„Esame savotiški situacijos įkaitai, kai negali pasakyti ne, tačiau supranti, kad savo laiką panaudojai ne tam, kad padėtum pacientui, kuriam išties reikia skubios pagalbos“, – sako Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos vadovas profesorius Kęstutis Stašaitis.

Jis pastebi, kad dalis jaunų žmonių nebemoka pasirūpinti savimi, todėl į ligoninės skubios pagalbos skyrių vyksta net ir dėl slogos, nuospaudos ar įgėlus uodui.

– Skubiosios medicinos pagalbos poreikis auga – vis daugiau žmonių atvyksta į ligoninių priimamuosius. Jūsų vertinimu, kodėl taip atsitinka?

– Vienos priežasties nėra. Tai ne tik Lietuvos tendencija, kitose šalyse situacija labai panaši. Savaime suprantama, yra ir nacionalinių ypatumų, tačiau daugeliui šalių būdingos tos pačios priežastys. Viena jų – senėjanti visuomenė ir ilgesnė gyvenimo trukmė. Dėl to daugėja žmonių, sergančių keliomis ligomis, kuriems vis dažniau prireikia skubiosios pagalbos dėl lėtinių ligų paūmėjimo.

Antroji priežastis – silpna pirminė sveikatos priežiūra. Pacientai, negavę atsakymų iš savo šeimos gydytojo, pradeda ieškoti antros nuomonės kitose sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat ir skubios pagalbos skyriuose.

Eilės ne tik pas gydytojus specialistus, bet ir pas šeimos gydytojus verčia ieškoti greitesnių paslaugų, todėl vienas iš dažniausių pacientų pasirinkimų, tikintis apeiti eiles, – skubios pagalbos skyrius.

Dar viena neretai pasitaikanti priežastis, atvedanti žmones į skubios pagalbos skyrius – blogai kontroliuojamos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, širdies nepakankamumas, bronchų astma ir kt. Jei šios ligos blogai kontroliuojamos, jos sukelia dažnus būklės pablogėjimus, dėl kurių pacientai turi kreiptis skubiosios pagalbos. Tai atspindi tiek paciento išmanymą apie sveikatą ir savo ligos gydymą, kuris Lietuvoje yra labai žemas, tiek šeimos gydytojo darbo kokybę.

Kęstutis Stašaitis / Regimanto Zakšensko nuotr.

– Vadinasi, ligoninių priimamieji padeda užlopyti sveikatos sistemos spragas: neapsikentę ilgų eilių pas gydytojus specialistus, žmonės vyksta į ligoninę, nors skubiosios pagalbos jiems lyg ir nereikėtų?

– Dalis pacientų atvyksta dėl šios priežasties. Vaizdžiai tariant, skubios pagalbos skyriuose formuojasi spūstys, kai žmogus dėl vienokių ar kitokių priežasčių neranda pagalbos kitose asmens sveikatos priežiūros grandyse arba, įvertinęs laukimo laiką, nutaria, kad skubios pagalbos skyriuje pas gydytoją pavyks patekti greičiau. Esame savotiški situacijos įkaitai, kai negali pasakyti ne, tačiau supranti, kad savo laiką panaudojai ne tam, kad padėtum pacientui, kuriam išties reikia skubiosios pagalbos.

– Ar galima nubrėžti aiškią ribą, kada žmogus turėtų vykti į ligoninės priimamąjį ir kada – ne? Ar reikėtų vykti, jei, pavyzdžiui, porą valandų naktį skauda širdį? Kokiu atveju turi būti suteikta skubioji medicinos pagalba?

– Sveikatos apsaugos ministras savo įsakymu yra aiškiai nustatęs būkles, kada skubioji pagalba būtina. Krūtinės skausmas yra tokia būklė ir nereikėtų laukti 2 valandas namuose, bet kuo skubiau kreiptis pagalbos. Tokioms būklėms priskiriamas insultas, traumos, ūmūs širdies ritmo sutrikimai, staiga atsiradęs dusulys, sąmonės sutrikimai ir kitos gyvybei pavojingos būklės, kai, nesuteikus pagalbos, žmogus gali mirti.

Paklausus paciento, kur jis prisirašęs ir kas yra jo šeimos gydytojas, šis atsakė esąs prisirašęs prie ligoninės Skubios pagalbos skyriaus.

– Ar pasitaiko piktnaudžiavimo skubiąja pagalba atvejų? Jei įtariamas piktnaudžiavimas, ar gali tokio skyriaus gydytojas, kaip sakoma, iš akies nustatyti, kad žmogui skubiosios pagalbos nereikia, ir išleisti jį namo neatlikus tyrimų?

– Piktnaudžiauja ne tik pacientai, bet ir gydytojai, kurie siunčia pacientus į skubios pagalbos skyrius.

Dažniausiai piktnaudžiauja tie žmonės, kurie nori apeiti sistemą. Jie tikisi būti ištirti ir gauti konsultacijas greičiau nei poliklinikose, nors nėra  skubių tyrimų ir skubių konsultacijų indikacijų. Pasitaiko ir meluojančių – įvertinus anamnezę ir būklę, kartais įvyksta nemalonių pokalbių dėl poreikio suteikti skubiąją pagalbą nebuvimo. Tenka paprašyti paciento susimokėti už suteiktas paslaugas, nors lygiai tokias pačias paslaugas jam nemokamai gali skirti šeimos gydytojas.

Dalis žmonių, ypač jaunesnių (tai matyti ir mūsų statistikoje – vyrauja gana jauni pacientai) neturi net elementaraus medicininio raštingumo ir sveikatos sistemos žinių, nesupranta, kur ir kokiais atvejais turėtų kreiptis, nemoka bent laikinai pasirūpinti elementariais dalykais (kaip sloga, nuospaudos, uodų įkandimai ir t. t.) namuose, nesilanko pas šeimos gydytojus, todėl vyksta į skubios pagalbos skyrių dėl bet kokios sveikatos problemos, nes įsivaizduoja, kad tik toks variantas yra. Teko girdėti kolegų pasakojimą, kai, paklausus paciento, kur jis prisirašęs ir kas yra jo šeimos gydytojas, šis atsakė esąs prisirašęs prie ligoninės skubios pagalbos skyriaus. Toks žmogus nėra matęs savo šeimos gydytojo ir greičiausiai nežino, kuo pirminės sveikatos priežiūros centras skiriasi nuo skubios pagalbos skyriaus.

