Rizikuoti neverta

Nepaisant į Lietuvą neskubančių šalnų, specialistai įsitikinę, kad laikytis Kelių eismo taisyklėse (KET) numatytų terminų yra būtina. Nors pirmuoju sniegu kol kas dar nekvepia, leduko galime sulaukti po bet kurios šaltesnės nakties.

Laiku nepasikeitę padangų eismo dalyviai rizikuoja ne tik patekti į avariją, bet ir gauti KET numatytą baudą ir netekti automobilio techninės apžiūros galiojimo. Be to, nutikus eismo įvykiui gali būti neišmokėta kompensacija.

„Draudimo taisyklėse nurodoma, kokiais atvejais eismo įvykio dalyvis nepretenduoja į žalos atlyginimą. Vienas tokių – jei automobilis neatitinka techninių reikalavimų. Būtent padangų netinkamumas eismui yra įvardijamas kaip techninių reikalavimų neatitikimas. Įvykus avarijai atliekama ekspertizė, kurios metu paaiškėja, ar netinkama transporto priemonės techninė būklė galėjo lemti eismo įvykį“, – pažymi BTA draudikai.

Specifika: šiaurietiškoms oro sąlygoms pritaikytos padangos yra minkštesnės, geriau laikosi ant ledo, bet ant sausos kelio dangos jų savybės kiek prastesnės. / E. Ovčarenkos nuotr.

„Vilnius Tech“ Transporto inžinerijos fakulteto doc. dr. Vidas Žuraulis pabrėžė, kad žieminės padangos geriau saugo nuo avarijų ne tik žiemą, bet ir žvarbų rudenį. Jo žodžiais, mūsų geografinė padėtis lemia įvairius meteorologinius veiksnius, kuriems reikia tinkamai pasiruošti iš anksto.

Tinka ir rudeniui

Mokslininko teigimu, kad vasarinės padangos efektyvumas reikšmingai sumažėtų, temperatūrai pakanka ne nusiristi žemiau nulio, o nusileisti iki 5–7 °C šilumos.

Laiku nepasikeitę padangų eismo dalyviai rizikuoja gauti KET numatytą baudą ir netekti automobilio techninės apžiūros galiojimo.

„Rudenį daugėja drėgmės ant kelio dangos, žemėja temperatūra ir vasarinės padangos tinkamai nebeatlieka savo funkcijos. Žieminės padangos mišinys yra atsparesnis žemesnei temperatūrai, padanga turi grubesnį raštą. Gilesnis protektoriaus raštas leidžia geriau sukibti su kelio danga, ant kurios yra kritulių. Tokia padanga padeda geriau išstumti purvą, vandenį ir sniegą. Grubesnis protektorius, kuriuo pasižymi žieminės padangos, gelbėja ir vėlyvojo rudens laikotarpiu, kai yra daug prikritusių šlapių lapų“, – aiškino V.Žuraulis.

Anot BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovo Andriaus Gasparavičiaus, vairuotojai, kurie jaučiasi ramūs vien dėl to, kad padangos yra žieminės, smarkiai klysta. Minimalus, 3 mm siekiantis žieminių padangų projektoriaus gylis nesuteikia saugumo garantijos, ypač jei padangos yra senos. Dėl sukietėjusios gumos jos gerokai prasčiau sukimba su kelio danga nei naujos.

Riba: minimalus leistinas protektoriaus gylis – 3 mm yra maždaug triskart mažesnis nei naujų žieminių padangų. / Laimis Steponavičiaus nuotr.

Be to, svarbu padangas tinkamai eksploatuoti ir jomis rūpintis. Pavyzdžiui, esant dideliam temperatūrų skirtumui gali sumažėti padangų slėgis, todėl jį būtina tikrinti dažniau. Ypač senesnių automobilių savininkams ir tiems, kurie turi atskirus ratų komplektus su žieminėmis padangomis, jis pataria, prieš montuojant ratus, patikrinti padangų sandarumą ir slėgį.

Renkasi pagal poreikius

Serviso „Ratai visiems“ specialistas Saulius Vidrevičius pritaria, kad normaliai eksploatuojamos žieminės padangos gali tinkamai tarnauti iki penkių sezonų. Tiesa, yra kelios sąlygos.

„Rinkdamasis padangas vairuotojas turi įsivertinti, kaip jis tą šaltąjį sezoną važinėja. Nuosaikiai, iš anksto planuodamas kelionės trukmę, ar agresyviai greitėdamas, staigiai stabdydamas ir pan. Be vairavimo stiliaus, svarbu atsižvelgti ir į įveikiamus atstumus. Jei kasdien nuvažiuojate šimtus kilometrų arba tai darote netausodami padangų, jas gali tekti keisti vos po poros sezonų“, – teigė S.Vidrevičius.

Kainos servisuose yra nevienodos, tačiau, vertinant bendrai, vidutiniškai padangų keitimo paslauga pabrango apie 20–25 proc.

Ekspertas taip pat patarė automobilio apavą rinktis ir atsižvelgiant į trasas, kuriomis dažniausiai važiuojate. Vienokios padangos reikalingos, jei automobilis daugiausia rieda miesto gatvėmis ar pagrindiniais užmiesčių keliais, ir visai kitokios, jei gyvenate kur nors kaime ar dažnai keliaujate į gamtoje esančią sodybą.

S.Vidrevičius atkreipia dėmesį, kad žieminės padangos dažniausiai būna vidutinio minkštumo, europinės arba skirtos šiaurietiškoms oro sąlygoms. Ir nors pasirinkimas itin platus, nėra padangų, idealiai tinkančių visiems orams.

Jam pritarė ir docentas V.Žuraulis.

