Pastaraisiais metais atsisakyta buvusios praktikos, kai vilkų apskaita vykdyta tik žiemą, skaičiuojant šių gyvūnų pėdsakus sniege. Dabar, pasak urėdijos, tai daroma ištisus metus: vilkų pėdsakai skaičiuojami profesionaliuose medžioklės plotuose, taip pat pasitelkiant fotokameras.

„Apskaitos pagal galiojančią tvarką dabar negalime vykdyti, nes nėra sniego. Labai tikimės, kad vasarį bus tam tinkamos sąlygos ir galėsime tą padaryti“, – komentare BNS sakė urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistas Aleksas Žebrauskas.

Šią savaitę anksčiau nei įprastai paskelbta ir vilkų medžioklės sezono pabaiga, nes išnaudota visa maksimali jų medžioklės kvota, t. y. 120 vilkų. Įprastai medžioklės sezonas trukdavo nuo spalio vidurio iki balandžio pradžios.

Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius BNS sakė, kad jau antrus metus Aplinkos ministerija nebeinicijuoja vilkų apskaitos – ji buvo rengiama kasmet, iškritus sniegui, tačiau pastaruoju metu to neleistų ir meteorologinės sąlygos.

Jis taip pat pripažįsta, kad vienas iš naudojamų duomenų rinkimo būdų pastarosiomis žiemomis yra sunkiai įgyvendinamas.

„Į tai įtraukiami labiau medžiotojai, jie turi praeiti tam tikrą maršrutą, užfiksuoti pėdsakus. Bet, matyt, to kol aks nepavyks, nes nėra sniego. Bet jei duomenys renkami sąžiningai, nuolatos, duomenų rinkimas visus metus leidžia aiškiau suvokti, ar ten gyvena vilkai, kaip vyksta pokyčiai. Mes šį metodą palaikėme, nes jis yra geresnis“, – sakė A. Laurinavičius.

Duomenis gali siųsti visi piliečiai, ekspertai. VDU Žemės ūkio akademijos specialistai  vertina duomenų patikimumą, analizuoja pasikartojimus ir sprendžia, ar galima konstatuoti, kad toje vietoje gyvena vilkų šeima.

Anot A. Laurinavičiaus, jei gaunama patikimų duomenų, kad viename areale yra mažiausiai keturi vilkai, jie pripažįstami, kaip šeima.

Prieš medžioklės sezoną skelbtais Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje buvo užfiksuotos 37 vilkų šeimos. Įvertinant ir vienišus vilkus, skaičiuojama, kad vienos šeimos individų vidurkis yra aštuoni vilkai, tad šalyje galėtų būti iki 300 šių gyvūnų.

A. Laurinavičius teigia, kad jo vadovaujama organizacija iš esmės nepritaria vilkų medžioklei, bet palaikė kompromisinį variantą derantis dėl Vilkų apsaugos plano, jog kasmet, atsižvelgiant į situaciją, kasmet būtų leidžiama sumedžioti „nuo nulio iki 120 vilkų“.

„Pasirinkta maksimali kvota. Greičiausiai dėl to, kad dar nėra pakankamo sugyvenimo: žmonės patiria žalą, jie negali jaustis saugūs, vilkas kol kas nėra priimtina rūšis“, – pripažįsta A. Laurinavičius.

Vilkų medžioklės šalininkai pabrėžia šių gyvūnų daromą žalą ūkininkams dėl pjaunamų gyvulių, tačiau A. Laurinavičius pažymi, jog ši problema kyla iš esmės dėl medžioklės metu išardytų vilkų šeimų, ypač kai be motinos paliekami maži jaunikliai. Anot specialisto, jaunikliai tokiu atveju pjauna naminius gyvulius.

Ministerija pabrėžia, kad vilkai ekosistemose atlieka labai svarbų vaidmenį: naikindami lapes, mangutus ir kitus smulkesnius plėšrūnus, jie padeda išsaugoti nykstančias, ant žemės perinčių paukščių rūšis – kurtinius, tetervinus, jerubes.