Kalbant apie gydytojus, pasitaiko tokių šeimos gydytojų ar gydytojų specialistų, kurie, nesant aiškių indikacijų, siunčia pacientą į skubios pagalbos skyrių. Paprastai tai vyksta dėl specialistų kompetencijos stokos, kartais dėl nenoro spręsti paciento problemą, kuri, akivaizdu, dėl savo kompleksiškumo reikalaus daugiau specialisto dėmesio ir pastangų. Kai kuriais atvejais nepagrįstas rekomendacijas vykti į ligoninės priimamąjį lemia ribotos tyrimų atlikimo galimybės kai kuriose įstaigose (pvz., po pietų nebeatliekami rentgeno, ultragarso ar kraujo tyrimai šeimos klinikoje). Pasitaiko atvejų, kai specialistai nori būti geri ir suteikia žmogui nerealių lūkesčių patardami: važiuok į skubios pagalbos skyrių, ten viską padarys.

Be to, stebima bendra tendencija visuomenėje – dominuoja noras gauti paslaugas čia ir dabar, įsitikinimas, kad moku mokesčius, todėl man viskas priklauso, neįvertinant skubios pagalbos skyrių paskirties ir skubiosios pagalbos teikimo reglamentavimo.

Priežastys: insultas, trauma, ūmūs širdies ritmo sutrikimai, staiga atsiradęs dusulys, sąmonės sutrikimai ir kitos gyvybei pavojingos būklės – tokiais atvejais reikia nedelsiant kreiptis skubiosios pagalbos. / Regimanto Zakšensko nuotr.

– Atvykstančių į ligoninės priimamąjį žmonių būklė labai skiriasi. Kuri dalis jų yra sunkūs ligoniai?

– Per parą Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje vidutiniškai apsilanko apie 230 suaugusių pacientų. Iš jų tik 40 proc. atveža greitosios medicinos pagalbos (GMP) ekipažai. Kiti atvyksta patys, paprastai jų būklė nėra sunki. Tie 230 pacientų pasiskirsto taip: tik 20 proc. jų paguldome į Kauno klinikas, 10 proc. pervežame į žemesnio lygio ligonines, o likusi dalis (161 pacientas) po mūsų konsultacijų vyksta į namus. Didžioji dalis jų galėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Tendencija visuomenėje – dominuoja noras gauti paslaugas čia ir dabar, įsitikinimas, kad moku mokesčius, todėl man viskas priklauso, neįvertinant skubios pagalbos skyrių paskirties.

– Kokie tyrimai dažniausiai atliekami skubios pagalbos skyriuje?

– Visi, neturime apribojimų, nors SAM yra nustačiusi minimalų būtinųjų tyrimų sąrašą, tačiau, jei reikia patvirtinti arba paneigti vieną ar kitą ligą,  galime tai atlikti. Vėlgi, pacientai turi perdėtų lūkesčių, kad, jam atvykus, tirsime viską. Deja, atliekame tik tuos tyrimus, kurie reikalingi ūmiai ligai patvirtinti ar paneigti, o ne diagnozuoti įsisenėjusių sveikatos problemų priežastis.

– Kai kurie lankytojai pastebi, kad ligoninių skubios pagalbos skyriuose apžiūros, tyrimų ir jų atsakymų tenka laukti ilgai – valandą ar kelias. Kodėl taip atsitinka? Gal trūksta personalo?

– Personalo yra tiek, kiek reikėtų laiku suteikti pagalbą skubiais atvejais. Tačiau tie, kurie atvyksta bandydami simuliuodami ūmią ligą, tikėdamiesi visas paslaugas gauti greičiau, užima skubiems pacientams skirtas vietas ir taip ilgina eilę. Dėl šios priežasties būna dienų, kai gydytojo apžiūros ir tyrimų reikia palaukti. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad kartais mūsų skyriuje apsilanko 180 pacientų, tačiau būna ir 270. Vadinasi, personalui tą dieną tenka apžiūrėti 90 pacientų daugiau. Medikų komandas komplektuojame atsižvelgdami į apsilankymų vidurkį, tačiau pacientų srautas sunkiai prognozuojamas, nors kai kurios tendencijos aiškios. Pvz., jei vyksta svarbios krepšinio varžybos ar kitas dėmesį prikaustantis renginys, paprastai pacientų skaičius pastebimai sumažėja. Dažnai besikreipiančių srautas išauga po sekmadienio Mišių. Be to, per dieną pastebimi aiškūs pikai, kai pacientų skaičius didelis. Tai pietų metas ir vakarinės valandos, kai baigiasi darbas ir žmonės pradeda rūpintis sveikata. Tai dar vienas požymis, kad mūsų pacientų ūmios būklės yra ne tokios jau ūmios, jei galima pakentėti, kol pasibaigs svarbus įvykis ar baigsis darbo valandos.

Galimybė: jei reikia, skubios pagalbos skyriuje atliekami ir kompiuterinės tomografijos tyrimai. / Regimanto Zakšensko nuotr.

– Per kiek laiko į skubios pagalbos skyrių atvykusiam sunkiam ir lengvesniam ligoniui turi būti suteikta pagalba?

– Pagalbos teikimo laiką reglamentuoja minėtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Jame aiškiai parašyta, kokioms būklėms esant pagalbą reikia suteikti nedelsiant, o kada ją galima atidėti. Šiuo įsakymu yra apibrėžti pagalbos pradžios laikas, tačiau kiek trūks gydymas, priklausys nuo ligos sunkumo, kompleksiškumo, diagnostinių tyrimų skaičiaus ir paciento atsako į paskirtą gydymą. Vieniems paskirtas gydymas veikia labai greitai, kitiems reikia palaukti, kol paskirtas vaistas pradės veikti.

