Tokiam siūlymui anksčiau pritarė Vyriausybė.

Projekto aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad Rusijos karinei agresijai Ukrainoje tęsiantis trečius metus, ją lydi nuolatinė šios šalies valdžios inspiruota ir palaikoma intensyvi dezinformacijos kampanija visoje Europos Sąjungoje. Dėl to ribojamųjų priemonių imtasi visoje Bendrijoje.

Pagal projektą, siūlomą šį draudimą taikyti, kol Rusija ir Baltarusija Nacionalinio saugumo strategijoje bus nurodytos kaip keliančios pavojų ir grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

„Lietuvai, turinčiai išorinę sieną su Rusija ir Baltarusija, itin svarbu efektyviai apsaugoti jos visuomenę ir informacinę erdvę nuo paminėtų informacinių grėsmių“, – akcentuojama aiškinamajame rašte.

Dabar galiojantis rusiškų ir baltarusiškų programų retransliavimo draudimas baigs galioti šių metų spalio 1 dieną.

Įstatyme taip pat numatyta išimtis, kad minėtos programos gali būti retransliuojamos ar platinamos, kai tai daroma iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių arba kai Lietuvos radijo ir televizijos komisija suteikia tam leidimą.

„Parengtas Kultūros politikos pagrindų įstatymas – vienas svarbiausių šios kadencijos darbų, – sako kultūros ministras Simonas Kairys. – Iki šiol galiojusiam teisiniam reguliavimui trūko nuoseklumo, sistemiškumo, įtvirtintų esminių sąvokų ir veikimo taisyklių.“

Kaip nurodo Kultūros ministerija, projektas apibrėžia kultūros politikos tikslą ir nustato bendruosius jos principus, trečiadienį pranešė ministerija.

Siūloma numatyti 11 kultūros formavimo ir įgyvendinimo principų: humanizmo, horizontalumo, kultūros prieinamumo, kūrybos ir saviraiškos laisvės, „rankos atstumo“, tarptautiškumo, nuolatinės stebėsenos, pariteto, tiesioginio dalyvavimo, tvarumo ir unikalumo.

Ypatinga svarba teikiama horizontalumo principui, siekiant paskatinti tarpsektorinį, tarpsritinį bendradarbiavimą, stiprinti kultūros politikos ryšius su kitomis viešosios politikos sritimis: aplinkos, ekonomikos bei inovacijų, finansų, krašto apsaugos, regionų plėtros, socialinės apsaugos, susisiekimo, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, teisingumo, užsienio politikos ir kitomis.

Įstatymu siūloma aiškiai apibrėžti ir įtvirtinti esmines kultūros srities sąvokas, tokias kaip kultūra, kultūrinės ir kūrybinės kompetencijos, kultūros įstaiga, kultūros paveldas, kultūros dalyvis.

Taip pat įstatymo projekte aiškiai nustatoma pagrindinių kultūros politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų kompetencija, kultūros dalyvių sistema, santykis tarp valstybės ir savivaldybių institucijų įgyvendinant kultūros politiką, kultūros dalyvių kompetencijų tobulinimas.

Ministerija viliasi, kad įsigaliojus įstatymui, teigiamą poveikį turėtų pajusti įvairios tikslinės grupės.

Meno kūrėjams ir kitiems kultūros srities dalyviams bus sudarytos geresnės prielaidos kultūros paslaugas ar jų tinklą tvariai plėtoti regionuose, didinti kultūros paslaugų prieinamumą. Nevyriausybinėms organizacijoms bus sudarytos palankesnės veiklos sąlygos, didesnės galimybės bendradarbiauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, veikti regionuose, tiesiogiai prisidėti prie kultūros politikos įgyvendinimo.

Savivaldybių institucijoms bus aiškiau apibrėžta skirtis tarp valstybės formuojamos politikos ir savivaldybių savarankiškosios funkcijos, nustatant aiškų lūkestį, kad savivaldybės veiktų aktyviai pasirinkdamos joms tinkamiausią būdą ir formas, o prireikus kultūros sklaidai ir veiklai pasitelktų nevyriausybines organizacijas.

