Ekspertai tikėjosi ir prognozavo, kad iki 2015 metų ši liga išnyks, bet nepavyko.

„Tymų virusas – labai lakus. Mes visi esame imlūs, jeigu esame nesirgę ir neskiepyti. Tai situacija baugina“, – sakė VNSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Tymų neleidžia įveikti nebesiskiepijantys, ypač – vaikai iki septynerių metų.

Rodikliai kasmet Lietuvoje prastėja. Geru vakcinacijos rodikliu laikoma, kai paskiepytųjų skaičius pasiekia 90-95 proc.

„Galutinis rezultatas – nėra pilnų 86 procentų. Tymai tikrai nevaldomi“, – įspėjo D. Razmuvienė.

Pirminiai simptomai panašūs į peršalimo – sloga, kosulys ir nedidelis karščiavimas, vėliau temperatūra kyla, prasideda bėrimas ant veido, po to viso kūno.

Šiemet Lietuvoje registruota jau vienuolika tymų atvejų: trys vaikai, aštuoni suaugę. Pernai per visus metus buvo tik trys atvejai, prasta situacija ir Europoje.

„Virš 7 tūkst. susirgusiųjų Rumunijoje ir aštuonios mirtys. Prognozės tokios, kad tymų atvejų daugės. Ateina vasara, atostogos, o atvejų yra visoje Europoje“, – kalbėjo  D. Razmuvienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Europos ligų centras susirūpinęs, todėl pateikė griežtas rekomendacijas, kad šalys skiepijimą didintų.

„Nuo tymų skiepijami vaikai pagal profilaktinį skiepų kalendorių, sveikatos priežiūros darbuotojai ir sąlytį turėję asmenys“, – vardino sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.

Šalyse, kur registruojami protrūkiai, nemokamai skiepijami ir suaugusieji.

„Reikia konstatuoti faktą, kad apimtys – prastos. Jos vis blogėja su nedideliais pakilimais“, – teigė Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė.

Medikai kalba apie sudėtingiausius atvejus ir kokie pacientai atvyksta pastaruoju metu.

„Visiškai neskiepyti vaikai. Ta tendencija ryškiai matoma skyriuose“, – sakė I. Ivaškevičienė.

Anot I. Ivaškevičienės, ėmė daugėti vaikų, sergančių ir kokliušu. Liga, kuri buvo primiršta. Kokliušas dar vadinamas 100 dienų kosėjimo liga. Būdingi priepuoliai, kurie baigiasi vėmimu. Daugiausia serga kūdikiai ir mažamečiai. Į ligonines patenka vaikai ir dėl vėjaraupių.

„Keliavo vaikai į vadinamus vėjaraupių vakarėlius. Kai vienas suserga ir tada atveda kitus, kurie nėra sirgę. Tai tie vakarėlių dalyviai dažnai pabaigia mūsų infekcinių ligų skyriuje“, – pasakojo Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja.

„Šlapinimosi metu skauda, nes išberta ne tik oda, bet ir gleivinės. Valgyti sunku, nes burna išberta“, – kalbėjo Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Jurga Dūdienė.

Ir medikai, ir visuomenė turi imtis sąmokslo teorijų naikinimo.

Būna tėvai teisinasi, kad apie vėjaraupių skiepus nežinojo, o kiti bijo šalutinių reakcijų.

„Nuo meningokokinės infekcijos irgi pasireiškia audringa reakcija. Tai – normalus organizmo atsakas, kuriam galima pasiruošti“, – teigė J. Dūdienė.

Dabar privalomų skiepų nėra, dėl to žmonės, vadinamieji natūralistai, renkasi laisvai. Yra tik profilaktinis kalendorius, rekomendaciniai skiepai nuo keturiolikos infekcijų.

„Ir medikai, ir visuomenė turi imtis sąmokslo teorijų naikinimo. Kviečiu tikrai“, – ragino J. Dūdienė.

Nuo šio rugsėjo 50-55-erių metų žmonės nemokamai bus skiepijami nuo erkinio encefalito.