Pacientams visuomet akcentuojame, kad būtini pagalbos veiksmai teikiami nelaukiant tyrimų. Pvz., skausmą mažinančius ar kitus ūmius simptomus koreguojančius vaistus skiriame nelaukdami tyrimų atsakymų. Dažnai žmonės sako, kad Skubios pagalbos skyriuje laukė 6 ar 8 valandas, bet nepasako, kad per tą laiką buvo atliktas kraujo tyrimas, ultragarsinis vidaus organų tyrimas, padaryta rentgeno nuotrauka ar net atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas, taip pat paskirtas gydymas, jį konsultavo ne vienas medicinos specialistas ir buvo atliekami kiti pacientui nematomi darbai. Juk atlikus vieną ar kitą tyrimą aparatai paprastai diagnozės neparašo. Tai atlieka gydytojas, kuris visą gautą informaciją turi apibendrinti, rasti pakitimų, būdingų įtariamai ligai, užpildyti dokumentus. Kur dar nesibaigiantys pokalbiai telefonu, kuriuo skambina tiek pacientai, tiek jų artimieji!

– Sveikatos apsaugos ministerija vykdo sveikatos priežiūros įstaigų reformą. Ar ši reforma kaip nors paveiks skubios pagalbos skyrių darbą?

– Reforma neturėtų pabloginti skubiosios medicinos pagalbos prieinamumo gyventojams, nes skubios pagalbos skyrių skaičius nebus mažinamas. Nemanau, kad reforma turės reikšmingos įtakos mūsų pacientų srautams. Labai tikiuosi, kad ji sustiprins pirminę sveikatos priežiūros grandį ir šeimos gydytojai, teikdami paslaugas greičiau ir  kvalifikuočiau, sumažins pacientų norą pagalbos ieškoti skubios pagalbos skyriuose, kai būtinoji pagalba nereikalinga.

Skubiosios medicinos pagalbos teikimo indikacijos suaugusiesiems (patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2018 m. gegužės 23 d. Nr. V-598)

1 kategorija

Pacientui skubioji medicinos pagalba turi būti teikiama nedelsiant, tuo pat metu vertinama paciento būklė ir atliekami gydymo veiksmai.

1. Esamas ar gresiantis širdies ir (ar) kvėpavimo sustojimas. Pacientas po gaivinimo.

2. Kvėpavimo dažnis (toliau – KD) < 10 kartų per minutę arba

KD > 29 kartai per minutę.

3. Sistolinis arterinis kraujo spaudimas (toliau – AKS) < 80 mmHg.

4. Sąmonės praradimas ir nereagavimas į skausmą arba reakcija pagal Glazgo komų skalę (toliau – GCS) < 9 balai.

5. Viso kūno traukuliai.

6. Intraveninis vaistų arba narkotikų perdozavimas, sukėlęs hipoventiliaciją ir hemodinamikos sutrikimą.

7. Ūminis cheminis akių pažeidimas.

2 kategorija

Pacientui skubioji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 10 minučių nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

1. Ūmus, gyvybei grėsmingas kvėpavimo ir (ar) kraujotakos sutrikimas.

2. Ūmus didelio kraujo kiekio (25 proc. cirkuliuojančio kraujo kiekio arba daugiau) netekimas.

3. Labai stiprus / nepakeliamas skausmas dėl įvairių priežasčių, kai skausmo intensyvumas vertinamas 9–10 balų pagal dešimties balų skalę.

4. Hipoglikemija (per mažas gliukozės kiekis kraujyje) arba hiperglikemija (per didelis gliukozės kiekis kraujyje), kai gresia pavojus išsivystyti hipoglikeminei komai, diabetinei ketoacidozei arba hiperosmoliarinei hiperglikemijai.

5. Karščiavimas, kai yra klinikinių sepsio požymių (ne mažiau kaip du iš šių požymių: KD > 22 kartai per minutę, AKS < 100 mmHg, bet kokio lygio sąmonės sutrikimas). Bendras kūno atšalimas, kai temperatūra < 36 °C.

6. Sunki trauma.

7. Didelės rizikos anamnezė:

7.1. didelio raminamųjų medžiagų kiekio suvartojimas ar kitos kilmės toksinių medžiagų suvartojimas;

7.2. kitas gyvybei pavojingas apsinuodijimas;

7.3. gyvybei pavojingas aplinkos faktorių poveikis (generalizuota alerginė reakcija).

8. Psichikos ir elgesio sutrikimai:

8.1. agresija arba smurtas, keliantys grėsmę pačiam pacientui ir aplinkiniams;

8.2. intensyvus psichomotorinis sujaudinimas, kai reikalingas fizinis asmens laisvės suvaržymas dėl grėsmės sau ar aplinkiniams.

3 kategorija

Pacientui skubioji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 30 minučių nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

1. Hipertenzinė krizė su greitai progresuojančiais širdies ir kraujagyslių ir (ar) centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiais.

2. Vidutinio sunkumo nukraujavimas su klinikiniais požymiais dėl bet kokios priežasties.

3. Mieguistumas, sulėtėjusi reakcija dėl bet kokios priežasties (pagal GCS < 13 balų).

4. Oksigenacija < 90 proc.

5. Besikartojantys traukuliai, užfiksuoti per pastarąsias 12 valandų.

6. Besikartojantis vėmimas ir (ar) viduriavimas esant sisteminei intoksikacijai.

7. Ūmi dehidratacija.

8. Galvos trauma ir trumpalaikis sąmonės netekimas.

9. Stiprus skausmas, vertinamas 6–8 balais pagal 10 balų skalę, kai reikia skubiai numalšinti skausmą.

10. Ūmi židininė neurologinė simptomatika.

11. Galūnės trauma, dėl kurios sutriko kraujotaka.

12. Psichikos ir elgesio sutrikimai:

12.1. mėginimas nusižudyti ar tokio poelgio grėsmė;

12.2. ūmios psichozės;

12.3. sunki psichologinė trauma, sukelianti elgesio sutrikimų;

12.4. sunki depresija;

12.5. ryškus psichomotorinis sujaudinimas.

