Šiauliuose minint šią sukaktį pasikeis ir NATO oro policijos misijos Lietuvoje kontingentai. Simbolinį Baltijos oro erdvės raktą Belgijos ir Prancūzijos oro pajėgų kontingentų vadai perduos Ispanijos ir Portugalijos oro pajėgų kontingentų vadams, pranešė kariuomenė.

Pirmoji oro policijos misija pradėta vykdyti tuo pačiu metu, kai Lietuva tapo pilnateise NATO nare. 2004-ųjų kovo 29-ąją, 16.47 val. vakaro, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje nusileido pirmieji Belgijos karališkųjų karinių oro pajėgų naikintuvai „F-16“.

Dabartinė Belgijos ir Prancūzijos kontingentų Šiauliuose vykdoma misija yra 64-oji nuo jos vykdymo pradžios. Iki šiol šioje misijoje Baltijos šalyse dalyvavo 17 valstybių.

Renginyje Šiauliuose dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys, Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiosios vadavietės štabo viršininkas admirolas Joachimas Ruhle (Joachimas Riulė), Jungtinių pajėgų Briunsiume vado pavaduotojas generolas leitenantas Luisas Lancharesas.

Į ceremoniją taip pat atvyks Belgijos karinių oro pajėgų karininkas generolas majoras Haroldas Van Pee (Haroldas Van Pė), prieš 20 metų buvęs pirmosios NATO oro policijos misijos Lietuvoje vadu. Šiuo metu jis eina Jungtinio oro operacijų centro, iš kurio vadovaujama NATO oro policijai Baltijos šalyse, vado pareigas.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje Baltijos šalims kurį laiką raginant NATO sustiprinti oro policijos misiją, Aljansas pernai birželį sutarė dėl rotacinės oro gynybos modelio.

Kovo pradžioje tuometis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, kad rotacinė oro gynyba pradės veikti dar šiemet, Lietuvoje bus dislokuotos ir oro erdvės gynybos sistemos „Patriot“. Vis tik ministras neįvardino nei konkrečių šalių, nei terminų.

Seimas narystės NATO metines minės iškilmingame posėdyje.

Jame kalbės Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, 1999−2003 metais NATO generalinio sekretoriaus pareigas ėjęs George'as Robertsonas (Džordžas Robertsonas), NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Peteris Nielsenas, Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmasis vicepirmininkas Oleksandras Kornijenka.

Kovo 29-ąją sukanka 20 metų, kai Lietuva tapo visateise NATO nare.

1994 metų sausio 4 dieną Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas nusiuntė NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Worneriui (Manfredui Verneriui) laišką su Lietuvos pageidavimu tapti NATO nare.

2004 metų kovo 29 dieną tuometis Lietuvos premjeras A. M. Brazauskas, lankydamasis Vašingtone, kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos premjerais įteikė JAV valstybės sekretoriui Colin Powellui (Kolinui Pauelui) Vašingtono sutarties ratifikacinius raštus. Šią dieną Lietuva tapo visateise NATO nare.

Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, keturis mėnesius Baltijos erdvę saugojusius Italijos karius pakeisiantys Belgijos kariai patruliuos su naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“ ir Prancūzijos oro pajėgų kariai su naikintuvais „Mirage2000“.

Belgijos Karališkųjų karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvaus jau septintą kartą. Dabartinę belgų pamainą sudarys apie 80 karių – lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai.

Prancūzijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdys aštuntą kartą. Jų pamainą sudarys apie 100 įvairių sričių karių.

Oro policijos vienetų pasikeitimo ceremonijoje ketvirtadienį dalyvaus krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys, NATO Jungtinių karinių oro pajėgų štabo viršininko pavaduotojas brigados generolas Gilles Juventin, Italijos kariuomenės vadas admirolas Giuseppe Cavo Dragone, Lietuvos karinių oro pajėgų Štabo viršininkas pulkininkas Devis Martusevičius ir Aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas Eligijus Rukšnaitis, Šiaulių miesto atstovai ir kiti svečiai.

NATO šalys siunčia savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 metų kovo mėnesio, kada Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse vykdė jau 17 valstybių.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pranešimas apie Lakūnų gatvėje esančios bazės teritorijoje rastą sprogmenį buvo gautas maždaug 11 val. Bazės teritorijoje buvo įvestas planas „Skydas“.

