Iš to, ką uždirbu, man lieka 5-6 tūkstančiai savo išlaidoms.

Apie savo finansus kalbėjo žurnalistas Skirmantas Malinauskas: „Gyvenime turėjau situacijas, kai uždirbau mažiau nei tūkstantį eurų į rankas, o turėjau du vaikus ir paskolą. Taip pat turėjau situaciją, kai uždirbdavau 20 tūkstančių per mėnesį. Visada galvodavau, ką aš daryčiau tiek uždirbdamas. Kai tiek uždirbau, viskas pasirodė labai paprasta. Tau tie pinigai nenukrenta iš dangaus, turi verslą, komandą, turi važinėti, įsipareigojimų, ir tai neatrodo superdideli pinigai. Ir anksčiau, ir dabar aš galiu netaupyti, nežiūrėti į kainas, kas anksčiau man buvo gero gyvenimo ženklas. Mano šeimos poreikiai nėra dideli, daugiau kainuoja kelionės. Neįsivaizduoju, ką reikėtų daryti su dideliais pinigais, kai žmonės gali kas metus pasikeisti po naują automobilį. Iš to, ką uždirbu, man lieka 5-6 tūkstančiai savo išlaidoms, kažkiek atsidedu, kitus išleidžiu ir gyvenu kaip žmogus, pakankamai neblogai uždirbantis Lietuvoje“. 

LNK nuotr. 

Tačiau verslininkė Ugnė Usevičiūtė atskleidė, kad intensyvus darbas savo įmonėje ir uždirbti milijonai jai neatnešė laimės pojūčio. Prieš 20 metų ji sukūrė savo sėkmingą verslą. „Tas verslas atėjo iš niekur, buvau po eilinio savo bankroto, vieno iš trijų. Turėjau didelį minusą, buvo gruodis, perskaičiau laikraštyje, kad Lenkijos kompanija siūlo Lietuvos versliniams atidarinėti parduotuves, kuriose viskas būtų parduodama po vieną eurą. Jie didmenine kaina viską pardavinėjo už 2 litus, o siūlė pardavinėti po 3.5 lito. Man patiko idėja, per savaitę išsinuomojau patalpas, įsteigiau įmonę ir atidariau pirmą parduotuvę. Tai buvo kalėdinis laikotarpis, nusipirkau prekių už 7 tūkstančius. Verslas vyko geometrine progresija, visus įdėtus pinigus aš atsiėmiau per vieną dieną, kitą dieną vėl važiavau į Vilnių prekių ir taip per metus Lietuvoje atidariau 20 parduotuvių“. Ugnės verslas įsisuko iki 120 parduotuvių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

 Kai supranti, kad pinigų nereikia, jie pradeda kristi iš dangaus.

„Mano tikslas buvo uždirbti milijoną. Pirmas milijonas buvo įmonės, įskaičiavus aktyvus, nekilnojamąjį turtą ir prekes. Nedžiugino. Sakau, padarom gryną milijoną sąskaitoje. Padarėm. Nedžiugina. Sakau, gal dėl to, kad čia įmonės pinigai? Kitas žingsnis – kad pati turėčiau milijoną. Ir labai nusivyliau, kai aš įvykdžiau ir trečią dalyką. Jis irgi nedžiugino. Bet tai suprasti gali tik tas žmogus, kuris turėjo tokius pinigus. Ir kai supranti, kad pinigų nereikia, jie pradeda kristi iš dangaus“.

Pasak Ugnės, įmonėje ji viską darė viena ir dėl to perdegė. „Man buvo nusispjaut. Viską uždariau per kelis mėnesius, praradau kelis milijonus eurų, bet jaučiausi labai laiminga. Dabar turiu daug daugiau pinigų nei tada. Ir 5 tūkst. kvadratų sandėlį, pilną prekių iš tų laikų“, – kvatojosi Ugnė.

LNK nuotr. 

Ekonomistas Marius Dubnikovas patvirtino, kad lietuviai gyvena labai gerai. „Pastaraisiais metais Lietuva įgauna pagreitį, savo pirkimo galia mes aplenkėme latvius, estus, lenkus, iš savo regiono atrodome gerai, bet dabar reikia žiūrėti į Vakarus ir jus vytis. Lietuvis yra vidutinis europietis, ypač jei gyvena didžiuosiuose miestuose, kuriuose yra galimybės oriai ir turtingai gyventi. Lietuviai turi privalumą, kad mūsų daugiau, nesame vieno miesto valstybė ir turime imlumą technologijoms. Mus varo alkanumas. Supraskite, išsivysčiusiose šalyse motyvacijos kibti į darbus yra mažiau. Jei gimei turtingoje Norvegijos šeimoje, išnuomojai šeimai priklausantį nekilnojamą turtą ir gali keliauti visą gyvenimą aplink pasaulį be klausimo, iš kur gauti pinigų“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Asmeninės istorijos, kuriose pajamos, išlaidos, rizika ir fantastiški uždarbiai –  šį vakarą, 19.30 val., „KK2 penktadienyje“ per LNK.