„Šiaurietiškoms oro sąlygoms pritaikytos padangos yra minkštesnės ir jos tinkamos mūsų geografinei zonai. Jų sukibimas ant snieguotos kelio dangos, ledo, esant šlapdribai, yra geresnis. Tačiau važiuojant gera ir sausesne kelio danga jų savybės yra prastesnės“, – lygino mokslininkas.

Kaina – dar ne viskas

Abu pašnekovai skeptiškai vertina universaliąsias padangas. Jos labiau skirtos naudoti šiltesnio klimato šalyse, kur žiemos yra švelnesnės nei Lietuvoje. Jas galima naudoti tada, kai žmogus yra užtikrintas, kad oro sąlygos kelionės metu bus palankios ir nepablogės. Taip pat, kad neteks išsukti iš pagrindinių, gerai pabarstytų ir nuvalytų kelių. Anot jų, jei automobilis žiemą naudojamas kasdien, įsigyti universalias padangas nė neturėtų būti svarstoma.

Kaina: jei automobilio vertė yra didelė, rekomenduojama rinktis premium lygio padangas, kurių gamyboje naudojamos geriausios medžiagos ir pažangiausios technologijos. / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Klimatui šylant, mažėja ir dygliuotų padangų poreikis. Juolab kad jų važiavimo komfortas yra mažesnis. Tiesa, jos garantuoja kur kas geresnį sukibimą su apledėjusia kelio danga.

Žiemines padangas galima rinktis ne tik pagal tipą, bet ir pagal gamintoją. Iš pripažintų prekės ženklų Lietuvoje prieinami „Michelin“, Dunlop“, „Continental“, „Goodyear“ ir daugelis kitų pasaulinių lyderių. Tačiau ne visi pirkėjai turi noro ir galimybių investuoti į garsų vardą.

„Šiuo atveju reikėtų atsižvelgti ir į turimo automobilio vertę. Jei ji nemaža, geriau rinktis iš pripažintų šios srities lyderių. Jų produkcija kainuos nepigiai, bet į kainą bus įskaičiuotos geriausios gamybos medžiagos ir pažangiausios technologijos. Tinkamai parinktos pagal jūsų automobilio modelį ir važiavimo įpročius, tokios padangos jums užtikrins nepriekaištingą važiavimo kokybę ilgus metus“, – aiškino S.Vidrevičius.

Žinovas nenurašo ir ekonominės klasės padangų, kurios yra gerokai pigesnės nei garsiausių prekės ženklų produkcija.

„Kvalifikuoti padangų specialistai, sukaupę daug šios srities žinių ir sulaukiantys pirkėjų atsiliepimų, žino kur kas daugiau už paprastą vairuotoją. Tad geriausia prieš pirkinį pasitarti su patikimais pardavėjais, kurie gali parekomenduoti gana saugias ir nebrangias pasaulinių lyderių alternatyvas“, – patarė S.Vidrevičius.

Paslaugos brangsta

Lietuvos autoservisų asociacijos direktorius Gediminas Kriaučiūnas teigė, kad šiemet keičiant padangas tenka labiau atverti piniginę. Kainodarą, anot jo, privertė peržiūrėti išaugusios energijos kainos.

Rizika: laiku nepasikeitę padangų eismo dalyviai, nutikus avarijai, gali negauti draudimo kompensacijos. / Eitvydo Kinaičio nuotr.

„Kainos servisuose yra nevienodos, tačiau vidutiniškai ši paslauga pabrango apie 20–25 proc. Vis dėlto reikia pažymėti, kad servisai yra stabilesni nei elektros kainos, kurios per mėnesį keičiasi ne vieną kartą“, – pažymi pašnekovas.

Pasak S.Vidrevičiaus, servisų paslaugų įkainiams įtakos turi ir vietiniai veiksniai, tokie kaip lietuviškos darbo jėgos brangimas. Tuo tarpu padangų kainos pokyčius lemia globalūs iššūkiai. Dėl karo Ukrainoje kai kurioms tarptautinėms įmonėms teko perkelti padangų komponentų gamybą į saugesnius regionus. Prieš tai dėl keletą metų siautusios pandemijos buvo sutrikusi tiekimo grandinė, dėl to vėlgi augo produkcijos kaina.

Kaip informavo Aplinkos ministerija, akcija „Garažiukas – Kaminiukas“ siekiama, kad sumažėtų aplinkos teršimas transporto priemonių atliekomis, o žmonės suvoktų, kokios neteisėtai ar netinkamai vykdomos veiklos pasekmės, žala aplinkai ir žmonių sveikatai.

Aplinkosaugininkai, siekdami išaiškinti pažeidėjus, bendradarbiaus su Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais. O prireikus į pagalbą bus pasitelkiami policijos pareigūnai.

Antrasis akcijos „Garažiukas – Kaminukas“ etapas vyks lapkritį.

Šį mėnesį aplinkosaugininkai kreips dėmesį ne tik į įmones, vykdančias šias veiklas, bet ir į asmenis, garažų bendrijose, pavieniuose garažuose, ūkiniuose pastatuose, fermose, angaruose ir gamybinėse patalpose vykdančius transporto priemonių techninę priežiūrą, remontuojančius ir ardančius eksploatuoti netinkamas transporto priemones.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas šia veikla užsiimantiems nelegaliai. Taip pat akcijos laikotarpiu visuose šalies regionuose bus tikrinama, ar asmenys ir įmonės, užsiimančios automobilių priežiūra, remontu arba ardymu, šildymui naudoja tinkamą kurą, kaip tvarkomos susikaupusios atliekos.

Pasak aplinkosaugininkų, pasitaiko atvejų, kai kūrenamos po remonto susidariusios atliekos – skudurai, plastikas, tepalai, pavojingi skysčiai ar kitos medžiagos, taip teršiamas oras ir kenkiama žmonių sveikatai.

