Paprašė 80 eurų
Klaipėdiečių pora Monika ir Linas (tikrieji vardai ir pavardės redakcijai žinomi – I.L.) buvo priblokšti, kai autobuso vairuotojas jų paprašė už mažą vos tris kilogramus sveriantį šunelį papildomai sumokėti 80 eurų.
Tai yra 10 eurų mažiau nei paprastam keleiviui.
Maža to, teko pirkti gyvūno transportavimui skirtą narvą, kuris kainavo dar 30 eurų.
Bilietas vienam žmogui iš Klaipėdos į Londoną siekia 90 eurų.
Monika ir Linas paskaičiavo, kad iš viso kelionė su augintiniu autobusu jiems atsiėjo apie 300 eurų.
Nedidelė pudelio veislės kalytė beveik visą laiką (kelionė iš Klaipėdos į Londoną trunka iki pusantros paros) tūnojo šeimininkams ant kelių.
Nors iš pradžių buvo reikalaujama turėti savo narvą, kelionėje jo nė karto neprireikė.
"Internetu susiradome vieną pigesnių variantų, tačiau regis, kad mokestis už augintinį visų vežėjų yra panašus. Šuniukas – mažas, ramus, nei kitiems keleiviams, nei vairuotojui jokių problemų nekėlė. Suprantu, reikia džiaugtis, kad apskritai suteikiama galimybė vežtis augintinį, tačiau tenka pripažinti, kad kainos šiandien kandžiojasi. Žmonės ne iš gero gyvenimo važiuoja į Angliją", – darė išvadas Monika.
Gali kainuoti ir dar brangiau
Kaip paaiškėjo, autobusu pasiekti Didžiąją Britaniją su šunimi ar kate gali kainuoti netgi daugiau nei 80 eurų.
90–120 eurų – tokios rinkoje vyraujančios legalių vežėjų kainos.
Mokestis taip pat priklauso nuo keturkojo dydžio, svorio.
Internete gausu pasiūlymų greitai ir patogiai autobusu pasiekti Londoną.
Dienraščio žurnalistams paskambinus nurodytais numeriais pašnekovai pasisakė, kiek kas kainuoja.
"Jei gyvūnas sveria keturis kilogramus, keleiviui kaina būtų 90 eurų, augintiniui – irgi. Narvą duosime. Supraskite, kainuoja vieta", – nurodė telefonu atsiliepęs vyras.
"Maždaug nuo 160 iki 210 eurų, jeigu kartu su šuniuku. Jei važiuosite į centrą, tai kainuos 210 eurų be kalbų", – aiškino kitas vežėjas.
Įsileidžia ne visi
Didėjant emigracijoms mastams, žmonės priversti palikti augintinius Lietuvoje arba gabenti juos su savimi.
Pastaruoju atveju keliaujant lėktuvu tai padaryti gali būti sudėtingiau ar net brangiau.
Mat pigių oro linijų bendrovės, kuriomis dažniausiai naudojasi lietuviai emigrantai, keturkojų išvis neleidžia gabenti, išskyrus šunis vedlius, turinčius tai patvirtinančius dokumentus.
Kai kurios oro linijų bendrovės draudžia transportuoti tik kovinių ir pavojingų veislių šunis.
Taikomi ir svorio apribojimai: dažniausiai, jei gyvūnas su narvu sveria iki 8 kg, jis gali būti laikomas salone.
Paprastai narvo dydis negali viršyti nurodytų matmenų. Sunkesni narvai yra vežami tik orlaivio atskiroje erdvėje. Kai kurios linijos riboja ir skraidinamų gyvūnų skaičių vienam keleiviui.
Šeimininkams, kurių augintinis laikomas lėktuvo salone, mokestis prasideda nuo 60 eurų. Didesniems nei 8 kg keturkojų savininkams – nuo 100 iki 200 eurų viena skrydžio kryptimi.
Kaina priklauso nuo gardo svorio. Apie gyvūno gabenimą būtina pranešti užsakant lėktuvo bilietą.
"Standartinis mokestis yra apie 60–100 eurų. Kaina priklauso nuo to, ar gyvūnas transportuojamas lėktuvo salone ar bagaže, taip pat nuo dydžio. Gabenant didelį gyvūną tas mokestis gali išaugti. Blogai yra tai, kad žmogus su savo augintiniu negali skristi pigių oro linijų lėktuvais", – pasakojo dažnai su savo augintiniais į užsienį skraidanti viešosios įstaigos "Gyvūnų gerovės iniciatyvos" vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Skraido su šunimi ir katėmis
Vis dėlto B.Vaitiekūnaitė-Pliuskė įsitikinusi, kad atsakingam šeimininkui kaina – ne priežastis jį palikti likimo valiai.