Tinklaraštininkas S. Malinauskas visą vasarą praleido sporto salėje ir jau numetė beveik 25 kg. „Vieną dieną pasisvėriau ir supratau, kad tiek daug nesu svėręs. Svarstyklės parodė 131 kg“, – pasakojo Skirmantas. Tačiau net ir skaičiai svarstyklių ekrane neprivertė jo sportuoti bei peržiūrėti mitybą. Žinomas vyras prisipažino mėgstantis itin prastą ir pigų maistą: „Man skaniausias greitas maistas, čipsai, gazuoti gėrimai, kuo daugiau saldiklių, tuo man skaniau.“

LNK nuotr. 

Tačiau vieną dieną treneris T. Gudžiauskas internetinėje humoro laidoje pamatė, kaip komikai bando pašiepti Skirmanto svorį. „Dėl proto šio žmogaus niekaip nepašiepsi, todėl šaipėsi ir jo kilogramų ir pagalvojau, kad gal jam tereikia spyrio į užpakalį“, – sakė treneris, kuris pirmas parašė Skirmantui žinutę ir pasiūlė avantiūrą susiimti bei mesti svorį. Minus 25 kilogramai – toks Skirmanto ir jo trenerio pasiekimas. Jiedu atskleis, kokių metodų ėmėsi, kaip pakeitė mitybą ir kaip pavyko atsikratyti tiek svorio.

O štai žinoma trenerė Rasa Vilkienė turėjo visai kitokią užduotį. Jos klientė, 245 tūkstančius sekėjų turinti nuomonės formuotoja ir verslininkė Viktorija Siegel į sporto klubą atėjo su tikslu priaugti svorio, mat per skandalingas viešas skyrybas kilogramai drastiškai nukrito iki 49 kilogramų. „Pamačiusi Viktoriją net išsigandau, ji buvo it siūliukas, visa sulysusi, valgydavo tik kartą per dieną, o prie tokio svorio tai labai mažai“, – pasakojo trenerė Rasa.

LNK nuotr. 

Nors niekas nepasiginčytų dėl V. Siegel puikios išvaizdos, ji  neslėpė, kad gauna negražių komentarų dėl figūros. Esą ji per liesa, berniukiška, neturi apvalumų, todėl dvi žinomos moterys visais būdais stengiasi padailinti Viktorijos sėdmenis. Kol kas žinomai nuomonės formuotojai pavyko priaugti apie 5 kilogramus.

„Mūsų su Rasa treniruotės labai sunkios, bet tuo pat bendraujame kaip draugės arba jaučiuosi kaip psichologo kabinete“,  – sakė V. Siegel ir neslėpė, kad kartais paklauso Rasos patarimų dėl skyrybų, mat ir trenerė prieš keletą metų išgyveno skausmingą šeimos griūtį.

LK nuotr. 

„Viktorijai patariau mažiau viešinti skyrybų detales, nes vaikai užaugs, o viskas liks internete. Taip pat siūliau kažkuriose vietose nusileisti Laurynu vardan jos pačios sveikatos ir ramybės“, –  pasakojo Rasa Vilkienė.

Visa tai – ketvirtadienį, 20 val., LNK laidoje „Bučiuoju. Rūta“

Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusią savaitę atmėtė A. Pukelio ieškinius S. Malinausko atžvilgiu.

A. Pukelis civiliniu ieškiniu siekė, kad S. Malinauskas privalėtų keliose interneto platformose, kuriose talpina savo turinį, paskelbti vaizdo įrašą su teiginių, kuriuos futbolo funkcionierius siekė pripažinti neatitinkančiais tikrovės, paneigimu.

Taip pat A. Pukelis skundėsi, kad jo atvaizdo naudojimas S. Malinausko vaizdo įrašų reklamai pažeidė jo teisę į atvaizdą, o namų adreso paviešinimas – teisę į privataus gyvenimo gerbimą.

A. Pukelis prašė jam priteisti 17,5 tūkst. eurų turtinės žalos ir 70 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Kaip rašoma teismo nutartyje, A. Pukelio atvaizdo rodymu S. Malinauskas nepažeidė jokių jo teisių.

„Iš visos šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti ir pilnai sutiktina su atsakovo aukščiau nurodytais visais argumentais, jog atsakovas ne patsai nufotografavo / nufilmavo atsakovo atvaizdą, o iš esmės panaudojo tik viešai visiems prieinamą ieškovo A. P., t. y. kaip viešo asmens atvaizdą, todėl ir šioje dalyje ieškovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti“, – nurodo teismas.

Teismas taip pat padarė išvadą, kad S. Malinauskas „YouTube“ kanale nepaskleidė konkrečių žinių apie A. Pukelį, o „tik pateikė savo nuomonę nagrinėjamais klausimais.“

Anot teismo, A. Pukeliui ieškiniuose neįrodžius, kad buvo pažeminta jo garbė ir orumas, pažeista teisė į atvaizdą, privataus gyvenimo gerbimą, nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nutarė S. Malinauskui iš A. Pukelio priteisti iš viso daugiau kaip 11,2 tūkst. eurų teisinėms išlaidoms apmokėti.

