Apklausą inicijavusio Medicinos banko komercijos departamento direktorius Julius Ivaška sako, kad gauti duomenys rodo, jog Lietuvos gyventojams aktualiausias yra išlaidų klausimas.

„Didžiausia, iš viso 63 proc. apklaustųjų dalis kaip pagrindinį trūkumą įvardijo didelius bankų paslaugų įkainius, nors Lietuvoje veikia tiek klasikiniai bankai ar tokių užsienio bankų skyriai, tiek įvairios šiuolaikiškos mokėjimo sistemos. Todėl būtų neteisinga teigti, kad kainas lemia konkurencijos trūkumas. Neatmesčiau prielaidos, kad tarp klientų vis dar gajus įprotis naudotis vieno banko paslaugomis tiesiog pakankamai nepasidomint alternatyvomis“,  –  sako jis.

Pasak Medicinos banko atstovo, Lietuvos banko periodiškai atliekami šalies bankininkystės streso testai rodo, kad sistema yra sveika, stabili, todėl pigesnių paslaugų besidairantys klientai turėtų perimti iniciatyvą į savo rankas.

„Patarčiau pradžiai pasiryžti skaidyti banko teikiamų paslaugų krepšelį pagal tai, kas tam tikrai paslaugai gali suteikti pačias geriausias sąlygas ir nebijoti testuoti mažesnių rinkos žaidėjų, kurie yra lankstesni ir linkę labiau konkuruoti dėl kiekvieno kliento. Vien toks žingsnis gali padėti iš esmės pakeisti bankinių operacijų kaštus“, – teigia J. Ivaška.

Net kas antras (48 proc.) apklausos dalyvis išreiškė priekaištą dėl eilių bankų skyriuose ir dar 40 proc. pastebėjo, kad skyrių apskritai yra per mažai. Atsižvelgiant į tai, kad kas ketvirtas (28 proc.) šalies gyventojas banke apsilanko bent kartą per mėnesį galima daryti prielaidą, kad jie čia reikalus tvarko periodiškai.

„Akivaizdu, kad klasikinė tête-à-tête bendravimo forma vis dar išlieka labai populiari. Tam tikrų paslaugų poreikis susiformuoja laikotarpiu, kuomet išmokamos algos, pensijos bei kitos išmokos. Verslas taip pat turi savo ritmą, todėl nenuostabu, kad bankų skyriuose susiduriama su eilėmis. Jas lemia ir tai, kad dalis bankinio sektoriaus dalyvių kryptingai mažina ir koncentruoja savo klientų aptarnavimo tinklus, todėl mažesniame skaičiuje skyrių susitelkia daugiau klientų. Tenka konstatuoti, kad įprotis atvykti į banko skyrių yra inertiškas, todėl ir dėl kylančių nepatogumų klientų nepasitenkinimas yra toks didelis“, – pastebi J. Ivaška.

Jo vertinimu, jeigu klientas dėl kokių nors priežasčių negali arba nenori pats „persikelti“ į internetą, belieka surasti tokį paslaugų teikėją, kuris gali pasiūlyti pakankamai platų lengvai pasiekiamų skyrių tinklą. Beje, beveik kas ketvirtas (23 proc.) Lietuvos gyventojas išsiskiria ir polinkiu aktyviai naudoti grynuosius pinigus bei norėtų didesnių limitų nemokamam pinigų išsigryninimui.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Spinter tyrimai“ atliko šiemet balandžio 20-29 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1009 gyventojai, kurių amžius – 18-75 metai.

Nauji skyriai

Ateinantį antradienį miesto politikai svarstys, kaip dar sumažinti administracijos aparatą. Siūloma naikinti tris skyrius ir vietoj jų įkurti naujus bei sujungti jų funkcijas. Tikimasi, kad tai padės sutaupyti miesto biudžeto lėšų.

Projekte numatoma, jog nuo kitų metų kovo 25 d. nebeliks Archyvų, Cilivinės metrikacijos bei Klientų aptarnavimo skyrių. Tačiau bus įsteigtas naujas skyrius – Civilinės metrikacijos ir asmenų aptarnavimo skyrius. Archyvų skyriaus funkcijos bus perleistos Dokumentų skyriui. Šiomis pertvarkomis savivaldybės darbuotojų skaičius nesikeis, tačiau tikimasi sutaupyti kitais būdais.

"Šiuo tarybos sprendimo projektu neketinama sumažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos padaliniuose įsteigtų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybių. Sprendimo projekto tikslas – pakeisti administracijos struktūrą taip, kad miesto gyventojams teikiamos paslaugos būtų koncentruojamos ne tik viename padalinyje, bet ir toje pačioje vietoje. Tuo tikslu teikiamas projektas dėl Civilinės metrikacijos ir Klientų aptarnavimo skyrių sujungimo", – komentavo Personalo skyriaus vedėja Eglė Andriuškienė.

