Pareigūnai nurodė, jog jeigu buvusio valstybės vadovo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų iki ketverių metų laisvės atėmimas ir galimas turto konfiskavimas.

Pasak STT, 65 metų buvusiam valstybės vadovui uždrausta išvykti iš šalies.

Įtariama, kad S. Sargsianas eidamas prezidento pareigas 2013 metais liepė pareigūnams išgrobstyti 489 mln. dramų (92 mln. eurų).

Remiantis bylos medžiaga, galimos machinacijos susijusios su valstybine parama šalies ūkininkams. Dokumentuose pažymima, kad vykdant šią programą S. Sargsiano nurodymu buvo tyčia pasirinkta brangesnes paslaugas siūlanti bendrovė.

„Valstybinės subsidijos suma buvo 269 mln. dramų, tačiau įgyvendinus procesą per įmonę „Maksur“, ši suma būtų 846 mln. dramų. Taigi, iš valstybės biudžeto buvo išgrobstyta 489 mln. dramų“, – nurodė STT.

2018 metų balandį Armėnijoje įsiplieskė taikus sukilimas prieš S. Sargsiano valdymą, kai jis po dešimtmetį trukusio darbo prezidento poste pamėgino išsilaikyti valdžioje, pereidamas į premjero pareigas.

Šis žingsnis perpildė kantrybės taurę, armėnams jau seniai piktinantis savo šalies vangia ekonomika, skurdu ir korupcija.

Kelias savaites trukusius gatvių protestus, vadovautus itin populiaraus opozicijos parlamentaro Nikolo Pašiniano, vainikavo S. Sargsiano atsistatydinimas ir jo valdančiosios partijos nuosmukis.

Po šių protestų N. Pašinianas buvo išrinktas ministru pirmininku.

Gegužę S. Sargsiano pirmtakas Robertas Kočarianas stojo prieš teismą dėl, anot prokurorų, perversmo, 2008 metais atvedusio prie kruvinų protestų.

Buvęs lyderis tvirtina, kad jam iškelta byla prieš yra politiškai motyvuota.

Vyriausybės atstovų spaudai išplatintame S. Sargsiano pranešime sakoma: „(Protestuotojų lyderis) Nikolas Pašinianas buvo teisus. Aš buvau neteisus. Susidariusi situacija turi kelis sprendimus, tačiau nė vieno iš jų nesiimsiu. Tai ne man. Palieku šalies vadovo postą – ministro pirmininko pareigas.“

Laikinai eiti Armėnijos premjero pareigas buvo paskirtas Karenas Karapetianas, šiuo metu dirbantis premjero pirmojo pavaduotojo poste

Prorusiškų pažiūrų politikos veteranas S. Sargsianas, 2007–2008 metais jau stovėjęs prie vyriausybės vairo, neseniai užbaigė savo antrą kadenciją prezidento poste. Siekti naujos kadencijos jis nebegalėjo.

Žmonės išėjo į gatves pasmerkti S. Sargsiano pastangų išsaugoti valdžią užėmus premjero postą, į kurį kelią jam atvėrė 2015 metais priimtos prieštaringai vertinamos Konstitucijos pataisos, numatančios, kad Armėnija tampa parlamentine respublika su plačius įgaliojimus turinčiu ministru pirmininku.

Buvęs karininkas S. Sargsianas neturtingos, Maskvai artimos valstybės prezidentu pirmąkart buvo išrinktas 2008 metais.

Po tų rinkimų tarp policijos ir pralaimėjusio opozicijos kandidato šalininkų kilusius susirėmimus žuvo 10 žmonių.

S. Sargsianas į valstybės vadovo postą buvo perrinktas 2013 metais, o jį paliko balandžio 9 dieną, kai buvo prisaikdintas naujasis prezidentas Armenas Sargsianas.

Opozicija švenčia pergalę

Armėnijoje vykstančių masinių antivyriausybinių protestų lyderis N. Pašinianas, kuris buvo sulaikytas po nesėkmingų derybų su premjeru S. Sargsianu, pirmadienį buvo paleistas.

„Tai ar visi dabar supratote, kad mes nugalėjome?“ – savo šalininkams N. Pašinianas sakė Jerevane, premjerui dar nepaskelbus apie atsistatydinimą.

Vėliavomis mojuojantys jo šalininkai sveikino paleistą iš tardymo izoliatoriaus 42 metų opozicijos parlamentarą; kai kurie jį bučiavo ir glebėsčiavo.