Be to, bus tikrinama, ar šias nenaudojamas transporto priemones surenkantys, apdorojantys asmenys turi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) ar Taršos leidimą.

Pasak ministerijos, akcijos tikslas ne bausti, bet skatinti veiklą vykdyti neteršiant aplinkos, tai įmanoma tik sudarius sutartis su teisėtais atliekų tvarkytojais.

Ministerija primena, kad automobilių ardymas neturint leidimo ar nesilaikant turimo leidimo sąlygų užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 300 iki 1700 eurų, kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1150 eurų.

Juridiniams asmenims ardant netinkamus naudoti automobilius be leidimo numatyta bauda nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų, o pažeidžiant turimo leidimo sąlygas – 1–2 tūkst. eurų.

Už atliekų tvarkymo pažeidimus fiziniams asmenims taikoma atsakomybė nuo įspėjimo iki 4100 eurų.

Juridiniams asmenims, perdavusiems pavojingas atliekas nelegaliems atliekų tvarkytojams, gresia bauda nuo 150 iki 55 tūkst. eurų, o atliekų apskaitos pažeidimai gali užtraukti baudą nuo 150 iki 1,4 tūkst. eurų.

Į derybas nesileido

Pasirodo, net mano daugelį metų žinomame ratų remonto servisiuke gyvos eilės nebebūna, priima tik užsiregistravusius iš anksto. Kaip ir nieko blogo, jei tai būtų pasakyta mandagesne forma. Arba nespaustų laikas. Nuo lapkričio 10-osios važinėti su vasarinėmis padangomis draudžiama. Tad kiekvienas prasilenkimas su policijos ekipažu gali kainuoti ne tik 30–40 eurų baudą, bet ir panaikintą privalomosios techninės apžiūros pažymėjimą.

Minėtame garažiuke nepadėjo net ir įkalbinėjimas, esą turiu padangas, jau sumontuotas ant ratlankių, ir liktų tik subalansuoti ratus. Mintyse pripažinus, kad kaltas buvau pats, kitą rytą vėl sukau ratus po rajoną, kol galiausiai radau servisą, kuris priėmė be išankstinės registracijos. Tiesa, teko gal valandą pastovėti eilėje, o persimetus keliais žodžiais su vietiniais darbuotojais, pasilikti sau iškilusius klausimus dėl naujų padangų parinkimo – vos spėjantys suktis nuvargę vyrai tikrai neturėjo nei laiko, nei noro užsiimti konsultacijomis. Kai kuriems akivaizdžiai trūko ir žinių. Tiek to, pamaniau, dar mėnesį kitą pratempsiu su senu apavu, o sezono pabaigoje mėginsiu įsigyti naują.

Mūsų dienraščio kalbintas įmonės "Ratai visiems" specialistas Arūnas Sakalauskas teigė, kad panašių istorijų galima išvengti kreipiantis į rimtą specializuotą servisą.

"Svarbu suprasti, kad garažiuke gali susidurti su žmonėmis, kurie padangų keitimu rimčiau užsiima, taip sakant, tik prie progos, t.y. dukart per metus – lapkričio ir balandžio mėnesiais, kai keičiamos padangos. Kai klientų srautų nelieka, tokie servisiukai užsiima kitais darbais, tad į ratų remonto ar padangų parinkimo subtilybes jie per daug nesigilina, – išgirdęs mano istoriją, komentavo pašnekovas. – Aišku, būna ir išimčių, bet dažniausiai tendencijos tokios – kokybišką paslaugą suteiks tik servisas, kuris į savo darbą žiūri profesionaliai."

Pasak jo, profesionalus požiūris – ne tik pagarbus bendravimas su klientu, tačiau ir investicijos į darbuotojų kvalifikaciją ir darbo įrenginius – pavyzdžiui, į profesionalią ratų balansavimo ar kitą specializuotą aparatūrą.

Parenka netinkamas

Ne mažiau svarbu – tinkamai parinkti padangas. Ne paslaptis, kad daugelis vairuotojų padangas renkasi pasiskaitę atsiliepimų internete arba pasiteiravę kokio turgaus prekeivio ar garažiuko eksperto. Dar blogiau, kad net kai kurie padangų pardavėjai neišmano savo darbo.

"Būna, kad atvažiuoja žmogus į servisą ir parodo turimas padangas. Jam pardavėjas pasakė, kad šios yra universalios ir jam tiks visus metus, bet akivaizdu, kad tai minkšto mišinio žieminės padangos, tinkamos tik šaltajam laikotarpiui. Vasarą su jomis važiuoti visiškai nesaugu: pasiekus didesnį greitį, labai pailgėja stabdymo kelias, be to, automobilis sunkiai valdomas posūkiuose, o ir pati padanga labai greitai dyla", – pasakojo pašnekovas.

Amerikietiškas žymėjimas neatitinka realių mūsų oro sąlygų. Jos gali būti visiškai nepritaikytos mūsų sezonams, tarkime, lietuviškai žiemai.

Neretai pasitaiko ir istorijų, kai žmogus įsigyja padangas, pažymėtas M+S ženklu ir mano, kad turi universalų automobilio apavą, su kuriuo galima saugiai važiuoti ir žiemą. Iš tiesų teisės aktai leidžia jas eksploatuoti ir šaltuoju laikotarpiu, tačiau tai vasarinės padangos, o ženklas M+S (Mud+Snow) reiškia didesnį pravažumą, bet anaiptol ne saugų važiavimą apledėjusia ar apsnigta kelio danga.

Kalbant apie ženklus ant padangų, pirkėjus Europoje dažnai klaidina ir amerikietiškas žymėjimas. Lietuvoje populiaru pirkti automobilius, atplukdytus iš JAV. Kartu į antrinę rinką atkeliauja ir kalnai amerikietiškų padangų.