Įstatymu taip pat siūloma įtvirtinti pareigą, kad už kultūros politiką atsakingos valstybės ir savivaldybių institucijos –pasitelkdamos kultūros dalyvius: kultūros institucijas, meno kūrėjus bei kitus kultūros paslaugų teikėjus ir aktyviai kultūrą kuriančius ar joje dalyvaujančius asmenis – užtikrintų tolygų kultūros paslaugų teikimą visoje šalies teritorijoje, sudarytų sąlygas visoms visuomenės grupėms pažinti ir dalyvauti kuriant kultūros įvairovę, skatintų įgyti ir tobulinti kultūrines ir kūrybines kompetencijas.

Kultūros paslaugų prieinamumas ir pasiekiamumas gyventojams turėtų tapti geresnis.

Dabar Kultūros ministerijos parengtas įstatymo projektas bus teikiamas Seimui. Iki šiol Lietuvoje Kultūros pagrindų įstatymo nebuvo.

Dalyvių – ištisas miestas

„Tai bus įvykis, nutikęs mums vieną kartą gyvenime, – vakar per spaudos konferenciją Vilniuje, Vingio parke, sakė kultūros ministras Simonas Kairys, kviesdamas jau dabar gyventi Dainų šventės laukimu. – Visi kiti praktiniai dalykai juda – Nacionalinis kultūros centras su Vilniaus miesto savivaldybe sprendžia visus ūkinius, praktinius klausimus, palikite tai organizatoriams. Tai turėtų būti nebeįdomu, susitelkime mąstymą į šventės laukimą.“

S. Kairys pabrėžė, kad Dainų šventė neturi nei pradžios, nei pabaigos, tai yra nuolatinis procesas, vykstantis visoje šalyje ir už jos ribų.

„Prisiminkime, kad tai pirmiausia yra tradicija, procesas, kelerių metų augimas. Iki to augimo turėjome ir COVID-19, ir pandemiją, kurie paveikė visus tuos procesus, bet matome, kad dalyvių skaičius yra praktiškai Marijampolės miesto dydžio“, – kalbėjo jis.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas jubiliejinę šventę vadino reikšmingiausiu metų renginiu. Jo duomenimis, sostinėje planuojama priimti apie 37 tūkst. šventės dalyvių. Anot Dainų šventės direktoriaus Sauliaus Liausos, tai – rekordinis pastarųjų kelių dešimtmečių skaičius.

„Nemenkas iššūkis, bet po NATO viršūnių susitikimo sakėme, kad galime padaryti viską, Dainų šventė – ne problema, olimpines žaidynes galime suorganizuoti. Tai malonūs rūpesčiai, kuriais miestas tikrai pasirūpins. Stengsimės, kad visi dalyviai būtų jaukiai priimti“, – teigė V. Benkunskas.

Viktorija Streiča / Asmeninio archyvo nuotr.

Dalis renginių – mokami

Dainų šventei kosmetiškai atnaujinta Vingio parko estrada, beveik 19 tūkst. dalyvių bus apgyvendinti sostinės švietimo įstaigose, nemokamai keliaus viešuoju miesto transportu.

S. Liausa tvirtino, kad šimtmečio Dainų šventę norisi atšvęsti taip, kad „pajaustume, kas per valstybė esame, kokia mūsų kultūra, koks kiekvieno santykis su kultūra“.

Jo teigimu, viena iš renginio naujovių bus jungtinis vaikų choras. „Pakvietėme šventėje dalyvauti vaikus, kurie neturi savo mokykloje ar miestelyje choro ar kitokio kolektyvo, ir įsivaizduokite, atsiliepė 800 vaikų, kurie repetuoja, kartą per mėnesį atvažiuoja į Vilnių [...]“, – pasakojo direktorius.

Pasak jo, šiųmetėje Dainų šventėje dalyvaus ir gerokai daugiau pasaulio lietuvių: paprastai jų būdavo 1,6 tūkst., dabar laukiama per 2 tūkst. iš 21 valstybės.

Suplanuota 14 didelių renginių, iš jų dešimt bus nemokami. S. Liausos teigimu, bilietai į šventės koncertus ir pasirodymus jau beveik išpirkti. Anot jo, žiūrovus planuojama papildomai pakviesti į generalinę repeticiją Kalnų parke Vilniuje – galutinis sprendimas bus paskelbtas gegužės pradžioje.