A. Pukelis BNS sakė teismo sprendimą skųsiantis, jį vadino absurdišku.

Eisim tol, kol institucijos bus ne Lietuvos.

„Taip, net neabejotinai (skųsiu sprendimą – BNS), eisim tol, kol institucijos bus ne Lietuvos. Matyt, jau Lietuvos institucijoms yra pasakyta, kad Pukelis negali laimėti, bet žinot, kaip pasakyti, jeigu žmogus tiesiogiai kaltina žmogų penkiom žmogžudystėm ir visos institucijos tyli ir sako, kad čia yra nuomonė tiktai, tai aš su tokia nuomone nesutinku, eisiu iki pat paskutinės institucijos, (...) kol teisingumą surasiu“, – kalbėjo jis.

Šis sprendimas apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai birželį patenkino ieškinį iš dalies ir nurodė S. Malinauskui iš vieno vaizdo įrašo pašalinti A. Pukelio nuotraukas su užrašais „mafija“, „paneigimas“, „valdžia“, „medžioklė“, taip pat pakeisti kitų vaizdo įrašų užsklandas su žodžiais „mafija“ ir „valdžia“ bei asociatyviomis A. Pukelio nuotraukomis.

Tačiau Klaipėdos apygardos teismas sausio pradžioje grąžino žemesnės instancijos teismui iš naujo spręsti, ar S. Malinauskas pažemino A. Pukelio garbę ir orumą.

Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neišnagrinėjo ieškovo reikalavimų, susijusių su vienu įrašu: teismo sprendime neminimas nei įrašo pavadinimas, nei teiginiai.

Dėl to teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir bylą pirmosios instancijos teismui perdavė nagrinėti iš naujo.

Praeityje teistas Tauragės verslininkas A. Pukelis, pravarde Švinius, anksčiau ėjo Lietuvos futbolo federacijos viceprezidento pareigas.

Nebekėlęs savo kandidatūros dar vienai kadencijai, A. Pukelis ir toliau išliko LFF Vykdomojo komiteto nariu ir Ekonomikos komiteto pirmininku, vadovavo Tauragės apskrities futbolo federacijai.

Jo buvimas šiose pareigose sulaukė kritikos dėl federacijos skaidrumo.

A. Pukelis iš pareigų pasitraukė pernai gruodį, federacijai baigiant rengti naują įstatų redakciją, pagal kurią praeityje teisti asmenys nebegali patekti į valdymo organus.

– Ar konservatorius bus Vilniaus meru?

– Aš neabejoju, todėl, kad ponas Artūras Zuokas galėtų pasižiūrėti į skaičius. Kai buvo pateikti socialioginių tyrimų duomenys, neva, jis galėtų būti pirmas, Mykolas Majauskas konkuruos su Valdu Benkunsku dėl 17 ar 18 proc. balsų ir antros vietos. Atrodė viskas vienaip, dabar labai lengva sudėti. Jeigu sudėtume jo ir Valdemaro Tomaševskio balsus ir procentus pirmame ture, jis vis vien nebūtų V. Benkunsko pavijęs.

Sėkmė didžiulė, jeigu pasižiūrėtume į tuos laiptus: trečia vieta – M. Majauskas su 11 proc., A. Zuokas su 21 proc., V. Benkunskas 31 proc., tai – didžiulis atotrūkis. Kitas dalykas, iš ko ponas A. Zuokas žada tuos balsus susirinkti, ar pono Tomo Vytauto Raskevičiaus rinkėjai žada už jį balsuoti? Kai greičiausiai su Laisvės partija konservatoriai sudarys koaliciją.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– V. Benkunskas bus geras meras? Vilniečiai turbūt pasakytų, kad bet kuris būtų geriau už Remigijų Šimašių, bet ar V. Benkunskas turi tą charizmą, kuri yra reikalinga?

– Manau, kad V. Benkunsko didžiausias privalumas ir jėga tai, kad jis yra didelės politinės partijos atstovas. Turbūt bus, kas jam padeda, pataria, bet jam teks ir atsakomybė. Tikiuosi, kad bus įvertintos R. Šimašiaus padarytos klaidos ir jų nekartos. Kaip buvo padaryta Kaune, kad po V. Benkunsko valdymo nenorėtume rinkti kažko kito.

Kauno miesto rinkėjai pasirinko asfaltą, plyteles vietoje vertybių.

– Kur yra Kauno miesto fenomenas?

– Jeigu reikėtų labai trumpai, aš sakyčiau, kad Kauno miesto rinkėjai pasirinko asfaltą, plyteles vietoje vertybių. Aš nenoriu nieko įžeisti Kaune, suprantu, jog Kaunas keičiasi į tinkamą pusę, techniškai gražėja, statosi, tampa patogesnis. Vėlgi, kartojo Visvaldas Matijošaitis, kad išeis iš Rusijos, sakė už dviejų savaičių bus žinių. Duok Dieve, kad jis išeitų iš tikrųjų ir uždarytų šitą temą.

