„Aš jau čia gyvenu septinti metai, tai situacija ne tik kad tęsiasi, su kiekviena vasara ji tik blogėja. Man atrodo, kad benamystė yra opi problema. Ne apie benamystę šnekame – ši problema man yra labai liūdna ir aš suprantu, kad ją reikia tvarkyti ir benamiams reikia padėti, – tačiau apie recidyvistus, kurie nusižengia įstatymas, kurie vartoja alkoholį prie mažų vaikų, prie motinų su vežimėliais, kurios jau aplenkia šitą skverą ir nebenori čia vaikščioti, kurie tuštinasi ten pat, kur miega – ant suoliukų, kurių yra gerokai per daug šitame skvere, kuris net nesivadina parku“, – pasakojo V. Baumila.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ten jų dešimtys, ne vienas, taip?“ – pasitikslino žurnalistė.

„Jų ten kompanija. Taip yra dėl to, kad visai netoli ten yra socialiniai būstai, namai, kuriuose kai kurie iš jų yra apsistoję. Jie čia ateina, tiesiog pageria pageria ir eina atgal namo, o tie, kurie neturi būsto, kurie negyvena socialiniuose būstuose, jie čia ir gyvena, jie čia miega. Aš kalbuosi su jais, aš prieinu, klausiu „kodėl jūs čia miegat? Juk čia ne nakvynės namai“, „į nakvynės namus mūsų nepriima“, „kodėl nepriima?“, „mes išgėrę“, sakau, „tai kodėl jūs geriat?“, sako „taigi n*“. Ir viskas“, – sunerimęs kalbėjo atlikėjas.

„Ne kartą viešinote šitą istoriją ir kreipėtės į Vilniaus miesto savivaldybę. Kokia buvo reakcija?“ – klausė žurnalistė.

„Labai keisti žmonės atsakinėja Vilniaus savivaldybės puslapyje. Kiek mes kalbame su pačia vicemere, ar netgi ir su pačiu meru ir su kitais savivaldybės atstovais akis į akį, tai istorija yra šiek tiek kitokia nei tai, ką atrašinėja savivaldybės puslapyje prie jo sėdintys, aš nežinau, kas – jaunimas ar nepatyrę, galbūt tie, kurie nežino visų reglamentų, visų įstatymų ir visų teisės aktų ir jie atsako: mes negalime nieko padaryti, mes negalime pažadinti tų žmonių, niekas mūsų rankose negalioja, jeigu pamatysime, kad geria alkoholį, tik tada mes galėsime juos nubausti. Aišku, aš hiperbolizuoju, bet kažkas panašiai tokio buvo atrašyta. Tai mes su kolega aktoriumi Arnoldu Eisimantu tuoj darysime akciją, kur mes eisime į S. Daukanto aikštę, prie pat prezidentūros ar prie Seimo, ir pasakysime, kad mums savivaldybės atstovai pasakė, kad miegoti viešoje vietoje nėra uždrausta, eisime ten ir miegosime, pažiūrėsime, kas tada bus“, – jau apie drastiškas priemones svarstė V. Baumila.

Žurnalistė pakalbino ir skvere besilankantį benamį Andžėjų.

– Vasaros dienomis dažniausiai būnate skveruose, parkuose, čia dienas leidžiate?

– Nu, ne. Čia – kai nori išgert. Atsiprašau, sakau tiesą.

– Ar tenka pabendrauti ir su policija dėl to? Ar atkreipia dėmesį žmonės?

– Taip, taip, taip.

– Ir ką policija sako? Išvaro jus?

– Taip, išvaro.

Ai, niekaip... Man pačiam reikia suvokti šitą... ką aš noriu...

– Kodėl ne namie? Kodėl ne nakvynės namuose?

– O... Nežinau, čia pas mane daugiau draugų yra, b***. Aš tik valgykoj.

– O kodėl tada ten neleidžiate laiko?

– Nežinau, reikia bambalių surinkt.

– Kaip jums galima būtų padėti?

– Man? Ai, niekaip... Man pačiam reikia suvokti šitą... ką aš noriu...

– Kad reikia keistis, taip?

– Taip.

Interviu su Andžėjumi metu, šalia Ukrainos skvero, žurnalistė sutiko ir socialines darbuotojas, kurios tuo metu kaip tik žadino ant suoliukų miegančius žmones. Jos pripažino, kad Vilniuje paketas paslaugų yra tikrai didelis, tačiau žmonės, pasirinkę gyventi gatvėse, neretai nekeičia savo gyvenimo būdo ir pagalbos, kuri jiems yra suteikiama, – nesirenka.

Šią situaciją sutiko pakomentuoti ir Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

„Pirmiausia, tai problema tikrai yra žinoma ir savivaldybė puikiai supranta savo atsakomybę, jos tikrai nėra vengiama. Antra, turbūt, ką reikėtų paminėti, tai ne samitas ar koks kitas renginys yra priežastis ją spręsti. Negaliu pasakyti, kad iki kol atėjau vadovauti, nieko nebuvo daroma, veiksmų tikrai yra. Pradėjusi darbą, su partneriais, su policijos pareigūnais jau sėdėjome prie stalo jau prieš keletą savaičių, analizavome, ką darome ir ar iš tikrųjų sukuriame pokyti, tačiau to pokyčio nematome jokio. Momentiniai veiksmai, tokie, kaip išbudinimas, pakėlimas, išprašymas žmonių, nieko nesukuria ir žmonės sugrįžta atgal. Be abejo, dabar dirbame ties ilgalaikiais sprendimais, nes suprantame, kad iš vieno skvero, parko ar bet kokios kitos vietos iškrausčius žmones, kurie neturi namų, akivaizdu, kad jie atsiras kitoje vietoje ir kiti gyventojai turės tą patį iššūkį. Noriu pasakyti, kad mūsų nusiteikimas yra sistemiškai, nuosekliai galvoti ir apie tokius sisteminius, didesnius, ilgalaikiškesnius sprendimus.“

Sostinės savivaldybės taryba trečiadienį pritarė, kad pagerbiant Švedijos ir Abiejų Tautų Respublikos valdovų dinastiją, Vazų pavadinimas suteiktas Senamiestyje Bazilijonų ir Aušros Vartų gatvių sankirtoje esančiam bevardžiam skverui.

