Politikė vertindama Lietuvos statistikos departamento pirmadienį paskelbtus 2017 metų skurdo rizikos rodiklius teigia, kad, nepaisant to, jog „valstiečiai“ savo rinkimų programoje daug kalbėjo apie skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą, realūs rezultatai rodo kitus valdančiųjų prioritetus.

„Veidmainiška valdančiųjų politika veda mus prie dar didesnio susiskaldymo ir pasidalinimo. Girdamasi kaip didina pensijas ir išmokas, Vyriausybė pamiršta paminėti augančias kainas ir didėjantį atotrūkį tarp turtingiausių ir vargingiausių. Sudėtingiausia situacija išlieka vienišiems pensininkams ir vienišiems tėvams su mažais vaikais. Skurdo riziką patiria daugiau nei 40 proc. tokių asmenų“, - aiškino G. Skaistė.

Veidmainiška valdančiųjų politika veda mus prie dar didesnio susiskaldymo ir pasidalinimo. Girdamasi kaip didina pensijas ir išmokas, Vyriausybė pamiršta paminėti augančias kainas ir didėjantį atotrūkį tarp turtingiausių ir vargingiausių.

Politikės pranešime spaudai akcentuojama, kad per 2017 m. Lietuvoje išaugo pajamų nelygybė. Konservatorė pabrėžia, kad santykis tarp didžiausias pajamas gaunančių namų ūkių penktadalio ir mažiausias pajamas gaunančių penktadalio per 2017 metus išaugo nuo 7,1 iki 7,3.

Pasak parlamentarės, 2016-aisiais pagal pajamų nelygybę Lietuva buvo trečioji nuo galo Europos Sąjungoje. Valstybę tuomet lenkė tik Bulgarija ir Rumunija. Tuo tarpu 2017 metais rumunams pajamų nelygybę sumažinus nuo 7,2 iki 6,5, pagal tų metų rodiklius Lietuva, pasak G. Skaistės, bus antroje vietoje nuo galo.

„Prieš rinkimus ir pristatant Vyriausybės programą buvo daug skambių lozungų apie skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą. Tačiau nei pirmieji „valstiečių“ darbai 2017-aisiais, nei pastarosios reformos nėra nukreiptos šiems tikslams pasiekti. Prisistatydami centro kairės partija, „valstiečiai“ vykdo itin liberalią politiką, kurios pasekmės - dar didesnis atotrūkis ir augantis „dviejų Lietuvų“ fenomenas“, - teigė G. Skaistė.

Parlamentarės pranešime pabrėžiama, kad 2016 metais už skurdo ribos gyveno 21,9 proc. lietuvių, 2017 metais - jau 22,9 proc. Už Lietuvą 2016-aisiais blogesnius rodiklius turėjo tik Ispanija, Rumunija ir Bulgarija. Šiais metais Ispanija sumažino skurstančiųjų dalį, tad tikėtina, kad pagal 2017 metų rodiklius Lietuva bus trečia nuo galo visoje ES.

Lietuvos statistikos departamentas pirmadienį pranešė kad skurdo lygis šalyje, palyginti su 2016 m., padidėjo 1 procentiniu punktu. 2017 m. apie 650 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Skurdo rizikos riba 2017 m. buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai - šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Palyginti su 2016 m., dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba padidėjo 8,9 proc.