13. Kiauryminis akies sužalojimas ar ūmus visiškas regėjimo netekimas.

4 kategorija

Pacientui skubioji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 60 minučių nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

1. Karščiavimas > 39 °C, nepraeinantis vartojant geriamuosius vaistus ilgiau kaip 24 valandas.

2. Ūmus per pastarąsias 48 valandas atsiradęs širdies ritmo (supraventrikulinė tachikardija, prieširdžių virpėjimas, prieširdžių plazdėjimas, plačių kompleksų tachikardija) ar laidumo (II–III laipsnio AV (atrioventrikulinė) blokada, atrioventrikulinis ritmas) sutrikimas.

3. Šlapimo sulaikymas, anurija, dializuojamo paciento komplikacijos: AV šunto trombozė, dializinio kateterio iškritimas / trombozė / disfunkcija.

4. Sunki abstinencijos būklė, galinti komplikuotis dėl rizikos veiksnių (anamnezėje būta psichozių, traukulių; gali komplikuotis dėl gretutinių ūmių ir lėtinių ligų; kompulsyvus psichoaktyviųjų medžiagų potraukis).

5. Pasiutusių ar galimai pasiutusių gyvūnų įkandimai, įdrėskimai, apseilėjimai.

6. Kitos traumos (nenurodytos 2 ir 3 kategorijose) ir nelaimingi atsitikimai, įvykę per pastarąsias 48 valandas, esant didėjančiam tinimui, stiprėjančiam funkcijos sutrikimui.

7. Erkių įsisiurbimas.

8. Veido ir žandikaulių srities pūliavimas.

9. Dirbtinai suformuotų stomų sutrikimai (kai reikia jas pakeisti ar atkimšti).

10. Negausus kraujavimas iš makšties arba pilvo skausmas nėštumo metu.

11. Komplikacijos po medicininės intervencijos (iširusi siūlė, pūlingos išskyros, didėjantis tinimas, nepakankama imobilizacija), atsiradusios iki 48 valandų po procedūros arba išrašymo iš stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

12. Svetimkūniai audiniuose arba natūraliose kūno angose / kūno ertmėse, atsiradę per pastarąsias 48 valandas.

– Koks buvo šventinis savaitgalis jums, skubios pagalbos medikams. Kiek ir kokių pacientų sulaukėte daugiausiai?

– Sakyčiau, šventės buvo šiemet visai neblogos. Sulaukėme įprasto pacientų srauto – apie 50 per parą. Gal šiek tiek daugiau kreipėsi dėl virškinimo sutrikimų, ūmių pilvo skausmų. Tokių per ilgąjį savaitgalį buvo gal apie 160. Bet apskritai mums, medikams, tai buvo įprastas, standartinis pavasario savaitgalis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios traumos ir kokie sveikatos sutrikimai vyravo šventinį savaitgalį?

– Atšilus orams daugelis suskubo tvarkyti aplinką, namus, tad daugiausiai kreipėsi žmonių dėl buitinių traumų. Taip pat turėjome susižeidusių riedutininkų, dviratininkų, paspirtukininkų, kas būdinga pavasarį. Ypač daugėja traumų, susijusių su paspirtukų vairavimu. Turėjome šešis pacientus su sunkiomis traumomis ir po eismo įvykių.

– Ar buvo kokių nors išskirtinių atvejų?

– Išskirčiau atvejį, kai teko suteikti skubią pagalbą nepilnamečiui pacientui, kuris vėliau buvo pergabentas į vaikų ligoninę specializuotam gydymui.

– Ar buvo pacientų, kurie kreipėsi dėl alkoholio perdozavimo?

– Tokių irgi turėjome. Tačiau, laimė, rekordinių promilių, sunkių apsinuodijimų alkoholiu buvo išvengta. Skubios pagalbos skyriuje vaikštantiems pacientams įprastai girtumas siekia 3–4 promiles, bet gali būti ir daugiau.

– Kaip prasidėjo rytas, ar daug tų traumų?

– Kaip ir visuomet ortopedų traumatologų rytas prasideda nuo orų prognozės, bandome nuspėti, kokia bus darbo diena.

– Kokia ji buvo vakar?

– Atšilimas, plikledis kelia didelį rūpestį.

– Kokios dažniausios traumos žiemą?

– Dažniausiai būna pakankamai sunkios traumos – slydimo, didelės energijos traumos. Lūžta galūnės: rankos, kojos. Šių lūžių gydymas ilgai užtrunka – nuo trijų mėnesių iki pusės metų. Jeigu lūžę didieji kaulai, blauzdikauliai, šlaunikauliai, prireikia pusės metų tam, kad pacientas grįžtų į įprastą gyvenimą.

– Patyrusieji nedidelę traumą gydosi namuose. Ką galėtumėte tokiems žmonėms patarti?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Svarbu kiekvienu atveju savikritiškai įvertinti savo būklę. Jei kamuoja dideli skausmai, yra deformacijų po traumos, atsirado keistų garsų judant galūnėje, reikėtų nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Tačiau jei skausmas pakeliamas, atsirado kažkoks tinimas, paraudimas, tas skausmas numalšinamas nuskausminamaisiais vaistais, pašaldžius traumuotą vietą būklė gerėja, rekomenduočiau vengti fizinio krūvio. Svarbu leisti pailsėti sumuštai galūnei. Ir, žinoma, stebėti savo būklę. Jei savijauta gerėja, nebūtina kreiptis į gydytojus traumatologus, užtenka  – į polikliniką.

– Kiek tokiais orais, kai gatvės virtę čiuožykla, pacientų tenka priimti per dieną?

Daugelis patiria traumą per neatidumą, nes visą dėmesį sutelkia ne sau po kojomis, o į išmaniuosius telefonus.