Atvykę išminuotojai nustatė, kad rastas Antrojo pasaulinio karo 45 mm aviacijos sviedinys.

Sprogmuo sunaikintas už bazės teritorijos ribų.

Tokias pirmines išvadas Aviacijos bazės vadovybei pateikė žvalgomuosius archeologinius tyrimus atlikę archeologai.

„Mes maždaug teritoriją apčiupinėjome, ten yra tos kapų duobės, jų dydis įvairus – ir pavienių kapų yra, ir didesnių kapų yra“, – BNS sakė archeologas Rokas Kraniauskas.

„Greičiausiai tai gali būti arba belaisviai, arba kariai žuvę mūšiuose. Mano toks būtų spėjimas“, – pridūrė jis.

Aviacijos bazės numatomos įrengti krovinių paskirstymo aikštės dalyje, maždaug 12 arų ploto teritorijoje, čia yra apie 70–80 kapų duobių. Jų dydžiai varijuoja, juose laidota pavieniui bei grupėmis – iki 10 mirusiųjų.

Vienoje kapo duobėje aptiktas ir masinis palaidojimas. Joje galbūt palaidota net kelios dešimtys palaikų. Archeologai daro išvadą, kad tyrimo teritorijoje gali būti netvarkingai užkasta per 700 palaikų.

Pasak R. Kraniausko, daugiau sužinoti apie palaikų kilmę leistų detalesni tyrimai, tačiau jie gali užtrukti ilgiau nei pusę metų ir kainuoti daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

„Toliau seka detalieji tyrimai. Bijau pasakyti, bet jie gali kainuoti nemažai, kad visus kapus būtų galima ištirti – ir daugiau nei 100 tūkst. eurų gali kainuoti. Teritorijoje gali būti palaidota 500 – 700 palaikų, bet tai yra tik spėjimas“, – teigė archeologas.

Tyrimai Aviacijos bazės užsakymu atlikti po to, kai pernai vasarą teritorijoje rengiantis tiesti lietaus nuotekų trasą naujai įrengiamoje krovinių paskirstymo aikštelėje aptikti nežinomi žmonių palaikai.

„Apie šioje teritorijoje buvusias palaidojimo vietas jokios informacijos neturėjome, teritorija nebuvo įtraukta į saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Todėl aptikę palaikus informavome atitinkamas institucijas ir užsakėme pirminius archeologinius tyrimus, kurie atsakytų, kokie tai palaikai ir, svarbiausia, kiek ir kokiame plote gali būti kapo duobių“, – pranešime sako Aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas Antanas Matutis.

Pasak jo, netikėti radiniai kiek pakoregavo plėtros darbus, tačiau karinėms užduotims tai įtakos neturi.

Pirmieji archeologiniai tyrimai pradėti praėjusių metų pabaigoje, tačiau pablogėjus oro sąlygoms ir atsiradus įšalui, jie buvo sustabdyti.

Pasak KAM, Šiaulių miesto savivaldybė formuos komisiją, kuri teiks siūlymą, kaip organizuoti palaikų iškėlimą, palaidojimą ir įamžinimą.

Apie įvykį taip pat informuotas Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras bei Užsienio reikalų ministerija.

Šiuo metu statybos darbai aplink lokalizuotas palaidojimo vietas Aviacijos bazės teritorijoje sustabdyti.

Vienas iš jų sulaikymo metu dirbo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje, kitas jau buvo išėjęs į atsargą. Abu kaltinamieji šiuo metu yra suimti, antradienį paskelbė Generalinė prokuratūra.

Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas 2017 metų gruodį iš Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM gavus informaciją apie užfiksuotą duomenų perdavimą užsienio valstybės žvalgybos institucijai ir įtarus vykdant šnipinėjimą. Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Atliekant ikiteisminį tyrimą, gauta duomenų, kad 1966 metais gimęs K. R. ir J. M., gimęs 1961 metais, už piniginį atlygį galėjo rinkti ir perduoti Rusijos  žvalgybai ją dominančią informaciją bei kitaip bendradarbiauti su šios valstybės žvalgybą vykdančios organizacijos atstovais.