Šilta šių metų žiema gali iškrėsti išdaigų klaipėdiečių sodams ir gėlynams. Prieš pat Kalėdas brinkstančiais pumpurais apsipylė magnolijos, serbentai. Rododendrai, atrodo, tuojau irgi pražys.

O štai miškuose pasirodė pirmieji žibuoklių žiedai. Po mėlynai nuspalvintas miško paklotes braido ne tik Kretingos, bet ir Šiaulių, Ignalinos rajonų gyventojai.

"Ši žiema labai šilta. Stebėdami fenologinius procesus, matome, kad tam tikri dalykai gamtoje yra pasislinkę. Žiema prasideda sausį. O balandį vis dar turime žiemą. Maždaug per dešimtmetį visi šie procesai tapo labai aiškūs ir ryškūs. Baltasis sezonas vietoj gruodžio prasideda sausį", – tikino Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė.

Jei netinkamu metu žiedai pražysta, veikiausiai jie pavasarį bus labai silpni ar net gali žūti.

Šių metų šilta kalendorinė žiemos pradžia gali turėti pražūtingų pasekmių.

"Augalų pasaulyje žiema skirta poilsiui. Atšalus orams augalai turi ruoštis žiemai, o ne žydėjimui. Atšilus orams augalai vėl prabunda ir pradeda vegetaciją. Jei netinkamu metu žiedai pražysta, veikiausiai jie pavasarį bus labai silpni ar net gali žūti", – tikino specialistė.

Soduose ir daržuose staiga pradėję krauti pumpurus serbentai ir šilauogės gali kitais metais neturėti tinkamo derliaus.

Pajūryje kai kur smulkius žiedelius parodė erikinių šeimos augalai – daugiamečiai, visžaliai krūmeliai, krūmokšniai arba daugiamečiai žoliniai augalai.

(Olesios Ulkinos nuotr.)

"Erikinių šeimos augalai yra šiek tiek atsparesni. Net ir pražydę, jie dar gali visai neblogai žydėti pavasarį. O žibuoklės, ramunės ar kiaulpienės, išsiskleidusios žiemą, pavasarį gali žūti. Viskas priklausys nuo to, ar bus sniego. Jei sausis ir vasaris bus šalti, tačiau be sniego, galime tikėtis liūdnų padarinių. Tokių augalų šaknys tampa silpnos, jie išeikvoja maisto medžiagas", – pasakojo A.Klimienė.

Klaipėdos universiteto Botanikos sode pumpurus krauna ne tik magnolijos. Žydėjimui pasiruošę ir lazdynai.

"Botanikos sode neseniai žiedais nustebino aguonos. Žydinčios žibutės jau ne naujiena, tačiau aguonos tokiu laiku tikrai neturėtų žydėti", – pastebėjo A. Klimienė.

Klaipėdos universiteto Botanikos sode pražydo astrinių šeimos augalas bobramunis, flioksas, medetkos, Bodnantenso putinas.

„Šiemet kyla klausimas, kaip bus su gervėmis, todėl kad įprastai gervės išskrenda spalio mėnesio viduryje, kartais pabaigoje. Tačiau šiomis dienomis dar girdime pavienes gerves, kurios būna laukuose ir miško pakraščiuose. Tie paukščiai, atrodytų, niekada Lietuvoje nežiemojo ir šie metai yra pirmieji“, – stebisi A. Pranaitis. Pasak pašnekovo, žiemoti, ko gero, liks ir didieji baltieji garniai.

Atėjus šalčiams Žuvinto biosferos rezervato direktorius ragina lesinti smulkiuosius paukščius: žvirblius, zyles, geltonąsias startas. Tačiau, ar reikėtų lesinti didžiuosius vandens paukščius, jis teigia abejojantis.

„Pagalbos gali prireikti nebent nesveikiems paukščiams. Jei gulbės sveikos, tai užsitęsus šalčiams, jos išskris“, – sako A. Pranaitis.

Išsamiau – įraše.

