Socialinio tinklo paskyroje nurodyta, kad penktadienį gimnazijos bendruomenė kviečiama apsirengti priešingos lyties apranga.

„Buvo sugalvota, kad ateitume į mokyklą akcentuodami mergaitišką arba berniukišką elementą. Su mokinių taryba iki galo galbūt neapgalvojome skelbimo, tai buvo komunikavimo klaida“, – dėl kilusio skandalo teisinosi mokinių tarybos pirmininkė Asta Zikienė.

Skelbimui pasirodžius internete kilo skandalas – renginys atšauktas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mokykla yra visuomenės atspindys. Vaikai idėją paėmė iš visuomenės. Šiuo metu ji buvo tikrai per ankstyva“, – aiškino l. e. p. Jurbarko gimnazijos direktorė Renata Streleckaitė.

Mokinių tarybos pirmininkė sako, kad mokiniai pasiklydo tarp terminų. Esą renginys netraktuotas kaip lyties keitimo skatinimas.

„Jiems gal tai atrodė visai kitoks terminas. Jie vertėsi kitaip. Svarbu, kad suaugę žmonės pamokytų, kaip iš tikrųjų turėtų būti“, – sakė A. Zikienė.

Teigiama, kad tokia tema renginiui kilo dar prieš kelerius metus. Gimnazija turi tradiciją, kad paskutiniai mėnesio penktadieniai – teminiai. Mokytojai aiškino, kaip šis renginys turėjo atrodyti.

„Būčiau užsidėjusi kaklaraištį, kažkas gal įsisegęs kaspiną. Tai turėjo būti elementarus moksleivių renginukas“, – aiškino A. Zikienė.

Moksleiviai sako, kad renginys būtų buvęs reikalingas: „nematau nieko blogo, kad vaikinai būtų atėję su ryškesne maikute“, „gerai, kai leidžia išreikšti save“, „palaikau, tikiuosi, kad ateityje dar bus“, „manau, gimnazijoje ir vidurinėse mokyklose tai reikalinga“.

Mokinių tarybos pirmininkė nors ir pripažįsta, kad gal įvyko klaida, tačiau pavojaus šia tema neįžvelgia.

„Manau, jų idėja buvo gera, iniciatyvi. Ir toliau jie turėtų nenusiminti tuo klausimu. Viskas išsispręs“, – teigė A. Zikienė.

Feisbuko nuotr.

Tačiau eiliniai jurbarkiečiai tokiai mokyklos iniciatyvai nepritaria: „tragiška“, „tai jaunų piliečių ugdymas, nelabai man“, „tokie renginiai gali būti moralinė paskata kitokiam požiūriui“.

Į Jurbarko gimnazijos mokinių persirengimo priešinga lytimi renginį sureagavo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija: „Renginiai, vykstantys mokykloje, turėtų būti suderinti su mokyklos administracijos darbuotojais, mokyklos taryba. Negalime plačiau komentuoti, nes nežinome šio įvykio aplinkybių.“

Pasak ministerijos, su tokiu mokyklos akibrokštu susidurta pirmą kartą.

Teisybės dėlei norėčiau paminėti, kad tikrai nepriklausau kategorijai moterų, kurios, kažkokių hormonų audrų paveiktos, visus vaikus mato kaip Dievo palaimą, saulės zuikučius ir gyvenimo šviesą. Gailestį man kelią mamos, savųjų atžalėlių užhipnotizuotos tiek, kad nedrįsta jų sudrausminti, kai šie ant galvos lipa joms pačioms ar aplinkiniams. O dar man labai gaila mokytojų, kurie priversti tapti psichologais ne tik mokomiems vaikams, bet ir jų tėvams, kaltinantiems dėl prastų vaiko pažymių būtent pedagogus. Nes per daug baisu pripažinti, kad karalius nuogas, o sūnelis ar dukrytė – arba paprasčiausiai negabus dėstomam dalykui, arba patologinis tinginys.

Jei suaugęs, išsilavinęs žmogus, sąmoningai pasirinkęs karjerą, nusileidžia iki smėlio dėžės lygio ir taiko logiką "jis pirmas pradėjo", bėdų reiktų ieškoti kitur.