"Amerikietiškas žymėjimas neatitinka realių mūsų oro sąlygų. Jos gali būti visiškai nepritaikytos mūsų sezonams, tarkime, lietuviškai žiemai. Kol kas draudikai tai toleruoja, bet pamažu ateina laikas, kai bus privalomas Europoje įprastas žymėjimas snaigėmis ir pan., nes tokie neatitikimai paskui virsta skaudžia avarijų statistika", – dėstė A.Sakalauskas.

Kriterijai: kuo rimtesnis servisas, tuo daugiau investuojama į įrengimus ir darbuotojų kvalifikaciją. Evaldo Šemioto nuotr.

Svarbu – ne tik matmenys

Dar viena specifinė sritis – sportinio tipo automobilių apavas. Ant galingesnių automobilių montuojamos ypač minkšto mišinio žieminės padangos. Tai pasiteisintų atšiauresnėmis Skandinavijos klimato sąlygomis, o mūsų sąlygomis kelio danga žiemą neretai būna šlapia, todėl genamos galingo variklio jos prastai sukimba su danga, automobilio stabilumo ir kitų sistemų kontrolės nespėja prisitaikyti prie tokių iššūkių.

"Vartotojai ar pardavėjai pažiūri, kad padangos matmenys jiems tinka, bet padangos modelis, minkštumo klasė yra lygiai tokie pat svarbūs, nes, netinkamai juos pasirinkus, automobilis gali tapti nevaldomas", – perspėjo specialistas.

Jo žodžiais, nepaisant variklio galingumo, kitų techninių charakteristikų, vien tinkama padanga gali paversti automobilį labai komfortišku arba gerokai sportiškesniu.

"Padangos turi didžiulę įtaką važiavimui, nes tai vienintelis paviršius, kuris liečiasi su važiuojamąja danga. Būtent jos suteikia stabilumą, kontrolę ir valdymą. Arba, atvirkščiai, visa tai atima", – kalbėjo pašnekovas.

Padangos turi didžiulę įtaką važiavimui, nes tai vienintelis paviršius, kuris liečiasi su važiuojamąja danga. Būtent jos suteikia stabilumą, kontrolę ir valdymą. Arba, atvirkščiai, visa tai atima.

Kiniškas galvosopis

Pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai populiarėja ir kiniškos padangos. Tačiau, specialistų nuomone, net pavykus rasti kokybiškesnes padangas iš Kinijos, reikia įvertinti ne tik kainą, bet ir ilgalaikę perspektyvą. Pavyzdžiui, padorios padangos iš šios šalies gali kainuoti bent 20 proc. pigiau nei europinės, tačiau kyla klausimas, kaip jas seksis eksploatuoti po metų, dvejų ar trejų.

"Tokios padangos gali kur kas greičiau dėvėtis, prarasti savybes, kuriomis pasižymėjo būdamos naujos. Be to, nepamirškite, kad pigios  padangos – didesnės degalų sąnaudos. O degalai dabar Lietuvoje brangūs. Viską įvertinę įsitikinsite, kad investicija į kokybiškas "premium" klasės padangas per keletą metų atsipirks labiau nei nuolat augančios išlaidos degalai ir padidėję pavojai kelyje", – skaičiavo A.Sakalauskas.

Be to, įsigijus tinkamas padangas važiuoti bus nepalyginti komfortiškiau nei su kiniškomis. Tiek stabilumo, tiek triukšmo prasme. Yra apskaičiuota, kad ant naujos padangos pateikiamoje degalų sunaudojimo lentelėje kiekviena raidė, reiškianti aukštesnę sąnaudų klasę, lemia apie vieną papildomai sutaupytą ar suvartotą degalų litrą 1 000 km. Įveikus 30 tūkst. km sutaupoma apie 50 eurų. Važiuojant didesnį atstumą sutaupyta suma bei gauta pridėtinė vertė saugumo ir komforto pavidalu tikrai pranoks tą, kurią vairuotojas neva sutaupė pirkdamas pigias padangas.

Paskirtis: renkantis padangas svarbu ne tik jų matmenys, bet ir mišinio tipas bei danga, ant kurios jos bus naudojamos. AFP nuotr.

Atstumas ir protektorius

Pasak Lietuvos kelių direkcijos rekomendacijų, žiemos sezonui padangas reikėtų rinktis ir atsižvelgiant į tai, kokiais keliais dažniausiai tenka važiuoti. Dygliuotas padangas rekomenduojama pirkti, jei daugiausia judama užmiesčio, sunkiai išvažiuojamais keliais. Padangos užtikrina tinkamą sukibimą su kelio danga, todėl labai svarbu, kad jos būtų nenudėvėtos, protektoriaus gylis, kaip nurodoma Kelių eismo taisyklėse, būtų ne mažesnis nei 3 mm. Turint omenyje žiemą dėl atšiauresnio oro susidarančias prastas eismo sąlygas, rekomenduojamas protektoriaus gylis turėtų būti didesnis, pvz., 6 mm.

Svarbu nuolat tikrinti oro slėgį padangose, nes aplinkos temperatūros svyravimai tam daro poveikį – atšalus slėgis gali sumažėti.

Svarbu nepamiršti, kad, net ir pasikeitus padangas, jei kelio danga drėgna, šlapia ar slidi, būtina važiuoti mažesniu greičiu, nei leistinas,  laikytis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio ir atsargiau manevruoti. Kai asfaltas drėgnas ar šlapias, automobilio stabdymo kelias pailgėja iki dviejų kartų. Rekomenduojama, kad, esant geroms oro sąlygoms, atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per 2 sek. nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis – 70 km/val., atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m.