Nuo kito sezono nuo gripo nemokamai pasiskiepyti galės ir vaikai nuo dviejų iki septynerių metų.

Ligoninėse gydoma 17 COVID-19 sergančių pacientų, vienas jų – reanimacijoje.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 9,9 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 7,1 procento.

COVID-19 piką buvo pasiekęs pernai vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę, kaip nurodoma statistikoje, yra gavę 68,5 proc. gyventojų.

Ligoninėse gydoma 20 COVID-19 sergančių pacientų.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 9,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 7,3 procento.

COVID-19 piką buvo pasiekęs pernai vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę, kaip nurodoma statistikoje, yra gavę 68,5 proc. gyventojų.

Ligoninėse gydomi 23 COVID-19 sergantys pacientai, vienas iš jų reanimacijoje.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 10,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 5,3 procento.

Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų COVID-19. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę, kaip nurodoma statistikoje, yra gavę 68,5 proc. gyventojų.

Šiuo metu sveikatos apsaugos ministro įsakymu medicinos pagalbos priemonės, kurias paskyrė gydytojas, kompensuojamos tik vaikams ir asmenims iki 24 metų. Taip, pasak sergančiųjų, nesudaromos lygios galimybės vyresniems asmenims kontroliuoti ligos eigą bei užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.

2018 m. lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė savo sprendimu konstatavo, kad šis sveikatos apsaugos ministro įsakymas prieštarauja Lygių galimybių įstatymui.

Šešiolika metų diabetu sergantis Jurgis Tomaševičius sako, kad sensorių, kuris matuoja organizmo būklę, perka pats už draugų ir giminių pinigus ir tai kas mėnesį jam kainuoja 200 eurų.

Pas piketuotojus atėjusios sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės jis klausė, kodėl tiek metų tęsiasi diskriminacija.

„Kodėl jūs iš mūsų šešių tūkstančių grupės išskiriate aštuonis šimtus ir jiems kompensuojate šimtu procentų, o kitus penkis tūkstančius du šimtus išvarote dirbti, uždirbti ir mokėti iš savo pinigų. Ar tai yra teisybė? Ar jūs turite iš mano vaikų atimti 200 eurų“, – viceministrės klausė J. Tomaševičius.

K. Garuolienė aiškino, kad valstybės biudžetas yra ribotas, o sergančiųjų įvairiomis ligomis yra daug, todėl tenka rinktis prioritetus.

„Visi suprantame, kad vaikas yra augantis organizmas ir jam užaugti sveikam ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys visada skiria daugiau dėmesio. Kad vaikas užaugtų sveiku suaugusiuoju. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse vaikai yra prioritetizuojami. Ir visa, kas geriausia, visos naujausios, inovatyviausios technologijos, kurios gali padėti, visos valstybės daro, kad pirmiausia tai suteiktų vaikams“, – sakė K. Garuolienė.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Diabetu sergantis Vytautas M. sako, kad sensorius Lietuvos sergantieji perka iš užsienio ir dažniausiai nelegalioje rinkoje, nes Lietuvoje jų įsigyti galimybės nėra.

Viceministrė K. Garuolienė aiškina, kad tokia situacija susiklostė dėl to, kad Lietuvos rinka yra maža.

„Apie eBajaus sensorius. Sveikatos apsaugos ministerija ne vieną kartą kreipėsi į tiekėją, kad jis tiektų į Lietuvos rinką šituos sensorius. Tikrai tie sensoriai pagal kainą ir apimtis būtų prieinami Lietuvoje, ir mes galėtume juos kompensuoti. Paieškas, galimybę užtikrinti jų buvimą Lietuvos rinkoje esame pradėję net prieš dvejus metus. Deja, gamintojai mūsų rinką diskriminuoja ir sako, kad jie į Lietuvos rinką netieks, nes Lietuvos rinka yra maža, čia yra mažai sergančiųjų. Ir mes netgi kreipėmės į Europos Komisiją, į gerbiamą komisarą V. Andriukaitį, prašydami, kad kažką spręstų, kodėl mažos rinkos, tokios kaip Lietuva, yra diskriminuojamos, kodėl mūsų sergantieji neturi galimybės gauti tų prekių“, – sakė K. Garuolienė.  