A. Ramanausko skveras atsiras Žirmūnų seniūnijoje tarp Verkių ir Ulonų gatvių. Vieta skverui parinkta atsižvelgiant į tai, kad teritorijoje yra garsių tarpukario Lietuvos karininkų, tokių kaip Povilo Lukšio, generolų Jurgio Kubiliaus ir Silvestro Žukausko vardais pavadintos gatvės. Su Lietuvos kariuomene susijusios ir Ulonų, Lakūnų, Apkasų, Rinktinės gatvės.

Vilniaus politikai patvirtino ir sprendimui pervadinti Lvovo gatvę pervadinti Lvivo vardu, suteikti pavadinimus naujai suplanuotoms gatvėms. Naujininkuose gatvėms suteikti Radviliškio ir Kuršėnų pavadinimai, o Pilaitės seniūnijoje – Žintų gatvė.

Savivaldybė pabrėžia, kad Lvivo vardu gatvė Šnipiškėse pervadinta po to, kai Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, daugelis pradėjo solidariai vartoti tikslius dabartinius šios šalies vietovardžius pagal jų transkripciją iš ukrainiečių kalbos. Lentelės šioje gatvėje, taip pat ir viešojo transporto stotelės pavadinimas jau pakeisti prieš kurį laiką.

Antradienį miesto taryba panaikino 2012 metais priimtą sprendimo projektą, kuriuo skvero statusas buvo suteiktas 38 miesto teritorijoms. Iš karto priimtas naujas dokumentas, kuriame išvardyti ne tik buvę, bet ir naujieji skverai.

Pasak Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės, kuri ir pristatė projektą, nauji skverai steigiami Aleksoto, Narsiečių bei Panemunės bendruomenių prašymu. Ties Piliuonos gatve atsiras 0,8 ha, ties Vyčio Kryžiaus g. bei Garliavos pl. – apie 2 ha bei ties dar viena Vyčio Kryžiaus gatvės vieta – apie 0,15 ha ploto skverai.

Įdomu tai, kad skvero statusą miesto valdžia suteiks ir Šančiuose esančios Nemuno pakrantės atkarpai nuo geležinkelio tilto iki Panemunės tilto. Čia skveras bus tarp dviračių tako ir Nemuno. Viso šio skvero plotas užims net 21 ha.

Kuo daugiau saugomų teritorijų ir žaliųjų jungčių, tuo labiau miestas bus draugiškesnis gyventojams.

Miesto opozicija stebėjosi tuo, kad projekte nurodoma, kad skverų tikslas – išsaugoti žaliąsias zonas, tačiau miesto planuose vis tiek yra šioje vietoje tiesti naują gatvę. Opozicija atkreipė dėmesį ir į tai, jog skverų plotas paprastai nėra toks didelis, o Nemuno krantinė jau gali būti priskiriama ir parkui.

„Išties, man labai įdomu, o Šančių bendruomenei, ko gero, būtų dar įdomiau – na kas gi su šiuo 21 ha skveru bus realiai daroma?“ – dar prieš posėdį klausė konservatorė Adrijana Filinaitė.

Visgi Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja tikino, kad skvero ploto dydis nėra ribojamas, yra tik numatyta, koks mažiausias galimas plotas. Taip pat ji teigė, kad skvero statuso suteikimas Nemuno krantinei esą neprieštarauja teisės aktams, o, jei bus poreikis, bus galima svarstyti ir apie tam tikrų zonų įtraukimą į parko teritorijas.

„Pagal plotą tikrai galėtų būti parkas, bet pagal kitus reikalavimus parko statuso ši teritorija dar neatitinka. Niekad nėra vėlu skvero pervadinti parku. Skverai nėra tik želdynai, jiems priskiriamos ir teritorijos su atviromis erdvėmis, tad viskas atitinka Bendrąjį planą. Kuo daugiau saugomų teritorijų ir žaliųjų jungčių, tuo labiau miestas bus draugiškesnis gyventojams“, – projekto pristatymo metu sakė R.Savickienė.

Vilniaus gatvėje įsikūrusio kokteilių baro vadovė Anželika dalyvavo viešajame konkurse dėl savivaldybės dalinamų plotų lauko kavinėms, barams ir restoranams. Kokteilių baras norėjo terasos visai šalia – vos perėjus per gatvę nuo baro. Į tą pačią vietą pretendavo dar keliolika įmonių, praneša „Info diena“.

Terasos baras negavo, bet sulaukė skambučio iš plotą laimėjusios įmonės, kuri turėjo pasiūlymą. „Sako: „Laimėjome terasą, mums jos nereikia, gal norite persinuomoti?“ – teigė kokteilių baro „Mililitrai“ vadovė Anželika Šiško ir pridūrė į pastarąjį pasiūlymą atsakiusi, kad šis jos nedomina.

Ji nepaklausė ir to, kiek norima už nuomą. Baro vadovę stebina, kad leidimus veikti laimi įmonė, kuriai terasos net nereikia. Anot pašnekovės, konkursą laimėjusi įmonė neturi nieko bendro su restoranų ar barų verslu.

Suprantame visus, kas dirba šitoje sferoje, ir kaip yra sunku, ypatingai senamiestyje, išsilaikyti pusę metų be darbo. Bet kai laimi nekilnojamojo turto įmonė, jaučiamės gerokai nuskriausti.

„Jeigu laimėtų bet kurie kaimynai, kuriems tikrai to reikia, mus tai visiškai tenkintų, nes suprantame visus, kas dirba šitoje sferoje, ir kaip yra sunku, ypatingai Senamiestyje, išsilaikyti pusę metų be darbo. Bet kai laimi nekilnojamojo turto įmonė, jaučiamės gerokai nuskriausti“, – apmaudo neslėpė Anželika.

Kaip praneša „Info diena“, Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje nurodoma, kad konkursą dėl terasos laimėjo bendrovė „Šlaito namai“. Tačiau žurnalistams susisiekus su įmone, šios atstovai komentuoti atsisakė, bet paminėjo, kad visus leidimus turi, o konkurentai juos esą skundžia iš pavydo.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) turimais duomenimis, bendrovė „Šlaito namai“ – neregistruota maisto tvarkymo subjektų sąraše, bet jau yra gautas įmonės prašymas dėl registravimo. Situacija Vilniaus savivaldybei žinoma. Neslepiama, kad gauta skundų.