Pasak renginio organizatorių, šventei skiriama 5 mln. eurų valstybės lėšų, dar mažiausiai 0,65 mln. eurų skirs Vilniaus miestas. Dalyvių atvykimu į Vilnių iš finansinės pusės kiekviena savivaldybė rūpinsis pati. Tačiau sostinėje jie bus apgyvendinti švietimo įstaigose, Dainų šventės savaitę jiems numatytas nemokamas viešasis transportas.

Šalies savivaldybėms siūloma centrinėse miestų aikštėse įrengti ekranus, per kuriuos būtų transliuojami šimtmečio Dainų šventės renginiai, drauge juos stebėti ir pajusti bendrystę.

Prieš metus tai atrodė truputį utopiška idėja. Rangovai maldavo, kad perkeltume Dainų šventę į vasaros pabaigą, į ką mes kategoriškai atsakėme: ne.

Pradžia – Kaune

Pirmasis Dainų šventės renginys, kaip ir prieš 100 metų, šiemet vyks Kaune. Birželio 29 d. Kauno Dainų slėnyje numatyta jubiliejinė Dainų diena „Miškais kalnai žaliuoja“. Joje laukiama apie 4 tūkst. dalyvių, 80 kolektyvų, atvyks svečių iš Latvijos ir Estijos.

Dainų dienos Kaune režisierė Viktorija Sreiča teigė, kad rengiant šimtmečio šventę nereikia lygintis nei su latviais, nei estais.

„Vienintelis pavyzdys, kurį galime paimti iš latvių, tai laukti Dainų šventės kaip Kalėdų. Labai svarbu, kokį jausmą žmonės atneš čia ir su kokiu jausmu dalyvaus“, – tvirtino ji.

Vienu svarbiausių šio renginio akcentų ji vadino rekonstruotą Dainų slėnį. „Šiandien turbūt galime pasakyti, kad Kauno dainų šventė Dainų slėnyje įvyks. Prieš metus tai atrodė truputį utopiška idėja. Rangovai maldavo, kad perkeltume Dainų šventę į vasaros pabaigą, o mes kategoriškai atsakėme: ne“, – teigė ji.

Savaitės maratonas

Jau kitą dieną, birželio 30-ąją, šventė persikels į sostinę. Rotušės aikštėje Vilniuje suplanuota pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Sujunkime Lietuvą“, liepos 1 d. Katedros aikštėje vyks vaikų tradicinių amatų miestelio atidarymas ir liaudies meno parodos „Iš šerdies“ atidarymas Gedimino kalno papėdėje.

Liepos 2 d. Šv. Jonų bažnyčioje numatytas kanklių koncertas „Skambėkite, kanklės“, liepos 3 d. Valdovų rūmuose Teatro diena „Esaties laiptais“, o Kalnų parko estradoje – Ansamblių vakaras. Liepos 4-ąją Nacionalinėje filharmonijoje vyks vokalinių ansamblių koncertas „Žeme, kas tu esi?“ ir pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas „Vario audra“. Liepos 5 d. Lietuvos futbolo federacijos stadione vyks Šokių diena „Amžių tiltais“.

Paskutinę šventės dieną, liepos 6-ąją, suplanuotos šventės dalyvių eitynės iš Katedros aikštės į Vingio parką – ten vyks Dainų diena „Kad giria žaliuotų“.

„Tai bus įvykis, kuris bus mums nutikęs vieną kartą per mūsų gyvenimą“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniuje, Vingio parke, sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

„Tai yra faktas, todėl labai kviečiu, kad mes jau pasinertume į Dainų šventės laukimą, pasinertume į tą nuotaiką, o visi kiti praktiniai dalykai juda – Nacionalinis kultūros centras su Vilniaus miesto savivaldybe sprendžia visus ūkinius, praktinius klausimus, palikite tai organizatoriams. Tai turėtų būti nebeįdomu, visi perjunkime mąstymą į šventės laukimą“, – teigė jis.

Dainų dienos Kaune režisierė Viktorija Sreiča teigė, kad rengiant šimtmečio šventę nereikia lygintis nei su latviais, nei estais.