Ji teigė, kad sprendimo projektu Kauno miesto savivaldybės tarybai taip pat teikiamas siūlymas dėl Dokumentų ir Archyvų skyrių sujungimo. Tokio siūlymo tikslas yra taip pat siejamas su panašaus pobūdžio funkcijų koncentravimusi viename padalinyje.

Kauniečiui, norinčiam gauti bet kokį dokumentą, informaciją ar leidimą, būtų aišku, jog turi kreiptis į vieną konkrečią vietą.

Bus patogiau?

Personalo skyriaus vedėja įsitikinusi, kad permainos bus naudingos kauniečiams. Sujungus kelis skyrius į vieną, miestiečiai galės paslaugas gauti konkrečiame skyriuje ir nereikės varstyti įvairių kabinetų durų.

"Sutelkus skirtingų savivaldybės administracijos sričių specialistus viename padalinyje, gyventojai galėtų gauti visą jiems rūpimą informaciją, visus reikalus tvarkyti viename padalinyje, t. y. kauniečiui, norinčiam gauti bet kokį dokumentą, informaciją ar leidimą būtų aišku, jog turi kreiptis į vieną konkrečią vietą, nereikėtų vaikščioti ir ieškoti informacijos ar tvarkyti dokumentų skirtinguose skyriuose, kurie teritoriniu atžvilgiu yra išsimėtę po visą miestą", – aiškino E.Andriuškienė.

Anot jos, optimizavus skyrius bus galima sutaupyti ir miesto lėšų. Tačiau Kauno pinigai bus taupomi ne panaikinus darbuotojų etatus, o sumažinus patalpų išlaikymo išlaidas.

"Savivaldybės administracijos organizacinės valdymo struktūros optimizavimas, teikiamų viešųjų paslaugų priartinimas prie kliento, taip pat leis efektyviau panaudoti savivaldybės biudžeto lėšas, skirtas patalpoms nuomoti ar išlaikyti.Struktūros pakeitimas sudarys sąlygas naujiems veiklos, vadybos metodams diegti, leis tobulinti veiklos procesus ir didinti veiklos efektyvumą bei rezultatyvumą", – permainų sėkme neabejojo specialistė.

Mažės darbuotojų

Nors sujungus Archyvų skyrių su Dokumentų skyriumi bei Civilinės metrikacijos – su Klientų aptarnavimu, etatų skaičius mažinamas nebus, tačiau kitąmet darbuotojų mažės.

Praėjusį mėnesį miesto taryba pritarė, kad Viešosios tvarkos skyriuje bus įsteigtas Civilinės saugos poskyris. Dėl to savivaldybės aparatas sumažės dešimtimi etatų.

Šių skyrių permainos įsigalios kitų metų sausio 2 d. Tada Kauno miesto savivaldybėje dirbs ne 654, o 644 darbuotojai.

"Kauno diena" primena, kad miesto valdžia pritarė maždaug penktadaliu mažinti savivaldybės aparatą. Prasidėjus dabartinei kadencijai, savivaldybėje dirbo beveik 790 darbuotojų. Darbuotojų skaičius mažinamas palaipsniui, sujungiant skyrių veiklą bei perskirstant jų funkcijas.

Klientai, norintys šiuose skyriuose atlikti grynųjų pinigų operacijas, pirmiausiai turės savitarnos erdvėje įnešti pinigus į savo sąskaitą, o tada atlikti elektroninius pavedimus.

Tai – antrasis DNB banko skyrių be grynųjų pinigų plėtros etapas. Tokiu principu jau daugiau kaip metus dirba du skyriai Klaipėdoje ir Vilniuje. Vėliau toks pat principas bus pritaikytas ir naujosios DNB buveinės skyriuje Vilniaus Konstitucijos prospekte, o šio naujo aptarnavimo modelio ateitis kituose banko padaliniuose priklausys nuo to, kaip sklandžiai ir greitai pavyks įgyvendinti pokyčius.

„Diegdami šią naujovę, įvertinome DNB banko padalinių patirtį Norvegijoje, Latvijoje ir kitose šalyse, kur kasdieninės bankinės operacijos jau kurį laiką atliekamos elektroniniais kanalais, o į banko skyrius ateina kompleksinių bankinių paslaugų poreikį turintys ir išsamesnių konsultacijų norintys klientai, – sako DNB banko Fizinių kanalų departamento vadovė Lijana Žmoginaitė. – Žinoma, kad bankas daugeliui klientų pirmiausiai asocijuojasi su grynųjų pinigų operacijomis, tačiau bankininkystė keičiasi ir žmonės išmoksta kasdienines pinigines operacijas atlikti interneto ar mobiliajame banke“.

DNB banko duomenimis, grynųjų pinigų operacijų banko skyriuose skaičius kasmet sumažėja apie 40 proc. Jau dabar didžiąją dalį visų finansinių operacijų (daugiau nei 95 proc.) banko klientai atlieka interneto banku. Antrus metus nuosekliai auga ir mobiliosios bankininkystės programėlės populiarumas. Praėjusių metų lapkritis buvo pirmasis mėnuo, kai naudojantis šia programėle buvo atlikta daugiau finansinių operacijų nei visuose DNB banko skyriuose. Jos populiarumas ir naudojimas vis labiau auga.