Amerikietiškas žymėjimas neatitinka mūsų realių oro sąlygų. Jos gali būti visiškai nepritaikytos mūsų sezonams, tarkime, lietuviškai žiemai.

Padangos turi didžiulę įtaką važiavimui, nes tai yra vienintelis paviršius, kuris liečiasi su važiuojamąja danga. Būtent jos suteikia stabilumą, kontrolę ir valdymą. Arba, atvirkščiai, visa tai atima.

Padėjo ir karantinas

Anądien užsukęs į netoliese esantį servisą pakeisti nuleisto rato, išsižiojau: šiaip jau gana erdviose patalpose nėra nė kur apsisukti – viskas užstatyta remontuojamais dviračiais, o suplūkę meistrai vos spėja suktis. Ankstesniais metais tokio vaizdo nepastebėdavau. Skambutis patyrusiam dviračių meistrui padėjo išsiaiškinti situaciją.

"Kaip batsiuvys be batų, taip dviračių meistras – be dviračio", – juokėsi Ramūnas Dranseika.

Žinomas dviračių mechanikas, pasaulio kalnų dviračių greitojo nusileidimo (downhill) čempionatuose talkinantis Lietuvos rinktinei, pats nuosavo dviračio neturi.

"Jau turbūt ketveri metai kaip dviratis yra pastumtas į šoną, bet, aišku, planuose yra. Tiesiog automobilis reikalingesnis kasdien vežiojant šeimą, vykstant pas klientus", – paaiškino Ramūnas.

Ekstremalaus sporto entuziastas, kurį laiką pats aktyviai dalyvavęs dviračių varžybose, keletą pastarųjų metų susitelkė į jų remontą ir aptarnavimą. Įsteigęs savo servisą jis iš pradžių aptarnaudavo sportininkus iš visos Lietuvos, tačiau vėliau ėmė talkinti ir eiliniams dviračių entuziastams.

"Dabar servisuose tikra apgultis. Viena vertus, dėl karantino ir automobilių judėjimo apribojimo kur kas daugiau žmonių atrado dviračius. Ši žiema, apskritai, buvo gana palanki. Miestuose gana neblogai valo dviračių takus, dėl to nemažai žmonių važinėjo ištisus metus, – pasakojo pašnekovas. – Be to, žymiai išaugo pačių dviračių skaičius, nes daugelis pasinaudojo valstybės suteikta galimybe juos gauti mainais už perdirbtus senus taršius automobilius."

Pasak mechaniko, šiuo metu pirkėjai Lietuvoje jaučia dviračių trūkumą, nes rinkai atsiliepė net tokie, atrodytų, nesusiję faktoriai, kaip neseniai nutikęs incidentas, kurio metu buvo užblokuotas Sueco kanalas ir ten užstrigo didžiuliai laivai, gabenę dviračių partijas.

Žymiai išaugo pačių dviračių skaičius, nes daugelis pasinaudojo valstybės suteikta galimybe juos gauti mainais už perdirbtus senus taršius automobilius.

Kenkia drėgnas klimatas

R.Dranseikos teigimu, šiemet jaučiamas tikras dviračių bumas, prasidėjęs jau pernai. Prieš keletą metų įpusėjus lapkričiui, pabjurus orams, servisus buvo galima beveik uždaryti, nes žiemos mėnesiais užsukdavo vos keli klientai. Dabar porą metų sezonas kaip ir nesibaigia, srautai tęsiasi visą žiemą.

Žmonės, kurie iš anksto planavo važinėti visą žiemą, rudenį dviračius vežė į profilaktinį aptarnavimą. Jo metu dviratis būna išrenkamas, sutepami visi mazgai, gali būti keičiamos padangos iš vasarinių į žiemines. Dviračių, kaip ir automobilių, žieminės padangos yra minkštesnio mišinio, todėl geriau sukimba su slidesniu paviršiumi. Tačiau pavasarį tokias padangas rekomenduoja pakeisti, nes ant įkaitusio asfalto jos dėvisi kur kas greičiau.

Vardydamas populiariausius pavasarinius remonto darbus, pašnekovas pirmiausia paminėjo vadinamąją visą profilaktiką, kai dviratis atidžiai apžiūrimas, sutepami visi mazgai, patikrinamos svarbiausios detalės. Dažniausiai keičiami stabdžių trosai, šarvai, sutepami ratų guoliai, vairo kolonėlės, keičiamos padangos ir jų kameros. Neretai tenka keisti ir grandines, nes, jei rudenį ar žiemos pradžioje dviratis dar kažkiek važiavo, o vėliau, nesutepus tepalu, buvo pastatytas į sandėliuką, grandinė rūdija.

Tomo Raginos nuotr.

Į trinkeles – metalas

Vienas populiariausių darbų – stabdžių trinkelių keitimas. Tai natūralu, nes, riedant šlapia danga, ant ratlankio neretai patenka purvo, žvyro, tad kenčia ir stabdžių trinkelės. Pigiausios trinkelės tinkamos tik geram orui. Kai danga sausa, jos savo funkcijas atlieka tinkamai. Tačiau, vos klimatinės sąlygos suprastėja, jos ima dėvėtis itin greitai.

Į pigias trinkeles neretai įdedama metalo drožlių, kurios, nusidėvėjus gumai, ima trintis į ratlankį. Dažnai šią problemą išduoda šaižus cypimas stabdant. Tokiu atveju nesiimant priemonių, netrukus teks keisti ir prasitrynusį ratlankį, nes trinkelė gali elementariai įlaužti ratlankį. Kritinė riba, iki kurios gali trintis ratlankis, pažymėta per visą jo perimetrą įrėžtu grioveliu. Jei, perbraukus per ratlankį, už griovelio kliūva nagai, vadinasi, kritinė riba dar nepasiekta. Jei pirštas praslysta – būtina keisti.