– Bet ar ne to ir reikia iš miesto vadovo, kad jis padarytų taip, kad nebūtų spūsčių?

– Visai neseniai girdėjome, kaip V. Matijošaitis sako: „Mes padidinome investicijas“, „mes pastatėme“ ir t. t. Kauno biudžetą jis mato kaip savo įmonės pinigus, kas nėra labai teisinga. Klausimas, ar kiti merai irgi susitvarkytų neblogai, turėdami tokius pinigus.

– Tikrai staigmena yra Klaipėdoje, ten nebebus Vytauto Grubliausko. Skirmantai, ar Klaipėda pasikeis po šitų rinkimų?

– Aš manau, kad pirmiausia mero blaškymasis per politines partijas daug padarė. Vėlgi, turime nebe sociologinius tyrimus, ką pradedu vadinti Lietuvos partijų perkamomis reklamomis, bet tikrus skaičius. Taip, kaip Vilniuje A. Zuokas praktiškai šansų neturi, neturi ir Audrius Petrošius Klaipėdoje.

Žmonės, kurie surinko daugiausiai balsų: „valstiečių“ atstovė, Remigijus Žemaitaitis, Arvydas Vaitkus. Beveik šansų nėra, kad „valstiečių“ ar R. Žemaitaičio rinkėjai nubalsuotų už konservatorius. Panašu, kad bus A. Vaitkus, kalbama apie uostų interesus. Pats A. Vaitkus buvo šešėlinės Ramūno Karbauskio vyriausybės susisiekimo ministras. Ponui V. Grubliauskui, tiek pabuvus meru, galbūt geriau pabūti taryboje nariu, pailsėti ir pagalvoti, ką daryti toliau. Nėra blogai, kad didieji miestai netampa kunigaikštystėmis vieno žmogaus kaip Kaune.

– Ar A. Vaitkus bus geras meras?

– Jis kažkada buvo socialdemokratas, kai kur teko pačiam asmeniškai susidurti. Žinau tiek – jis yra geras vadovas, Klaipėdos uostui pats yra vadovavęs, man kilo klausimų dėl jo skaidrumo, dėl ryšių su „valstiečiais“, didžiausias klausimas lieka – kieno interesai bus ginami – miestiečių ar uosto krovos bendrovių. 

– Pirmi rinkimai po trejų metų. Ką galima pasakyti?

– Šiaip, jeigu žiūrėtume labai plačiai, tai didelių sensacijų nėra, nes socialdemokratai yra ypatingai stiprūs regionuose, jie laimėjo. Konservatoriai liko antri, su tam tikrais pliusais ir minusais. Mes matome Laisvės partijos situaciją, kai panašu, kad dingsta tribūnos, kur galima išvis užsikabinti ir kalbėti.

Sakyčiau, kad labiausiai pralaimėjo sociologinių tyrimų bendrovės, nes yra netikėtumų. Netikėtumai ir Vilniuje, ir mažesniuose miestuose, apie juos galima kalbėti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Buvo įdomu, kaip pasiseks naujoms politinėms jėgoms. Pirmiausia, žinoma, Saulius Skvernelis ir jo politinė partija. Čia irgi, matyt, jam kilo netikėtumų. Pavyzdžiui, kalbėta apie didelius miestus, tai kai partija pagal kai kurių tyrimų duomenis yra populiariausia Lietuvoje, bet didžiuosiuose miestuose neperkopia 4 proc., matyt, irgi yra apie ką pagalvoti. Tokie įspūdžiai.

– Socialdemokratai, buvo galima tikėtis tokio triumfo per pirmąjį turą?

– Kažkada mes kalbėjomės, nepamenu, kurioje tiksliai laidoje, kas bus po savivaldos rinkimų. Sakau, kad bus trys dalykai: mes pasakysime, kad socialdemokratai laimi. Todėl, kad regionuose jie visą laiką stiprūs. Nepamirškime, kad trečdalis merų yra iš esmės perrinkti be konkurencijos ir labai didelė dalis merų, kurie eina į antrą turą, tie, kurie buvo, turi pranašumą, bent jau po pirmo turo balsavimo. Šiuo atveju galime sakyti, kad čia stiprūs socialdemokratai.

Nėra to prakeiksmo, kad jeigu tu esi valdantysis tuo metu, tarkime, turi premjerą, tai tau kerštauja.

Kalbant apie kitus du dalykus, tokios partijos kaip demokratai, kurie daug kur keliasi, bet iš esmės tris ar šešis merus jei turės, tai jau bus labai labai gerai. Tuomet kilo klausimas kaip seksis valdantiesiems. Matome, kad sekasi nei gerai, nei blogai. Turės mažiau merų, bet galbūt kai kur turės svarbesnėse savivaldybėse, pavyzdžiui, Vilniaus, pozicijose. Nėra to prakeiksmo, kad jeigu tu esi valdantysis tuo metu, tarkime, turi premjerą, tai tau kerštauja. Rusijos agresija prisidėjo.