 

–  Įprastai į mūsų centrą atvyksta apie 8–10 pacientų, kuriems reikia stacionarinio gydymo. O esant tokiems orams, būna, per parą paguldoma į skyrių ir iki dvidešimt pacientų. O priėmimo, skubios pagalbos skyriui darbo krūvis padidėja maždaug trigubai. Didžiausią darbą atlieka skubios pagalbos skyriaus gydytojai, nes daug traumų, daug lūžių būna, kurie nereikalauja stacionarinio gydymo. Jiems tenka atstatyti kaulus, mobilizuoti galūnes.

– Visi linkę tokiais orais kaltinti kelininkus, kiemsargius, kurie nesutvarko šaligatvių, nepabarsto gatvių. Bet juk ir patys žmonės turi būti atsargesni, stengtis apsisaugoti. Kokių duotumėte patarimų?

– Išeinant iš namų reikėtų įvertinti oro sąlygas, ar yra plikledis, ar pabarstyti šaligatviai. Patarčiau kritiškai įvertinti, ar būtina kažkur eiti, galbūt galima atidėti savo kelionę. Jei svarbu, turime vykti į darbus, mokyklą, reikėtų būti atidesniems. Daugelis visą dėmesį sutelkia ne sau po kojomis, o į išmaniuosius telefonus, naršo socialiniuose tinkluose, susirašinėja žinutėmis, nepastebėdami, kas darosi aplinkui. O sumažėjus dėmesingumui ir įvyksta įvairių nelaimių. Tokiais orais reikėtų susikaupti, susikoncentruoti į kelią, pastebėti kliūtis, kur yra slidžiau – žiūrėti po kojomis, o ne į telefoną.

– Sakoma, geriausiai padeda pingvino eisena. Kai rankos ištrauktos iš kišenių, kojos statomos tvirtai, mažesnė tikimybė paslysti. Ar tai tiesa?

– Taip, tiesa. Reikėtų eiti šiek tiek sulenktais keliais, nedideliais žingsneliais. Nerekomenduojama rankų laikyti kišenėse, nes tuomet sunkiau išlaikyti pusiausvyrą. Neturime kuo atsiremti staiga paslydus, būna sunkesni sužalojimai.

Teismai konstatavo, kad negali būti pateisinama situacija, kuomet asmuo patenka į ligoninės priėmimo skyrių ir jam nėra suteikiama skubi medicininė pagalba. Daugiau kaip tris valandas nebuvo imamasi paciento apžiūros, reikiamo ištyrimo, o apžiūrėjus pacientą, pasak teismo, buvo skirtas nepakankamas gydymas, neužtikrintas tinkamas jo transportavimas į kitą gydymo įstaigą, dėl ko pacientas po septynių valandų nuo kreipimosi medicininės pagalbos mirė.

„Ne veltui sakoma, kad auksinės dvi valandos, auksinės 120 minučių, nebuvo vadovautasi šiuo principu“, – BNS sakė ieškovei atstovavęs advokatas Modestas Sriubas.

Į Kauną atvežtas be sąmonės

2020 metų birželį į Marijampolės ligoninę moteris atvežė savo vidutinio amžiaus darbingą tėvą.

Kaip rašoma teismo dokumentuose, apie 16.30 val. atvežtas pacientas be artimųjų buvo įleistas į ligoninės priėmimo skyrių, kelioms minutėms slaugytojos buvo pakviestas į atskirą kabinetą, po to iš karto nurodyta laukti gydytojo bendroje salėje, nesiimant jokių skubių veiksmų suteikti pagalbą.

Dukra apie 19 val. paskambino į ligoninės priėmimo skyrių ir išsakė nusiskundimus, kad reikiamų paslaugos neteikiamos taip ilgai. Praėjus 26 minutėms po skambučio pacientui buvo pamatuotas spaudimas ir jam vėl liepta laukti.

Tėvas, kalbėdamas su dukra telefonu, nurodė, kad į jo priėmime išsakytus nusiskundimus dėl paslaugų neteikimo buvo atsakyta, kad „jei nepatinka laukti, gali važiuoti namo“.

Tik apie 19.46 val. tėvas dukrai pranešė, kad jam suleido vaistų ir stato lašinę. Įdėtiniame lape vidaus ligų gydytojo įrašyta – „reanimatologui konsultuoti dėl diagnozės patikslinimo ir gydymo taktikos“.

Gydytojo anesteziologo reanimatologo 21.20 val. padarytame įraše nurodyta, kad ligonis sąmoningas, kontaktiškas, nurodyta diagnozė, suderinta su Kauno klinikų budinčia gydytoja ir gydytoju rezidentu, iškviesta greitoji medicinos pagalba pervežimui.

Teismas nustatė, kad į Kauno klinikas pacientas buvo atvežtas apie 22.40 valandą. Pagal klinikų įrašą pacientas atvežtas nesąmoningas, pradėtas gaivinimas pagal suaugusiųjų gaivinimo algoritmą, defibriliuotas. 23.30 val., nesant atsako į reanimacines priemones, konstatuota paciento mirtis.

Buvo skirtas nepakankamas gydymas

Teismas pažymėjo, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, atlikusi pacientui Marijampolės ligoninėje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės neplaninį patikrinimą, nustatė, kad ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje budėjusi vidaus ligų gydytoja laiku neapžiūrėjo paciento.

Gydytoja, apžiūrėjusi pacientą praėjus daugiau nei 3 val. nuo jo atvykimo, tinkamai neįformino paciento apžiūros medicinos dokumentuose, skyrė nepakankamą gydymą.

„Gydytoja, apžiūrėjusi pacientą praėjus daugiau nei 3 val. nuo jo atvykimo, tinkamai neįformino paciento apžiūros medicinos dokumentuose, skyrė nepakankamą gydymą“, – rašoma byloje.

Tarnyba taip pat konstatavo, kad anesteziologė reanimatologė, 21.20 val. apžiūrėjusi pacientą ir patvirtinusi diagnozę, tinkamai nesuorganizavo paciento transportavimo į Kauno klinikas, t. y. užsakant greitosios pagalbos automobilį nenurodė, kad brigadoje turėtų būti gydytojas, nerekomendavo tinkamo gydymo tęsimo transportavimo metu.