Dabar populiarėja diskiniai stabdžiai. Jau gaminami ir dviračiai su ABS stabdžių sistema, tačiau šioje srityje tai – labiau ateities technologija.

Vadovaujasi klaidingais mitais

Paklaustas, kokius privalomus pavasarinius darbus gali pasidaryti pats žmogus, nesukdamas į servisą, pašnekovas įvardijo paprasčiausius veiksmus: prisipūsti padangas ir susitepti grandinę. Tiesa, ir atlikdami šiuos, atrodytų, elementarius dalykus darome klaidų.

R.Dranseika pastebi, kad yra susiformavusi keista nuomonė: jei į automobilio padangas pučiama apie 2–2,5 atmosferų, tai į dviratį reikia pūsti mažiau, nes padanga yra gerokai mažesnė. Reikia pūsti gerokai daugiau – dažnai gamintojas ant padangos nurodo 3 atmosferas. Kalnų dviračiui galima ir 4 atmosferas, o miesto dviračiui su siauresnėmis padangomis nebus per daug ir 6 atmosferų. Čia veikia paprastas principas: kuo daugiau pripūsta padanga, tuo mažesnė trintis su danga. Todėl į sportinių plento dviračių siaurutėles padangas pripučiama iki 12 atmosferų.

Anot meistro, dažnas dviratininkas nesivargina nusipirkti specialiai grandinėms skirtos alyvos, o tepa tuo, ką turi po ranka. O po ja neretai pasitaiko turbūt kiekviename prekybos centre randamas universalus tepalas WD 40. Tačiau pagrindinė tokio purškalo paskirtis – lengviau atsukti surūdijusį varžtą. Jis yra visiškai netinkamas sutepti grandines. Grandinę reikėtų tepti specialiai tam skirtu tepalu. Prieš tai būtina ją švariai nuvalyti nuo purvo nuosėdų. Tai daroma arba specialiu purškalu, arba ją švariai nuplaunant vandeniu, į kurį gausiai įlašinama indų ploviklio.

Nusausinus grandinę, ant kiekvieno jos narelio užtepama alyva, kurios likutis nuvalomas. Kitur, pavyzdžiui, ant žvaigždės, tepalo pilti nereikia. Naudojant tepalus žmonės painioja jų paskirtį. Ant buteliuko perskaitę "Wet" (angliškai "šlapias"), žmonės mano, kad užrašas nusako pačios alyvos konsistenciją. Iš tiesu nurodoma, kokiam orui ji skirta. Drėgnesnei aplinkai skirta alyva yra tirštesnė, tad geriau išstumia drėgmę. Jei užrašyta "Dry", tepalas skirtas sausesniam klimatui. Jei pateksite į stiprų lietų, reikėtų grandinę nusausinti ir sutepti vėl, nes prieš tai buvusią sausą alyvą galėjo nuplauti lietus.

Tomo Raginos nuotr.

Neišvengia kuriozų

Grandinę būtų logiška sutepti ir po kiekvieno intensyvesnio dviračio plovimo. Tačiau plaudami neturėtume perlenkti lazdos. Nuvažiavę į aukšto slėgio plovyklą turime būti atsargūs, kad vandens nepatektų ten, kur jo neturėtų būti. Ne veltui vėliau meistrai, ardydami dviračius, randa siurprizų. Pavyzdžiui, brangaus dviračio amortizatorius, kainuojančius apie 700 eurų, pilnus vandens ir pažeistomis metalinėmis sienelėmis.

Pašnekovas su šypsena prisimena ir kitus kuriozinius atvejus. Sykį klientas nusipirko naudotą, bet kokybiško gamintojo elektrinį dviratį, kainuojantį kelis tūkstančius eurų, ir atvežė jį parengti tolesnei eksploatacijai. Meistrai jo variklyje aptiko ne vieną saują smėlio.

Minėdamas kitas paplitusias klaidas, R.Dranseika mini tai, kad žmonės nepastebi, jog yra atsipalaidavę ratlankio stipinai arba stipriai kliba vairo kolonėlė, kuri gali bet kada nuplyšti.

Rengiantis sezonui nevalia pamiršti ir privalomų eismo saugumo priemonių: dviračio apšvietimo iš priekio ir galo, taip pat šviesą atspindinčios liemenės. Tikras dviratininkas niekada neignoruos ir šalmo. Vaikams jis būtinas ypač kokybiškas.

"Kartais žmonės teisinasi esą šalmą dėvėti nepatogu ar negražu, bet dabar yra toks platus jų pasirinkimas, kad, nupirkus kokybišką šalmą, jis taps tarsi kūno dalimi. Mano paties dukra, užsidėjusi tokį pirkinį, jo nenusiėmė gal tris dienas, vos ne miegojo su juo", – juokėsi meistras.

Brangesnis už automobilį

Jo teigimu, Lietuvoje gausu ir teigiamų pavyzdžių, kai žmonės kruopščiai prižiūri bei puoselėja savo metalinius žirgus. Kai kuriais jų, lyg kolekciniais automobiliais, važinėjama išskirtinėmis progomis.

"Savo servise "Trašku Brašku" esame darę įdomų projektą, kai klientai atvežė du rėmus, maždaug 40 metų senumo. Ebay.com aukcionuose jų kaina siekia apie 900 eurų. Jie – gero plieno, labai vertinami iki šiol. Rėmus išrinkome, perdažėme, kruopščiai surinkome su naujomis dalimis. Išėjo tikrai išskirtiniai dviračiai", – pasakojo pašnekovas.