Remiantis 8 tomų apimties baudžiamosios bylos medžiaga, nuo 2014 metų rudens užsienio valstybės žvalgybos pavedimu Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės patalpose buvo fotografuojami tarnybiniai dokumentai, tarnybinių patalpų schemos, Aviacijos bazės oro uosto schemos, planai bei objektai, karinės vadovybės įsakymai, sprendimai bei kiti nevieši, tačiau ne įslaptinti, duomenys.

Tokiu būdu užsienio valstybės žvalgybai perduoti duomenys apie Aviacijos bazės veiklą, informacija apie Lietuvos kariuomenėje ir kitos valstybės kariuomenėje karinę tarnybą atliekančius asmenis.

Taip pat nustatyta, kad viena iš užsienio valstybės žvalgybos organizacijos užduočių kaltinamiesiems buvo rinkti ir pateikti informaciją apie asmenis, kurie galėtų pradėti bendradarbiauti su Rusijos žvalgyba.

Vykdydami šios užsienio valstybės žvalgybos organizacijos pavedimus kaltinamieji nuolat teikė rankraštines įvykdytų užduočių ataskaitas. Iš viso nustatyti daugiau nei 35 nurodyto pobūdžio informacijos perdavimo atvejai. Slapti susitikimai su Rusijos žvalgybos atstovais vykdavo tik Rusijoje arba kitose užsienio šalyse, laikytasi ir kitų ypatingos konspiracijos priemonių.

Abu kaltinamieji buvo sulaikyti 2017 metų gruodžio 11 dieną.

Klaipėdos apygardos teismas šiuo metu baigia nagrinėti dar vieną bylą dėl šnipinėjimo Rusijai, kaltinamąjį siūloma įkalinti aštuoneriems metams.

Iki šio paskyrimo karininkas vadovavo Karinių oro pajėgų štabo Operacijų skyriui.

„Aviacijos bazė – tai unikalus ir specifinis Lietuvos kariuomenės padalinys, užtikrinantis nenutrūkstamą Šiaulių karinio aerodromo funkcionavimą, organizuojantis ir vykdantis įvairias oro operacijas, karinių pratybų ir operacijų aviacinį aprūpinimą, teikiantis priimančiosios šalies paramą mūsų sąjungininkams bei atliekantis paieškos ir gelbėjimo užduotis“, – pranešime sakė kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

„Nuo šių užduočių įgyvendinimo kokybės priklauso ne tik Lietuvos, bet ir sąjungininkų karių tarnybos sėkmė, ne tik mūsų šalies gyventojų saugumas, bet neretai ir gyvybė“, – pridūrė jis.

A.Matutis tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjo 1999 metais, kai baigė Antano Gustaičio Aviacijos institutą. Jis tarnybą pradėjo kaip lakūnas Karinių oro pajėgų sraigtasparnių eskadrilėje, vėliau tapo eskadrilės vadu, įgūdžius tobulino Jungtinių Amerikos Valstijų Oro pajėgų universitete ir kitose mokymosi įstaigose.

Vėliau pulkininkas dirbo Aviacijos bazės Operacijų skyriaus viršininku, o 2016 metais tapo to paties skyriaus viršininku visose Karinėse oro pajėgose.

„Pulkininkas leitenantas A.Matutis yra puikiai pasiruošęs vykdyti naujas pareigas, yra ramaus būdo, teisingas, gebantis ekstremaliose situacijose priimti tinkamus sprendimus“, – sakė Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Dainius Guzas.

Nuolatinio vadovo Aviacijos bazė neturėjo nuo šių metų gegužės, kai į kitas pareigas buvo perkeltas tuometinis vadas Marius Matulaitis.

Aviacijos bazėje Šiauliuose budi NATO oro policijos naikintuvai.

Rusijos kariniai inspektoriai trečiadienį lankėsi Šiaulių aviacijos bazėje ir Gaižiūnų poligone, kur stebėjo, kaip Lietuva laikosi susitarimų dėl ginklavimosi.

„Inspektoriai Šiauliuose buvo Aviacijos bazėje, buvo su aviacijos vadu susitikime, taip pat lankėsi Gaižiūnų poligone“, - BNS sakė Sausumos pajėgų vadovybės atstovas spaudai kapitonas Andrius Dilda.

Ketvirtadienį inspektoriai lankysis Brigados generolo Kazio Veverskio poligone Kazlų Rūdoje, kur taip pat atliks stebėjimus, remdamiesi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Vienos dokumento nuostatomis.