„Į tą vietą pretendavo keturiolika pretendentų. Ir tai, ką jie sako, kad neva įmonė šiuo metu neturi maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo, alkoholio, tabako licencijų, tai iš tiesų, tai nėra kliūtis įmonei užsiimti veikla nuo tada, kai bus leidžiama tuo užsiimti. Mes negalime reziumuoti, kad ji tų leidimų neturės, negalės veikti ir turėti lauko kavinės“– dėstė Vilniaus miesto savivaldybės Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjas Julius Morkūnas.

Netoli Aušros vartų įsikūręs baras „Spiritus“ pretendavo į ploto dalį J. Basanavičiaus aikštėje. Tačiau iš pradžių norimo ploto negavo, nors kai kurie kaimyniniai barai ir maitinimo įstaigos toje pačioje vietoje gavo po du ar net tris plotus.

„Po savaitės teisybės ieškojimo ir atsakymų negavimo teko šiek tiek pasinaudoti socialine medija ir tikrai savivaldybė staigiai reagavo – buvo sušauktas dar posėdis, pats buvau pakviestas jame dalyvauti. Pateikiau savo argumentus ir aikštė buvo perdalinta“, – pasakojo baro „Spiritus“ bendraturtis Modestas Paplauskas.

Pasak jo, savivaldybei reikėtų žmonių, kurie sutikrintų duomenis ir užkirstų kelią galimiems sukčiavimams ar kitokiems nesusipratimams. Savivaldybės atstovas paaiškino, kad nėra tikrinama, ar konkurse dalyvaujanti įmonė turi reikiamus leidimus.

„Jeigu jie prekiaus alkoholiu ar tabaku, ar gamins maistą neturėdami reikiamų dokumentų, tai, matyt, čia įsijungs kontrolės mechanizmas ir jie to daryti negalės“, – pabrėžė Vilniaus miesto savivaldybės Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjas.

Ar įmonė, laimėjusi lauko kavinės plotą, jį gali išnuomoti kitiems asmenims, anot savivaldybės, reguliuoja civilinis kodeksas ir savivaldybė į tai nesikiša.

Bus tvarkomos erdvės

Kauno tarybos nariai paskutiniame šių metų posėdyje dviem viešosiomis erdvėms suteikė skvero statusą. Pritarta, kad nuo šiol skveru bus vadinama aikštė, esanti ties K.Petrausko gatve bei Vydūno alėja. Šiuo metu čia yra įrengtas vienas Kauno akcentų – „Pinigų kalnas“.

Dar vienas skveras bus įrengtas ties Gedimino g. 32-uoju pastatu. Dabar einant nuo Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios ir vos kirtus Kęstučio gatvę kairėje Gedimino gatvės pusėje pasitinka nykokas vaizdelis. Į akis labiausiai krinta raudonai grafičiais išpaišytos sienos ir išsiklaipiusios grindinio plytelės. Erdvės viduryje anksčiau dar buvo sunkiai atspėjamos paskirties apskriti nedideli statiniai su stogeliais.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Teigiama, kad erdvė bus sutvarkyta ir atrodys gerokai patraukliau. Numatyta, kad bus sutvarkyta ne tik danga, bet atsiras ir daugiau želdinių. „Baisi siena nebus griaunama, ji išliks, bet bus tvarkoma. Bus papuošta gal net žalvarinėmis detalėmis. Kol kas yra tikslinami sprendimai. Prie tos sienutės galvojame pastatyti suoliuką ar du, įrengti gėlynėlį, gražiai apipavidalinti šalia augančius medžius. Gausis kaip terasėlė, nes skiriasi aukščiai“, – kiek anksčiau apie šios erdvės sutvarkymą „Kauno dienai“ komentavo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Lietuvos želdynų įstatyme numatyta, kad skveru laikoma ne mažesnė nei 0,05 ha ploto teritorija, kuri skirta trumpalaikiam poreikiui ir joje vyrauja atviros erdvės, gerinančios miesto estetinę bei ekologinę būklę. Tikimasi, kad suteikus skvero statusą, šie žalieji plotai bus išsaugoti visuomenės poreikiams. Tai esą ypač svarbu didėjant urbanizacijai ir aplinkos užterštumui.

Kaune oficialiai yra įteisinta apie 40 skverų.

Duoklė verslui

Kauno politikai taip pat skyrė dėmesio verslo įamžinimui. Nors ties Kauno viešąją biblioteka prieš keletą metų atsirado „Verslo alėjos“ akcentas, dabar suteiktas ir Lietuvos verslo alėjos vardas.

Šiame take jau įrengta meninė instaliacija, vaizduojanti plaktuką ir vinis, kurių galvutėse yra įvairių įmonių pavadinimai.

Kitoje gatvės pusėje, kurioje įrengtas „Pinigų kalnas“, suteikus erdvei skvero statusą, oficialiai dvi miesto vietos dedikuojamos verslui. Tiek verslo alėjos, tiek naujojo skvero įveiklinimo idėjomis rūpinasi Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmai.

Atgyjančios erdvės

„Kauno diena“ primena, kad rudenį prasidėjo dar vienos žaliosios zonos, esančios ties K.Petrausko ir M.Jankaus gatvėmis bei Radvilėnų plentu.

Šių gatvių įrėminta teritorija buvo nepelnytai apleista ir nyki. Pėsčiųjų ir dviratininkų takai driekėsi atsitiktinėmis kryptimis, žalieji plotai išmindyti pėstiesiems trumpinant kelią. Viduryje stovinčią nedidelę Roberto Antinio skulptūrą „Ateitis“ buvo užgožę chaotiškai suaugę želdiniai. Reklaminiai stendai, dviračių stovai – taip pat išdėstyti padrikai po visą teritoriją.

