Antradienį Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos pateikti Seimo statuto pakeitimo projektai sulaukė pritarimo po pateikimo. Po svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete Seimo plenarinėje salėje jie vėl atsiras birželio vienuoliktą.

J. Razmos nuomone, deramą tautos atstovavimą apkaltos proceso metu užtikrintų viešas balsavimas, kuris pašalintų prielaidas Seimo nario laisvą mandatą naudoti asmeniniais ir grupiniais interesais.

Parengti Statuto pataisas J. Razmą paskatino pernai susiklosčiusi situacija, kai įkalinimo bausmę atliekančiam Seimo nariui Vytautui Gapšiui parlamentas nepanaikino mandato.

„Šiuo projektu siūloma pagalvoti, koks vis dėlto – slaptas ar atviras balsavimas būtų tinkamesnis, kai sprendžiama dėl Seimo nario mandato panaikinimo po įvykusios apkaltos procedūros. Dabar Statute griežtai pasakyta, kad gali būti tik slaptas balsavimas. Siūlau tą griežtą reikalavimą išbraukti. Tokiu atveju Seimas iš esmės turėtų laisvas rankas, ar slaptą balsavimą nusistatyti, ar vis dėlto palikti atvirą balsavimą”, – pateikdamas projektą sakė J. Razma.

Pritardamas jam  konservatorius Kęstutis Masiulis akcentavo, kad demokratija – viešas procesas.

„Demokratiniai sprendimai turėtų būti maksimaliai viešai matomi ir žmonės turėtų vertinti savo rinktų politikų poelgius”, – sakė K. Masiulis.

Už projektą po pateikimo balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 39, susilaikė 23 parlamentarai.  Beje, sėkmingas buvo tik trečias balsavimas, nes prieš tai buvę du balsavimai pasibaigė lygiosiomis.

Mažiau abejonių Seimo nariai turėjo dėl Statuto pataisų, siūlančių nemokėti išeitinių išmokų nuteistiems parlamentarams. Po pateikimo jas palaikė 98 Seimo nariai, vienas buvo prieš, susilaikė aštuoniolika tautos atstovų.

„Tai klausimas apie teisingumą, atsiskaitinėti tokiais atvejais su buvusiais Seimo nariais tikrai nebūtų gražu”, – sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Jeigu Seimas priimtų J. Razmos pateiktas Statuto pataisas, dėl apkaltos formuluočių Seimas galėtų balsuoti atvirai. Taip pat Seimo narys, kuris kadencijos metu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ar Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją bei sulaužęs duotą priesaiką, negautų išeitinės kompensacijos.

Šiuo metu Statutas numato slaptą balsavimą, kai „balsuojama dėl kaltinimo formuluočių apkaltos proceso metu.

Galiojančiame Statute nėra numatyta išimtis neišmokėti išeitinės išmokos kadenciją baigusiam Seimo nariui, kai jis kadenciją baigia būdamas įkalinimo įstaigoje.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad reikia sudaryti galimybę Seimo nariams balsuoti atvirai.

„Mano pozicija tokia, kad visais tokiais atvejais, ar tai neliečiamybės atėmimas, ar apkaltos, reikia balsuoti atvirai, tą visada deklaruoju. Manau, kad Seimui palikti galimybę apsispręsti – protinga”, – žurnalistams Seime antradienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė taip pat pritaria siūlymui nuteistiems parlamentarams nemokėti išeitinės išmokos.

„Yra tokie atvejai, jie, žinoma, išskirtiniai, labai apmaudūs, kai tos išeitinės išmokos neturėtų būti”, – sakė Seimo pirmininkė.

Pernai, gruodį, Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui nepavyko. Nors parlamentui buvo teikti keturi nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo.

2023 m. lapkričio 22 d. Apeliacinis teismas „MG Baltic“ byloje Seimo nariui V. Gapšiui skyrė keturis su puse metų nelaisvės.

Trečiadienį tokią pataisą registravo Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma, inspiruotas praėjusių metų gruodį nepavykusios įkalinimo bausme nuteisto „darbiečio“ Vytauto Gapšio apkaltos parlamente.

„Jurgio Razmos iniciatyva yra logiška. Manau, kad dabar pats laikas šias pataisas svarstyti. Tikrai jas palaikysiu“, – Eltai ketvirtadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė sako abejojanti, kad visais atvejais dėl asmenybių Seime reikėtų balsuoti atviru balsavimu.

„Visgi, manau, kad diskusija Seime dėl to gali būti“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad J. Razma trečiadienį registravo kelias Seimo statuto pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti visuomenės teisę žinoti, kaip balsuoja jų išrinkti parlamentarai.