Vytautas M. pabrėžė, kad valstybė, kompensuodama bent dalį sensorių kainos, išplėstų potencialių pirkėjų rinką.

„Aš norėčiau jums kontrargumentą pasakyti. Kai birželio 3 d. pas jus buvau atėjęs, jūs teigėte, kad išskyrėte vieną papildomą milijoną modernesniam, pažangesniam gydymui diabetikams ir iki 24 metų asmenims. Aš jums tada argumentavau, kad, jeigu mes padarysime tą milijoną prieinamą visiems...(...), tai yra, jeigu mes atidarytume platesnį vartotojų skaičių, natūraliai valstybė, prisiimdama, kad kompensuos kažkokią dalį tų medikamentų, kitą dalį žmogus pats nusipirktų, ir tada mes taptume natūraliai patrauklesni tiekėjams. O dabar, kai pas mus rinkoje yra tik 800 asmenų, įvardinamų kaip potencialūs pirkėjai, tai tikrai natūralu, kad joks tiekėjas neateis“, – sakė Vytautas M.

Lapkričio 14-oji – Pasaulinė diabeto diena, tačiau Lietuvoje sergantieji šia liga sako neturintys kuo džiaugtis. Daugybę metų diabetu sergančiųjų situacija esą mūsų šalyje negerėjo. Atvirkščiai, buvo priimti sergančiuosius diskriminuojantys ir priešinantys teisės aktai, reglamentuojantys medicinos pagalbos priemonių kompensavimą.

Ligoninėse gydomi 2432 COVID-19 pacientai, 201 iš jų – reanimacijoje, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas.

Deguonis reikalingas 1177 pacientams, 125 žmonėms taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Šiuo metu užimta apie pusė ligoninių lovų: 8075 iš 16 tūkst. 585.

Iš 674 reanimacijos lovų užimtos 404. Iš 629 lovų, kuriose gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, užimtos yra 264, iš 6100 lovų su deguonimi užimta 2137.

Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 112 tūkst. 359 asmenys, 60109 – tebeserga, 50721 – pasveiko.

Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 1019 žmonių, dėl kitų priežasčių mirė 510 užsikrėtusiųjų.

Kaip praneša klinikos, atraminėse ligoninėse gydomi 258 pacientai: Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje – 129 pacientai, iš jų 5 – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje – 19 pacientų, Alytaus S. Kudirkos ligoninėje – 46 pacientai, iš jų – trys Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, Ukmergės ligoninėje – 37 pacientai, iš jų du – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, Trakų ligoninėje – 21 pacientas, Druskininkų ligoninėje –šeši pacientai.

Pranešime atkreiptas dėmesys, kad net ir atvykus į Santaros klinikas dėl koronaviruso, nutinka taip, jog, apžiūrėjus pacientą, atlikus tyrimus, surinkus visus duomenis ir nustačius diagnozę, gydyti asmuo pervežamas į kitą Vilniaus regiono ligoninę.

Kartais pritrūksta ir sergančiojo artimųjų atidumo bei tinkamo apsaugos priemonių naudojimo namuose.

„Santaros klinikos jaučia atraminių ligoninių paramą, teikiant pagalbą COVID-19 pacientams, ir todėl klinikose gydomi sergantieji sunkia ir sunkiausia ligos forma“, – sakoma pranešime.

Anot klinikų Infekcinių ligų centro vadovės prof. Ligitos Jančorienės, medikai pastebi, jog kartais pritrūksta ir sergančiojo artimųjų atidumo bei tinkamo apsaugos priemonių naudojimo namuose. Pasitaiko, jog į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atvežamas asmuo, sergantis gretutinėmis ligomis, jam nustatoma koronavirusinė infekcija ir paaiškėja, jog toje pačioje šeimoje jau yra sergančiųjų COVID-19, tačiau nebuvo imtasi pakankamų priemonių, kad būtų apsaugoti likusieji šeimos nariai.