Perplanuojant 4930 kv. m plotą atsižvelgta į greta gyvenančių kauniečių ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų poreikius bei patogumą. Nuspręsta tik nežymiai koreguoti susiformavusias erdves, sukuriant dvi tarpusavyje persiliejančias zonas – mažąjį bei didįjį skverą.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Didžiojoje skvero erdvėje išliks V.Kudirkos gatvės gale esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Siekiant sukurti vizualiai švaresnę bendrą rekreacinę erdvę, dviračių ir paspirtukų stovai iš šiaurinės skvero dalies bus perkelti į specialiai jiems suformuotą vietą greta automobilių parkingo. Reklaminiai stendai taip pat bus perkelti arčiau gatvės.

Atskyrus transporto erdvę nuo poilsio zonų, likę žalieji plotai bus maksimaliai išsaugomi – pašalinama tik serganti augmenija, o kiti medžiai sulauks priežiūros ir genėjimo darbų. Aplink brandžius ąžuolus bus pasodinta daugiau kaip dešimt jaunų ąžuoliukų. Naujai suformuota ąžuolų giraitė taps ne tik nauju skvero akcentu, bet ir simboliška Kauno ąžuolyno tąsa.

Kauno savivaldybė sudarė rangos darbų sutartį su konkursą laimėjusia įmone „NK statyba“. Darbai turi būti baigti per artimiausius metus. Skvero infrastruktūrai bei sutvarkymui numatyta skirti 367 tūkst. eurų.

Seimo kiaulystė savivaldybėms

Tad Klaipėdos savivaldybėje darbas virte verda, juolab kad artėjančių Kiaulės metų proga Seimas savivaldybėms pakišo tikrą kiaulę – patvirtino biudžetą, kuriame nebeplanuojamas didesnis savivaldybių biudžetų pajamų augimas, nors pastaruosius kelerius metus prognozuojamos pajamos didėjo po 10 proc. kasmet.

Todėl uostamiesčio savivaldybės darbuotojams tenka spręsti – kaip suderinti lėšų poreikį su realiomis galimybėmis.

"2019 m. pajamos niekuo nesiskiria nuo 2018 m. Savarankiškoms savivaldybės funkcijoms vykdyti planuojama pajamų apimtis siekia 118,2 mln. eurų, tad augimas – 1,4 proc., o tai, galima sakyti, yra beveik nieko. Kitais metais planuojame skolintis 4,4 mln. eurų", – aiškino Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė.

Prieš šešerius sudarytame Klaipėdos savivaldybės 2013–2020 m. strateginiame plėtros plane išskirti trys miesto vystymo prioritetai – sveika, sumani ir saugi bendruomenė, tvari urbanistinė raida ir miesto konkurencingumo didinimas. Remiantis tuo, tarnautojai vardija ką Klaipėdos miesto savivaldybės institucijos ketina nuveikti 2019–2021 m.

"Norėčiau akcentuoti, jog nors to siekiame, ne visada bendruomenės ir politikų lūkesčius dėl investicijų į miestą pavyksta suderinti su realiomis biudžeto bei žmogiškųjų išteklių galimybėmis. Kalbant paprastais žodžiais, strateginis veiklos planas ir biudžetas sudaromi pagal ilgalaikes strategijas, kurias tvirtina miesto taryba. Metų eigoje gyventojai ir politikai teikia daug įvairių iniciatyvų, tačiau, ne visas jas savivaldybė gali iš karto įtraukti į planus ir įgyvendinti labai greitai. Visi pasiūlymai turi praeiti filtrą, turi būti įvertinta nauda visuomenei, parengtumas įgyvendinti. Ne visada pasiūlius idėją, ji bus įgyvendinta per pusmetį ar metus. Nuo idėjos iki įgyvendinimo yra ilgas kelias – projektiniai pasiūlymai, techninė dokumentacija, viešųjų pirkimų procedūros, rangos darbai. Turbūt ne vienas yra pastebėjęs, jog dažnai savivaldybės administracija sulaukia priekaištų iš visuomenės ir politikų, esą tam tikri projektai vykdomi per lėtai, bet, noriu pabrėžti, dažniausiai tam yra pagrįstų priežasčių", – pasakojo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Anot pašnekovo, sudarant strateginį veiklos planą ir biudžetą, prioritetas visada teikiamas tęstiniams projektams bei projektams, kurie yra iš dalies finansuojami ES lėšomis. Pastarųjų nevykdant prioriteto tvarka, kyla reali grėsmė prarasti ES finansavimą.

Pasak savivaldybės atstovų, nelengva buvo subalansuoti 2019 m. biudžeto pajamas ir išlaidas. Pagrindinės to priežastys – prasidėjo intensyvus ES kofinansuojamų projektų įgyvendinimas, šiems projektams kofinansuoti 2019 m. reikės 9,9 mln. eurų, bet to, buvo laikomasi nuostatos, kad, kylant kainoms, reikia palaipsniui didinti biudžetinių įstaigų darbuotojų – socialinių, kultūros, švietimo, sporto atlyginimus.

Sveikas ir jaunas miestas

Ypač aktualus miestui yra jaunimo pritraukimo ir išlaikymo mieste klausimas, dėl to įgyvendinamos ir planuojamos įvairios priemonės – bendradarbiaujama su mieste veikiančiomis profesinėmis bei aukštosiomis mokyklomis, įsteigtos stipendijos gabiems ir talentingiems I-ojo kurso studentams, organizuojamas jaunimo ir su jaunimo dirbančių nevyriausybinių organizacijų projektų rėmimas, planuojama atverti naują erdvę, skirtą prasmingam jaunimo laisvalaikiui.

2018 m. Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su jaunimo organizacijomis parengė paraišką ir sėkmingai dalyvavo konkurso "Europos jaunimo sostinė" atrankoje. Finaliniame etape buvo paskelbta, kad Klaipėdos miestas 2021 m. taps jaunimo sostinė.

2019–2021 m. bus įgyvendinama ambicinga Europos sostinės programa. Tikimasi, kad jos įgyvendinimas sustiprins miesto jaunimo politiką, sudarys sąlygas išlaikyti ir pritraukti į miestą jaunus, gabius ir talentingus žmones.

Vienintelis Lietuvos uostamiestis yra aktyvus Pasaulio sveikų miestų tinklo narys, dėl to Klaipėdoje intensyviai dirbama populiarinant sveiką gyvenimo būdą nuo pat vaikystės, siekiama sveiko senėjimo, organizuojami renginiai, užsiėmimai, skatinantys gyventojus judėti.

