Ugniagesių statistikos duomenimis, pernai per pirmąjį metų pusmetį iš vandens telkinių ištraukti 48 skenduoliai, šiemet – 6,3 proc. mažiau.

Skelbiama, kad daugiausia žmonių šiemet nuskendo Kauno (septyni gyventojai), Vilniaus (šeši) ir Alytaus (šeši) apskrityse.

Pastebima, kad vyrų iš vandens telkinių ištraukiama net 4,5 karto daugiau negu moterų – iš vandens telkinių ištraukti 36 vyrai, o nuskendusiųjų amžiaus vidurkis siekia 50 metų.

Remiantis 2018–2022 m. darbų vandenyje duomenimis, per pirmąjį metų pusmetį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai vidutiniškai ištraukia 62 skenduolius, šiemet jų ištraukta 27,4 proc. mažiau.

Prasidėjus liepai ugniagesiai iš vandens telkinių ištraukė keturis skenduolius, pernai liepą ištraukti net 24 skenduoliai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargiems prie vandens telkinių: nesimaudyti nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų, pasirinkti paplūdimį, kuriame maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai. Taip pat primenama nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.

„Klaipėdos paplūdimių“ atstovai taip pat kasdien įspėja apie pavojus jūroje – atgalines sroves, duobes, apie tai primena ir paplūdimiuose kabanti raudona vėliava. Tačiau į gelbėtojų įspėjimus reaguoja ne visi.

„Iškelta raudona vėliava, maudytis draudžiama, yra labai stiprios povandeninės srovės, nes vėjas tai susilpnėja, tai sustiprėja. Ir ketvirtadienį buvo tokių, kurie lindo į jūrą. Vanduo šiltas, visur lenda, nori maudytis, kai saulė šviečia“, – pastebėjo „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

– Koks pajūryje budinčių gelbėtojų darbas?

– Viskas priklauso nuo orų. Darbas yra nuo ryto iki vakaro stebėti poilsiautojų elgesį ne tik vandenyje, kad nepaskęstų, bet ir ant smėlio, nes ten irgi vyksta daug veiksmo. Reikia patruliuoti, dėl saugaus elgesio bendrauti su poilsiautojais. Reikia pastoviai būti budriems, nes niekada negali žinoti, kas gali atsitikti.

– Kaip Klaipėdos gelbėtojams pavyksta suvaldyti tokį didžiulį žmonių srautą?

– Gelbėtojai bando suvaldyti. Jeigu nepavyksta, tada kviečiama policija. Tačiau dažniausiai poilsiautojai geranoriškai atkreipia dėmesį į gelbėtojų nurodymus, kur saugiau maudytis, kaip saugiau elgtis, tad kol kas gelbėtojams situaciją suvaldyti pavyksta.

– Ar norėtumėte, kad Klaipėdos pliažuose budėtų policijos pareigūnai?

Panikuojant ir plaukiant prieš srovę prarandama daug jėgų ir pradedama skęsti.

– Mes bendradarbiaujame su policijos pareigūnais, jie turi savo keturratį. Jie atvažiuoja ir kartu su gelbėtojais patruliuoja, taip pat jie patruliuoja ir atskirai. Jeigu atsiranda problemų, mes bet kada galime paskambinti policijai ir iškviesti patrulius.

– Kiek šiais metais šiltuoju metų laiku skendo žmonių? Kiek pavyko išgelbėti?

– Ši vasara – labai sudėtinga. Po šalto pavasario, vasaros pradžia irgi buvo šalta. Paskui atėjo šilti orai. Žmonės, kurie pasiilgo šilumos, puolė prie jūros, ėjo maudytis pamiršę apie saugų elgesį. Šią vasarą jūra pavojinga, dažnai vėjuota ir banguota, dažnai keičiasi vėjo kryptis, stipriai vyrauja povandeninės srovės. Šią vasarą išgelbėti jau 22 poilsiautojai, kurie negalėjo grįžti į krantą, skendo. Vienas poilsiautojas buvo dingęs jūroje.

– Koks pastebimas pokytis palyginus su praėjusių metų vasara?

– Praeitais metais buvo žymiai karščiau, mažiau vėjuota ir banguota, todėl pernai teko gelbėti mažiau žmonių. Gelbėtojai taip pat stengiasi ir dėl prevencijos, kad nebūtų prieinama iki skendimo. Vietiniai žmonės sąmoningesni negu tie, kurie atvyksta iš kitų miestų arba šalių. Neretai, nors jeigu pamato raudoną vėliavą, vis tiek nori maudytis. Banguojanti jūra jiems – pramoga. Tačiau tai taip pat ir didelis pavojus.

– Kokio amžiaus ir iš kur yra daugiausiai nepaklusnių poilsiautojų?

– Nėra amžiaus vidurkio. Skęsta vaikai, kurių tėvai nepastebi. Taip pat ir jaunimas nori pasirodyti. Suaugę bei vyresniojo amžiaus žmonės taip pat.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar stebima tendencija, kad daugiau nepaklusnių poilsiautojų yra ne Lietuvos piliečiai?