Prisimindamas, kokius brangiausius dviračius teko taisyti, meistras skaičiuoja, kad jų vertė prilygtų neblogam automobiliui – apie 8,5 tūkst. eurų. Šiomis dienomis servisas tvarkė "Enduro" tipo kalnų dviratį, kurio kaina siekia 7,5 tūkst. eurų. Taip pat dirbama ir su elektriniais dviračiais, kurių vertė viršytų 9 tūkst. eurų. Šioje srityje itin rekomenduojama vengti pigių elektrinių dviračių ir paspirtukų, nes, kartais pridėjus vos šimtą kitą eurų, galima įsigyti kur kas patikimesnę prekę, dėl kurios vėliau neskaudės galvos.

Geram dviračiui įsigyti pirkėjas turėtų skirti nuo 700 eurų. Galbūt tai bus paprastesnis modelis, tačiau jau gero gamintojo, todėl ir tarnaus kur kas patikimiau.

Kokybė – nuo 700 eurų

Paprašytas patarimo renkantis kokybišką dviratį, specialistas išvardijo ne vieną patikimą prekės ženklą, tačiau apibendrindamas patarė atskirai vertinti rėmo kokybę ir mechanizmus bei dalis, kurios ant jo uždėtos. Mat jų gamintojai ant vieno dviračio būna skirtingi. Pasak Ramūno, patikimais aliuminio rėmais garsėja Taivano gamintojai. Dauguma didžiųjų prekės ženklų savo dviračius patiki šios šalies firmoms. Karboninius rėmus itin kokybiškai gamina Didžiojoje Britanijoje.

Deja, Lietuvoje neretai pirmiausia žiūrima į žemą kainą. Tad renkamasi gamintojų iš Kinijos produkcija, kuri nelabai patikima ir ima byrėti vos panaudojus kelis mėnesius. Tada laukia nuolatinės investicijos, o važiavimo komfortas nepalyginamas su kokybišku analogu. Kita vertus, pasak meistro, net ir pigesnį dviratį galima atgaivinti, jį tinkamai parengus eksploatacijai – išardžius, sutepus ir priveržus visus mazgus.

Pašnekovo nuomone, geram dviračiui įsigyti pirkėjas turėtų skirti nuo 700 eurų. Galbūt tai bus paprastesnis modelis, tačiau jau gero gamintojo, todėl ir tarnaus kur kas patikimiau.

"Sutvarkius tokį dviratį, kai jis sugrįžta į servisą po metų, pakanka atlikti elementarius aptarnavimo darbus ar pašalinti kokį smulkų gedimą. O prastų gamintojų produkcija grįžta jau smarkiai apgadinta", – sakė jis.

Be to, žinomo gamintojo produkcijai galioja garantija, kuri padės gauti reikiamų dalių ir nemažai gedimų pašalinti nemokamai.

Rizikuoja visi

"Transporto priemonės apgadinimo rizikos neišvengia ir sertifikuoti servisai bei plovyklos. Incidentai kyla ir dėl netyčia atliktų darbuotojų veiksmų ar jų neatidumo, ir dėl netinkamo įrangos naudojimo ar jos gedimo. Žalos paprastai siekia nuo kelių šimtų iki poros tūkstančių eurų, tačiau yra ir didesnių. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai dėl nekokybiško remonto sugedus automobiliui asmuo pareiškė servisui pretenziją dėl 43 tūkst. eurų. Šią sumą išmokėjo draudimo bendrovė, nes servisas buvo apsidraudęs Bendruoju civilinės atsakomybės draudimu (BCAD)", – sakė BTA draudimo bendrovės Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo produkto vadovas Eugenijus Bulavas.

Pasak draudimo eksperto, automobilių apgadinimo aplinkybės būna įvairios.

Servisuose lūžta keltuvai, netyčia sudaužomi žibintai, suplėšomas salonas, apgadinama išorės apdaila, montuojant signalizaciją įvyksta trumpasis jungimasis ir sudega valdymo blokas, automobilis apgadinamas per bandymų važiavimus. Tokie atvejai nedažni, greičiau – retai pasitaikantys, tačiau jų neišvengiama.

Neatidūs darbuotojai

Plovyklose kyla rizika, kad įtrūks ar suduš stiklai, bus išlaužti valstybinio numerio rėmeliai, nulaužti valytuvai, veidrodėliai, apibraižytas ar apdaužytas variklio dangtis, durelės, sparnai.

Automobiliai apgadinami ir dėl netvarkingai ar ne vietoje padėtos įrangos: vienu atveju į šepetį įsisukusi plovimo žarna subraižė ir apdaužė visą automobilį, kitu atveju transporto priemonę apgadino krisdamos ne vietoje pastatytos kopėtėlės.

Pasitaiko atvejų, kai automobiliai yra subraižyti ar kitaip apgadinti seniau, tačiau jų savininkai ima kaltinti plovyklą ar autoservisą ir reikalauja atlyginti žalą.

Nemažai atvejų nutinka ir dėl plovyklų personalo žmogiškų klaidų.

"Pasitaiko, kad darbuotojai, išvažiuodami automobiliu iš plovyklos, statydami automobilį kur nors atsitrenkia. Kartą bandė išvažiuoti pro ne iki galo atsidariusius plovyklos vartus – buvo sudaužytas kliento automobilio galinis stiklas ir bagažinės dangtis, o plovyklai tai kainavo 2,6 tūkst. eurų", – pasakojo E.Bulavas.

Dėmesio: seni defektai

Kai automobilis apgadinamas dėl plovyklos ar serviso kaltės, šios įstaigos turi atlyginti ir visą žalą, ir jos administravimo kaštus. Draudimas tuo pasirūpina tada, jei įmonė yra apsidraudusi BCAD.