"2018 m. pastatytas 50 metrų ilgio takelius turintis baseinas jau sėkmingai funkcionuoja, o 2019–2021 m. vėl numatomos investicijos į sveikatingumo ir sporto infrastruktūrą – bus vykdomi rekonstrukcijos darbai Klaipėdos irklavimo bazėje bei Futbolo mokyklos ir buvusio baseino pastatuose. Kadangi 2017 m. uosto reikmėms pagal jų kompensaciją perduota sporto salė Burių gatvėje, be to, numatyta nugriauti sporto salę, esančią Pilies gatvėje, 2018 m. parengtas naujos sporto salės statybos techninis projektas. Ši nauja sporto salė, atsirasianti šiaurinėje miesto dalyje, kompensuos minėtas abi sporto sales, nes patalpų sporto mokyklų ir klubų treniruotėms trūkumo problema yra labai aktuali", – pokyčius mieste vardino Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.

Maža to, bus skelbiamas koncesijos konkursas, kurio laimėtojas Paryžiaus Komunos gatvėje buvusios II-osios vandenvietės teritorijoje įrengs sporto ir laisvalaikio kompleksą. Planuojama, kad komplekse bus krepšinio, lauko teniso, tinklinio, rankinio, salės futbolo, badmintono infrastruktūra, dvi ledo aikštelės bei komercinės patalpos.

Anot savivaldybės atstovų, siekiant paskatinti miesto gyventojus – ypač vaikus ir jaunimą – daugiau judėti, svarbu investuoti ir į prieinamą visuomenei lauko sporto infrastruktūrą.

2018 m. Sąjūdžio parke įrengta trasa riedutininkams, riedlentininkams ir BMX dviračių entuziastams, atnaujinti Vytauto Didžiojo bei „Žemynos“ gimnazijų ir "Versmės" progimnazijos stadionai, pradėti stadiono įrengimo darbai "Verdenės" progimnazijoje. Šia infrastruktūra po mokyklų darbo valandų gali naudotis visi miestiečiai.

Na, o bendrojo lavinimo mokyklų sporto infrastruktūros atnaujinimo programa bus vykdoma ir 2019–2021 m. Tikimasi, kad nauji ir modernizuoti sporto objektai pritrauks į sporto ir kūno kultūros veiklas daugiau miestiečių, ypač vaikų ir jaunimo.

Planuojami nauji senelių namai

Klaipėdos savivaldybė mato visų amžiaus kategorijų miestiečius.

"Siekiant spręsti netolygaus socialinės infrastruktūros išvystymo problemas, šiaurinėje miesto dalyje 2019 m. bus pradėta naujos bendrojo lavinimo mokyklos statyba. Švietimo įstaigų besiplečiančioje šiaurinėje miesto dalyje labai trūksta, dėl to gyventojai yra priversti vaikus vežioti į miesto centrą ar net pietinę miesto dalį. Tai yra nepatogu tėvams bei vaikams ir netgi lemia tai, kad rytinio piko metu formuojasi didelės transporto kamšatys. Statistikos rodikliai rodo, kad miesto gyventojų vidutinis amžius didėja, vis didesnę miestiečių dalį sudaro garbaus amžiaus asmenys. Dėl to labai svarbus yra infrastruktūros ir paslaugų, skirtų senyvo amžiaus asmenų priežiūrai, vystymas. 2018 m. pradėti projektuoti senyvo amžiaus asmenų globos namai Melnragėje, statybos darbus numatoma atlikti iki 2021 m. pabaigos. Siekiant pritaikyti miestą senyvo amžiaus, neįgaliųjų ir šeimų su mažais vaikais poreikiams, asmens sveikatos priežiūros įstaigų pastatuose planuojama įrengti liftus, pastatyti naują vaikų konsultacinės poliklinikos pastatą, atitinkamai sutvarkyti viešąsias erdves senamiestyje ir kitose miesto dalyse", – pasakojo S.Budinas.

Keisis miesto aikštės

Siekiant užtikrinti tolygią miesto raidą ir sumažinti socialinį atotrūkį tarp pietinės ir šiaurinės miesto dalies, 2015–2018 m. daug investuota į pietinės miesto dalies viešųjų erdvių sutvarkymą.

2018 m. sutvarkyti du pėsčiųjų takai tarp Gedminų g. ir Taikos pr. 99 bei Taikos pr. 109 namų, atlikti Sąjūdžio parko sutvarkymo darbai.

2019–2020 m. planuojama sutvarkyti teritoriją Pempininkų tako gale bei Vingio mikrorajono aikštę.

"Centrinė miesto dalis yra labiausiai miestą reprezentuojanti vieta, todėl 2019–2020 m. planuojama daug darbų šioje miesto dalyje. Jau pradėta tvarkyti skverą, kuriame bus įrengtas paminklas Vydūnui. 2019–2021 m. planuojama sutvarkyti aikštę prie Santuokų rūmų, taip pat I.Kanto ir S.Daukanto g. sankryžoje bei Bokštų g. esančius skverus. Pradėti Jono kalnelio tvarkybos darbai, 2019–2021 m. bus atnaujinamos Danės upės krantinės bei skveras, aikštė prie buvusio "Vaidilos" kino teatro, pėsčiųjų takas palei Taikos pr. nuo Sausio 15-osios iki Kauno g., Atgimimo aikštė, Senojo turgaus aikštė ir prieigos, daugiabučių namų kvartalai", – išsamiai naują miesto veidą nutapė I.Butenienė.

Skatinamas turizmas

Mieste siekiama sudaryti geresnes sąlygas turizmui plėtotis. Bus atnaujintos verslui ir turizmui pritaikytos viešosios erdvės miesto centrinėje dalyje.

Jos formuojamos Jono kalnelio teritorijoje, prie Senojo turgaus, Atgimimo aikštėje, Danės krantinėse.

Tęsiamas paplūdimių sutvarkymo programos vykdymas. 2018 m. jau du miesto paplūdimiai – pagrindinis Smiltynės ir Antrosios Melnragės – atitiko Mėlynosios vėliavos standartą. Planuojama tvarkyti ir kitus miesto paplūdimius, pritaikant juos neįgaliesiems, šeimų, smulkiojo verslo poreikiams.