"Bet kuriuo atveju, jei žmogus kraustosi gyventi į kitą šalį, 100 ar 200 eurų už bilietą gyvūnui, kuris yra tapęs tarsi šeimos nariu, tai nedidelė suma. Juk kalbama ne apie tūkstantį ar daugiau. Kur kas brangesnis malonumas yra gyvūno gydymas", – dėstė pašnekovė.
"Jei žmonės palieka savo augintinius dėl gabenimo išlaidų, kyla klausimas, kaip iki tol gebėjo jais pasirūpinti?" – pridūrė moteris.
Pati B.Vaitiekūnaitė-Pliuskė keliauja su mažu šuneliu ir dviem katėmis. Trys keturkojai jai – ne problema.
"Pagal oro linijų bendrovių reikalavimus visi gyvūnai negali būti kartu su manimi salone, todėl skrenda bagaže. Sunkiausia yra išsiskirti", – šyptelėjo pašnekovė.
Moteris žino daugybę už širdies griebiančių keturkojų emigrantų ir jų šeimininkų istorijų.
"Yra buvę atvejų, kai žmonėms reikėjo keliauti į gana egzotiškas šalis, tai jie prašė suvesti su ten jau esančiais gyvūnų savininkais, kad pasidalytų savo patirtimi. Yra labai įspūdingų istorijų, ką galima padaryti dėl savo augintinių", – tikino pašnekovė.
Keliauja ir kanarėlės
Ko gero, vienas paprasčiausių ir pigiausių būdų vykti į užsienį su augintiniu yra kelionė laivu.
Visuose bendrovės "DFDS Seaways" jūrų keltuose, iš Klaipėdos plaukiojančiuose į Vokietiją ir Švediją, įrengta po keturias specialias kajutes keleiviams su gyvūnais.
Bilietas šuniui ar katei į vieną pusę kainuoja 40 eurų, nepriklausomai nuo jo dydžio ar svorio.
Per metus keltais gabenama per 3 tūkst. kačių, šunų, rečiau – kanarėlių, žiurkėnų ar kitokių egzotinių gyvūnų.
Lietuviai jau įprato keliauti su savo augintiniais ir tai mielai daro, todėl specialių kajučių kartais pritrūksta.
Tokiais atvejais gyvūną keleivis gali palikti denyje stovinčiame savame automobilyje. Jam nieko bloga nenutiks: šeimininkas gali aplankyti keturkojį, jį pašerti ir pagirdyti, išvesti pasivaikščioti po denį.
Vieno reiso metu leidžiama tris kartus aplankyti savo augintinį.
Anot bendrovės "DFDS Seaways" atstovo spaudai Vaido Klumbio, gyvūnai laivuose yra laukiami, o netukus bendrovė planuoja apmokyti įgulos narius elgesio su gyvūnais taisyklių. Jiems bus organizuojami specialūs kursai.
Maža to, kalėdiniu laikotarpiu keltuose keleiviams su augintiniais bus dalijamos dovanėlės.
Reikalavimų – begalė
Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža priminė, kad gyvūnų globėjai, prieš vykdami į užsienį, privalo atlikti tam tikras procedūras.
Informacija apie asmenis, kurie nepaiso nustatytų reikalavimų, perduodama Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
"Europos Sąjungoje žmonės gali keliauti laisvai, tačiau vykstant į Norvegiją kyla tam tikrų klausimų. Tarkime, važiuojant iš trečiųjų šalių Nidos kontrolės poste gyvūnų augintojus gali patikrinti pasieniečiai, taip pat muitininkai. Jei randa pažeidimų, pareigūnai skambina mums arba grąžina žmones atgal", – paaiškino A.Bauža.
Kaip vardijo vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Ilona Urbutienė, pagal ES nustatytą tvarką nekomerciniam gyvūnų augintinių vežimui reikalingas augintinio pasas, gyvūnas turi būti paženklintas, paskiepytas.
"Augintinio gyvūno pasas išduodamas privačių veterinarų ženklinimo metu. Įvedant poodinę mikroschemą jis yra įtraukiamas į gyvūnų augintinių registrą. Taip pat būtina atlikti vakcinacijas nuo pasiutligės, gyvūnas gali keliauti tik praėjus 21 dienai nuo skiepo. Prieš išvykstant, savininkas turi kreiptis į privatų veterinarą ne anksčiau nei prieš 48 val., kad šis apžiūrėtų gyvūną, paskirtų vaistų kirminams pašalinti ir paliktų pase įrašą, kad gyvūnas kliniškai yra sveikas", – komentavo I.Urbutienė.
Trečiosiose šalyse tų reikalavimų gali būti daugiau.
Prieš vykstant į tam tikrą šalį vertėtų juos išsinagrinėti, pasikonsultuoti su specialistais, nes neįvykdžius reikalavimų gali kilti nemažai problemų.
"Gyvūnas – ne žaisliukas, tai yra šeimos narys, kainuoja jo išlaikymas, priežiūra, gydymas, kuris, patikėkite, gali būti brangesnis nei žmogaus", – tvirtino gydytoja-inspektorė.