– Pagal statistiką, dažniausiai skęsta tie, kurie yra ne vietiniai. Kai prastos sąlygos, vietiniai dažniausiai sėdi namuose. Bet pasitaiko atvejų, kai skęsta ir vietiniai.

– Kokios priežastys lemia tai, kad žmonės skęsta?

– Atėję į paplūdimį nepažiūri, kokia iškelta vėliava. Jeigu raudona, jie vis tiek bando maudytis. Taip pat nežiūri į ženklus prie vandens. Pamatę jūrą pamiršta apie savo saugumą.

– Ką patartumėte poilsiautojams, jog jie išvengtų nelaimių? Ką daryti skendimo atveju?

– Atėjus į paplūdimį reikia apsižvalgyti, pažiūrėti į gelbėtojų postą, kokia plevėsuoja vėliava. Taip pat pažiūrėti, kokie prie jūros ženklai. Galima priėjus prie gelbėtojų paklausti, kur maudytis saugiausia. Pradėjus skęsti nepanikuoti, atsipalaiduoti, laikytis ant vandens paviršiaus ir laukti gelbėtojų pagalbos, nes pagalba visada ateina. Panikuojant ir plaukiant prieš srovę prarandama daug jėgų ir pradedama skęsti.

– Ar dažnai tenka gelbėti žmones?

– Kiekviena pamaina skirtingai, nes dirbame pamainomis. Nepasakyčiau, kad labai dažnai, bet tenka, ypač, kai jau sezonas įsibėgėjo.

– Ar matote daug poilsiautojų plaukiodami palei Nerį?

– Daug, be abejo. Ypač dabar. Gelbėti tenka nedažnai. Bet mes plaukiojam, kalbamės su žmonėmis, užsiimame prevencija, mokome žmones, kaip saugiai elgtis prie vandens.

– Kokių rekomendacijų turite poilsiautojams?

– Svarbu maudytis tam skirtose vietose, pliažuose, kurie įrengti, kuriuose yra gelbėtojai. Tačiau visi tokiuose netelpa. Taip pat nesimaudyti vieniems nežinomose vietose. Ypač nešokinėti nuo kokių nors tiltelių, valties. Nes gali pasitaikyti koks nors strypas, kuolas ar akmuo. Kadangi nematome dugno, šokant didelė traumos tikimybė. Savo jėgų pervertinimas yra viena iš paskendimo priežasčių. Pavartojus alkoholio reikia ypač atsargiai elgtis. Svarbu, kad galbūt iš šalies kas nors sudrausmintų. Reikia būti sąmoningiems, pilietiškiems žmonėms.

– Ką turėtų tėvai žinoti dėl savo vaikų saugumo?

– Svarbiausia nepaleisti savo vaiko iš akiračio. Taip pat rekomenduojama gelbėjimo ratukai ant rankų, mokyti vaikus plaukti.

– Ar pavojaus atžvilgiu yra skirtumas, kur maudytis: upėje, ežere ar jūroje?

– Ežere saugiausia, nes yra mažiausiai srovių, krantai aiškesni. Jūroje yra duobių, atgal nešančių srovių. Upėse irgi srovės. Praeitą budėjimą turėjome įvykį, kai žmogus maudėsi ir nutarė perplaukti upę. Jis pavargo ir jį pradėjo nešti srovė. Reikia nekovoti su srove, plaukti link kranto, šiek tiek pasroviui. Arba stačiu kampu į krantą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip reikia elgtis, kai pamatai, jog žmogus skęsta?

– Jeigu yra komanda, tada būna geriau, nes kažkas kviečia pagalbą, kiti šoka gelbėti skęstančiojo. Jeigu vienas liudininkas, jau tada sudėtingiau. Gelbstint žmogui labai svarbu turėti su savimi kokį nors daiktą, kurį galima būtų paduoti skęstančiajam: kamuolį, plastikinį butelį. Žinoma, skęstantieji būna įvairūs: vieni ramūs, kiti agresyvūs. Jeigu agresyvus, reikia arba iš nugaros, arba pro jį pranerti. Jeigu jis jau užsikabino, reikia arba stumti į veidą, arba įkvėpti ir nerti kartu su juo. Tada jis instinktyviai paleis. Ir tada bandyti gelbėti.

– Ką daryti, kai skęsti?

– Šauktis pagalbos, kol dar gali. Bet pagalbos šaukimasis irgi specifinis dalykas. Ne visi supranta, kad kažkas šaukiasi pagalbos, o ne tiesiog dūksta ir gerai leidžia laiką. Taip pat jeigu suspazmuoja balso stygos, žmogus nieko negali padaryti.

„Turime peržiūrėti reglamentavimą, ar pakankamai užtikrinamas žmonių saugumas bei tinkamai reaguojama ištikus nelaimei“, – pranešime spaudai sakė Vyriausybės kancleris sakė A. Stončaitis.