"Žinote, turistams svarbu ne tik muziejai ar veikiančios kavinės. Dažnas ypač šiltuoju metų sezonu mėgsta prisėsti ant suoliuko ir su artimaisiais bei pasauliu pasidalinti naujausiomis nuotraukos ar įspūdžiais. Todėl patrauklios viešosios erdvės, kuriose jau veikia ir nemokamas Wi-Fi ryšys, miestui suteikia galybę pliusų", – teigė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Skelbs kovą oro taršai

Šių metų gruodžio duomenimis, Šilutės plente esanti oro kokybės matavimo stotelė nustatė, jog kietosiomis dalelėmis užterštų dienų skaičius viršijo normą. Vykdant Klaipėdos miesto aplinkos monitoringo programą, numatyti papildomi aplinkos oro kokybės matavimo taškai.

"Oro tyrimai bus atliekami kiekvienais metais. Papildomai tiriamas oras šiaurinėje miesto dalyje ties KLASCO teritorija, kopgalyje, ties centriniu stadionu ir Melnragėje. Pietinėje dalyje Šilutės pl. ir Jūrininkų pr. esamuose taškuose bus papildomai tiriami amoniakas ir sieros vandenilis. Taip pat bus vienas papildomas taškas LEZ teritorijoje ties Verslo gatve bei kitas – Joniškės ir Šienpjovių gatvių sankryžoje", – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Anot pašnekovės, su oro taršą kovojama ir kitais būdais. 2019 m. bus įsigytos aštuonios gatvių valymo mašinos, kurios nuolatos dirbs miesto gatvėse. Tikinama, jog pagaliau Klaipėdoje bus pradėtas diegti transporto valdymo modelis, kai šviesoforai tam tikruose gatvių ruožuose bus sureguliuoti vadinamosios žaliosios bangos principu.

Siekiant suformuoti magistralinį taką – žaliakelį, artimiausiais metais bus toliau vystoma dviračių takų infrastruktūra, besidriekiantį per visą miestą. Klaipėdoje planuojama įrengti dviračių saugyklas, plėsti dalijimosi dviračiais sistemą. Pagal ją specialūs dviračių saugojimo konteineriai būtų statomi prie daugiabučių namų ir švietimo įstaigų. Iš pradžių ketinama įkurdinti bandomuosius tokio pobūdžio statinius ir stebėti, ar jie pasiteisins.

Mažins krovininių mašinų spūstis

Klaipėdos miesto gatvės kasmet vis labiau apkraunamos sunkiojo autotransporto srautais, judančiais į uosto teritoriją per tankiai apgyvendintas zonas.

Ši problema tapo itin aktuali 2017 m., kai visos tarptautinės keltų linijos buvo perkeltos į Centrinį Klaipėdos terminalą.

Baltijos pr. nuolat susidaro didelių krovininių mašinų spūstys, aplinkinių teritorijų gyventojai kenčia nuo padidėjusio triukšmo, oro taršos, nesaugių eismo sąlygų.

Anot tarnautojų, savivaldybė viena pati nėra pajėgi išspręsti sunkiojo transporto patekimo į uostą problemų, dėl to tikimasi sulaukti valstybės institucijų dėmesio labai svarbiems Klaipėdai transporto projektams – pietinės jungties tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir estakadai įrengti bei Baltijos pr. žiedinėms sankryžoms rekonstruoti.

Anot pašnekovų, įgyvendinus minėtus projektus, gerokai sumažėtų spūsčių, pagerėtų gyventojų gyvenimo kokybė, į uosto teritoriją būtų galima patekti greičiau ir patogiau, o tai darytų teigiamą įtaką šalies ekonominiams rodikliams.

2017 m. buvo parengti Baltijos prospekto žiedinių sankryžų projektiniai pasiūlymai, o šiemet pradėtas rengti techninis projektas, kurį planuojama užbaigti kitais metais. 2020–2021 m., sulaukus valstybės investicijų, bus pradėta rekonstrukcija.

Klaipėda pozicijų neužleidžia

"Manau, svarbus ir dar vienas aspektas, kuris turi užtikrinti Klaipėdos, kaip vieno didžiausių Lietuvos miestų, statusą. Tai – konkurencingumas. Siekiant jį padidinti, dirbama keliomis kryptimis – investicijų pritraukimas, gyventojų verslumo skatinimas, turizmo vystymas, patrauklių kultūros produktų kūrimas. Labai svarbus veiksnys yra susisiekimas su kitais Europos miestais, todėl džiugu, kad, bendradarbiaujant su Klaipėdos regiono savivaldybėmis bei valstybės įmone Lietuvos oro uostais, pavyko pritraukti į regiono tarptautinį oro uostą papildomas skrydžių kryptis", – tikino S.Budinas.

Mieste norima išugdyti jaunųjų verslininkų kartą, todėl bus vykdomos jaunimo verslumo priemonės, siekiant sudominti mokinius, studentus ir kitus asmenis galimybėmis veikti savarankiškai, turėti savo verslą.

Asmenys, norintys pradėti verslą ar neseniai jį pradėję, turės galimybę įsikurti verslo inkubatoriuje, kur lengvatinėmis sąlygomis galės nuomotis patalpas, įrangą bei gauti konsultacijas. Smulkiojo verslo subjektai galės dalyvauti ir per Klaipėdos miesto integruotų investicijų teritorijos vietos veiklos grupės 2016–2022 m. vietos plėtros strategiją įgyvendinamus verslo srities projektus, kurių įgyvendinimo metu bus galima gauti mokymų, konsultavimo, mentorystės paslaugas, taip pat paramą verslo pradžiai.

Maža to, uostamiestis šiemet, po trijų metų pertraukos, Lietuvos savivaldybių indekse, kurį rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas, aplenkė Vilnių. Klaipėda pirmą vietą laimėjo dėl efektyviai valdomo turto, žemesnių mokesčių, mažiausios skolos ir kito išskirtinumo. Iš viso – remiantis 53 rodikliais.