O tokių, beje, nemažai. Kaip ir vaikų, kurių ugdymui tėvai neskyrė laiko, todėl mokykloje jie smarkiai atsilieka nuo daugiau šiuo klausimu išlošusių bendramokslių. Dar pasaulyje gausu ir šiaip šlykštaus charakterio žmonių, nepriklausomai nuo to, kiek jiems metų. Tačiau tai jokiu būdu nesuteikia teisės ant mokinių klykti lyg pjaunamai. Po Žiežmarių mokyklos skandalo atsirado ir daug teisinančių ugningą mokytojos elgesį, pirštu baksnojant į mokinių perpildytas klases, dideles darbo apimtis bei mažus atlyginimus. Taip, šios bėdos egzistuoja ir visiems žinomos. Be to, vaikai labai gerai moka provokuoti. Tačiau jei suaugęs, išsilavinęs žmogus, sąmoningai pasirinkęs karjerą, nusileidžia iki smėlio dėžės lygio ir taiko logiką "jis pirmas pradėjo", bėdų reiktų ieškoti kitur.

Dar būtų galima suprasti, jei riksmai pasipiltų dėl rimtų priežasčių, kad ir potencialiai pavojingos situacijos, pavyzdžiui, kai vienas mokinys padeginėja žiebtuvėliu plaukus kitam, sėdinčiam priekyje. Tokį epizodą, beje, ryškiai prisimenu iš savųjų mokyklos laikų (plaukai, ačiū Dievui, buvo ne mano), bet ir tada mokytojos reakcija buvo adekvatesnė negu pedagogės, mokančios vaikus kirčiavimo. O šiaip jau kaip žmogus, mokyklą baigęs su pagyrimu, galiu patikinti: gebėjimas skirti riestinį nuo dešininio didelės įtakos tolesniam gyvenimui neturi. Nebent planuoji ateityje tų skirtumų mokyti kitus.

Šiandienė civilizacija dažniausiai remiasi savitarpio pagarba ir elementariu mandagumu. Net tada, kai situacija erzina iki negalėjimo. Net tada, kai slegia asmeninės problemos ar nuovargis, kuriuos pripaišyti bandoma nesivaldantiems mokytojams. Štai sunkiai įsivaizduoju situaciją, kad rėkti ir flegma ar imbicilu prasivardžiuoti imtų kasininkė, kai pirkėjas per ilgai krapšto centus ar paduoda jų mažiau, negu reikėjo. Tiesą sakant, kiltų ažiotažas net ir tada, jei ta pati mokytoja decibelų nevaldytų per susirinkimą su tų pačių mokinių tėvais.

Tad bėda, matyt, ne poilsio trūkumas ar ištampyti nervai, o piktnaudžiavimas valdžia. Ir manymas, kad jokių pasekmių nebus. Yra toks visai neblogas vokiečių filmas "Das Experiment" (2001). Pasakojama jame apie dar praeitame amžiuje atliktą eksperimentą, kai grupė žmonių buvo suskirstyta į kalinius ir prižiūrėtojus. Iš pažiūros absoliučiai sveikos psichikos dalyviai, gavę prižiūrėtojų pareigas, ėmė elgtis sadistiškai – žeminti bei bauginti "nuteistuosius". Žodžiu, elgtis panašiai, kaip toji mokytoja. Tik žymusis eksperimentas buvo nutrauktas, o baimę sėjančių cerberių mokyklose, deja, tebėra ne vienas ir ne du.

Man rašant šį tekstą dar neaišku, kaip baigsis situacija Žiežmariuose. Tačiau labai tikiuosi, kad baigsis ji minėtos pedagogės atribojimu nuo mokinių, bent jau tol, kol pavyks sutvardyti kunkuliuojantį pyktį. Nes isterija ir pakeltas balsas bet kokių žmogiškų santykių atžvilgiu signalizuoja viena – bejėgiškumą. O kaipgi susitvarkysi su pulku vaikų, jei pats nesusitvardai? Kokį pavyzdį rodai, kokią pasaulėžiūrą formuoji, kai remiesi taisykle "bijo, vadinasi, gerbia"? Negerbia. Tiesiog bijo. Ir slapčia nekenčia. Žinoma, galima manyti, kad neprivalu mokytojos mylėti kaip mamos. Bet svarbu ne tai. Kalėjimo prižiūrėtojai, deja, linkę išugdyti mentalitetą, tinkamą nebent kaliniams. O ar šito mes linkime vaikams?