– Buvo galima tikėtis blogesnio konservatorių rezultato? Turint omenyje Kristijono Bartoševičiaus skandalą ir dabartinius skandalus, taip ar ne?

– Galima buvo tikėtis blogesnio, bet yra tokių netikėtumų. Alytaus rajonas, ponas V. Grubliauskas, visą laiką atrodė kaip tas žmogus, primenantis V. Matijošaitį, kuris visą laiką valdys tvirta ranka. Dabar, pasirodo, jam reikės pakovoti antrame ture. Turėjome poną G. Gegužinską, Pasvalyje ilgiausiai valdantį merą. Pačiam teko kažkada būti savivaldybėje, kai dirbau Vyriausybėje ir bendrauti su juo. Matosi, kad žmogus buvo visiškai užtikrintas valdymu iki gyvenimo pabaigos.

Dabar jis, kiek pamenu, turi antrą turą. Reikės pasižiūrėti, kaip atrodo tas balsavimas, kai turi vieną oponentą, vieną konkurentą. Na ir iš kitos pusės turime Vilnių, kur buvo sakoma, kad A. Zuokas pasirodys labai tvirtai. Matome, kad V. Benkunskas šluoja viską. Šitoje vietoje konservatoriai gali rasti ir blogų, ir gerų dalykų.

– Ką galima pasakyti apie socialdemokratų lyderius? Jie turi du labai aiškius politikus regionuose: Mindaugas Sinkevičius, Nerijus Cesiulis. Jie laimėjo didele persvara pirmame ture, jie, atrodo, galėtų dalyvauti ir nacionalinėje politikoje. Ar tai bus naujieji socdemų lyderiai?

– Norėjau sakyti, kad žymiai įdomiau yra žiūrėti santykių dinamiką. Ponia Blinkevičiūtė ir ponas Sinkevičius, kai jie ateina į spaudos konferenciją, tai labai panašu, kad ponia V. Blinkevičiūtė yra tikroji lyderė ir partijos pirmininkė, nes ji linkusi daugiau palinksėti. Net tai, kad susikabino su S. Skverneliu, Mindaugas Sinkevičius yra buvęs jo ministras, bet, matyt, ir S. Skvernelis jaučia jam konkurenciją, buvo apsižodžiavimas. Dažniausiai tai yra būdinga lyderiams. Šiaip jau M. Sinkevičius, tai, kaip jis komunikuoja „nušlavėm“, „laimėjom“, „geriausi rezultatai“ ir t.t. Pats su 70 proc. praėjęs Jonavoje pirmame ture. Panašu, kad socdemai turi kuo džiaugtis. Kaip kalba ponas N. Cesiulis, atrodo, kad jie konkurencijos nejaučia.

– Ką galima pasakyti apie Sauliaus Skvernelio partiją? Tai pirmi S. Skvernelio rinkimai be R. Karbauskio. Geras rezultatas, blogas rezultatas?

– Aš visą laiką sakau, kad kai kurie dalykai neįvertinami. Vienas meras laimėjo iš karto, bet Neringoje. Ten balsuoti atėjo 2,5 tūkst. žmonių. Ponas Darius Jasaitis laimėjo surinkęs 1350 balsų. Tai lyginant su V. Benkunsku, kuris nelaimėjo, bet už jį balsavo 70 tūkst. vilniečių, tai nepalyginama.

Lazdijai, Šilutė, Neringa, galbūt dar keletas savivaldybių, galvojant apie Seimo rinkimus, prezidento rinkimus, Europos Parlamento rinkimus, tie rezultatai turėtų priversti rimčiau padirbėti, bent jau didžiuosiuose miestuose.

– Ar R. Karbauskis vis dar yra lyderis regionuose, jis turi savo žemes, savo rinkėjų ratą, net Šiaulių rajone, kur galėjo būti intriga, jos ten nebuvo?

– Taip, Šiaulių rajonas, istorinės Naisių žemės ir valstiečių atstovas, bet man įdomesnis kitas klausimas: dabar ponas R. Karbauskis kandidatavo į Šiaulių tarybą ir yra išrinktas, jis turėjo galimybę Seime dirbti, atsisakė mandato, ar jis atsisakys dabar mandato ar dirbs toliau? Kartais tai pradeda panašėti į humorą, kai tik tai paaiškėjo pirmi rezultatai, kurie nebuvo labai įspūdingi valstiečiams, reikia pripažinti, kad bendrai rezultatai valstiečiams nėra įspūdingi, jis sakė: nesvarbu rezultatai, mes raginam, kad daug žmonių ateitų balsuoti, dėl to čia mūsų pasiekimas. Tai žmogus, kuris visą laiką randa kažkokią ambiciją, kad jie yra teisūs ir jie laimėjo. Beje, teisybės dėlei reikia pasakyti – valstiečių pasirodymas nėra prastas. S. Skvernelis nenušlavė R. Karbauskio.