Teismai ir tarnybos vieningai nusprendė, kad padarinių buvo galima išvengti laikantis skubios pagalbos savalaikiškumo, laiku paskyrus tyrimą ir tinkamą gydymą, laiku nukreipus pacientą specializuotam gydymui į įstaigą, vyras tinkamą pagalbą turėjo gauti per dvi valandas, tačiau šįkart ji užtruko beveik šešias valandas.

Kreipėsi dėl didesnės neturtinės žalos

„Nagrinėjamu atveju pažeistas labiausiai saugomas ir ginamas teisinis gėris – žmogaus sveikata ir gyvybė. Ieškovė neteko biologinio tėvo, kuris ją užaugino, ja rūpinosi ir juos siejo artimi bei glaudūs ryšiai. Dėl netekties yra pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai, kuriuos ji siejo su bendra šeimos (senelių, tėvų ir anūkų) ateitimi, o kartu ir viena didžiausių socialinių vertybių – teise turėti visavertę šeimą“, – rašoma teismo sprendime.

Teismas konstatavo, kad situacija sukėlė stiprius išgyvenimus, sukrėtimą ir skausmą paciento šeimai, o sveikatos sistemos atstovų neteisėti veiksmai pasireiškė didelio neatsargumo forma.

„Nors ieškovė, mirus tėvui, buvo pilnametė, žalos atsiradimo metu kartu negyveno, nes buvo sukūrusi savo šeimą ir pati augino vaikus, atsižvelgiant į ieškovės su tėvu turėtą itin glaudų ryšį, pasak teismo, nesudaro pagrindo ieškovės patirtą sukrėtimą bei skausmą vertinti kaip daug mažesnį“, – paskelbė teismas.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2021 metų rugsėjį nustatė, kad dukrai turi būti sumokėtas 13,2 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas.

Moteris kreipėsi į teismą, prašydama jai priteisti 50 tūkst. eurų, Vilniaus apygardos teismas šiemet vasarį priimtu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės Lietuvos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, per 35  tūkst. eurų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidas.

Spalio pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko galioti.

Šilainiuose įsikūręs ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrius toliau dirbs įprastu režimu.

Turinčius COVID-19 simptomus, bet dar be diagnozės pacientus priims netoliese esantis Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus padalinys Infekcinių ligų korpuse – čia toliau taip pat veiks ir Vaikų priėmimo ir skubios pagalbos skyrius, kur yra priimami nepilnamečiai su įvairiomis ligomis, tarp jų ir COVID-19.

Kauno ligoninė, į kurią yra susijungusios kelios anksčiau mieste veikusios įstaigos, keliuose padaliniuose gydo apie 200 COVID-19 pacientų: 180 jų gydoma Šilainių padalinyje, kur šiuo metu apribotos terapinio profilio paslaugos, dar 20 vietų įrengta Aukštuosiuose Šančiuose esančiame padalinyje.

Užpildžius didžiąją dalį lovų, artimiausiu metu COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičių dar planuojama plėsti.

Pasak ligoninės, daugumai pacientų reikia nuolatinio deguonies tiekimo, todėl Šilainių padalinyje įranga jau pasiekusi galimybių ribą.

Statistikos departamento antradienio duomenimis, Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1842 COVID-19 sergantys žmonės.

Be to, pastebimi ir dažnesni pacientų su įsisenėjusiomis ligomis atvejai. Apie pasikeitusias paciento kelio „pradines ir galines duris“ ir kaip sekasi „išplaukti“ iš COVID-19 viruso bei karantino sukeltos situacijos kalbamės su Skubios pagalbos skyriaus vadovu Linu Darginavičiumi.

- Skubi pagalba reikalinga ne tik pandemijos paveiktiems pacientams, bet ir kitomis ligomis sergantiems ar patyrusiems traumas pacientams. Kaip atrodo Jūsų skyriaus darbas šiomis dienomis?

- Dabar situacija kelia dvejopus jausmus. Viena vertus, esame išėję iš sąlyginio komforto zonos, truputį nežinia gaubia kiekvieną dieną, bet, kita vertus, jaučiamės gerai, esame pilnai pasiruošę dideliam pacientų antplūdžiui, tik jo nesulaukiame. Žinoma, gerai, kad sergančiųjų skaičius nedidėja šimtais ar tūkstančiais, bet savijauta dviprasmiška, tarsi laukimo režime. Tą vyraujantį jausmą galėčiau palyginti su sporto varžybomis, kai stovi prie linijos ir lauki apimtas startinio jaudulio. Kai pradedi veikti, jau atslūgsta. O kol lauki, tai toks „na, jau jau“ – arba ant suoliuko, arba į aikštę.

O kalbant apie darbo dienos rutiną, tai yra pasikeitusi paciento kelio – nuo atvykimo pas mus iki išvykimo – pradžia ir pabaiga. Arba kaip mes vadiname – pradinės ir galinės durys. Atvykus pacientui, dėl mūsų ir kituose skyriuose esančių ligonių saugumo, vertiname, ar atvykusysis gali kontaktuoti su kitais, ir kurioje skyriaus dalyje galime jį apžiūrėti, priimti.

Nepaisant į kurią skyriaus dalį pacientas papuola jis yra apžiūrimas, konsultuojamas, pamatuojami jo rodikliai, atliekami tyrimai ir, priklausomai nuo apžiūros radinių, sprendžiame, kokios bus galinės durys: į namus, į mūsų ar į kitą ligoninę. Jei pacientui atliekamas COVID-19 tyrimas, tai kartais žmogui tenka ir ilgėliau palaukti, kad būtume visiškai tikri, ar jam saugu keliauti ir būti su kitais žmonėmis. Todėl tas laikas iki galinių durų prailgsta.

- Kaip pasikeitė pacientų srautai šalyje įvedus karantiną?

