Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, populiariausia profilaktinė vaikų dantų apsaugos priemonė nuo ėduonies – dantų dengimas silantais. Bendrosios praktikos gydytoja odontologė Vita Lozinovienė pasakoja, ką turime žinoti, siekiant užtikrinti maksimalų šios priemonės efektyvumą.

Naujai išdygę dantys – pažeidžiamiausi

V. Lozinovienė pasakoja, kad jau išdygusių nuolatinių krūminių dantų dengimo silantais procedūros metu skysta plombine medžiaga užpildomos dantų vagelės, siekiant apsaugoti, kad į jas nepatektų bakterijos, sukeliančios ėduonį. „Krūminių dantų dengimas silantais užtrunka vos kelioliką minučių, ši procedūra neskausminga ir nesukelianti diskomforto vaikui“, – teigia gydytoja.

„Atkreipiu dėmesį, kad dengimas silantais bus efektyvus tik tada, jei nuolatiniai krūminiai dantys nėra sugedę. Jei pastebimas pradinis dantų emalio pažeidimas – dantų dengimo silantais procedūra gali pridaryti daugiau žalos, nei būti naudinga, nes dantukas toliau ges ir po silantu“, – pabrėžia specialistė.

Anot V. Lozinovienės, dantų silantavimo procedūrą efektyviausia atlikti vos išdygus nuolatiniams krūminiams dantims, kai vaikui 6-14 metų. Naujai išdygusių dantų emalis būna porėtas, nepilnai susiformavęs, todėl pirmuosius dvejus metus dantys yra itin lengvai pažeidžiami karieso, rašoma pranešime spaudai.

Pirmojo vizito atidėlioti nereikėtų

Gydytoja pabrėžia, kad net ir tinkamai padengus nuolatinius krūminius dantis silantais, tačiau nesirūpinant vaiko burnos higiena, kariesas gali atsirasti šalia silanto. „Todėl klaidinga manyti, kad dantis padengus silantine medžiaga galima apleisti burnos higieną ir piktnaudžiauti netinkamu maistu ar nebesilankyti pas odontologą“, – teigia specialistė.

Jei pastebimas pradinis dantų emalio pažeidimas – dantų dengimo silantais procedūra gali pridaryti daugiau žalos, nei būti naudinga, nes dantukas toliau ges ir po silantu.

V. Lozinovienės teigimu, taip pat populiaru galvoti, kad vaiko pieninių dantukų gydyti nereikia – tai visiška netiesa, nes pieninio danties ėduonis gali tapti ne tik skausmo ir tinimo priežastimi, bet viršūniniai pūliniai, susidarantys ant pieninio danties šaknų, gali pažeisti nuolatinio danties užuomazgą.

„Jokiu būdu nereikia laukti, kad apsilankymo pas odontologą priežastis būtų pirmos skylutės ar dantų skausmas. Kuo anksčiau nuvesite vaiką pas odontologą, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų atžala turės gerus valymo įpročius ir sveikesnius dantis visą gyvenimą“, – skatina gydytoja.

Vaiko burnos higiena ir sveikata – tėvelių rūpestis?

Specialistė teigia, jog tinkama vaikų burnos higiena ir sveikata tėveliai turėtų rūpintis iki, tol kol vaikas pats sugebės parašyti pirmąjį žodį, vidutiniškai iki 7-8 metų amžiaus. „Iki mokyklinio amžiaus, siekiant užtikrinti tinkamą burnos higieną, vaikams dantis valyti turėtų tėveliai“, – priduria klinikos „Grožio chirurgija“ specialistė V. Lozinovienė.

„Vaikų mitybos įpročiai taip pat susiformuoja anksti. Dantų sveikatai didžiausią pavojų kelia saldus, lipnus, krakmolingas ir rūgštus maistas, tad šias savybes turinčių produktų kiekius reikėtų atidžiai riboti – tai lems geresnę dantų sveikatą vėliau“, – teigia odontologė.

V. Lozinovienė atkreipia dėmesį, jog laiku atlikta vaikų nuolatinių krūminių dantų padengimo silantais procedūra, net ir praėjus 8 metams, ėduonies atsiradimo galimybę sumažina 80-90 proc. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, beveik 70 proc. 7-8 metų vaikų dantys jau yra pažeisti ėduonies, tad tik laiku ir kokybiškai atlikta silantavimo procedūra bei kruopšti burnos higienos priežiūra gali pakeisti šią kraupią statistiką.