Parlamento vicepirmininkas šiomis pataisomis taip pat siūlo atsisakyti išeitinių išmokų mokėjimo įkalinimo įstaigoje kadenciją baigusiems Seimo nariams.

Gruodžio mėnesį Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui nepavyko. Nors parlamentui buvo teikti 4 nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo. Iš viso balsavime dalyvavo 122 Seimo nariai.

Reaguojant į šį Seimo sprendimą iš opozicijos pasigirdo įtarimai, kad valdantieji turėjo susitarimą nedalyvauti „MG Baltic“ byloje nuteisto V. Gapšio apkaltos procese. Visgi šiuos Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės viešai išsakytus įtarimus valdantieji atmetė.

Apeliacinis teismas lapkričio 22 dieną pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimdoną Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.

Darbo partijos atstovui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamantarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.

Slaptą balsavimą siūloma vykdyti naudojantis elektronine balsų skaičiavimo sistema, užtikrinant rezultatų nuasmeninimą bei konfidencialumą.

Tai siūlančias patobulintas Statuto pataisas įregistravo Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos (ATISE) pakomitečio pirmininkas Andrius Kupčinskas ir šio pakomitečio nariai.

Naudojantis slapto balsavimo elektronine balsų skaičiavimo sistemos funkcija, būtų rodomi tik nuasmeninti balsavimo rezultatai, užtikrinamas visiškas konfidencialumas. Statute siūloma įrašyti, kad „slapto balsavimo principas yra pagrįstas balsavimo privatumu ir anonimiškumu“.

Toks balsavimo būdas užima daug laiko, o egzistuojančios elektroninio balsavimo priemonės suteikia spartesnę ir kokybiškesnę slapto balsavimo alternatyvą.

Jeigu elektroninės balsų skaičiavimo sistemos slapto balsavimo funkcija neveiktų ar nebūtų galimybės ja naudotis, tuomet siūloma leisti slaptai balsuoti naudojantis balsalapiais.

Parengti Statuto pataisas A. Kupčinską paskatino siekis optimizuoti  Seime vykdomo slapto balsavimo praktikas ir taupyti laiką šioms procedūroms.

„Priėmus Statuto pataisas, būtų atsisakyta popierinių biuletenių dalinimo ir balsų skaičiavimo, kas užima didžiausią laiko dalį visame slapto balsavimo procese. Kartu tikėtinas didesnis dalyvavimo aktyvumas“, – sako A. Kupčinskas.

Šiuo metu Seimo statutas numato, kad slaptas balsavimas vyksta per Seimo posėdžio pertrauką, o balsuojama pasitelkiant balsalapius su kandidatų sąrašu. Slaptą balsavimą organizuoja ir balsus skaičiuoja balsų skaičiavimo grupė. Kaip pastebi A. Kupčinskas, jai  kartais tenka narplioti nesutampančius skaičius, kadangi ne visi kolegos pasirašo registracijos lapuose išduodant balsavimo lapus.

„Toks balsavimo būdas užima daug laiko, o egzistuojančios elektroninio balsavimo priemonės suteikia spartesnę ir kokybiškesnę slapto balsavimo alternatyvą“, – sako Seimo TS-LKD frakcijos narys A. Kupčinskas.

Jo duomenimis, kai kurios savivaldybių tarybos slaptai balsuoja pasitelkdamos elektronines balsų skaičiavimo sistemas.

Pasak parlamentaro, slaptą balsavimą perkėlus į posėdžių salę mažiau gaištųsi laikas, nes dabar procesas užtrunka, kol parlamentarams pasirašytai išduodami biuleteniai, vyksta pats balsavimas, po to balsai skaičiuojami.

„Savivaldybėse praktiškai visur atsisakyta „popierinio“ balsavimo balsuojant dėl kandidatūrų ir pereita prie elektroninio balsavimo, rezultatai yra nuasmeninami, sukrenta į taip vadinamą juodą elektroninę dėžę, ten parodomas bendras rezultatas, „už“, „prieš“, susilaikė“, – BNS sakė A. Kupčinskas.

Seimo statuto pataisos numato, kad slaptas balsavimas vykdomas naudojantis elektronine balsų skaičiavimo sistema, rodomi tik nuasmeninti balsavimo rezultatai, užtikrinamas visiškas konfidencialumas.

Tuo atveju, jeigu elektroninės balsų skaičiavimo sistemos slapto balsavimo funkcija neveikia ar nėra galimybės ja naudotis, slaptai ir toliau būtų balsuojama naudojantis biuleteniais.

Parlamente tik slaptai balsuojama tada, kai renkama Seimo vadovybė, sprendžiamas nepasitikėjimo klausimas, dėl kaltinimo formuluočių apkaltos proceso metu.