– S. Skvernelis dalijasi tokį patį palaikymą kaip ir Liberalų sąjūdis. O Liberalų sąjūdžiui sekasi ar nesiseka?

– Prisimenu Liberalų sąjūdį dar nuo E. Masiulo, R. Šimačiaus laikų. Tai buvo miesto partija, dabar tai visiškai į regionus pasislinkusi partija. Vilniuje neperžengta jokių procentų, nebus nieko. Galima pasidžiaugti, kad galbūt skaičius didėja, bet ta pati logika: didžiuosiuose miestuose pralaimi, mažuosiuose pasiimi šiek tiek daugiau – bus sunku per Seimo rinkimus.

– Kas laukia Laisvės partijos, kokia ateitis?

– Aš manau, kad šiuo metu lieka tik du ministrų postai, kurie gali iš tikrųjų komunikuoti. Vilniuje tikėtas pralaimėjimas, Elektrėnuose labai abejoju, ar yra šansų laimėti. Vilniuje partija liks po konservatorių šešėliu, o kai pasibaigs rinkimai ir nebeliks ministrų postų, klausimas dėl partijos išlikimo apskritai.

A. Pukelis civiliniu ieškiniu siekė, kad S. Malinauskas privalėtų keliose interneto platformose, kuriose talpina savo turinį, paskelbti vaizdo įrašą su teiginių, kuriuos A. Pukelis siekė pripažinti neatitinkančiais tikrovės, paneigimu.

Taip pat A. Pukelis skundėsi, kad jo atvaizdo naudojimas S. Malinausko vaizdo įrašų reklamai pažeidė jo teisę į atvaizdą, o namų adreso paviešinimas – teisę į privataus gyvenimo gerbimą.

A. Pukelis prašė jam priteisti 17,5 tūkst. eurų turtinės žalos ir 70 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai birželį patenkino ieškinį iš dalies ir nurodė S. Malinauskui iš vieno vaizdo įrašo pašalinti A. Pukelio nuotraukas su užrašais „mafija“, „paneigimas“, „valdžia“, „medžioklė“, taip pat pakeisti kitų vaizdo įrašų užsklandas su žodžiais „mafija“ ir „valdžia“ bei asociatyviomis A. Pukelio nuotraukomis.

Pirmosios instancijos teismas priteisė A. Pukeliui 328 eurus bylinėjimosi išlaidų, tačiau S. Malinauskui iš jo priteista 8 tūkst. eurų teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Šį sprendimą apskundė abi pusės.

Apeliacinės instancijos teismo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas neišnagrinėjo ieškovo reikalavimų, susijusių su vienu įrašu: teismo sprendime neminimas nei įrašo pavadinimas, nei teiginiai.

„Pirmosios instancijos teismui neišsprendus dalies byloje pareikštų reikalavimų – pirmosios instancijos teismo procesas dėl šių reikalavimų laikytinas neįvykusiu“, – rašoma Klaipėdos apygardos teismo nutartyje.

Atsižvelgęs į šią ir kitas aplinkybes teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Praeityje teistas Tauragės verslininkas A. Pukelis, pravarde Švinius, anksčiau ėjo Lietuvos futbolo federacijos viceprezidento pareigas.

Nebekėlęs savo kandidatūros dar vienai kadencijai, A. Pukelis ir toliau išliko LFF Vykdomojo komiteto nariu ir Ekonomikos komiteto pirmininku, vadovavo Tauragės apskrities futbolo federacijai.

Jo buvimas šiose pareigose sulaukė kritikos dėl federacijos skaidrumo.

A. Pukelis iš pareigų pasitraukė pernai gruodį, federacijai baigiant rengti naują įstatų redakciją, pagal kurią praeityje teisti asmenys nebegali patekti į valdymo organus.

Pirmasis iš tinklaraštininkų tokią nuobaudą gavęs S. Malinauskas sako nesutinkantis su įstatymuose numatyta formuluote, jog yra „užsakomųjų paslaugų teikėjas“.

„Lietuvos radijo ir televizijos komisija man pirmajam Lietuvoje skyrė administracinę nuobaudą už tai, kad nesutinku pripažinti, jog esu užsakomųjų paslaugų teikėjas. Niekada jokių užsakomųjų paslaugų neteikiau, neteikiu ir teikti nežadu“, – savo kanale pranešė jis.

Komisija nurodo, kad S. Malinausko veikla jo „Youtube“ kanale yra priskirtina audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimui naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platforma, tai yra čia pateikiamas programų katalogas, vartotojas pagal siūlomą vaizdo įrašų sąrašą turi galimybę pats pasirinkti norimą programą bei jos žiūrėjimo laiką, paslaugos teikėjo tikslinė auditorija yra plačioji visuomenės dalis ir jai daromas akivaizdus poveikis.

