500 galimybių pasiskolinti

Pigiausia skolintis iš giminių. Kitas pigus variantas – iš draugų, bet liaudies patarlė sako: "Nori susipykti su draugu, paskolink pinigų." Tiesa, niekas tokių tyrimų neatliko ir neaišku, kokia tokio skolinimosi ir skolų grąžinimo statistika.

Brangi, bet nesunkiai prieinama galimybė – greitieji kreditai. Sunkiau gauti banko paskolą, čia keliami dideli reikalavimai: būtinos nemenkos nuolatinės pajamos, o perkant nekilnojamąjį turtą – pakankamai didelis pradinis įnašas.

Bandant apeiti reikalavimus, galima rasti ir neoficialių skolintojų. Bet, pasak finansų priežiūros specialistų, žmonės gali įklimpti į bėdas. Pavyzdžiui, neaišku, ar nelaimės (nemokumo) atveju visas skolininko turtas gali atitekti kredito davėjui. Rugsėjį Lietuvos banko Priežiūros tarnyba skyrė UAB "Apollona" 40 tūkst. eurų baudą už tai, kad ji neteisėtai teikė paskolas su nekilnojamojo turto įkeitimu. Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo teisę teikti su nekilnojamuoju turtu susijusius kreditus įmonė turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo ją į Viešąjį kredito davėjų sąrašą. Prieš skolinantis reikėtų pasitikrinti, ar tai legalus skolintojas.

Šiuo metu Viešajame kredito davėjų sąraše yra daugiau nei 400 įmonių. Mūsų šalyje teisę skolinti turi ir Šveicarijos, ir net Kinijos bankai bei kitos kredito įstaigos. Šiame sąraše Lietuvos bankas skelbia ir statistiką, kiek kuriam kredito davėjui vartotojai yra pareiškę pretenzijų, kiek kartų kuris skolintojas yra baustas už pažeidimus. Konfliktinės situacijos (ginčai su vartotojais) grafa užpildyta tik ties Lietuvoje gerai žinomais bankais "Swedbank" (26), SEB (23), "Luminor" (14), Šiaulių banku (9), buvusiu "Citadele" (7).

Niekam nežinomi, bet leidimus teikti kreditus turintys skolintojai geresni? Lietuvos banko Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus viršininkė Renata Babkauskaitė teigia, kad tokios informacijos nėra. Aktyviai Lietuvoje veikia maždaug dešimt vartojimo kredito davėjų.

Anot jos, 2017 m. gruodžio 31 d. bankų sektoriaus paskolos sudarė 18,64 mlrd. eurų, kredito unijų sektoriaus paskolų portfelis siekė 678,5 mln. eurų, greitųjų kreditų išduota 193 mln. eurų, o susieto vartojimo kreditai sudarė 229,2 mln. eurų.

Skolintojai kontroliuojami

Iš Lietuvoje registruotų daugiau nei 400 kredito davėjų didžioji jų dalis čia neturi filialų. Sunku patikėti, kad įmanoma juos kontroliuoti.

Lietuvos bankas nereklamuoja, nesiūlo ir neteikia patarimų dėl finansų rinkos dalyvių vykdomos veiklos.

"Lietuvos bankas pagal savo kompetenciją prižiūri vartojimo kredito davėjus, esančius viešajame vartojimo kredito davėjų sąraše ir vykdančius veiklą Lietuvos Respublikoje, – tikino R.Babkauskaitė. – Šių finansų rinkos dalyvių priežiūra atliekama vykdant patikrinimus, tyrimus, nagrinėjant vartojimo kredito gavėjų skundus ar ginčus. Taigi, per šias priežiūros funkcijas Lietuvos bankas turi galimybę pagal savo kompetenciją kontroliuoti praktiškai visus Lietuvoje veikiančius vartojimo kredito davėjus, nepaisant to, ar jie Lietuvoje yra įsteigę filialus."

R.Babkauskaitės teigimu, tie skolintojai, kurie apie savo paslaugas siūlo skelbimuose, irgi nelieka be dėmesio. Lietuvos bankas atlieka ir vartojimo kredito davėjų reklamos stebėseną. Nustačius, kad vartojimo kredito paslaugas reklamuoja asmuo, kuris nėra įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, skiriamos nemenkos baudos, imamasi priemonių, kad neteisėta veikla būtų nutraukta.