Iškils pilies bokštas

Anot pašnekovų, dar vienas svarbus konkurencingumą didinantis veiksnys – kultūra. Tiek šalies, tiek tarptautiniu mastu.

2015 m. išrinkta Klaipėdos miesto taryba kultūros sritį pripažino prioritetine ir numatė, kad jai finansavimą reikėtų didinti du kartus. Jog įsipareigojimas yra vykdomas, iliustruoja skaičiai – 2014 m. kultūrai skirta 2,6 mln. eurų, 2019 m. planuojama atseikėti 7,5 mln. eurų savivaldybės biudžeto lėšų.

Po vienuolikos metų pertraukos į Klaipėdą sugrįš "Europiada". Tai spalvingas Europos šalių tautinės kultūros festivalis. Jis mūsų miestą džiugins 2020-aisiais.

Dėl galimybės priimti 57-ąją "Europiadą" paskutiniame etape varžėsi Klaipėda ir Italijos miestas Sardinijoje Nuoras. Dar po metų, 2021-ųjų vasarą, į Klaipėdą vėl suplauks didieji burlaiviai. Tarptautinė buriavimo mokymo organizacija (Sail Training International) patvirtino, kad Klaipėdai suteikiama teisė priimti "The Tall Ships Races 2021" dalyvius. Lietuvos uostamiestis šį kartą bus didžiųjų burlaivių lenktynių starto uostu. Burlaiviai mieste viešės birželio 27–30 d.

Tęsiama investicija į kultūros infrastruktūrą, vienas svarbiausių projektų – Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso restauravimas ir atgaivinimas.

"Šiemet restauravus šiaurinę kurtiną ir atlikus bastionų tvarkybos darbus, 2019–2020 m. patalpose bus įrengta nauja moderni muziejaus ekspozicija apie Klaipėdos miestą XVI–XVII a.", – pasakojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

Neseniai savivaldybės interneto svetainėje buvo paskelbta gyventojų apklausa dėl piliavietės bokšto atstatymo, kurioje dalyvavo per tūkstantis asmenų. Dauguma jų pritarė šiems planams. Šiemet planuojama pradėti rengti techninį projektą, o statybos darbus atlikti 2021–2022 m.

Susitikime, kuris vyko miesto mero Vytauto Grubliausko kabinete, dalyvavo ne tik savivaldybės atstovai, bet ir policijos pareigūnai.

Pasitarimo metu atkreiptas dėmesys, kad, atšilus orams, viešosiose miesto erdvėse vis dažniau pastebimi girtaujantys asmenys. Jie ypač pamėgo neseniai atnaujintas erdves.

Girtuokliai renkasi suremontuotame Gedminų take, sutvarkytoje Žardės aikštėje. Jie pastebimi ir senamiestyje, kur lankosi daug miestiečių, turistų.

Tarnybų atstovai svarstė, kokių priemonių imtis, kad girtaujantys ir netvarką keliantys asmenys būtų sudrausminti.

"Norime, kad viešosios miesto erdvės būtų patrauklios ir saugios gyventojams, o ne užimtos girtaujančių asmenų. Manome, kad pavyks tai užtikrinti", – tikino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Olegas Mariničius.

Nutarta, kad girtuoklius sudrausmintų dažnesnis pareigūnų patruliavimus. Svarstyta, kad jie tai galėtų daryti ne tik automobiliais, bet ir dviračiais. Tokia praktika populiari pasaulyje.

Jei važiuodami dviračiais norės patruliuoti ir mūsų Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, savo atiduosiu.

"Jei važiuodami dviračiais norės patruliuoti ir mūsų Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, savo atiduosiu. Vis tiek nenaudoju", – šmaikštavo pavaduotojas.

Taip pat diskutuota, kad reikėtų plėsti vaizdo stebėjimo kamerų tinklą ir jas įrengti atnaujintose viešosiose erdvėse. Jau įsitikinta, kad ši priemonė drausmina įvairius pažeidėjus.

Netvarką keliantys asmenys nebesirenka vietose, kuriose sumontuotos vaizdo kameros.

O.Mariničius taip pat pažymėjo, kad atnaujintos viešosios erdvės įtrauktos į sąrašą tų, kurioms pareigūnai skiria didesnį dėmesį, dažniau jose patruliuoja.

Taip pat diskutuota, kaip sumažinti neleistinose vietose statomų automobilių skaičių senamiestyje. Žadama griežtinti tokių pažeidėjų kontrolę.

Tam trečiadienį pritarė sostinės savivaldybės taryba.

„Vilniuje nėra įprasmintos rezistencijos kovos, o su Vilniumi yra susijęs vienas iš herojiškiausių rezistencijos kovotojų Juozas Lukša - Daumantas. Todėl skveriuką greta Savanorių prospekto siūloma pavadinti jo vardu“, - BNS sakė iniciatyvos autorius, Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos narys Darius Kuolys.

J.Lukšos -Daumanto vardą planuojama suteikti trikampio formos nedidelei erdvei, esančiai netoli „Forum cinemas Vingis“ kino teatro. Ukrainos vardo skverui šios šalies ambasada pasirinko vietą netoli Vilniaus autobusų stoties.

„Nors buvo abejonių, ar tai tikrai tinkamiausia vieta, kadangi ją pasirinko ambasada, komisija pritarė nuomonei, kad būtų nedidelis   Ukrainos skveras  priešais Halės turgų, kur dabar yra Taraso Ševčenkos paminklas“, - teigė D.Kuolys.

Panaši iniciatyva įgyvendinama Kijeve, kur turėtų atsirasti Lietuvos skveras, dėl jo meninės idėjos šį mėnesį turėtų apsispręsti Lietuvos diplomatai ir Kijevo merijos atstovai. Lietuvos skverui  Kijeve numatytas 10 arų plotas miesto centre priešais Šv. Sofijos katedrą. Ukrainos sostinės centre nėra kito skvero, kuris būtų pavadintas užsienio valstybės vardu.

Taip pat nuspręsta dar vieną aikštę senamiestyje pavadinti Švento Juozapo vardu, o dabar Vilkpėdėje esančios Klevų gatvės pavadinimą suteikti kitai, bevardei Pilaitėje esančiai gatvei.

