Daukniūnų ir aplinkinių vietovių žmonių gyvenimus nuodija pernai prieš naujuosius pastatyta skystųjų organinių trąšų kaupykla, arba didelė duobė, į kurią šįmet nuo vasario vežama tai, kas lieka nuo srutų gaminant biokurą.
Gyventojai apie planuojamą statinį nieko nežinojo. „Mes sužinojome tik kai pradėjo eksploatuoti. Statė, statė, o ką ten statė, nieks nieko nesakė, nieks nežino, prie vartų nuvažiavai – jokios informacijos“, – skundėsi apylinkių gyventojas Arvydas.
Vienas susirinkimas buvo. „Susirinkimo metu atstovė sakė, kad keturi automobiliai per dieną veš digestatą. Tačiau šiandien mes matome ne keturis automobilius, mes matome, kad gal keturiolika važiuoja ir kas valandą. Dabar mes matome, kad ji užpildyta jau iki viršaus ir mums smirda“, – pasakojo Daukniūnų bendruomenės pirmininkė Reda Matuzevičiūtė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kas smarvę veža ir iš kur, gyventojams tiksliai nežinoma, bet faktas, kad dvokia ir drabužiai, ir namai. „Ir automobiliai, ir rūbai, jei džiūva lauke ar ką, jei nespėsi sunešt tuo momentu, tai viskas, juos beveik išmesti reikia, nes jie tiesiog smirda, neįmanoma“, – apie nepakeliamą situaciją pasakojo gyventojas Nerijus.
„Mes prašėme, kad būtų uždengta. Buvo pasakyta: nedengsime, nes projekte nėra numatyta. Ateityje, per du ar tris metus, galbūt uždengsime“, – apie neišgirstus prašymus pasakojo ir bendruomenės pirmininkė Reda.
Gyventojai tiki, kad pilamas grynas, neperdirbtas karvių produktas. „Mes įtariame, kad tikrai yra vežamos srutos“, – savo įtarimus reiškė gyventoja. Nors projekto vadovės iš Šiaulių tikina, kad srutos iš fermų neturi būti vežamos. Oficialus užsakovas – vienas ūkininkas, bet kaimo žmonių žiniomis, – karves auginanti žemės ūkio bendrovė.
„Kiek aš turiu informacijos susirankiojusi apie tą digestatą, jis neturi kvapo, bet, nu, ką aš žinau...“, – dvejonės neslėpė ir projekto vadovė.
Tačiau žmonės jau nori bėgti iš namų. „Mes jau dešimt, penkiolika metų gyvename, tai kaip mums dabar tuos namus persistatyt?“ – retoriškai klausė Nerijus.
Projekto vadovė pripažįsta, kad padaryta klaidų: „Mes iš tikrųjų praleidome viešinimą, truputį nesusigaudėme norminiuose dokumentuose, bet mes dabar tą viešinimo procedūrą pradedame“, – sakė ji. Bet visa tai – pavėluota. „Na, taip, čia truputį arklys už vežėčių pastatytas“, – pripažino. „O kodėl taip atsitiko?“ – tikslinosi žurnalistė. „Žinokite, tiesiog mes pražiūrėjome norminiuose dokumentuose pusantro sakinio“, – neslėpė vadovė.
Ir automobiliai, ir rūbai, jei džiūva lauke ar ką, jei nespėsi sunešt tuo momentu, tai viskas, juos beveik išmesti reikia, nes jie tiesiog smirda, neįmanoma.
Pusantro sakinio ar daugiau pražiūrėjo ir statybos leidimą išdavusi rajono savivaldybė. „Tai yra pakankamai paini įstatyminė bazė, kur, aš manau, kad net specialistai kartais padaro klaidų“, – teigė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis.
Bet ką daryti aiškumo prašiusiems, parašus rinkusiems ir atsakymų iš niekur negavusiems gyventojams, kai rezervuaras jau yra?
„Šiai dienai statybos leidimas gali būti panaikintas tik teismo sprendimu, jeigu mums nepavyks ištaisyti savo procedūrinių trūkumų ir statybų inspekcija jų nepripažintų“, – apie galimus problemos sprendimo būdus sakė savivaldybės administracijos direktorius.
„Esant reikalui, gali būti uždengtas tas rezervuaras“, – dar vieną galimybę įvardijo projekto vadovė. „O išvis uždarytas, jei sukiltų bendruomenė? Tai įmanoma?“ – klasė žurnalistė. „Man konstruktoriai ir užsakovai teigė, kad įmanoma“, – atsakė ji.
Savivaldybė gyventojų atsiprašo, projektų vadovė žada, kad į gyventojų pretenzijas jau reaguos, o prokuratūra dėl skandalingai išdygusio rezervuaro pradėjo tyrimą.