Naujienų agentūros AFP reporteris matė žmones atkemšant šampano butelį ir duodant N. Pašinianui taurę šio gėrimo 11-ą demonstracijų dieną.

Sekmadienį paskelbtame generalinės prokuratūros pareiškime sakoma, kad N. Pašinianas ir kiti du opozicijos politikai „buvo sulaikyti, kai vykdė visuomenei pavojingus veiksmus“.

Protestuotojai reikalavo, kad 63 metų S. Sargsianas atsistatydintų.

S. Sargsianas anksčiau sekmadienį demonstratyviai pasitraukė iš televizijos transliuotų įtemptų derybų su N. Pašinianu vos susitikimui prasidėjus ir pasmerkė opozicijos „šantažą“.

Anksčiau pirmadienį kelios grupės jaunų vyrų buvo trumpam užtvėrusios Jerevano kelius, o šimtai studentų su Armėnijos vėliavomis surengė eitynes.

Prie protestų prisijungė ir grupė karių, o šalies gynybos ministras pagrasino imtis „rimtų priemonių“ prieš juos.

„Smerkiame grupės Armėnijos ginkluotųjų pajėgų taikos palaikymo brigados karių, kurie, pažeisdami įstatymus, dalyvavo organizuotame mitinge, dalyvavimą“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Prie demonstrantų prisijungė ir keli uniformuoti buvę kariai ir veteranai, kariavę Kalnų Karabache – regione, dėl kurio Baku ir Jerevanas vaidijasi nuo praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio pradžios, kai armėnų separatistai perėmė šios teritorijos kontrolę per maždaug 30 tūkst. gyvybių pareikalavusį karą.

Savaitgalį Jerevane protestavo dešimtys tūkstančių žmonių.

Kremlius „stebi“

Tuo tarpu Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas sakė, kad Maskva atidžiai stebi įvykius Armėnijoje, išlaikiusioje artimus ryšius su savo buvusia šeimininke Sovietų Sąjungoje.

„Labai atidžiai stebime, kas vyksta Armėnijoje“, – žurnalistams sakė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. Jis sakė, kad ši Pietų Kaukazo šalis yra „itin svarbi“ Rusijai.

D. Peskovas pareiškė, kad klausimas, ar Rusija kištųsi į Armėnijos krizę, yra „visiškai netinkamas“. Pasak prezidento atstovo, krizė yra „išskirtinai (Armėnijos) vidaus reikalas“

Armėnijos gynybos ministras Vigenas Sargsianas perspėjo, kad jo šalies „priešas“ Azerbaidžanas pelnosi naudos iš neramumų Armėnijoje. Nors A. Sargsiano, S. Sargsiano ir V. Sargsiano pavardės vienodos, jie nėra giminės.

„Priešas stebi įvykius mūsų šalyje. Nestabilumas mūsų šalies viduje atveria jiems kelią imtis veiksmų. Turime papasakoti apie tai visuomenei“, – ministras sakė žurnalistams.

V. Sargsianas pridūrė, kad kariuomenė į krizę gali įsitraukti tik paskelbus nepaprastąją padėtį. Jis sakė besitikintis, kad taip neįvyks „dar daug metų“.

„Manau, kad dar neperžengėme jokių raudonų linijų, ir dialogas gali tęstis, – pabrėžė gynybos ministras. – Dialogas yra geriau nei bet kokia įtampa. Priešinuosi, kad armėnai veiktų prieš armėnus.“

Parlamento narys ir liberaliojo opozicinio Išeities aljanso (YELQ) lyderis N. Pašinianas praeitą savaitę paskelbė „taikios aksominės revoliucijos pradžią“ 2,9 mln. gyventojų turinčioje Armėnijoje.

Sekmadienį vakare opozicijos mitingą Jerevane išvaikiusi policija, oficialiais duomenimis, sulaikė 280 žmonių, o septyni žmonės buvo paguldyti į ligoninę. Sunkius nusikaltimus tiriantis Tyrimų komitetas nurodė, kad 26 asmenys sulaikyti įtariant „chuliganizmu“ ir smurtu prieš policijos pareigūnus.

Protestus organizavęs opozicijos lyderis Nikolas Pašinianas teigė, kad Jerevano Respublikos aikštėje susirinko „dešimtys tūkstančių“ žmonių, smerkiančių S. Sarkisiano pastangas išlikti valdžioje, praėjusią savaitę jam atsistatydinus iš prezidento posto.