„Vienintelis, kokį pavyzdį galime paimti iš latvių, tai yra laukti Dainų šventės kaip Kalėdų. Labai svarbu, kokį jausmą žmonės atneš čia ir su kokiu jausmu dalyvaus“, – tvirtino ji.

S. Kairys pabrėžė, kad Dainų šventė neturi nei pradžios, nei pabaigos, tai yra nuolatinis procesas, vykstantis visoje šalyje ir už jos ribų.

„Prisiminkime, kad tai pirmiausia yra tradicija, tai yra procesas, tai yra augimas, kelerių metų augimas. Iki to augimo turėjome ir COVID-19, ir pandemiją, kas paveikė visus tuos procesus, bet matome, kad dalyvių skaičius yra praktiškai Marijampolės miesto dydžio“, – kalbėjo jis.

Rekordinis dalyvių skaičius

Pasak Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko, šimtmečio Dainų šventė neabejotinai taps reikšmingiausiu metų renginiu.

Jo duomenimis, sostinėje planuojama priimti apie 37 tūkst. šventės dalyvių.

Dainų šventės direktorius Saulius Liausa teigė, kad tai rekordinis pastarųjų kelių dešimtmečių skaičius.

„Tai nemenkas iššūkis, bet po NATO viršūnių susitikimo sakėme, kad galime viską padaryti, Dainų šventė – ne problema, olimpines žaidynes galime suorganizuoti. Čia malonūs rūpesčiai, kuriais miestas tikrai pasirūpins ir stengsimės, kad visi dalyviai būtų jaukiai priimti“, – teigė V. Benkunskas.

Dainų šventėje dalyvaus ir gerokai daugiau pasaulio lietuvių: paprastai jų būdavo 1,6 tūkst., dabar laukiama per 2 tūkst. iš 21 valstybės.

 

Anot jo, Dainų šventei kosmetiškai atnaujinta Vingio parko estrada, beveik 19 tūkst. dalyvių bus apgyvendinti sostinės švietimo įstaigose, nemokamai keliaus viešuoju miesto transportu.

S. Liausa tvirtino, kad šimtmečio Dainų šventę norisi atšvęsti taip, kad „pajaustume, kas per valstybė esame, kokia mūsų kultūra, koks kiekvieno santykis su kultūra“.

Jo teigimu, viena iš renginio naujovių bus jungtinis vaikų choras.

„Kai pakvietėme šventėje dalyvauti tuos vaikus, kurie neturi savo mokykloje ar miestelyje choro ar kokio kolektyvo, įsivaizduokite, atsiliepė 800 vaikų, kurie repetuoja, kartą per mėnesį atvažiuoja į Vilnių (...)“, – pasakojo direktorius.

Pasak jo, šiemetinėje Dainų šventėje dalyvaus ir gerokai daugiau pasaulio lietuvių: paprastai jų būdavo 1,6 tūkst., dabar laukiama per 2 tūkst. iš 21 valstybės.

Suplanuota 14 didelių renginių, iš jų dešimt bus nemokami.

Pirmasis renginys – Kaune

S. Liausos teigimu, bilietai į šventės koncertus ir pasirodymus jau beveik išpirkti. Anot jo, žiūrovus planuojama papildomai pakviesti į generalinę repeticiją Kalnų parke Vilniuje.

Savivaldybėms siūloma centrinėse miestų aikštėse įrengti ekranus, per kuriuos būtų transliuojami šimtmečio Dainų šventės renginiai, ten juos drauge stebėti ir pajusti bendrystę.

Pirmasis Dainų šventės renginys, kaip ir prieš 100 metų, šiemet vyks Kaune. Birželio 29 dieną Kauno Dainų slėnyje numatyta jubiliejinė Dainų diena „Miškais kalnai žaliuoja“.

Joje laukiama apie 4 tūkst. dalyvių, 80 kolektyvų, atvyks svečių iš Latvijos ir Estijos.

Dainų dienos Kaune režisierė V. Sreiča sakė, kad vienas svarbiausių šio renginio akcentų – rekonstruotas Dainų slėnis.

