoninės langų stiklus "Kauno diena" informavo Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovus. Jie tikino, kad savininkai buvo įsipareigoję užtikrinti saugumą.

"Iki šiol situacija nebuvo gera, bet mes reikalavome, kad pastatas būt užsandarintas, kažkiek konservuotas, uždėti tinklai. Paveldo objektai vienareikšmiškai negali kelti pavojaus žmonėms", – komentavo KPD Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus.

Po patikrinimo konstatuota, kad akivaizdžiai nyksta vertingosios pastato savybės, būtina sutvarkyti visą pastato teritoriją ir pašalinti grėsmę keliančius stiklus. Paveldosaugininkai įspėjo, kad iki šių metų kovo 1 d. užfiksuoti defektai turi būti pašalinti ir užtikrintas pastato bei teritorijos saugumas. S.Stoškus informavo, kad, neįvykdžius šių reikalavimų, pastato savininkams gresia bauda nuo 868 iki 11,5 tūkst. eurų.

Jis pripažino, kad įvairūs pastato palopymai yra laikinas sprendimas. Problemą reikia spręsti iš esmės, tačiau buvusios ligoninės savininkai apie būsimus planus garsiai nebekalba ir paliko pastatą toliau griūti.

Langai iš vidaus užkalti, tačiau sudužę stiklai – išorėje, tad, kai pučia stiprus vėjas, jie tiesiog krenta ant žmonių.

"Naujo nieko negirdime, tik tai, kas buvo anksčiau skelbta. Savininkai buvo daug prisifantazavę, nešė projektus, viską derinome. Tikrai daug širdies mes į šį objektą įdėjome, kad jis atgytų, bet viskas sustojo. Dabar tik miestas didesnius mokesčius paskyrė dėl to, kad jie nesitvarko, ir tiek", – apgailestavo paveldo specialistas.

Centro seniūnas Marius Švaikauskas taip pat pažadėjo, kad artimiausiu metu atliks statinio techninę priežiūrą ir kreipsis į savininkus, kad būtų užtikrintas saugumas. Jis priminė, kad ši A.Jakšto gatvėje stovinti buvusi ligoninė įtraukta į apleistų pastatų sąrašą, todėl savininkams taikomas maksimalus nekilnojamojo turto mokestis.

Ateities planų neatskleidė

Iš šio pastato dar 1995 m. buvo iškelta ligoninė. Po ilgų teismų su žydų bendruomenėmis pastatas liko savivaldybei. Miesto valdžia kelis kartus skelbė buvusios žydų ligoninės pastato pardavimo aukcioną, tačiau surasti naują šeimininką pavyko tik 2010 m. Aukcione A.Jakšto gatvėje esantį pastatą įsigijo bendrovė "Tarptautinė skubios medicinos akademija". Už šį pirkinį įmonė sumokėjo 3,6 mln. litų (1,04 mln. eurų).

Tada įmonės vadovas Nedas Jasinskas tikino, kad pastate bus įrengtas modernus simuliacinis medicinos centras, kuriame tiek Lietuvos, tiek užsienio studentai galės tobulinti savo įgūdžius. Verslininkai taip pat buvo užsiminę ir apie SPA bei lengvojo kultūrizmo centro įrengimą. Senojoje ligoninėje turėjo atsirasti ir laboratorijos, ir kavinė, kviesianti užsukti pro šalį einančius kauniečius. Visam pastatui įrengti buvo planuojama išleisti apie 5 mln. litų (1,45 mln. eurų).

Deja, pažadai taip ir liko pažadais. Pagal pirminius planus, Senamiesčio vaiduoklis turėjo atgimti dar 2015 m., tačiau iki šiol jokie rekonstrukcijos darbai nėra prasidėję.

Dabar, užklausti apie planus, pastato savininkai nieko neatsakė. Buvo tik pažadėta, jog pasirūpins saugumu, kad ant praeivių galvų daugiau nekristų stiklai ar plytos.

"Mes užtikriname saugumą, ten įrengti tinko ir stiklų gaudytuvai, bet, žinote, dabar buvo sniegas ir lietus, tad galbūt pralaužė kokią langinę. Būtinai patikrinsime. Dėl ateities – turime planų, bet nenoriu skubėti ir užbėgti už akių. Kai kažkas keisis, informuosime", – nedaugžodžiavo N.Jasinskas.

Atrado lobių

"Kauno diena" primena, kad vienintelis darbas, kurį atliko investuotojai, – į senuosius rūsius įsileido archeologus, kurie buvusioje žydų ligoninėje atrado tikrų lobių. Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto darbuotojas Algirdas Žalnierius anksčiau pasakojo, kad tyrinėjimai pranoko lūkesčius ir bus labai naudingi mokslui.

"Radiniai įrodo, kad šioje vietoje būta kunigaikščio rūmų komplekso. Radome daug koklių, keramikos dirbinių likučių, buities rakandų, datuojamų nuo XIV iki praėjusio amžiaus", – yra sakęs archeologas.

Jo teigimu, netoli pilies buvo įsikūrusios ne miestui, bet tik kunigaikščiui pavaldžios institucijos, kurios atliko valstybės funkcijas. Pastatų komplekse veikė teismas, buvo įkurtas bajorų kalėjimas, Kauno seniūno patalpos. "Manoma, kad kunigaikščio institucijoms Kaune buvo skirta apie 15 ha teritorijos", – yra sakęs A.Žalnierius.

KPD Kauno skyriaus vedėjas S.Stoškus tikino, kad naujų kasinėjimų atlikti jau nereikia. Dabar reikėtų suderinti projektą ir imtis darbų.