Opozicinio judėjimo prieš buvusio prezidento Seržo Sargsiano kandidatūros į premjerus iškėlimą lyderis Prancūzijos aikštėje sostinės Jerevano centre pareiškė: „Visoje respublikoje vyksta protesto akcijos, streikai, blokuojamos gatvės. Armėnijoje susiklostė revoliucinė situacija. Čia ir dabar skelbiu apie aksominės revoliucijos pradžią.“

Pasak N. Pašiniano, šiuo metu visos jėgos struktūros sutelktos prie parlamento pastato.

„Jie mūsų laukia. Bet mes pasielgsime kitaip. Dabar mes suorganizuosime eitynes ir paralyžiuosime kitų vyriausybės pastatų darbą. Ten, kur galėsime įeiti, organizuosime sėdimąsias akcijas“, – sakė jis ir pabrėžė, kad akcijų dalyviai negali imtis smurtinių veiksmų.

Kaip pranešama, demonstrantai užblokavo įėjimą į Generalinės prokuratūros pastatą Jerevano centre.

Sulaikė 80 demonstrantų

Jerevano policija antradienį sulaikė 80 opozicijos demonstracijos dalyvių, protestavusių prieš S. Sargsiano kandidatūros į Armėnijos premjerus iškėlimą.

„Į policijos skyrius atvežti 80 žmonių“, – naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė policijos spaudos tarnyba.

Pirmadienį įvyko susirėmimų tarp policijos pareigūnų ir protestuotojų. Dešimtys žmonių buvo sužeisti, 12 jų tebeguli ligoninėse.

Greta Prancūzijos aikštės esantį Bagramiano prospektą, kur yra Armėnijos parlamentas, blokuoja policijos pajėgos, į teritoriją atgabenta specialiosios technikos.

Protestai – nė motais

Nepaisant tebesitęsiančių protesto akcijų prieš 63 metų politiko siekį išsilaikyti valdžioje, Armėnijos parlamentas antradienį išrinko S. Sargsianą vyriausybės vadovu.

Seržas Sargsianas/ Scanpix nuotr.

Armėnų įstatymų leidėjai 77 balsais prieš 17 pritarė politikos veterano kandidatūrai į premjero pareigas.

Prorusiškų pažiūrų politikos veteranas S. Sargsianas, 2007–2008 metais jau stovėjęs prie vyriausybės vairo, praėjusią savaitę užbaigė savo antrą kadenciją prezidento poste. Siekti naujos kadencijos jis nebegalėjo. Valstybės vadovo postą jis paliko praėjusį pirmadienį, kai buvo prisaikdintas naujasis prezidentas Armenas Sargsianas.

Nors A. Sargsiano ir S. Sargsiano pavardės vienodos, jie nėra giminės.

Po A. Sargsiano inauguracijos įsigaliojo 2015 metais priimtos prieštaringai vertinamos konstitucijos pataisos, numatančios, kad Armėnija tampa parlamentine respublika su plačius įgaliojimus turinčiu ministru pirmininku.

Perėjimą prie tokio valdymo modelio inicijavo S. Sargsianas, o atitinkamoms konstitucijos pataisoms referendume pritarė 63 proc. rinkėjų.

Opozicija tvirtina, kad šios reformos tikslas buvo sudaryti sąlygas 63 metų S. Sargsianui išsaugoti valdžią palikus prezidento postą.

Demonstracijų dalyviai surengė eitynes Jerevano centre ir blokavo gatves, reikšdami savo nepasitenkinimą permainomis vyriausybėje, kurios leis S. Sargsianui išsaugoti savo įtaką, šaliai pereinant prie naudos parlamentinio valdymo formos.

Kai kurie protestuotojai skandavo: „Armėnija be Seržo“ ir „Seržas yra melagis“.

„Dabartinis mūsų tikslas – neleisti Seržui Sargsianui trečią kartą tapti valstybės lyderiu be smurto ir jėgos panaudojimo“, - sakė protestuotojams vadovaujantis opozicijos lyderis Nikolas Pašinianas.

63 metų S. Sargsiano antra ir paskutinė prezidento kadencija baigėsi praėjusią savaitę.

Pirmadienį valdančioji Respublikonų partija ir vyriausybei palanki nacionalistinės pakraipos Armėnijos revoliucinė federacija (ARF), dar žinoma kaip „Dašnakcutiun“, oficialiai patvirtino S. Sargsiano kandidatūrą į vyriausybės vadovo postą, nepaisydamos protestų.

Šio Maskvai palankaus politiko kandidatūrą parlamentas turėtų patvirtinti antradienį.