Taip pat slaptas balsavimas rengiamas dėl Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų, Seimui atskaitingų institucijų vadovų paskyrimo, dėl pritarimo Apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms.

Balsuojant slapta balsavimo biuletenius antspauduoja ir išduoda balsų skaičiavimo grupė. Gaudami balsavimo biuletenius, Seimo nariai pasirašo balsavimo biuletenių išdavimo lape. Biuleteniai metami į urną, balsus suskaičiavus komisijai rezultatai vėliau paskelbiami Seimo posėdžių salėje.

Dėl D. Višinskienės tinkamumo eiti šias pareigas viešoje erdvėje buvo keliamas klausimas. Daliai politikų abejones sukėlė garsiai nuskambėjusi uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ bylos istorija, kurioje figūravo būtent minimos teisėjos pavardė. Vis dėlto tiek Seimo valdantieji, tiek ir opozicija teigia, kad dėl teisėjos kandidatūros frakcijos savo viduje pozicijų kol kas nederino ir ketina apsispręsti laisvai.

Kiek anksčiau dėl D. Višinskienės kandidatūros klausimus kėlęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime atstovas Mindaugas Lingė teigia, kad galutinės pozicijos dėl šios kandidatės į LAT teisėjus frakcija kol kas neturi.

„Frakcijoje dar neturėjome specifinės diskusijos. Turbūt frakcijos rytojaus posėdyje ir aptarsime dienos darbotvarkę, kaip ir tradiciškai tai darome“, – Eltai teigė M. Lingė.

Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad TS-LKD frakcijos posėdyje susitikimas su kandidatėmis į LAT teisėjus buvo. Todėl, pasak jo, frakcijos nariai galėjo kandidatėms užduoti rūpimus klausimus ir susidaryti savo nuomonę.

„Tiesiog išklausėme kandidačių atsakymus į klausimus, kurie buvo užduoti. Matyt, kai kas jau turi savo kažkokią asmeninę nuomonę susidarę, o bendros pozicijos tikrai nebuvo formuluota“, – patikino M. Lingė.

„Tiesiog pasiliksime prie tų vertinimų savo kiekvienas individualiai, matyt, iki rytojaus pasitarimo“, – pridūrė jis.

M. Lingė pripažįsta, kad po frakcijos susitikimo su kandidatėmis jam dėl D. Višinskienės kandidatūros tam tikrų abejonių išliko.

„Nėra tvirtų atsakymų, daugiau yra kalbama, kad tai yra paslaptis, kas vyksta tuose kambariuose, kada yra tariamasi dėl tų sprendimų kolegijos. Tai yra, matyt, tokia ir tvarka, ir praktika, ir tiesiog kiekvienas kandidatas apsisprendžia, kiek kalbėti ir kiek teikti informacijos atsakant į klausimus“, – sakė M. Lingė.

Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia, kad jo vadovaujama frakcija dėl kandidačių į LAT teisėjus balsuos laisvai.

„Neturėjome laiko frakcijoje nė su viena kandidate susitikti, nebuvome susitikę, ryt ryte tik aptarsime, kokios čia pozicijos, bet personaliniais klausimais mes niekad nesiekėme vieningos pozicijos ir nelabai ir zonduojamės, kas kaip balsuos. Kaip sakoma, laisvas Seimo nario mandatas, tai nelabai gal ir klausinėsime, kas kaip balsuos“, – Eltai teigė jis.

Tuo metu paklaustas, kaip vertina tam tikrų abejonių iš kai kurių politikų susilaukusią D. Višinskienės kandidatūrą, E. Gentvilas pripažino dėl šios kandidatės „dar negalutinai“ susidaręs nuomonę.

Laisvai dėl abiejų kandidačių į LAT teisėjus balsuos ir opozicinė Seimo demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.

„Kandidatės kartu atėjo į mūsų frakciją, frakcijos nariai išklausė, galėjo klausimus užduoti ir susidarė atitinkamas savo nuomones, kurias išreikš slaptu balsavimu“, – Eltą informavo Saulius Skvernelis.

Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovė Agnė Širinskienė teigia, kad valstiečiai D. Višinskienės kandidatūrą greičiausiai palaikys.

„Yra slaptas balsavimas, o tokiais atvejais yra labai sunku pasakyti, kas palaikys, o kas nepalaikys. Aš spėčiau, kad bendras pritarimas bus, nes teisėjas neturi būti baudžiamas už vieną ar kitą sprendimą, kuris patiko ar nepatiko“, – Eltai teigė politikė.

A. Širinskienė taip pat kritiškai įvertino dalies konservatorių kiek anksčiau išsakytas abejones dėl D. Višinskienės tinkamumo eiti LAT teisėjos pareigas.