„Vilniuje nėra įprasmintos rezistencijos kovos, o su Vilniumi yra susijęs vienas iš herojiškiausių rezistencijos kovotojų Juozas Lukša-Daumantas. Todėl skveriukas greta Savanorių prospekto siūloma pavadinti jo vardu“, - sako iniciatyvos autorius, Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos narys Darius Kuolys.

Jei pritars savivaldybės taryba, J.Lukšos-Daumanto vardas bus suteiktas trikampio formos nedidelei erdvei, esančiai netoli „Forum cinemas Vingis“ kino teatro.

Ukrainos vardo skverui šios šalies ambasada pasirinko vietą netoli Vilniaus autobusų stoties.

„Nors buvo abejonių, ar tai tikrai tinkamiausia vieta, kadangi ją pasirinko ambasada, komisija pritarė nuomonei, kad būtų nedidelis Ukrainos skveras priešais Halės turgų, kur dabar yra Taraso Ševčenkos paminklas“, - teigė D.Kuolys.

Panaši iniciatyva įgyvendinama Kijeve, kur turėtų atsirasti Lietuvos skveras, dėl jo meninės idėjos šį mėnesį turėtų apsispręsti Lietuvos diplomatai ir Kijevo merijos atstovai. Lietuvos skverui Kijeve numatytas 10 arų plotas miesto centre priešais Šv. Sofijos katedrą. Ukrainos sostinės centre nėra kito skvero, kuris būtų pavadintas užsienio valstybės vardu.

Vilniaus savivaldybės komisija taip pat siūlo dar vieną aikštę senamiestyje pavadinti Švento Juozapo vardu, o dabar Vilkpėdėje esančios Klevų gatvės pavadinimą suteikti kitai, bevardei Pilaitėje esančiai gatvei.

„Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad visi vilniečiai netoli savo namų turėtų patogią viešą žalią erdvę ir žmonės pajustų, kad jų gyvenamoji aplinka tikrai pagerėjo. Šiemet startuojame su pirmųjų 10 naujų skverų. Tai bus labai aiškios kaimyniškos erdvės, kuriose bus galima atsikvėpti ir pabūti su draugais ar šeima, iki kurių nereiks eiti ilgiau nei 5 minutes. Tai yra viena iš vilniečių gyvenamosios aplinkos gerinimo darbų programos dalių“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Teritorijos rajonuose buvo atrinktos taikant prioritetus toms vietos, kuriose gyvena daugiausiai gyventojų ir nuo kurių labiausiai nutolę kiti skverai, parkai, poilsio vietos. Vasaros pradžioje dešimčiai skverų buvo atrinkti specialistai, kurie sostinės daugiabučių rajonuose kurs išskirtines erdves. Vilniečiai taip pat buvo kviečiami prisidėti prie skverų kūrimo darbų ir galėjo siūlyti savo idėjas teritorijų architektams.

Pristačius 10 skirtingų projektų pasidžiaugta, kad kiekvienas jų turi savitą veidą, o sprendimuose stengtasi ieškoti vietos dvasios. Architektams bendraujant su vietos bendruomenėmis išryškėjo ir nemažai bendrų vilniečiams lūkesčių – viešose erdvės turi būti gerai apšviestos ir saugios,  jose norima matyti daugiau aktyvaus laisvalaikio erdvių su treniruokliais, dviračių ir pėsčiųjų takų, suoliukų ir želdynų.

Naujojoje Vilnioje su gyventojais nuspręsta tvarkyti Vilnios parką greta Gerovės gatvės.  Parinkta vieta, kurią vieno kilometro spinduliu galėtų greit ir lengvai pasiekti 20 tūkst. rajono gyventojų. Dėl vietos parinkimo sulaukta per 120 įvairių siūlymų ir pastabų, gyventojų lūkesčiai buvo – saugi ir įdomi atvira erdvė. Projekte siūlomas įrengti Vilnios krantinės taką, paplūdimį su tinklinio aikštele, 4 lieptelius į upę, šunų vedžiojimo aikštelę, skulptūrų aikštę ir amfiteatrą, Takui prie tilto planuojama panaudoti senas Neries krantinės plokštes.

Unikalioje Antakalnio vietovėje 6 ha plote ties P. Vileišio gatve siūloma sutvarkyti pakrantės zonas – atidengti šaltinių vietas, įrengti takus ir aktyvaus poilsio zonas.

Pašilaičių pietinėje dalyje, gyvenamųjų namų kvartale Žemynos g. žiedo viduje  teritorija virs interaktyvia erdve visoms socialinėms žmonių grupėms. Čia bus naujam gyvenimui prikeltas esamas fontanas, atsiras krepšinio ir vaikų žaidimo aikštelės, suoliukai, naujas apšvietimas.

Pilaitėje, tarp Tolminkiemio, Vydūno ir Įsruties gatvių esančiame 1 ha sklype bendruomenė norėtų įrengti dviračių veloparką, modernią vaikų žaidimo aikštelę su gumine danga, lauko treniruoklių aikštelę, poilsio rekreacinę zoną ir bendruomenės susibūrimams skirta aikštę.

Naujo skvero įrengimui savivaldybė pasirengusi skirti iki 50 tūkst. eurų. Iš viso naujų viešųjų erdvių rajonuose sutvarkymui šiemet skirta 500 tūkst. eurų. Pirmojo etapo darbai bus pradėti jau šiemet. Tęstiniai didesni projektai, kurių sąmatos stipriai viršija skirtas lėšas, galės būti įgyvendinami keliais etapais bei pasitelkiant privačių rėmėjų lėšas, įvairias bendruomenės iniciatyvas.

Naujos viešos erdvės – viena iš vilniečių gyvenamosios aplinkos gerinimo programos dalių: be naujų skverų kūrimo, šiemet taip pat remontuojami daugiau kaip 440 įvažiavimų į daugiabučių namų kiemus ir apie 40 km gatvių, paklota daugiau kaip 9 km naujų šaligatvių, sutvarkyta dalis esamų dviračių takai. Kitais metais numatyta atnaujinti ir daugiau skverų kitose sostinės seniūnijose. Iš viso per artimiausius keletą metų Vilniuje galėtų atsirasti apie 35 naujus skverus nuo centro nutolusiuose rajonuose.