Sekmadienį protestuotojų veiksmams vadovaujantis Armėnijos parlamento narys N. Pašinianas, liberaliojo opozicinio Išeities aljanso (YELQ) lyderis, paragino sostinės gyventojus organizuoti „masines pilietinio nepaklusnumo akcijas“, įskaitant gatvių ir tiltų blokavimą, metropoliteno darbo trikdymą ir pinigų iš bankų sąskaitų pasiėmimą.

Pirmadienį keli šimtai žmonės protestuodami sėdosi ir gulėsi ant asfalto, blokuodami į parlamentą ir universitetus vedančius kelius.

Kai kurie jų statė barikadas iš ketaus suoliukų ir metalinių šiukšliadėžių.

Valdžios pareigūnai sustiprino policijos pajėgas gatvėse. Protestuotojai bandė prasiveržti pro jų pastatytas užtvaras. Pareigūnai ragino protestuotojus nepažeidinėti viešosios tvarkos.

„Tokie veiksmai gali privesti prie nusikaltimų prieš piliečių gyvybę, sveikatą ir turtą“, - sakoma policijos pareiškime.

Pranešama, kad Bagramiano prospekte Jerevano centre įsiplieskė susirėmimų tarp protestuotojų ir policijos.

Masiniai protestai Jerevane prasidėjo penktadienį, kai į gatves išėjo daugiau kaip 4 tūkst. žmonių. Šeštadienį apie 100 protestuotojų, dalyvavusių demonstracijoje prieš eksprezidento pasilikimą valdžioje, buvo įsiveržę į visuomeninio radijo būstinę sostinės centre.

Valdančioji Respublikonų partija šeštadienį oficialiai patvirtino savo pirmininko S. Sargsiano kandidatūrą į šalies premjero postą.

Antradienį parlamentas rinks naują 2,9 mln. gyventojų turinčios Armėnijos premjerą, kurio rankose bus sutelkta didžiulė valdžia šaliai pereinant prie parlamentinės valdymo formos. Tikimasi, kad bus išrinktas S. Sargsianas.

Prorusiškų pažiūrų politikos veteranas Seržas Sargsianas, 2007–2008 metais jau stovėjęs prie vyriausybės vairo, neseniai užbaigė savo antrą kadenciją prezidento poste. Siekti naujos kadencijos jis nebegalėjo. Valstybės vadovo postą jis paliko praėjusį pirmadienį, kai buvo prisaikdintas naujasis prezidentas Armenas Sargsianas.

Nors A. Sargsiano ir S. Sargsiano pavardės vienodos, jie nėra giminės.

Po A. Sargsiano inauguracijos įsigaliojo 2015 metais priimtos prieštaringai vertinamos konstitucijos pataisos, numatančios, kad Armėnija tampa parlamentine respublika su plačius įgaliojimus turinčiu ministru pirmininku. 

Perėjimą prie tokio valdymo modelio inicijavo S. Sargsianas, o atitinkamoms konstitucijos pataisoms referendume pritarė 63 proc. rinkėjų.

Opozicija tvirtina, kad šios reformos tikslas buvo sudaryti sąlygas 63 metų S. Sargsianui išsaugoti valdžią palikus prezidento postą.

S.Sargsiano vadovaujama Respublikonų partija gavo beveik pusę (49,15 proc.) balsų ir įveikė pagrindinę opozicijos koaliciją, kuriai vadovauja turtingas politikas Gagikas Carukianas ir kuri gavo 27,37 proc. balsų.

Kita opozicijos koalicija "Išeitis" ("Jelk") ir nacionalistinės pakraipos Armėnijos revoliucinė federacija (ARF), dar žinoma kaip "Dašnakcutiun", gavo atitinkamai 7,78 proc. ir 6,58 proc. balsų. Jos taip pat pateks į parlamentą.

Rinkimai vyko priėmus 2015 m. S.Sargsiano inicijuotas konstitucijos pataisas, kuriomis, pasak vyriausybės kritikų, siekiama ilgam įtvirtinti Respublikonų partijos valdymą, jau trunkantį du pastaruosius dešimtmečius. Oponentai pažymi, kad priimtos pataisos yra dalis S.Sargsiano pastangų išsaugoti valdžią šalyje, kai 2018 m. jis turės palikti prezidento postą. Jei jo partija kontroliuos parlamentą, kadenciją baigęs S.Sargsianas galėtų būti paskirtas vyriausybės vadovu.

Pagal pataisas Armėnijoje 2018 m. nuo stiprios prezidentinės sistemos bus pereita prie parlamentinio valdymo.

