Teismas nusprendė, kad inkriminuotas turto pasisavinimo epizodas turi būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas. 

Panaikinus vieną iš kaltinimų, bausmė P. Simavičiui sušvelninta – anksčiau jam buvo skirta lygtinė pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė, nauju Apeliacinio teismo nuosprendžiu jam skirta galutinė pustrečių metų bausmė ir daugiau nei 25 tūkst. eurų bauda.

Nuosprendžiu P. Simavičiui uždrausta eiti trejus vadovaujamas pareigas valstybės tarnyboje.

Kartu su P. Simavičiumi dėl turto pasisavinimo taip pat išteisinti tuometė ligoninės Strateginio valdymo direktorė Aušrelė Šalkauskienė bei Infrastruktūros direktorius Vygentas Jocius.

P. Simavičius, A. Šalkauskienė ir V. Jocius išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėsauga turto pasisavinimą šiems asmenims kvalifikavo epizode dėl iš ligoninės darbuotojų surinktų lėšų.

„Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad Petras Simavičius, būdamas Viešosios įstaigos Respublikinė Šiaulių ligoninė generaliniu direktoriumi, siekdamas turtinės naudos, ne vėliau kaip 2005 metų kovo 13 dieną  su Romualdu Juozu Jankumi susitarė, kad už kyšį neinicijuos Šiaulių apskrities viršininko administracijos su Jankaus individualia įmone pasirašytos negyvenamųjų patalpų, kurios yra Šiaulių Respublikinėje ligoninėje, sutarties nutraukimo, ir Jankaus įmonei sudarys palankias sąlygas teikti ritualines paslaugas“, – per posėdį sakė nuosprendį paskelbusi Apeliacinio teismo teisėja Regina Pocienė.

Ligoninėje sukūrė savivalės, nebaudžiamumo sistemą, menkino ligoninės autoritetą, piktnaudžiaudami tarnyba, padarė didelę neturtinę žalą Respublikinei Šiaulių ligoninei ir Lietuvos valstybei.

Pasak jos, 2005 metų kovą-spalį per kelis kartus P. Simavičius iš R. J. Jankaus priėmė per 11 tūkst. eurų kyšį.

„Priešingai, nei skunde nurodo P. Simavičius, šios pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės yra patvirtintos byloje esančiais įrodymais, jie įvertinti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų“, – sakė teisėja R. Pocienė.

Bylos duomenimis, P. Simavičius, A. Šalkauskienė ir V. Jocius susitarė jiems pavaldiems ir patikimiems darbuotojams skirti priedus prie atlyginimo ir sakyti, kad ligoninės padėtis bloga, kad dalį lėšų reikia skirti reprezentacijai, kad jie dalį priedų grąžintų.

Nuteistieji 2010–2015 metais neteisėtai rinko iš pavaldžių darbuotojų už padidintą darbo krūvį skiriamų ir jiems išmokėtų priedų dalį. Per minimą laikotarpį iš šešių darbuotojų buvo surinkta per 46,8 tūkst. eurų. Surinktus pinigus ligoninės vadovai naudojo savo poreikiams tenkinti.

„Šiais veiksmais jie pažeidė pagrindinius Valstybės tarnybos principus – nešališkai, sąžiningai ir tinkamai vadovaujantis įstatymais atlikti tarnybines pareigas, jomis nesinaudoti asmeninei naudai gauti. Ligoninėje sukūrė savivalės, nebaudžiamumo sistemą, menkino ligoninės autoritetą, piktnaudžiaudami tarnyba, padarė didelę neturtinę žalą Respublikinei Šiaulių ligoninei ir Lietuvos valstybei“, – sakė teisėja R. Pocienė.

Pasak teisėjos, šie nuteistųjų veiksmai anksčiau buvo kvalifikuoti kaip du nusikaltimai – turto pasisavinimas ir piktnaudžiavimas. Apeliacinis teismas nusprendė, kad šie veiksmai turi būti kvalifikuojami tik kaip piktnaudžiavimas.

Apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą dėl 2021 metų sausio Šiaulių apygardos teismo paskelbto nuosprendžio, buvo paskyręs ekonominę ekspertizę, apklausė liudytojus.

Apeliacinio teismo verdiktas įsiteisėjo iškart, tačiau jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Ši byla buvo atskirta iš 2015 metais STT pradėto didelės apimties korupcijos, lėšų pasisavinimo Šiaulių ligoninėje tyrimo.

Tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga iš Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pareigų P. Simavičių atleido 2018 metų kovo 1 dieną, iki tol nuo tyrimo pradžios P. Simavičius buvo nuo jų nušalintas.

Apie šį sprendimą sekmadienį informavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Vadovą ketinu nušalinti todėl, kad Pokyčių grupė, įvertinusi visą informaciją, kurią turėjo iš Valstybinės darbo inspekcijos, iš viešų pranešimų ir būtent jau vertinant Generalinės prokuratūros pateiktą informaciją, vertinant visą visumą, šiuo pagrindu laikinai nušalinsiu, kol vyks tyrimas“, – sekmadienį sakė A. Dulkys.

Anot jo, ministerija yra gavusi „ Generalinės prokuratūros informaciją ir pavedimą ištirti pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą“.