„Šiandien turbūt galime pasakyti, kad Kauno dainų šventė Dainų slėnyje įvyks, nes prieš metus tai atrodė truputį utopiška idėja, kai rangovai maldavo, kad  perkeltume Dainų šventę į vasaros pabaigą, į ką mes kategoriškai atsakėme: ne“, – teigė ji.

Šimtmečio Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ vyks birželio 29–liepos 6 dienomis.

Birželio 30 dieną Rotušės aikštėje Vilniuje suplanuotas pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Sujunkime Lietuvą“, liepos 1 dieną Katedros aikštėje Vilniuje vyks vaikų tradicinių amatų miestelio atidarymas ir liaudies meno parodos „Iš šerdies“ atidarymas Gedimino kalno papėdėje.

Liepos 2 dieną Šv. Jonų bažnyčioje numatytas kanklių koncertas „Skambėkite, kanklės“, liepos 3 dieną – Teatro diena „Esaties laiptais“ Valdovų rūmuose ir Ansamblių vakaras Kalnų parko estradoje, liepos 4 dieną – vokalinių ansamblių koncertas „Žeme, kas tu esi?“ Nacionalinėje filharmonijoje bei pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas „Vario audra“.

Liepos 5 dieną vyks Šokių diena „Amžių tiltais“ Lietuvos futbolo federacijos stadione.

Paskutinę šventės dieną, liepos 6 dieną, suplanuotos šventės dalyvių eitynės iš Katedros aikštės į Vingio parką ir ten vyks Dainų diena „Kad giria žaliuotų“.

Šimtmečio Dainų šventei surengti šiemet valstybės biudžete numatyta 5 mln. eurų.

2006 metais Lietuvos Seimas balandžio 15-ąją įrašė į atmintinų dienų sąrašą kaip Kultūros dieną.

Tačiau, kultūros ministro Simono Kairio teigimu, artimos Kultūros dienos sąsajos su Rusija, prieštaringai vertinamu Taikos vėliavos komitetu reikalauja iš naujo įvertinti šią tradiciją ir balandžio 15-ąją švęsti Pasaulinę meno dieną.

„Rusija buvo viena pasaulinės Kultūros dienos iniciatorių, pavertusi ir šią datą savo propagandos dalimi. Tradiciškai per Kultūros dieną keliama Taikos vėliava, deja, plevėsavo ir Donecko karo zonoje, patvirtindama imperialistinius tikslus. Kraugerys dar kartą įrodė, kad jo rankose net gražūs ir taikūs dalykai tampa kruvino plano dalimi, todėl kviečiame visuomenę nuo šiol balandžio 15 dieną švęsti Pasaulinę meno dieną“, – sakė ministras.

Jis siūlo vietoj Taikos vėliavos kelti Ukrainos vėliavą. 

1452 metų balandžio 15 dieną gimė italų dailininkas, architektas, mokslininkas ir poetas Leonardo da Vinci, todėl UNESCO balandžio 15-ąją dieną yra paskelbusi Pasauline meno diena.

Festivalį atidarė nelengvas, bet būtinas filmas apie praeitį, kuri vėl aktualizuojasi dabartyje – Kanų Didžiuoju prizu ir 2 „Oskarais“ apdovanota režisieriaus Jonathano Glazerio Holokausto drama „Interesų zona“.

„Geras kinas tik į gera“, – sakė festivalio rengėjai, kino mylėtojus pakvietę festivalio atidarymo vakarą susitikti kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ ir prisiminti kino poveikį. Kai po filmo nebevaidini, kai po seanso – kaip po seanso, kai viduje sujuda, kai save įtrauki į programą arba kai atsirakini – skambant grupės „Kamanių šilelis“ kartu su gospel choru „GospelJonai“ atliekamai dainai „Aš lauksiu tavęs“ daugelis galėjo prisiminti, kaip vienas ar kitas filmas paveikė mus ir mūsų vidų.

„Sveiki sugrįžę ten, kur jausmuose kaip namuose – sveiki sugrįžę į „Kino pavasarį“, – atidarymo metu žiūrovus sveikino festivalio direktorius Algirdas Ramaška. – Matydamas tiek žmonių, mylinčių kiną, jaučiu, kad mes turime vilties. Tikiu, kad kiekvienas asmeniškai ir kartu bendrystėje galime geriau. Ir žinau, kad šiems pokyčiams į gera tikrai gali įkvėpti geras kinas, kurį žiūrėti kviečiame jau dvidešimt devintus metus“.