O Skirmantas tegu kovoja su korupcija – sėkmės jam, jis išvis nieko nepažeidęs. Mes tik norime įgyvendinti įstatymo formalumą, bet jis prieštarauja tai įstatymo formuluotei. Kaip biurokratai paskyrėme įspėjimą, bet jokių jam pastabų neturime.

Tuo metu vieną didžiausių „Youtube“ auditoriją Lietuvoje turintis S. Malinauskas sakė nesutinkantis, kad LRTK jį stato į vieną gretą su tokiomis filmų, laidų transliavimo platformomis kaip „Telia Play“, „Žmonės Cinema“, „Neflix“ ar „Amazon Prime Video“, keldami tuos pačius reikalavimus.

LRTK pirmininkas Rimantas Bagzevičius BNS tvirtino, kad įspėjimas S. Malinauskui skirtas dar spalio 19 dieną, nes jis prieš metus pasikeitus teisiniam reguliavimui po kelių prašymų nesutiko oficialiai informuoti komisijos apie paslaugų teikimą.

Anot jo, komisijai nekyla jokių klausimų dėl S. Malinausko tinklaraščio turinio, jis įspėtas dėl formalaus teisės aktų nesilaikymo.

„Užsakomųjų audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų teikėjas – tai yra tik vertinys iš anglų kalbos, biurokratinė formuluotė, sutinku, kad gana nevykusi, vertinys iš to, kad yra katalogas ir žmogus gali bet kada pasižiūrėti bet kurią laidą. Mums, atvirai sakant, jis mažiausiai rūpi, nes yra kitų vlogerių, kuriuos galvojame įspėti, kad jie registruotųsi, nes ten yra daug dezinformacijos, pykčio“, – kalbėjo LRTK vadovas.

„O Skirmantas tegu kovoja su korupcija – sėkmės jam, jis išvis nieko nepažeidęs. Mes tik norime įgyvendinti įstatymo formalumą, bet jis prieštarauja tai įstatymo formuluotei. Kaip biurokratai paskyrėme įspėjimą, bet jokių jam pastabų neturime“, – pabrėžė R. Bagdzevičius.

Anot jo, europinė direktyva, nustatanti tam tikrus ribojimus, tarp jų – įpareigojimą žymėti turinį pagal amžiaus kategorijas, atsirado televizijų bei retransliuotojų iniciatyva, vadinamiesiems vlogeriams ėmus stipriai konkuruoti dėl auditorijos.

R. Bagdzevičius sako, kad šiuo metu iš esmės vaizdo tinklaraštininkai privalo registruotis ir laikytis dviejų pagrindinių principų: Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo ir neskleisti dezinformacijos.

Vis dėlto jis pripažino, kad komisija sieks keisti audiovizualinės žiniasklaidos sritį reguliuojančiuose nacionaliniuose teisės aktuose esančias formuluotes, kurios yra tiesioginis vertimas iš europinių direktyvų, bet ne patį principą, kad tokių paslaugų tiekėjas privalo registruotis ir, be kita ko, paisyti nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos principų.

„Galbūt reiks laikui bėgant peržiūrėti įstatymą, bet tai – Kultūros ministerijos reikalai. Mes jau buvome, kalbėjome Kultūros ministerijoje. Tad šis procesas, matyt, nėra baigtinis. Ką peržiūrėti – pataisyti formuluotes, akcentuojant neapykantos skleidimą, dezinformaciją, nes S. Malinauskas pateko į biurokratines pinkles“, – sakė R. Bagzdevičius.

S. Malinauskas prisipažįsta, kad mėgsta pavalgyti ir valgo viską.

„Mano mėgstama vieta pavalgyti – greito maisto restoranai. Valgau mėsainius, sūrelius, šokoladus, nuolat užkandžiauju, maistas man – kaip ritualas“, – sako Skirmantas, kuris dabar yra pasiekęs didžiausią kada nors turėtą svorį – 124 kg.

Vienai iš laidos dalyvių noras būti lieknai vos nesibaigė ligoninėje. Žinoma nuomonės formuotoja Agnė Litvinienė studijuodama universitete priaugo 30 kg. Sugalvojusi sulieknėti ji nusprendė, kad nori greito rezultato, nesvarbu, kokia kaina, todėl užsisakė nelegalių tablečių, kurios padeda greitai numesti svorio.

„Man širdis nuo jų ėmė daužytis, pradėjo kankinti nemiga, jaučiausi klaikiai“, – atvirai sako Agnė.

Moteris nusprendė mesti neaiškias tabletes ir ėmėsi laisvinamųjų: „Apribojau kalorijas iki 400 per dieną, suvalgydavau ryte tik sūrelį ir sausainėlį. O tada išgerdavau po pakelį laisvinamųjų per dieną. Svoris nukrito iki 40 kg, bet reikėjo laiko suprasti, kad aš jau nebe liekna gražuolė, o serganti anoreksija moteris.“

Kita laidos viešnia – dietistė Ugnė Radzevičienė, gyvas įrodymas, kad galima sulieknėti be didelių pastangų. Kadaise Ugnė svėrė 130 kg, o dabar viso labo – 50 kg. Didelio antsvorio ji atsikratė atsisakiusi pridėtinio cukraus.