Anot Vyriausybės, šiuo metu trūksta institucijų koordinavimo, už gelbėjimo darbus yra daug atsakingų šeimininkų, Baltijos jūros pakrantėje trūksta paplūdimių, skiriasi skirtingų savivaldybių praktika.

Siūlymus dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo rengs Vidaus reikalų ministerija.

Anot Vyriausybės pranešimo, kasmet vanduo Lietuvoje pasiglemžia apie 100 žmonių gyvybių.

Kauno ugniagesiai šiandien gelbėdami ant plono ledo užklydusią stirną išbandė naują įrangą – hidrokostiumus, batų antpadžius ir roges. Jas nupirko Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Gelbėtojų teigimu, naujosios rogės itin palengvins jų kasdienį darbą.

"Beveik dešimtmetį laukėme šių rogių. Stirnos gelbėjimo operacija tik dar kartą įrodė, kad gelbėtojai, turėdami naujesnę ir geresnę įrangą, gali daug greičiau ir geriau atlikti savo darbą", – pasakojo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos viršininkas Gintaras Keturakis.

Gyvūnas buvo 50 m nuo kranto. Nubėgti iki jos prireikė kelių minučių. Sparčiam darbui pagelbėjo ir nauji batų antpadžiai, skirti specialiai vaikščioti arba bėgti ledu.

"Narai stirną operatyviai užkėlė ant rogių ir partempė iki kranto", – pastebėjo G.Keturakis.

Iki šiol narai-gelbėtojai naudojosi senomis ir kur kas sunkesnėmis rogėmis.

Naujosios rogės yra apie 4 m ilgio ir sveria vos 30 kg.

Ugniagesiai portalo kaunodiena.lt žurnalistams pademonstravo, kaip reikėtų naudotis šiomis rogėmis. Prie vieno rogių galo yra užrišama ilga virvė, kurios galas lieka ant kranto, kad čia likę kolegos galėtų partempti. Tuomet naras griebia iš kitos rogių pusės pririštą virvę ir skuba iki skęstančiojo.

"Gelbėtojų rogės lyg amfibija: gali lengvai plaukti vandeniu, slysti ledu ir sniegu. Rogės neskęsta, todėl net ir narai jose gali jaustis saugūs", – patvirtino G.Keturakis.

Rogės pritaikytos dviem žmonėms: gelbėtojui ir skęstančiajam. Naras, pasiekęs skęstantįjį, jį užkelia ant rogių ir pririša specialiais saugos diržais, kad jis vėl netyčia nenuslystų į vandenį, o pats atsigula ir, pasinaudodamas metaliniais smaigais, iriasi į krantą.

"Prie rogių yra ir irklai. Jeigu įlūžta ledas, taip galima saugiai pasiekti krantą", – aiškino komandos viršininkas.

Tokios rogės atiteko ne tik Kaunui, bet ir kitiems didiesiems šalies miestams. Kauno apskrityje bus dvejos tokios rogės.

Gelbėtojai juokavo, kad dabar žiemą visi žvejai, net ir lipantys ant plono ledo, galės jaustis saugiau, nes ugniagesiai turi šias roges.

"Žinoma, čia tik mūsų profesiniai juokeliai, norėtume, kad išvis nereikėtų gelbėti įlūžusių žvejų, todėl dar kartą primename, kad žmonės labiau saugoti save ir jeigu ledas per plonas, nerizikuotų savo gyvybe", – priminė G.Keturakis.

Patarimai, lipantiems žiemą ant ledo

Būtina žinoti, kad ledas laikomas tvirtu, kai jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas gali išlaikyti žmogų. Kad ledas išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis nei 12 cm.

Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltinių (po ledu judantis vanduo jį susilpnina, atsiranda pavojingų, iš viršaus akiai nepastebimų silpnų ledo vietų). Todėl nerizikuokite ir nelipkite ant užšalusių vandens telkinių neįsitikinę, kad ledas tvirtas.

Atminkite: pradėjus traškėti ar linkti ledui, lūžimo galite išvengti padidinę atramos plotą, todėl atsiremkite į ledą rankomis (panaudokite lazdą, meškerę ar kitą daiktą) ir gulėdami šliaužkite į krantą. Jei įlūžote, išskėskite rankas plačiai virš galvos ant ledo ir riskitės šonu ropšdamiesi ant ledo lyties, atsispirdami kojomis į priešingą ledo lyties kraštą. Nepraraskite savitvardos, viską darykite lėtai ir atsargiai. Žinokite, kad drabužiuose likęs oras ilgokai padės išsilaikyti vandens paviršiuje, ir šaukitės pagalbos.

Gelbėdami kitus panaudokite atramos plotą didinančius daiktus (kartis, lentgalius ir kitas šalia esančias priemones) ir stenkitės kuo daugiau prisišaukti žmonių.

Ištraukę skenduolį nedelsiant pradėkite gaivinimo veiksmus: dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą. Pakvietę ugniagesius gelbėtojus ar kitą gelbėjimo tarnybą, nepamirškite pasitikti jų mašinų – tai padės greičiau rasti nelaimės vietą.