„Tai yra pranešimas apie Šiaulių ligoninėje buvusį psichologinį smurtą, neteisėtus neetiškus veiksmus ir jų pagrindu svarstau šiuo metu ir ruošiamės pirmadieni sudaryti tyrimo komisiją galimiems darbo pažeidimams nustatyti“, – sakė A. Dulkys.

Ministras BNS patikslino, kad ikiteisminį tyrimą dėl Šiaulių ligoninės medikės mirties aplinkybių atliekanti Generalinė prokuratūra yra suteikusi pranešėjo statusą liudijančiam asmeniui. Ministerijai teisėsauga perdavė informaciją atlikti tarnybiniam tyrimui.

Šis tyrimas bus atliekamas jau vykstant kitam SAM inicijuotam tyrimui, kurį atlieka ministerijos sudaryta Pokyčių darbo grupė

.Ministras teigė, kad jo teisinėje galioje įmanomas tik ligoninės vadovo nušalinimas. Klausiamas, ar gali būti nušalinta daugiau Šiaulių ligoninės vadovybės darbuotojų, ministras užsiminė, jog tokius sprendimus gali priimti paskirtas laikinasis ligoninės vadovas.

„Svarstome ir dėl įpareigojimo, ir dėmesio atkreipimo laikinojo vadovo, kad atitinkamai pagal turimą informaciją turėtų vertinti ir kitus žmones organizacijoje, bet kadangi negaliu atskleisti informacijos pagal pranešėjų konfidencialumo reikalavimus, tikimės, kad tie veiksmai bus atlikti jau laikino vadovo organizacijos viduje“, – sakė A. Dulkys. 

Apie tai ministras informavo ir sekmadienį prie ministerijos į piketą dėl mobingo susirinkusius medikus.

Pasigenda ryžtingų SAM veiksmų

Sekmadienį sostinėje susirinkę apie šimtas medikų ragino ministrą ir jo vadovaujamą ministeriją imtis ryžtingesnių veiksmų tiriant ir Šiaulių ligoninėje įtariamus mobingo – darbuotojų sistemingo engimo atvejus, taip pat ir sprendžiant sistemines, teisines su mobingu medicinos srityje susijusias problemas.

„Turi būti tyrimas, bet Vakarų valstybėse, aš manau, jau nebebūtų pareigose tų žmonių po to, kas buvo pranešta. Ne yra paliekama galimybė sutvarkyti visus dokumentus, užglaistyti viską“, – kreipdamasi į ministrą sekmadienį sakė akcijos organizatorė Kauno miesto poliklinikos medikė Eglė Navickienė.

Akcijos dalyviai teigė šiuo metu gaunantys informacijos iš Šiaulių ligoninėje dirbančių medikų, kad kai kurie šios įstaigos vadovai bando daryti spaudimą darbuotojams ir įtaką tyrimui.

„Tie patys vadovai kviečia dabar darbuotojus, įtikinėja įvairiausiais būdais juos nekalbėti, dėl to, kad gali galbūt įvykt įvairūs pokyčiai įstaigoje, gali pablogėti darbo sąlygos“, – BNS sakė akcijoje dalyvavusi Seimo konservatorių frakcijos narė Jurgita Sėjonienė.

Anot jos, sveikatos apsaugos ministerijos sprendimai dėl Šiaulių ligoninės vadovybės nušalinimu ir vėluojantys, tai gali turėti reikšmingos neigiamos įtakos ir tyrimo objektyvumui. Akcijos dalyviai taip pat pabrėžė, jog stebėdami ministerijos pasyvią poziciją ir neryžtingus veiksmus, liudyti tyrėjams galintys Šiaulių medikai tą daryti atsisako, nes nejaučia palaikymo ir nesitiki pokyčių.

„Negalime atsakyti mobingu į mobingą“, – klausiamas, kodėl sprendimų dėl vadovybės nušalinimo nebuvo priimta anksčiau, susirinkusiems medikams sakė A. Dulkys.

Jis teigė pasigendąs aiškesnio ir nuoseklaus, vieningo mobingo apibrėžimo teisės aktuose. Taip pat tikino, jog priimti teisinius sprendimus remiantis vien anoniminiais pranešimais sudėtinga, tad dar kartą ragino apie darbe patiriamo tyčinio engimo, spaudimo atvejus išdrįsti kalbėti visus medicinos darbuotojus.

Akcijos dalyviai ragino priimti Darbo kodekso pataisas, teisės aktuose numatyti ne tik aiškias mobingo sąvokas, apibrėžimus, bet ir konkrečius veiksmus bei atsakomybę už tai.

Teisėsauga šiuo metu aiškinasi prieš kelias savaites nusižudžiusios Respublikinėje Šiaulių ligoninėse dirbusios jaunos medikės mirties aplinkybes. Anot žiniasklaidos, nelaimė galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje.

Gydymo įstaigos atstovai teigė, kad Anesteziologijos ir intensyvios terapijos centre nuo 2014 metų rugpjūčio dirbusi anesteziologė-reanimatologė buvo atleista iš darbo dėl šiurkštaus pažeidimo gegužės 6 dieną.