„Dažnai girdime klausimų ir dėl to, kiek laiko COVID-19 sergantieji gali užkrėsti kitus. Naujausi tyrimai ir duomenys rodo, jog esant besimptomei ligos formai, žmogus nebeplatina viruso praėjus 10-iai dienų po nosiaryklės tepinėlio tyrimo atlikimo, sergant lengva forma – po 10 dienų nuo ligos simptomų pradžios. Pasireiškus sunkiai ligos formai, periodas yra ilgesnis – įprastai po 20 dienų pacientą, įvertinus jo būklę, laboratorinių tyrimų rezultatus, jau galima perkelti iš Infekcinių ligų skyriaus į kitą arba išleisti gydytis namo“, – aiškina prof. L. Jančorienė.

„Tik du iš susirgusiųjų gydyti ligoninėje, vienas jų jau išleistas namo. Visi kiti gydomi namuose“, – sakė Kauno rajono savivaldybės gydytoja Milda Labašauskaitė.

Nuo balandžio 3 iki 17 d. Kauno rajone patvirtintas tik vienas naujas koronaviruso atvejis. Visi susirgusieji buvo arba grįžę iš užsienio, arba turėję kontaktų su sergančiuoju. Ligonių amžius – nuo 20 iki 58 metų.

M.Labašauskaitė įsitikinusi, kad prie koronaviruso plitimo stabdymo prisidės ir Garliavoje veikianti Kauno rajono karščiavimo klinika. Į ją su šeimos gydytojo siuntimu gali kreiptis viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintys Kauno rajono gyventojai, nepriklausomai nuo to, kurią pirminės sveikatos priežiūros įstaigą yra pasirinkę. Paslaugą teikia Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centras, bendradarbiaudamas su Respublikine Kauno ligonine ir Kauno rajono sveikatos priežiūros įstaigomis. Tiems, kurie į kliniką negali atvykti patys, transportą suteiks Kauno rajono savivaldybė.

Milda Labašauskaitė

Savivaldybė taip pat gali nuvežti į mobiliuosius patikros punktus tuos gyventojus, kurie patys nuvykti negali. Nuo karantino pradžios tokios paslaugos prireikė 16 asmenų.

Kauno rajono savivaldybė artimiausiu metu planuoja pasirašyti sutartį su Šakių rajono savivaldybe, kad karščiavimo klinikoje būtų priimami ir šio krašto gyventojai.

Kauno rajono savivaldybei teko priimti atvykusius į Kauno oro uostą keleivius, kurių nuo karantino pradžios buvo 556. Savivaldybė, kurios teritorijoje yra oro uostas, visus juos privalėjo pasitikti, pasirūpinti, kad būtų atlikti testai dėl koronaviruso, taip pat laikinai apgyvendinti.

Su šiuo didžiuliu darbu Operacijų valdymo centras, kuriam vadovauja savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius, sėkmingai susidorojo. Daug padėjo savanoriai, Šaulių sąjungos nariai, Kauno rajono priešgaisrinės apsaugos tarnybos ugniagesiai gelbėtojai.

Kauno rajono savivaldybė saviizoliacijai dėl COVID-19 yra parengusi patalpų įvairiose rajono vietose. Jos 14 dienų laikotarpiui suteikiamos neturintiems galimybės tai padaryti patiems.

Iš viso šiose patalpose buvo apgyvendinti 66 Kauno rajono gyventojai, grįžę per Vilniaus ir Kauno oro uostus, keltais arba automobiliais per pasienio patikros punktus. Daugelis, pasibaigus būtinajam laikotarpiui, jau išvykę. Šiuo metu savivaldybės suteiktose patalpose gyvena 16 asmenų.