„Vieną rytą atsikėliau ir supratau, kad negaliu būti našta savo trims vaikams. Jeigu būčiau nenumetusi svorio, labai tikėtina, būčiau susirgusi diabetu, turėjusi sąnarių problemų ir panašiai. Todėl ėmiau skaityti maisto produktų etiketes ir nustojau valgyti tuos, kuriuose yra pridėtinio cukraus“, – pasakos Ugnė.

„Nustebsite sužinoję, kiek mums įprastuose produktuose yra pridėta cukraus“, – nustebins biomedicinos mokslų daktarė Sandrija Čepkauskienė.

Pasirodo, net tokiuose produktuose kaip pusryčiams mėgstamas jogurtas yra 14 kubelių cukraus, o vaikiškame šokoladiniame pieno gėrime – net 23 kubeliai cukraus! Žinoma dietistė laidoje papasakos, ko privalu atsisakyti, kada valgyti, o kada nevalgyti ir kokių taisyklių laikytis, jei norite sulieknėti ir išlaikyti pasiektą svorį.

Norėdamas savo akimis pamatyti, kiek lietuvių apsipirkinėja Lenkijoje, ir įsitikinti, ar iš tiesų perkant pas kaimynus galima sutaupyti, Suvalkuose apsilankė ir buvęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, žurnalistas, o dabar vienas populiariausių vaizdo tinklaraštininkų S.Malinauskas.

„Dirbant Vyriausybėje teko girdėti palyginimus tarp Lietuvos ir Lenkijos – mes visada pralaimime, ir dabar pralaimime dar labiau dėl zloto kurso ir PVM lengvatų, kurias įsivedė kaimynai. Bet man kyla klausimas, ar čia važiuojantys žmonės tiksliai pasiskaičiuoja ir viską kritiškai įvertina...“ – teigs S. Malinauskas.

Skirmantas Malinauskas/LNK stop kadras

Prieš žengdamas į vieną prekybos centrų, Skirmantas prisipažins į apsipirkimą pigiau Lenkijoje žiūrintis šiek tiek skeptiškai ir su savotiška atsarga... Anot jo, jei čia perkantys suskaičiuotų ne tik tai, kiek sumokėjo už tuos pačius produktus, tačiau įvertintų ir apsipirkti sugaištą laiką, kuro bei automobilio sąnaudas, ko gero, paaiškėtų, kad žmonės ne ką tesutaupė. Išleidęs beveik 45 eurus ir išėjęs su vos vienu maišiuku, Skirmantas neslėps nusivylimo, prekybos centro viduje pamatęs daug tuščių lentynų ir prie mėsos bei kasų besigrūdančius žmones.

Kiekvienas, atlikęs detalią analizę, nustemba, kiek pinigų išleido nebūtiniems ir nereikalingiems dalykams.

Tuo metu finansų ekspertė Odeta Bložienė pasidalins paprastais patarimais, kuriuos pritaikę savo gyvenime, kiekvienas mūsų galėtų ženkliai sutaupyti. Prieš penkerius metus palikusi finansų ekspertės darbą viename didžiausių šalies komercinių bankų, Odeta ėmė vadovauti sesers, garsios televizijos laidų vedėjos ir kulinarinių knygų autorės Beatos Nicholson vyro įkurtam restoranui „Jurgis ir Drakonas“. Šiandien tai aštuonių restoranų tinklas. Todėl Odetos patarimų, kaip valdyti pinigus ir taupyti, verta paklausyti.

Planuojantiems pradėti taupyti finansų specialistė pataria pirmiausia bent mėnesį pastebėti savo išlaidas. „Kiekvienas, atlikęs detalią analizę, nustemba, kiek pinigų išleido nebūtiniems ir nereikalingiems dalykams. Tiesa, didžioji dauguma vengia tai padaryti...“ – teigs Odeta.

Odeta Bložienė/LNK stop kadras

Ne mažiau svarbu, pasak Odetos, ir nusistatyti prioritetus. „Neperku naujų vardinių drabužių, neskiriu dėmesio naujoms madoms, net mano sportinė apranga gal 5 ar 10 metų senumo. Neperku ir naujų dalykų namams, nes stengiuosi gyventi kaip įmanoma minimaliau ir neapsikrauti daiktais, o mano vaikai nešioja mano sesers vaikų drabužius“, – atviraus O. Bložienė. Lietuvoje buvo atliktas ne vienas tyrimas, parodęs, kad daugelis mūsų nemoka elgtis su pinigais. Tai, pasak Odetos, rodo ne tik kasmetinis įsiskolinimų augimas, tačiau ir tai, kaip ir kur lietuviai leidžia pinigus. „To nemokoma mokyklose, to nemokoma ir daugelyje šeimų, nes pinigai, ypač kai jų trūksta, nemaloni ir slegianti tema...“

Laida „Nuo... Iki...“ – šiandien 20 val. tik per LNK.