- Išskirčiau kelis momentus, kur pajutome skirtumą. Pastebime, kad patys žmonės dažnai pasimetę ir jaučia nerimą svarstydami, ar jiems reikėjo čia atvažiuoti ar visgi ne. Be to, matome, kad neretai atvažiuoja labiau įsisirgę pacientai.

Anksčiau, iki karantino, iki ketvirtadalio pacientų būtų galėję kreiptis kur kitur nei į skubią pagalbą, bet dabar jie nebežino, kur gali kreiptis, blogai jaučiasi, galvoja apie blogiausią ir kreipiasi pas mus.

Apskritai apėmus, bendras pacientų skaičius mažesnis nei įprastai, bet su kiekvienu pacientu dirbame daugiau, skiriame jiems daugiau dėmesio. Traumų ir susirgimų įvairovė kaip ir buvo, taip išlieka ir karantino metu – kreipiasi su akių traumomis, širdies negalavimais, galvos smegenų problemomis, kitomis traumomis. Pasiskirstymas panašus.

- Kokios situacijos Jums jau įstrigo kaip netikėtos ar nustebinusios?

- Išskirti atvejus apie pacientus ir jų ligas negalėčiau, bet visgi netikėta buvo, kai keletas kolegų, kurie, prasidėjus kovai su COVID-19 virusu, nusprendė nebedirbti Skubios pagalbos skyriuje. Nekalbu apie gydytojus.

Priešingai, kam nors susirgus ar pasitraukus į saviizoliaciją, gydytojai patys prašydavo padirbti už kolegą. Bet tuo pačiu nustebino ir kitų, likusių dirbti žmonių vienybė, pasiaukojimas. Džiugu, kad einame išvien ir matome svarbą nepalikti kitų bėdoje.

- Kokias jaučiate suintensyvėjusias emocijas?

- Komandos nuotaikos pakankamai geros, neteko girdėti skundų, kad būtų negera psichologinė savijauta. Tiesa, pandemijos pradžioje nerimo buvo daugiau. Kai kurie ir garsiai sakė, kad baiminasi susirgti ar parnešti užkratą į namus artimiesiems. Bet dabar tikrai apsipratome.

Jau pripratome ir prie būtinybės dėvėti gausybę apsaugos priemonių. Jos komforto nesuteikia, tačiau suprantame, kad tai darbo dalis ir jos reikalingos visų mūsų saugumui, tad prisitaikėme.

Darbo metu visą laiką tikrai kovojame dėl paciento sveikatos. Ta kova vyksta ne tik su liga, bet ir su kolegomis – kartais tenka aršiau padiskutuoti, pasiginčyti, kas turi gydyti tą žmogų, ar jį galime išleisti į namus, ar visgi reikia stacionarizuoti. Tai natūralu, kad ir vargina, ir nusivylimo suteikia, kai stengiantis padėti pacientui reikia stipriau įtikinėti. Bet emocijų protrūkio nepastebėjau, o jei ir iškyla aštresnių situacijų, kalbamės, išklausome, kad emocijos nesikauptų.

Jei visgi atsirastų didesnių nuogąstavimų, Kauno klinikose dirba psichologė, yra išplatinti psichologinės pagalbos telefono numeriai, kur būtų galima kreiptis.

- Kodėl pasirinkote skubią mediciną, o ne kurią nors kitą specializaciją?

- Kad būsiu gydytoju jau kalbėjau, kai dar į mokyklą nėjau. Taip ir vertino aplinkiniai kaip vaikiškas kalbas. Bet laikui einant visi įsitikino, kad norai nesikeičia. Mano šeimoje, giminėje buvo gydytojų, tad, kaip mėgstama sakyti, tai giminės bruožas.

O skubi medicina todėl, kad man ši specialybė labai patinka. Skubios pagalbos skyriuje labai svarbus laikas, per kurį priimami sprendimai. Tad ši sritis reikalauja greitos reakcijos ekstremalioje situacijoje, A ir B plano, gebėjimo tvarkytis su stresu bei mokytis tą daryti.

Be to, čia yra visa medicina, kiekvienos srities po gabalėlį. Pvz., galiu pagelbėti pacientui ir su ausų nosies gerklės ligomis, ir vaikų ligomis, ir traumatologines ar chirurgines problemas išspręsti. Kokią medicinos sritį bepajudintume, aš visur turiu žinių. Didžiajai daugumai pacientų, kurie ateina pas mus, užtenka mano turimų žinių ir įgūdžių, kad galėčiau padėti ir išleisti į namus. Mane tai motyvuoja, kaip ir laisvės bei nepriklausomybės jausmas, kad galiu pats padaryti ir nereikia prašyti, kad kažkas kitas padarytų. Atėjo žmogus, čia ir dabar išsprendžiau problemą.

- Kokie laisvalaikio užsiėmimai atitraukia nuo darbo rutinos? Plaukimo varžybų protokoluose esu mačiusi Jūsų pavardę, tad koks santykis su šiuo sportu?

- Šiaip plaukimu užsiimu nuo 8 metų, esu mėgėjas. Išbandęs esu visokių varžybų formatų, dalyvavau plaukimo maratonuose Lietuvoje. Paskutiniu metu treniravausi triatlonui. Plaukimas man ir sportas, ir atsipalaidavimo būdas. Buvimas vandenyje yra savotiška meditacijos forma, kai nesvarumo būsenoje lieki su savo mintimis.

Dabar baseinai neveikia, atviri vandenys 10-ies laipsnių nesiekia, su mano turima papildoma ekipuote neišeina užsiimti. Per žiemą, vakarais, kada gatvėse žmonių nėra, bėgioju arba minu dviratį, turiu jį užsikėlęs ant specialaus treniruoklio. Bendras laiko kiekis, kurį galiu skirti tam, dabar yra mažesnis. Tenka daugiau padirbti, norisi dar ir su šeima praleisti laiką. Vasarą atnaujinsiu savo plaukimo veiklą.

- Ko palinkėtumėte kolegoms, taip pat dirbantiems priešakinėse linijose?