„Prie solidaus jubiliejaus slenksčio artėjantis „Kino pavasaris“ jau seniai įsitvirtino kaip vienas reikšmingiausių ir laukiamiausių kultūros reiškinių Lietuvoje. Festivalio žiūrovų lūkesčių kartelė pakelta aukštai, tačiau „Kino pavasaris“ ją kasmet įveikia labai lengvai, pasiūlydamas itin platų ir kokybišką repertuarą: nuo kino istorijos ištakų iki naujausių šedevrų. Be abejo, toks tariamas lengvumas yra tik iliuzija, kurią iš tiesų lemia aukščiausias festivalio komandos bei kino kūrėjų profesionalumas, atsakomybė ir meilė kinui“, – pažymėjo kultūros ministras Simonas Kairys.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas taip pat perdavė linkėjimų ir pasveikino festivalio pradžią: „Šiandien Vilniuje galime didžiuotis iš tiesų aukšta kino kultūra – sekame kino filmus iš viso pasaulio, renkamės iš plataus spektro žanrų ir temų, galų gale, esame alkani kokybės ir unikalumo. Ir už tai didele dalimi turime būti dėkingi „Kino pavasario" komandai, kuri jau 29-erius metus nuosekliai augina kino gerbėjų ratą, plečia kino ribas ir puoselėja jį ne tik kaip populiariosios, bet ir kaip aukštosios kultūros atšaką.“

Tuo tarpu Lietuvos kino centro direktorius Laimonas Ubavičius džiaugėsi, kad šiemet „Kino pavasario“ programoje bus galima išvysti daug lietuviškų filmų, apkeliavusių pasaulinius kino festivalius. „Džiugu matyti filmų temų ir žanrų įvairovę, atskleidžiančią tai, kuo šiuo metu gyvena lietuviškas kinas. Festivalio programoje itin svarbu matyti ir lietuviškos klasikos trumpametražius animacinius filmus. Džiugu, jog „Kino pavasaris“ suteikia galimybę juos atrasti naujai žiūrovų kartai“, – sakė jis.

Jau trečius metus gražia festivalio atidarymo ceremonijos dalimi tapo Vidos Ramaškienės fondo, kurio tikslas – atkreipti dėmesį į jaunųjų Lietuvos kino žmonių kūrybą – laureato paskelbimas. Trečioji fondo premija – 2000 eurų – buvo įteikta aktoriui Donatui Želviui už jo gebėjimą įsikūnyti į kitą ir priversti žiūrovą iki skausmo susitapatinti su scenoje ar ekrane gimstančiu veikėju.

Atidarymo vakarą žiūrovai, kino industrijos atstovai, ilgamečiai didieji „Kino pavasario“ partneriai „ERGO“ ir „Telia Play“, nuolat festivalį ir gerą kiną palaikantys festivalio teisininkai „Sorainen“ ir daugybė kitų ištikimų partnerių bei draugų buvo pakviesti žiūrėti britų režisieriaus Jonathano Glazerio filmą „Interesų zona“ (The Zone of Interest).

„Mūsų filmas parodo, kur veda dehumanizacija – būtent ji lėmė mūsų praeitį, lemia ir dabartį. Nesakome – „žiūrėkite, ką jie tada padarė“, sakome „žiūrėkite, kaip elgiamės dabar“, – vos prieš kelias dienas atsiimdamas „Oskarą“ pabrėžė šios sukrečiančios ir itin svarbios Holokausto dramos režisierius J. Glazeris.

29–asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ iki kovo 27 d. vyksta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir „Telia Play“ platformoje. Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, „Kūrybiška Europa“ MEDIA, festivalį remia Kauno ir Šiaulių miestų savivaldybės. Daugiau apie festivalį: https://kinopavasaris.lt/.

S. Kairys dalyvavo Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo (NALB) forume surengtose diskusijose apie kūrybinių industrijų ateitį ir žiniasklaidos vaidmenį dirbtinio intelekto plėtros kontekste.