"Tačiau dažni atvejai, kai tunelinėse plovyklose dėl pakeltos rankinio stabdžio svirties transporto priemonė laiku neišrieda iš plovyklos ir į jį atsitrenkia kiti. Tai – jau pirmojo automobilio vairuotojo atsakomybė", – aiškino E.Bulavas. – Pasitaiko atvejų, kai automobiliai yra subraižyti ar kitaip apgadinti seniau, tačiau jų savininkai ima kaltinti plovyklą ar autoservisą ir reikalauja atlyginti žalą. Todėl paslaugų teikėjams rekomenduojama iš anksto atidžiai apžiūrėti automobilį ir fiksuoti visus defektus, surašyti aktą ir pasirašyti jį kartu su transporto priemonės savininku. Pretenzijų dėl automobilio subraižymo dažniau sulaukia plovyklos. Tokiais atvejais pirmiausia reikia fiksuoti įvykį ir nustatyti priežastinį ryšį tarp padarytos žalos bei veiksmų. Ryšį turi įrodyti nukentėjęs asmuo. Buvo įvykis, kai klientas tikino, kad žala jo automobiliui padaryta dėl plovyklos šepečio, tačiau nepriklausomi ekspertai išsiaiškino, kad kaltas visai ne šepetys ir ne plovykla."

Dygliuotomis žieminėmis padangomis galima važinėti nuo lapkričio 1-osios iki balandžio 9-osios. Tai reiškia, kad balandžio 10-osios automobiliais su tokiomis padangomis važinėti nebegalima, transporto priemonė bus laikoma techniškai netvarkinga. Dėl to, automobiliui su dygliuotomis padangomis sukėlus eismo įvykį, draudimas negalios.

Nors draudimo kompanija atlygins nuostolius nukentėjusiajam, vėliau šią sumą išsireikalaus iš kaltininko, važiavusio netinkamomis padangomis.

Padangas keičiantys servisai sako, kad šiuo metu, kaip ir kasmet, juntamas klientų antplūdis. Tačiau vizualiai tai mažiau matoma, nes žmonės retai kur laukia gyvose eilėse, registruojasi keitimui telefonu arba internetu. Vis dėlto dabar dangų keitimo gali tekti laukti ir savaitę ar ilgiau.

Per metus būna kelios savaitės, kai automobilių servisai turi itin daug darbo – tai rudeninis ir pavasarinis padangų keitimas. Tuomet prie autoservisų nusidriekia automobilių eilės, o meistrai sukasi it pašėlę, tačiau per skubėjimą paslauga gali būti suteikta nekokybiškai. Atliktų darbų garantija turi pasirūpinti pats vairuotojas.

Aprašas galioja visiems

Valstybinė kelių transporto inspekcija yra patvirtinusi Transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekančių asmenų ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašą, kuriame yra reglamentuojama, kokia tvarka turi būti atliekami net ir minimaliausi transporto priemonės remonto darbai.

Valstybinės Vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovas Arvydas Naina teigia, kad šiame apraše nurodytos tvarkos turėtų laikytis tiek autoservisų tinklai, tiek ir automobilio remonto darbus atliekantys asmenys, turintys individualios veiklos pažymą.

Apibrėžia ir Civilinis kodeksas

"Paprasčiausi dalykai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį kiekvienam vairuotojui, atvykusiam remontuoti transporto priemonės į autoservisą, – įranga, su kuria dirba meistrai, patvirtintas paslaugų kainoraštis", – apie paprasčiausius dalykus, į kuriuos turi atkreipti dėmesį klientas, kalbėjo pašnekovas.

Jis teigė, kad prieš užsakydami paslaugas automobolių servise vairuotojai turėtų prašyti, kad būtų užpildoma užsakymo paraiška, kurioje turėtų atsispindėti visi paslaugos teikėjo ir užsakovo duomenys, taip pat čia turi būti aptarti ir visi reikalingi darbai bei garantinės sąlygos.

Pasak VVTAT atstovo, garantijos sąlygas gali nustatyti paslaugos teikėjas, jeigu taip nenutinka, jos yra apibrėžtos ir Civiliniame kodekse. Jame teigiama, kad tuo atveju, "kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino".

A.Naina pabrėžė, kad dvejų metų garantija suteikiama daiktams, tačiau, kalbant apie paslaugas, pavyzdžiui, automobilio remonto darbus, garantinis dvejų metų terminas išskaidomas. "Jeigu gedimas atsiranda per pusmetį, kad darbai buvo atlikti tinkamai, turi įrodyti paslaugos teikėjas, tačiau, praėjus pusės metų terminui, kad paslauga buvo suteikta nekokybiškai, turi įrodyti paslaugos užsakovas", – situaciją aiškino specialistas.

Galioja protingumo taisyklė

Reikšti pretenzijas pardavėjui dėl netinkamų padangų, kurias įsigijote, taip pat galite, tačiau, jei padanga buvo tinkamos kokybės ir atitiko visus deklaruojamus rodiklius (ženklinimas buvo tinkamas ir neklaidinantis), tokių padangų negrąžinsite.

"Žinoma, pasitaiko atvejų, kai padangos kokybė būna prasta, atsiranda gumbas, tačiau po pusmečio eksploatavimo nereikėtų tikėtis, kad padanga bus pakeista į naują arba grąžinti pinigai", – sakė A.Naina.

Pasak jo, visuomet yra protingumo taisyklė, kai gedimas pasirodo per protingą terminą. "Sakykime, jūs įsigijote naujas padangas, buvo atliktas ratų suvedimas, jie buvo subalansuoti, o padangos ėmė per greitai dilti, tuomet galite kreiptis į pardavėją ir reikšti pretenzijas, o jeigu kompromiso rasti nepavyksta, reikėtų kreiptis į mūsų tarnybą", – patarė VVTAT atstovas.