Rusijos ir Baltarusijos inspektoriai taip pat ruošiasi atlikti žvalgomąjį skrydį virš Lietuvos pagal ESBO Atviros oro erdvės sutartį. Trečiadienį jų orlaivis „An-30 B“ nusileido Lietuvoje.

„Jie šiandien nusileido, - BNS sakė krašto apsaugos ministerijos atstovas spaudai Laimonas Brazaitis. - Skrydis pagal misijos planą suderintas, jis vyks penktadienį“.

Su rusų ir baltarusių inspektoriais kartu skris ir misijos procedūrų laikymąsi stebės šeši Lietuvos kariuomenės atstovai.

Vadovaudamasi Vienos dokumento nuostatomis ir inspekcijos metu gauta informacija, Rusija parengs ir išplatins ESBO šalims ataskaitą, kurioje pateiks vertinimą, kaip Lietuva vykdo reikalavimus tarptautinių sutarčių ginkluotės kontrolės srityje. Paskutinį kartą Rusijos ginkluotės kontrolės inspektoriai Lietuvoje lankėsi 2013 metais.

Vienos dokumentas įpareigoja valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą. Valstybės taip pat įsipareigoja leisti vykdyti savo teritorijoje nustatytą skaičių kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų ir vizitų į karinius dalinius. Remiantis Vienos dokumentu, kiekviena ESBO priklausanti šalis turi teisę patikrinti, ar kita šiai organizacijai priklausanti šalis nevykdo neteisėtos karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ir ar neturi nedeklaruotų karinių pajėgumų.

Pagal Atviros oro erdvės sutartį rengiamų skrydžių metu atliekamas stebėjimas iš oro, kaip šalyje laikomasi galiojančių ginkluotės kontrolės susitarimų. Po skrydžio parengiama ir kitoms sutarties narėms išplatinama abiejų šalių pasirašyta ataskaita. Šalies, kurios teritorijoje vyko skrydis, atstovai taip pat stebi fotojuostų ryškinimą, jiems perduodama juostos kopija. Skrydžių juostą gali įsigyti ir kitos sutarties šalys. Tokie skrydžiai atliekami visose prie Atviros oro erdvės sutarties prisijungusiose ESBO šalyse.

Šiaulių karinėje aviacijos bazėje apsilankęs Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Philipas Hammondas sakė, kad kolektyvinė gynyba yra esminis NATO saugumo principas. Pasak gynybos sekretoriaus, Aljanso pajėgų stiprinimas regione yra įmanomas, tačiau privalu neperžengti ribų, kad būtų išvengta provokacijų.

„Toliau peržiūrime, kaip galime patikinti sąjungininkus ir vykdyti NATO įsipareigojimus. Nieko neatmetame, bet norime tai daryti kruopščiai suderinę, pateikdami reikalingo lygio saugumo garantijas, bet neperžengdami ribos, kur prasideda provokacija“, – sakė P. Hammondas.

Savaitės pradžioje Šiauliuose nusileidę keturi Britanijos naikintuvai „Eurofighter Typhoon“ – tik dalis pajėgų, ateinančius keturis mėnesius vykdysiančių oro policijos misiją Baltijos šalyse. Kartu su britais patruliuoja ir Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai, dar keturi Danijos orlaiviai dislokuoti Estijoje. Paremti misiją iš Lenkijos pasiruošę ir prancūzai.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius sakė, kad krizė Ukrainoje turi būti išspręsta diplomatiniu būdu, be to, ir Rusija ir Ukraina privalo įvykdyti įsipareigojimus, priimtus Ženevoje.

„Rusija – mūsų kaimynai, Ukraina – mūsų draugai. Mes labai susirūpinę dėl to, kas vyksta, – sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. – Todėl turiu sutikti su gynybos sekretoriaus nuomone, kad mes privalome mėginti rasti, nepaisant pastarųjų įvykių tarp Rusijos ir Ukrainos, diplomatinį sprendimo būdą“.

Į Baltijos šalis ir Lenkiją NATO sąjungininkės Jungtinės Valstijos atsiuntė ir 600 sausumos pajėgų karių. Desantininkai kartu su Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos kariais vykdys bendrus karinius mokymus. Teigiama, kad Jungtinių Valstijų kariai šiame regione liks iki metų pabaigos.