- Linkiu neprarasti geros nuotaikos, prisiminkime, dėl ko dirbame. Mokėkime džiaugtis mažais dalykais, nes tuo metu atrodanti kaip smulkmena, gali padaryti didelį pokytį. Palinkėčiau dar, kad išmoktume pamokas, kurias galėjome išmokti per šį laiką. Pandemija ir karantinas davė naudingų pamokų ir tikiuosi, iš jų pasimokysime, o ne tik paleisime vėjais, kad paskui negimtų tautoje juokas ir apie medikus, jog ir pas juos ateina netikėtai, tik jau virusas.

Ačiū už pokalbį.

Nustebino tvarka

Į portalo kauno.diena.lt redakciją kreipėsi Kauno klinikinės ligoninės darbuotojai ir nurodė, kad po teigiamo COVID-19 testo, atlikto jų kolegai, Skubios pagalbos skyrius nebuvo uždarytas. Čia dirbantis medicinos personalas įsibaiminęs, jog padidėjo tikimybė ir jiems susirgti.

„Kodėl Kauno klinikinės ligoninės skyrius, įsikūręs Laisvės al. 17, kaip dirbo, taip dirba. Nors ten praėjusią savaitę vienai rentgeno darbuotojai diagnozuotas koronavirusas. Darbuotojams valdžia nieko nesakė, nedarė jokių patalpų dezinfekavimo ar neinformavo darbuotojų, turėjusių kontaktą, apie izoliavimą“, – anoniminiu laišku į redakciją kreipėsi minėtame skyriuje dirbantys asmenys.

Kaip pripažino patys darbuotojai, jie jaučia nerimą, jog virusas galėjo likti ant paviršių arba jų kolega galėjo užkrėsti ir kitus, o šie – ir perduoti pacientams.

Vadovaujasi rekomendacijomis

Kauno klinikinės ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas patvirtino, jog Skubios pagalbos ir traumų skyriuje praėjusią savaitę buvo nustatytas koronaviruso atvejis.

„Tame padalinyje darbuotojo yra testas teigiamas. Su pacientais kontaktas buvo minimalus, ne ilgesnis negu 10 minučių. Visuomenės sveikatos centro nurodymais nestabdoma padalinio veikla, nes pacientams nebuvo sukelta pavojaus“, – tuomet BNS sakė S.Tvirbutas.

Ligoninės atstovas portalui kauno.diena.lt taip pat minėjo, kad visada vadovaujasi epidemiologų rekomendacijomis. Šiuo atveju buvo atliktos visos reikiamos patalpų dezinfekcijos programos, o dėl skyriaus uždarymo sprendžia ne pati ligoninė. Pasak S.Tvirbuto, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai įvertino situaciją ir buvo nuspręsta skyriaus neuždaryti, todėl ligoninės skyrius ir toliau dirba.

Nuspręsta neuždaryti

NVSC atstovai portalui kauno.diena.lt aiškino, kad Skubios pagalbos ir traumų skyriaus nuspręsta neuždaryti, nes rentgeno kabinete, kuriame dirbo užsikrėtusi darbuotoja, pacientai ilgai nebūna, todėl kontaktas – minimalus.

Darbuotojams valdžia nieko nesakė, nedarė jokių patalpų dezinfekavimo ar neinformavo darbuotojų, turėjusių kontaktą, apie izoliavimą.

„Sprendimas neuždaryti skyriaus priimtas atsižvelgiant į skyriaus darbo pobūdį“, – nedaugžodžiavo NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Kristina Rudžinskaitė.

Ji nurodė, kad gydymo įstaiga arba skyrius po nustatytų teigiamų COVID-19 atvejų uždaromi tada, kai nėra galimybės kitu darbo organizavimo būdu atlikti tinkamos patalpų dezinfekcijos.

„Vertinant situaciją buvo atlikti visi būtini veiksmai: bendradarbiaujant su ligoninės infekcijų kontrolės skyriumi nustatyti visi artimą sąlytį turėję asmenys (darbuotojai ir pacientai), vertinant ekspoziciją pagal rekomendacijas. Suteiktos rekomendacijos dėl patalpų dezinfekavimo“, – apie konkrečius veiksmus, atliktus Kauno klinikinės ligoninės Skubios pagalbos ir traumų skyriuje, kalbėjo K.Rudžinskaitė.

„Tiek akušerija, tiek onkologija toliau tęsia savo darbą, tačiau kalbant apie ekstrines operacijas, jų perkėlimas išskaidytas į kitas ligonines, kad būtų išvengta toliau bet kokių (koronaviruso – BNS) plėtros dalykų“, – BNS sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis BNS šeštadienio rytą sakė kol kas negalintis komentuoti šio sprendimo, nes ligoninėje lankosi vyriausybinė komisija.

Po medikų ir pacientų skundų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekami patikrinimai dėl galimų karantino reikalavimų nesilaikymo.

Ligoninėje gydomi koronavirusu sergantys žmonės.

V. Grubliauskas feisbuke paskelbė ligoninės vadovo įsakymą, kuriuo stabdoma Klaipėdos universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriaus veikla. Pagrindinio korpuso stacionaro skyriuose gulintys pacientai bus gydomi iki jų išrašymo.

Skubios medicinos pagalbos teikimą nuo šeštadienio 8 val. ryto turi užtikrinti Respublikinė Klaipėdos ligoninė.

Lietuvoje iki šeštadienio ryto patvirtintas 771 koronaviruso atvejis. Šeštadienio 7 val. duomenimis, per praėjusią dieną buvo nustatyti nauji 75 atvejai. Iš viso per penktadienį ištirti 2944 ėminiai dėl koronaviruso, nuo epidemijos pradžios – 21 tūkst. 376 ėminiai.

Šalyje mirė devyni koronavirusu sirgę asmenys, pasveiko septyni.

Kaip pranešė Panevėžio apskrities policija, 28-erių moteris, kuriai nustatytas 2,15 prom. girtumas, ligoninės skubios pagalbos ir priėmimo skyriuje šūkaudavo necenzūrinius žodžius bei apgadino ligoninės turtą.

Įtariamoji sulaikyta, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Nuostolis tikslinamas.