DNB banko Fizinių kanalų departamento vadovės L. Žmoginaitės teigimu, nors klientų aptarnavimas naujuosiuose DNB banko konsultacijų centruose pasikeis iš esmės, daug dėmesio bus skiriama ir klientų edukacijai. „Įpročiai per vieną dieną nepasikeičia, todėl esame pasirengę nuosekliai edukuoti grynųjų pinigų operacijas skyriuose įpratusius daryti klientus, įrodydami, jog elektroniniais kanalais tai daryti yra ne tik patogiau, bet daugeliu atvejų ir pigiau“, – sako L. Žmoginaitė.

Valstybės kontrolė, optimizuodama valdymo sistemą, planuoja atsisakyti skyrių Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje.

Apie planuojamas permainas trečiadienį valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys informavo Seimo Audito komitetą, kuris surengė išvažiuojamąjį posėdį Valstybės kontrolėje.

Teritorinių skyrių Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje turėtų nelikti nuo 2017-ųjų liepos.

„Tokiu būdu sumažės etatų skaičius audito aptarnavimo srityje, bet bus stiprinami tiesioginio auditinio darbo pajėgumai. Daugiau dėmesio planuojama skirti organizacinei vadybai, darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui, turto valdymo efektyvumui“, - nurodoma Valstybės kontrolės pranešime.

A.Dulkys BNS sakė, kad pertvarka palies apie 40 pareigybių. Jo teigimu, tai neturės neigiamos įtakos valstybiniam auditui, tačiau padės sutaupyti lėšų ir stiprinti likusių darbuotojų kompetenciją.

Kaip nurodė Valstybės kontrolės atstovai, greičiausiai bus atsisakyta tik aptarnaujančio personalo, kuris sudaro apie trečdalį teritorinių skyrių darbuotojų, tuo metu auditoriams bus siūlomas darbas Vilniuje.

„Tuo savo žingsniu norime parodyti, kad Valstybės kontrolė kaip institucija nuolat rodys pavyzdį, kaip reikia efektyviai valdyti tiek savo materialinius, tiek žmogiškuosius išteklius: prieš kurį laiką jau paskelbėme, kad atsisakome poilsio mokymo centro, spalį paskelbėme, kad mažiname 5 proc. etatus - tai buvo nukreipta daugiau į tuščius etatus, demonstruojame valią, kad daugiau žmonių nepriiminėsime. Regioninių skyrių atsisakymą planuojame dėl tų pačių tikslų, nes manome, kad mums nereikia valdyti tiek daug turto, manome, kad žmonių, kurie bus koncentruoti centrinėje būstinėje, kompetencija didės, būsime mobilesni“, - argumentus dėstė Valstybės kontrolės vadovas.

Anot jo, daliai darbuotojų bus pasiūlytas darbas Valstybės kontrolės centrinėje būstinėje Vilniuje, nesutikusiems persikelti esą bus ieškoma „kitų sprendimų“. Atsisakius regioninių skyrių, A.Dulkio teigimu, regionai dažniau sulauks jungtinių audito grupių iš centrinės būstinės, kurie esą bus mobilesni, įvairesni, tuo metu centrinėje būstinėje planuojama stiprinti darbuotojų atranką.

„Planuojame kaip tik didesnį dėmesį skirti tiek valstybinėms įmonėms, tiek savivaldybių įmonėms, savivaldos srityje susikaupusioms problemoms“, - pabrėžė jis.

Valstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai ir efektyviai valdomi ir naudojami valstybės finansai ir kitas turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas.

Keturiose šalies apskrityse pradėjo veikti pirmieji Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) regioniniai skyriai, pirmadienį informavo Teisingumo ministerija.

Vienas svarbiausių šių skyrių darbuotojų uždavinių šį pusmetį – konsultuoti ir šviesti vartotojus bei verslininkus dėl euro įvedimo Lietuvoje.

„Labiausiai pažeidžiamoms asmenų grupėms regionuose sudaryta galimybė labiau apginti savo, kaip vartotojų, teises. Juk ne visi žmonės turėdavo galimybių ir lėšų dėl nekokybiškos prekės ar nesuteiktos paslaugos važiuoti į Vilnių“, - teigia teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Šalies regionuose dirbantys tarnybos darbuotojai informuoja ir konsultuoja vartotojus bei verslo subjektus vartotojų teisių apsaugos klausimais, tiria Reklamos įstatymo pažeidimus ir nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu atvejus, sprendžia vartotojų ir verslininkų ginčus ne teisme (alternatyvia) tvarka, gina viešąjį vartotojų interesą, kt.

Šiuo metu dėl savo teisių pažeidimų gynimo vartotojai gali kreiptis Alytuje, Šiauliuose, Utenoje ir Palangoje.

Numatoma, kad iki šių metų pabaigos VVTAT Regioninės veiklos koordinavimo skyriaus specialistai dirbs visose Lietuvos apskrityse.