62 metų šalies lyderis neigė šiuos kaltinimus ir aiškino, kad konstitucijos pakeitimai, priimti per 2015 m. vykusį referendumą, yra žingsnis stipresnės demokratijos link, "Armėnijos demokratizavimo proceso dalis". S.Sargsianas neslėpė, kad pasibaigus prezidento kadencijai jis ir toliau bus "aktyvus" politikoje, nes liks savo partijos lyderis.

"Kaip Respublikonų partijos lyderis prisiimu atsakomybę už savo komandos draugus", – sakė jis.

Vakarų stebėtojai pareiškė, kad rinkimų metu užfiksavo pažeidimų.

"Rinkimus suteršė patikima informacija apie balsų pirkimą ir spaudimą valstybės tarnautojams bei privačių kompanijų darbuotojams", – buvo sakoma bendrame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Europos Tarybos ir Europos Parlamento stebėtojų pareiškime.

Opozicijos politikai, kurie prieš balsavimą perspėjo, kad vyriausybė rengia masinį rinkimų klastojimą, taip pat pranešė apie pažeidimus rinkimų apylinkėse.

"Užregistravome daugybę pažeidimų rinkimų apylinkėse: balsų slaptumo pažeidimus ir daugkartinį balsavimą", – aiškino opozicijos koalicijos "Oganian-Raffi-Oskanian" lyderis Hovsepas Churšudianas.

Armėnija palaiko itin glaudžius santykius su Rusija – Jerevanas ir Maskva puoselėja strateginę partnerystę, taip pat Armėnija yra Nepriklausomų Valstybių sandraugos, Rusijos dominuojamų Eurazijos Sąjungos ir Kolektyvinės saugumo sutarties organizacijos narė.

„Naujo karo pavojus yra nuolatinis ir išliks, kol Azerbaidžanas bus įtikintas, kad nėra karinio sprendinio šiam konfliktui“, – interviu, kurį prieš vizitą Prancūzijoje davė naujienų agentūrai AFP, pažymėjo S.Sargsianas.

Nuogąstavimai, kad dešimtmečius trunkantis ginčas dėl Kalnų Karabacho gali eskaluotis, didėjo nuo praėjusių metų balandžio, kai pavieniai susišaudymai per fronto liniją padažnėjo ir virto didžiausiu smurto protrūkiu nuo 1994 metų paliaubų.

Ugnies nutraukimas, paskelbtas tarpininkaujant Maskvai, sustabdė kelias dienas trukusį kraujo liejimą, bet vėliau tarpininkams iš Rusijos, JAV ir Prancūzijos nesisekė atnaujinti įstrigusio taikos proceso.

S.Sargsianas, kuris trečiadienį Paryžiuje susitiks su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu), apkaltino Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Aliyevą (Ilchamą Alijevą) sabotuojant bet kokią pažangą grasinimais pradėti kovos veiksmus, jei nebus vykdomi jo reikalavimai.

„Jis pasakė, kad Azerbaidžanas nepradės karo, jeigu Armėnija įvykdys jo reikalavimus. Aš pasakiau, kad tai šantažas, o ne kompromisas“, – sakė Armėnijos lyderis.

S.Sargsianas paragino Paryžių, Maskvą ir Vašingtoną „parodyti, kokią kainą viena iš šalių sumokės, jei inicijuos ataką“.

„Tai paveiks blaivinančiai“, – sakė jis.

„Laiko klausimas“

Baku ir Jerevanas dėl Kalnų Karabacho ginčijasi nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios, kai armėnų separatistai per maždaug 30 tūkst. gyvybių pareikalavusį karą užvaldė šį Azerbaidžano regioną.

Energijos išteklių turtingas Azerbaidžanas, kurio išlaidos gynybai pranoksta visą Armėnijos valstybės biudžetą, ne kartą grasino jėga atsiimti atsiskyrusį regioną, bet Maskvos sąjungininkė Armėnija žada sutriuškinti bet kokį karinį puolimą.

Karas 1994 metais baigėsi trapiomis paliaubomis, bet abi šalys niekada nepasirašė tvirto taikos susitarimo ir S.Sargsianas perspėjo, kad didėja nuogąstavimai, jog susirėmimai vėl suintensyvės.

„Visuomenės nuomonė Armėnijoje yra tokia, kad karo veiksmų atsinaujinimas yra tik laiko – galbūt savaičių ar mėnesių – klausimas ir kad vyriausiasis vadas ir gynybos ministras turi būti pasirengę (scenarijui), kad karas gali prasidėti rytoj“, – sakė S.Sargsianas.