Sėklomis prekiaujantys verslininkai sako, kad tokių metų, kaip šie dar nebuvo –  žmonės perka viską ir daug. Spėjama, kad ankstesnę prekybą daržovių ir gėlių sėklomis paskatino šilta žiema.

Dažnai nuo vasario vidurio į specializuotas sėklų parduotuves skubantys daržininkai, šiemet jų duris pradėjo varstyti jau vasario pirmomis dienomis, o kai kurie ir sausio pabaigoje. Sėklų pakelių nuperkama penktadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

„Tas pirkimas šiemet toks įdomus, nebuvo tokių bangų. Tiesiog eina ištisai ir pastoviai. Sakyčiau, gal net pirmi tokie metai. Tai mes bandome daryti tokį spėjimą – kadangi žiemos kaip ir nėra, ji pas mus kaip pavasaris, tai tiesiog ir parduotuvėje jaučiasi, kad yra grynas pavasaris. Ir sėklų kiekiai, užsakymai (tą rodo) – tiesiog viską perka – ir daržoves ir gėles“, – pasakojo „Žemaitijos sėklos“ pardavėja Dalia Mačiuitienė.

Šiuo metu šluojamos paprikų, pomidorų, salotų, agurkų, krapų, ridikėlių sėklos. Kai kurie, ypač Žemaitijoje, kur šiltesni orai, jau yra sudaiginę ne vieną daržo kultūrą. Dažnas pirkėjas esą atsižvelgia į vadinamąjį mėnulio kalendorių.

„Kai mėnulis pilnėja, aktyvesnė yra viršutinė augalų dalis, nes teka augalo syvai antžeminėje augalo dalyje. O per jaunatį visos augalo gyvybinės jėgos yra požeminėje dalyje. Atitinkamai atkreipia dėmesį sėdami“, – paaiškino Klaipėdos „Žaliojo centro“ direktorė Kristina Eitavičienė.

Pastebima, kad populiarėja sėjimas rudenį, tačiau sėklų prekyba rudenį pavasarinės nepranoksta.

Sėklų kainos, pasak kai kurių prekybininkų, nekito. Kiti pripažįsta, kad dalis jų brango, nes jų kaina pakilo kilmės šalyje. Kai kurios sėklos ir atpigo. Pakelių kainos svyruoja nuo 40 centų iki keturių eurų. Brangiau tenka mokėti už kokybiškas sėklas. Vienoje sėklų parduotuvėje Plungėje jų parduodama iki 70 proc.

Prekybininkai sako, kad pasitaiko pirkėjų, vis dar ieškančių lietuviškų sėklų, tačiau jų prekyboje jau senokai nebėra. Lietuviškas sėklas išstūmė atvežtinės iš Nyderlandų, Vokietijos, Anglijos, Italijos, Lenkijos ar Čekijos. Kai kurie verslininkai importuotas sėklas tiesiog perpila į lietuviškas pakuotes. Nemažai pirkėjų esą nebijo naujovių ir kasmet išmėgina naujų augalų rūšių.

Šios savaitės viduryje įpusės ruduo. Gyvensime laukdami būsimos žiemos, kurios ženklus jau rodo ir spalis. Pagal senolių pastebėjimus,  griaustinis spalį pranašauja šiltą žiemą, bet nederlingus metus.

Meteorologų duomenimis, žemiausia oro temperatūra spalio mėnesį – 19,5 laipsnio žemiau nulio – buvo užfiksuota 1956 m. spalio 31 d. Varėnoje. Aukščiausia – 26 laipsniai šilumos buvo 1985-aisiais spalio 5 d. Kybartuose.

Šilti spalio mėnesiai buvo 1926, 1942, 1966 m., o šalti – 1956, 1973, 1979, 1988, 1993 m.

Šlapi spalio mėnesiai, kai kritulių per mėnesį iškrisdavo dvigubai ir net daugiau nei įprasta, buvo 1974, 1980, 1997 m.

Senoliai pagal kai kuriuos gamtoje pastebėtus ženklus spalio mėnesį spėdavo, koks oras laukia žiemą. Sakydavo, jei spalį ima snigti ir yra šalta – sausis bus gražus, jei spalis miglotas – žiemą gausiai snigs.

