Suskaičiavus 82,48 proc. balsalapių S. Sobjaninas buvo surinkęs 69,6 proc. balsų, rodo Maskvos miesto rinkimų komisijos duomenys. Rinkėjų aktyvumas 30,36 provento.

Rinkimų komisijos duomenimis, antras liko Komunistų partijos kandidatas Vadimas Kuminas (11,59 proc.), trečias – partijos „Teisingoji Rusija“ atstovas Ilja Sviridovas (7,2 procento). Mažiau balsų teko Michailui Degtiariovui (6,82 proc.) ir Miestiečių sąjungos kandidatui Michailui Balakinui (1,89 procento).

Praeitus mero rinkimus S. Sobjaninas laimėjo surinkęs 51,37 proc. balsų. Tąsyk maskviečiai balsavo aktyviau – jų rinkimuose dalyvavo 32 procentai.

Paaiškėjus pirminiams rezultatams S. Sobjaninas paskelbė laimėjęs rinkimus ir pažadėjo, kad per naują penkerių metų kadenciją jam teks dar daugiau dirbti negu per ankstesnę.

„Šiais metais teks arti daugiau negu ankstesniais – gerokai daugiau negu per ankstesnius penkerius metus, – tvirtino jis. – Pažadu jums, maskviečiai, kad jūsų nenuvilsiu. Ačiū už pasitikėjimą.“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasveikino S. Sobjaniną su pergale.

„Kalbėdamasis telefonu Rusijos prezidentas V. Putinas pasveikino S. Sobjaniną su pergalė Maskvos mero rinkimuose“, – sakė žurnalistams Kremliaus administracijos atstovai.

Per praėjusius Maskvos mero rinkimus 2013 metais opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas kone privertė rengti antrą rinkimų ratą, nors turėjo konkuruoti su visa didžiule Kremliaus mašina. Tačiau šį kartą tokiems netikėtumams nebus leista įvykti.

Buvęs opozicijos deputatas Dmitrijus Gudkovas sakė, kad jam nepavyko surinkti vietos pareigūnų reikalaujamo parašų kiekio.

Opozicijos aktyvistas Ilja Jašinas ir žurnalistas bei gėjų teisių aktyvistas Antonas Krasovskis taip pat sakė, kad jie negalėjo įveikti parašų slenksčio, pranešė naujienų agentūros.

„Stebuklas neįvyko. Sobjaninas nusprendė neleisti man dalyvauti Maskvos mero rinkimuose“, – savo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė D. Gudkovas.

„Laikau šiuos rinkimus neteisėtais ir nepripažinsiu rezultatų“, – sakė jis ir pridūrė, kad savo dėmesį dabar nukreipia į vietos parlamento rinkimus, dėl kurių šiuo metu taikoma mažiau apribojimų kandidatams.

„Tiesą sakant, niekada neturėjau jokių iliuzijų, bet esu pratęs eiti iki galo. Vienintelė politinė jėga, galinti stoti prieš meriją, esame mes“, – pridūrė jis.

S. Sobjaninas, kuris Rusijos sostinės mero poste dirba nuo 2010-ųjų, rugsėjo rinkimuose turės iki keturių varžovų iš partijų, kurios nesudaro reikšmingos opozicijos Kremliui.

Savo registracijos dokumentų patvirtinimo laukia kandidatai iš Komunistų partijos, nacionalistų Rusijos liberalų demokratų partijos, „Teisingosios Rusijos“ ir Miestiečių sąjungos.

Praėjusią Rusijos prezidento Vladimiro Putino kadenciją lydėjo opozicijos slopinimas ir atrodo, kad šis kursas bus tęsiamas po jo perrinkimo kovo mėnesį ketvirtai kadencijai Kremliuje.

Įstatymų leidėjai jau ėmėsi varžyti interneto laisves. Daugelis opozicijos veikėjų šalininkus telkia internetu, nes per valstybinę žiniasklaidą to negali daryti.

Pats A. Navalnas praėjusį mėnesį baigė 30 dienų kalėjimo bausmę už protestų prieš V. Putino ketvirtą inauguraciją organizavimą.

42 metų opozicijos lyderiui dėl ankstesnio teistumo, kurį jo šalininkai vadina politiškai motyvuotu, nebuvo leista varžytis su V. Putinu šiemetiniuose prezidento rinkimuose.