„Nemanau, kad naujas karas gali prasidėti artimiausiu metu, bet nieko negalima atmesti, kai susiduriama su neprognozuojamu kaimynu“, – pridūrė jis.

Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas sušaukė Nacionalinio saugumo tarybos posėdį, kuris vyks šeštadienį vakare.

Pasak prezidentūros, posėdžio dienotvarkėje bus klausimas: „Azerbaidžano puolamieji veiksmai ties Karabacho ir Azerbaidžano pajėgų sandūra“, taip pat su tuo susijusios priemonės.

Padėtis Karabacho konflikto zonoje staiga pablogėjo praėjusią naktį. Abi pusės kaltina viena kitą paliaubų pažeidimu ties sandūros linija.

Armėnijos gynybos ministerija anksčiau pranešė, kad palei sandūros liniją Kalnų Karabache tarp Azerbaidžano armijos ir nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos pajėgų vyksta smarkūs susirėmimai.

Azerbaidžano gynybos ministerija, savo ruožtu, pranešė apie intensyvų Armėnijos ginkluotųjų pajėgų artilerijos šaudymą į gyvenamuosius rajonus palei sandūros liniją Karabacho konflikto zonoje.

Azerbaidžano URM visą atsakomybę dėl padėties eskalavimo priskiria Jerevanui.

Armėnijos URM pareiškė, kad Baku pasirinko nuoseklaus padėties aštrinimo kelią.

Armėnijos parlamentas pirmadienį pritarė tam, kad būtų rengiamas referendumas dėl siūlomų konstitucinių reformų, kurios gali atverti kelią ilgamečiam šalies prezidentui Seržui Sargsianui pratęsti savo valdymą.

Šis parlamentarų sprendimas išprovokavo opozicijos aktyvistų protestus, kuriuose dalyvavo šimtai žmonių.

Per mitingą prie parlamento pastato Jerevane, į kurį susirinko keli šimtai aktyvistų, policija sulaikė maždaug 20 demonstrantų, tačiau visi jie buvo greitai paleisti, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Protestai kilo, kai įstatymų leidėjai nubalsavo už tai, kad iki metų galo būtų surengtas referendumas dėl S.Sargsiano siūlymo keisti šios Kaukazo valstybės valdymo sistemą, kad šaliai vadovautų ne prezidentas, o ministras pirmininkas.

Siūlomos pataisos sulaukė prieštaringų vertinimų, o opozicija tvirtina, kad šia iniciatyva iš tiesų siekiama pratęsti S.Sargsiano valdymą, atveriant kelią jam užimti premjero postą po to, kai 2018 metais baigsis jo prezidento kadencija.

„Jei bus priimtos, šios pataisos pratęs S.Sargsiano ir jo Respublikonų partijos valdymą“, - žurnalistams sakė parlamentaras Aramas Manukianas iš opozicinio Armėnijos nacionalinio kongreso.

Opozicinės partijos teigia, kad konstitucinė reforma buvo specialiai sumanyta, kad S.Sargsianas galėtų likti valdžioje, kai baigsis dabartinė, antroji, jo kadencija prezidento poste.

Valdančioji Respublikonų partija gynė siūlomas reformas, tvirtindama, kad jos suteiks daugiau galių opozicijai.

„Parlamento mažuma įgis beprecedenčius svertus daryti įtaką sprendimų priėmimui parlamente“, - sakė įtakinga Respublikonų partijos parlamentarė Margarita Esajan.

Dabar S.Sargsianas turi paskirti plebiscito datą. Per referendumą rinkėjų bus klausima, ar jie pritaria tam, kad būtų panaikinti tiesioginiai prezidento rinkimai ir dauguma prezidento galių būtų perduota ministrui pirmininkui bei parlamentui.

Pagal pateiktus siūlymus, prezidento institucija nebus panaikinta, tačiau jo politinis vaidmuo bus iš esmės reprezentacinio pobūdžio. Prezidento kadencija nuo dabartinių penkerių metų būtų pratęsta iki septynerių metų.

Įžvalgus buvęs karininkas S.Sargsianas 2,9 mln. gyventojų turinčiai Armėnijai vadovauja nuo 2008 metų, kai laimėjo rinkimus. Po šių rinkimų įsiplieskė policijos ir pralaimėjusio opozicijos kandidato šalininkų susirėmimai, nusinešę dešimt gyvybių.