Su užsieniu nesusiję

Lietuvos gyventojai domisi ir užsienyje veikiančiomis kredito kompanijomis. Gal Lietuvos banko klausia patarimų, kaip pigiau pasiskolinti kitur?

"Lietuvos bankas pagal savo kompetenciją prižiūri, kad vartojimo kredito gavėjams būtų garantuota Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo suteikiama apsauga, o vartojimo kredito davėjai laikytųsi visų minėto įstatymo reikalavimų, – paaiškino Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus viršininkė. – Tačiau Lietuvos bankas negali užtikrinti Lietuvoje taikomos vartojimo kredito gavėjų apsaugos, jeigu vartojimo kreditus suteikia užsienyje veikiantys vartojimo kredito davėjai pagal tose šalyse galiojančius teisės aktus. Be to, Lietuvos bankas yra finansų rinkos dalyvių priežiūros institucija, kuri siekia užtikrinti, kad rinkos dalyviai veiktų pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau nereklamuoja, nesiūlo ir neteikia patarimų dėl finansų rinkos dalyvių vykdomos veiklos."

Storėjo paskolų portfelis

Lietuvos banko duomenimis, 2018 m. antrąjį ketvirtį paskolų portfelio vertę labiausiai augino įmonių skolinimosi apimtis. Bankų klientams suteiktų paskolų portfelio grynoji vertė (toliau – paskolų portfelio vertė) išaugo 1 mlrd. eurų (5,5 proc.) – iki 19,9 mlrd. eurų. Paskolų portfelio vertės pokytį daugiausia lėmė įmonių papildomas kreditavimas, kurį daugiausia teikė esami stambūs verslo klientai, tačiau didėjo ir paskolos namų ūkiams, įskaitant ir būsto paskolas.

Įmonėms suteiktų paskolų portfelio vertė per ketvirtį išaugo 684 mln. eurų (7,3 proc.), namų ūkių – 242 mln. eurų (2,7 proc.). Kitų finansų bendrovių paskolų portfelio vertė per metus išaugo 133 mln. eurų – 2,1 karto, tačiau pati suma, palyginti su visu paskolų portfeliu, tesudarė 1 proc. viso portfelio, be to, ji daugiausia buvo susijusi su skolinimo veiklos pertvarka vienos iš banko grupių viduje.

Valdžios sektoriaus įmonių paskolų portfelio vertė 2018 m. antrąjį ketvirtį sumažėjo 15 mln. eurų (–3,4 proc.). Palyginti su praėjusiais metais, paskolų portfelis augo sparčiau (būsto segmente augimas tebebuvo palyginti stabilus). Per metus visas portfelis padidėjo 6,6 proc., panašiu tempu augo namų ūkių paskolų portfelių vertė – 7,8 proc., o paskolos įmonėms – 6,6 proc.

Gal didės palūkanos?

Antrąjį šių metų ketvirtį bankų sistemos turtas padidėjo 551 mln. eurų (2,1 proc.) ir sudarė 26,7 mlrd. eurų. Turtą augino gana reikšmingai padidėjęs paskolų portfelis. Pasak Lietuvos banko, indėliai tebėra pagrindinis bankų finansinių išteklių šaltinis – ketvirčio pabaigoje jais buvo finansuota 76 proc. turto. O įsipareigojimai kredito įstaigoms (daugiausia patronuojamiesiems bankams) sudaro vis mažesnę bankų įsipareigojimų dalį. Lietuvoje veikiantys bankai finansuojasi vietos rinkoje pritrauktais indėliais, klientų nerezidentų lėšos sudaro labai nereikšmingą (2,7 proc.) visų pritrauktų indėlių dalį.

Balandį–birželį buvo stebimas gana reikšmingas indėlių augimas – 575 mln. eurų. Reikšmingiausiai ūgtelėjo namų ūkių (356 mln. eurų) ir valdžios sektoriaus institucijų indėliai (175 mln. eurų).

"Mažmeninių indėlių rinka bankams tebėra prioritetinė, – tvirtina Lietuvos bankas. – O gyventojų indėliai bankuose auga, nepaisant nulinių arba joms artimų palūkanų. Konkurenciją bankams gali sudaryti planuojantys steigtis specializuoti bankai, ketinantys mokėti aukštesnes nei vidutinės bankų sektoriuje esančios indėlių palūkanos."