Diskusijoje apie kūrybinių industrijų ateities iššūkius ministras akcentavo talentų auginimo šioje srityje poreikius, būtinybę kurti tvarią ekosistemą, užtikrinti sinergiją tarp skirtingų institucijų ir sektorių, nes kultūros ir kūrybinėms industrijoms augti ir tarptautiniam konkurenciniam pranašumui itin svarbus naujos kartos kūrėjų, technologijų talentų ir verslo profesionalų bendradarbiavimas.

Pasak ministerijos, forume su skirtingomis suinteresuotomis šalimis susitarta dėl kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus augimo Lietuvoje, numatant institucijų įsipareigojimus ir veiksmus šiam tikslui siekti.

Per diskusiją S. Kairys atkreipė dėmesį į dirbtinio intelekto keliamas grėsmės, jį panaudojant melagingai informacijai kurti ir platinti.

Pasak jo, dezinformacijos srautas gali gerokai padidėti, tapti sunkiau identifikuojamas. Ypač tai aktualu daugelyje šalių artėjant rinkimams.

„Tam užkardyti itin svarbūs tarptautiniai susitarimai, bendrai kuriamos technologijos, neužmirštant teisingo atlygio kūrėjams, intelektinės nuosavybės apsaugos už kūrėjų sukurtų kūrinių panaudojimą dirbtinio intelekto sistemose klausimų. Nepriklausomos, tiriamosios žiniasklaidos stiprinimas, žurnalistų apsauga, visuomenės kritinio mąstymo didinimas yra ginklai, kuriais jau dabar ir ateityje bus siekiama suvaldyti dezinformacijos grėsmes. Tinkamai sukurtomis sąlygomis žiniasklaida pati atliks tai, kam ji skirta, – saugos demokratiją“, – kalbėjo kultūros ministras.

NALB forumas rengiamas septynerius metus, jis suburia kelis šimtus verslo, politikos, visuomenės lyderių ir siekia stiprinti Lietuvos bei Šiaurės Amerikos šalių verslo ryšius, kurti dialogą ir plėtoti sėkmingas partnerystes, taip prisidedant prie Lietuvos ekonominio augimo.

Kaip pranešė ministerija, jis dalyvaus Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forume, lankysis kultūros ir meno įstaigose, kūrybinių industrijų organizacijose, taip pat susitiks su Jungtinėse Valstijose kuriančiais lietuvių menininkais, lietuvių bendruomenės atstovais.

Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forumas jau septynerius metus suburia kelis šimtus verslo, politikos ir visuomenės lyderių, siekia stiprinti Lietuvos ir Šiaurės Amerikos šalių verslo ryšius, kurti dialogą ir plėtoti sėkmingas partnerystes, taip prisidedant prie Lietuvos ekonominio augimo.

Forume S. Kairys dalyvaus diskusijose apie kūrybinių industrijų ateitį, žiniasklaidos vaidmenį dirbtinio intelekto amžiuje ir su tuo susijusius iššūkius, visuomenės kritinio mąstymo stiprinimo būtinybę.

Kultūros ministras dalyvaus artėjančios Kovo 11-osios proga rengiamame lietuviškos chorinės muzikos koncerte, kur tars sveikinimo žodį.

„Džiugu, kad mano darbas ardant sovietizacijos griuvėsius neliko nepastebėtas“, – BNS antradienį sakė ministras.

Kaip praneša Rusijos nepriklausoma naujienų svetainė „Mediazona“, jis ir dar kelios dešimtys Lietuvos politikų, pasisakiusių už sovietinių paminklų Lietuvoje nugriovimą, yra įtraukti į ieškomų asmenų sąrašą.

„Kalbant rimtai, režimas daro tai, ką darė visuomet: bando užgniaužti bet kokį laisvės vėjo dvelksmą, kovoti prieš demokratiją, prieš žmogaus teises ir laisves ir toliau kurpti savąją su bet kokiais faktais ar logika prasilenkiančią istoriją“, – sakė S. Kairys.

Anot ministro, kultūra, paveldas, atmintis „taip pat yra karo zona, kurioje imperializmas siekia savų tikslų“.

„Mano, kaip kultūros ministro, pareiga – neleisti tų kenkėjiškų tikslų pasiekti, neleisti iškraipyti šių temų tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje arenoje“, – sakė jis.