Jei daug riešutų ir mažai grybų – bus gili ir rūsti žiema. Klevai auksu pasidabino – už mėnesio lauk darganų ir šalčių. Jei rudens lapai ant medžių užšąla – bus blogi metai. Prieš šlapią žiemą skruzdėlynai smailūs, o prieš šaltą – platūs. Jei žvirbliai spiečiasi aplink namus, oras atšals. Samanos žaliuoja – laukite šlapdribos.

Įdomu tai, kad sekmadienio rytą žaibavo ir griaudėjo visoje Vakarų Lietuvos pakrantėje, o griaustinis spalį, anot senolių pastebėjimų, pranašauja šiltą žiemą, bet, deja, nederlingus metus.

Šiemet, kaip reta, miškininkai laukia tikros žiemos. Dėl šiltų orų sudėtinga įvažiuoti į kirtavietes ir išvežti medieną, ypač problemų kyla Žemaitijos ir Vidurio Lietuvos urėdijoms, kur sunkesnės ir drėgnesnės žemės.

„Medieną vežame medienvežiais, kurie sveria iki 40 tonų. Išvežant iš kirtaviečių technika klimpsta, sąlygos dirbti sudėtingėja. Šiemet neįprasta žiema, todėl prognozuojame, kad apie 20–30 proc. medienos galime įmonėms nepatiekti. Tai vyksta ne dėl mūsų kaltės, o dėl gamtinių sąlygų“, – apgailestauja Šiaulių miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius Romualdas Zebčiukas.

„Miškininkai prašo ir pramonės supratimo, nes prekyba mediena yra sulėtėjusi 10–15 proc. Darome viską, kad aprūpintume žaliava. Iki balandžio–gegužės mėnesio savo sutartinius įsipareigojimus įvykdysim“, – žada generalinio urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga.

Urėdijos pernai 20 mln. litų skyrė keliams remontuoti, šiemet, nesant pašalo, jiems tvarkyti prireiks dar daugiau lėšų. Miškininkai sako, kad gali atlikti tik kosmetinį remontą, o kapitaliniam reikia didesnių pajėgų.

„Žmonės rašo, skundžiasi, kad miškininkai gadina kelius, išveždami medieną. Valstybinių miškų – 50 proc., o kiti – privatūs, ir  privatininkai veža medieną, o visa bėda – miškų urėdijoms“, – kalba Vilniaus miškų urėdas Artūras Nanartavičius.

Dar vienas rūpestis dėl šiltos žiemos – nuogąstaujama, kad šiemet padaugės miškų kenkėjų ir ligų. Tad teks daugiau lėšų skirti sanitarinei miškų priežiūrai.

Dėl šiltos žiemos kelininkai išbarstė tik ketvirtadalį planuoto druskos kiekio ir sutaupė apie 5 mln. litų.

„Paprastai per sezoną mes panaudojam apie 80–85 tūkst. tonų druskos keliams prižiūrėti žiemą. Sezono pradžioje sandėliuose buvome paruošę apie 45 tūkst. tonų ir iki šiol panaudojome tik ketvirtį. Kas sutaupyta, neprapuls. Dar, aišku, žiema nesibaigė, visko gali būti“, – sako Automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Juozas Gedvilas.

Jo teigimu, kelininkai budi ir perspėja vairuotojus būti budrius, nes tokiu oru, kai temperatūra svyruoja apie nulį, kai kuriose vietose gali susidaryti šarma ir plikledis.

„Darbuotojai budi, laukia, kaip ir priešgaisrinėje apsaugoje. Yra poreikis – važiuojam dirbti, nėra poreikio – budim. Toks oras, kai temperatūra ryte svyruoja apie nulį ar yra vienas kitas laipsnis į vieną ar kitą pusę, irgi nėra labai dėkingas kelininkams, kadangi yra didelė šarmos ar plikledžio tikimybė, ir reikia būti atsargiems tiek vairuotojams, tiek ir mums“, – tvirtina J. Gedvilas.