Pernai įsigaliojus vadinamajam desovietizacijos įstatymui, iš viešųjų erdvių pradėti šalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių pavadinimai, kiti simboliai.

Apie tai ji skelbia iš Rusijos vidaus reikalų ministerijos parsisiuntusi viešai prieinamą informaciją apie ieškomus asmenis – beveik 100 tūkstančių kortelių.

Portalo duomenimis, iš viso ieškomi 25 Lietuvos pareigūnai, įskaitant S. Kairį, A. Vaitkų, savivaldybių tarybų narius, du istorikus, pasisakiusius už sovietinių paminklų nugriovimą Lietuvoje.

Šiame sąraše taip pat yra buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Vilniaus miesto tarybos narė, Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Violeta Podolskaitė, buvę tarybos nariai Žilvinas Šilgalis, Vytautas Kašėta, Mantas Stulgaitis.

R. Šimašius sako sąraše esantis jau keletą metų, dar iki Kremliaus plataus masto karo Ukrainoje pradžios.

„Nepatinka Kremliui nei kaip būdamas ministru ir Lietuvos delegacijos vadovu Ženevoje Žmogaus teisių taryboje juos į vietą pastačiau, nei kad sovietines skulptūras Vilniuje nukėliau, nei kad Maskvos namų projektą Vilniuje užlenkti sugebėjau, nei kad jų ambasadorių trolinau, kai jis į okupuotą Krymą kvietė ar degtinės „Putinka“ butelį Kalėdoms siuntė“, – feisbuke rašė buvęs sostinės vadovas.

„Aš galiu pasakyti tik tiek, kiek parašyta ant savivaldybės pastato nuo pat agresijos pradžios: „Putin, Hague is waiting for you“ (liet. Putinai, Hagos teismas tavęs laukia – BNS)“, – rašė politikas.

Be A. Vaitkaus, sąraše atsidūrė ir kiti už sovietinių paminklų griovimą uostamiestyje balsavę Klaipėdos politikai: vicemerė Vaida Raugelė, buvęs administracijos direktorius, dabar tarybos narys, liberalas Saulius Budinas, buvęs Klaipėdos meras, socialdemokratas Vytautas Grubliauskas ir buvęs vicemeras Arvydas Cesiulis, konservatorius Aidas Kaveckis, Andrius Petraitis, Klaipėdos universiteto rektorius, tarybos narys Artūras Razbadauskas. Taip pat įtraukti buvę tarybos nariai – Arūnas Barbšys, Arūnas Andziulis, Vidmantas Plečkaitis, Lina Skrupskelienė, Alina Velykienė, Kazys Bagdonas, Laima Juknienė, Alvydas Šimkus. Sąraše yra ir istorikai Vasilijus Safronovas, Silva Pocytė ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys, paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.

Klaipėdos savivaldybė BNS informavo nekomentuosianti „priešiškos valstybės kėslų“. Tuo metu vienas iš sąraše atsidūrusių uostamiesčio politikų S. Budinas BNS teigė, kad ši žinia jam tapo staigmena.

„Man čia staigmena. Bet kokie signalai nėra džiuginantys, aš net ir neplanuoju į trečiąsias šalis važiuoti. Saugumas svarbus kiekvienam“, – teigė jis.

Tarybos narys Rusijos reakciją siejo su Klaipėdos tarybos sprendimais dėl sovietinių paminklų griovimo ir kitų susijusių klausimų.

„Pagaliau su kolegomis sulaukėme šlovės papulti į oficialių Mordoro priešų sąrašą. Ta proga reikia dar kartelį paremti Radarom iniciatyvą! Paremkit ir jūs 1485!“ – antradienį feisbuke paskelbė ir kitas tarybos narys A. Petraitis.

Sąraše galima rasti ir teisėjus, priėmusius sprendimą Sausio 13-osios byloje: Ainorą Korneliją Macevičienę, Virginiją Pakalnytę-Tamošiūnaitę ir Artūrą Šumską, įtrauktas advokatas, buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras Simonas Slapšinskas. Apie tai, jog šiems teisininkams Rusijoje iškeltos baudžiamosios bylos, skelbta jau anksčiau.