„Baisiausias dalykas, ką politikai gali padaryti, tai teisėjams siųsti signalus, kad jų sprendimai turi būti politiškai korektiški. Norėtųsi, kad teisėjai būtų vertinami pagal kompetenciją, o ne pagal tai, kokius sprendimus jie priėmė ar ko nepriėmė“, – sakė A. Širinskienė.

„Dabar džiaugiuosi matydama, kad tas komjaunuoliškas kai kurių konservatorių jaunuolių, kurie, matyt, siekdami populiarumo, iš pradžių puolė teisėją, dabar atvėso ir šiuo metu sveiko proto atsirado daugiau“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad D. Višinskienė priklausė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai, kuri neskundžiama nutartimi pripažino naujienų portalą „Atvira Klaipėda“ pažeidus duomenų apsaugos taisykles, mat publikacijoje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus buvo nurodyta pirkimų dalyvės savininko tapatybės duomenys.

Portalas skundė sprendimą, kuriuo, pranešdamas apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir atskleisdamas su jais susijusių asmenų pavardes, buvo pripažintas pažeidęs BDAR. Toks sprendimas sulaukė žurnalistų bendruomenės ir teisininkų reakcijos, todėl apie teisės aktų pakeitimus, apibrėžiančius viešo asmens sąvoką, prakalbo ir Seimo nariai.

Po žurnalistų ir teisininkų reakcijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė bylą atnaujinti.

Dabartinis partijos lyderis Gediminas Kirkilas informavo BNS sieksiantis šių pareigų kartu su dar septyniais kandidatais.

Tai – Andrius Palionis, Rimantas Sinkevičius, Jonas Pinskus, Rasa Miškinytė, Kęstutis Daukšys, Andrius Šedžius bei Ritas Vaiginas.

„Metai buvo sudėtingi, kupini iššūkių, sumažėjo galimybės bendrauti su visuomene gyvai. Partija dalyvavo rinkimuose, keitėsi šalies valdžia, tad naujame politiniame lauke būtini pokyčiai“, – sakė G. Kirkilas.

„Nuo LSDDP bičiulių balsavimo priklausys, kokia kryptimi dirbsime toliau, bet nuo žmonių tikrai nenutolsime“, – pridūrė jis.

Pirmininkas suvažiavimo metu bus renkamas slaptu balsavimu.

Parlamente šiuo metu dirba trys „socialdarbiečiai“ – J. Pinskus, A. Palionis ir Zigmantas Balčytis, visi jie priklauso Regionų frakcijai.

„Tai, kaip slaptas balsavimas Seime organizuojamas dabar, mano nuomone, yra tiesus kelias į slapto balsavimo principo pažeidimus. Pavyzdžiui, balsavimo patalpa, skirtingai nei VRK organizuojamuose rinkimuose, yra uždara, kas reiškia, kad Seimo narys gali nevaržomai fotografuoti savo balsavimo biuletenį. Tokius dalykus mes esame apsisprendę laikyti draustinais veiksmais įprastuose rinkimuose, todėl nematau priežasties, kodėl kitokius standartus ar slaptumo priemones turėtume taikyti Seimo nariams balsuojant slaptai", - teigia Seimo narė I. Šimonytė.

Kreipimasis į Seimo valdybą ir Seimo kanclerę išsiųstas kitą dieną po slapto balsavimo Seime dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu.

„Dabar negaliu atsakyt į šitą klausimą, labai sunku atsakyt. Bandysiu paklaust kitų frakcijų atstovų, ypatingai tos, kuri nedalyvavo balavime, ar ji dar laiko save koalicijos dalimi“, – antradienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.

„Jei bus manoma, kad laiko (koalicijos dalimi – BNS), biudžetą mes priimsim be problemų, jei  frakcija nebemano, kad ji daugumoj, bus problemų su biudžetu“, – teigė R. Karbauskis.

Tačiau paprašytas įvardinti valdančiąją frakciją, nedalyvavusią balsavime dėl V. Pranckiečio, to negalėjo padaryti.

Valdančiųjų iniciatyva surengtame pakartotiniame balsavime už V. Pranckiečio atšaukimą iš pareigų balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo penki, 11 biuletenių sugadinti. Tuo metu jį atleisti iš pareigų reikėjo ne mažiau kaip 71 balso.

Slaptame balsavime dalyvavo visų valdančiųjų frakcijų – „valstiečių“, „socialdarbiečių“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, frakcijos „Lietuvos gerovei“ –nariai bei keletas Mišrios Seimų narių grupės atstovų. Opozicija balsavime nedalyvavo.

Mes tikrai neko nebedarysim dabar, šitoj sesijoj tikrai ne.

Komentuodamas balsavimo rezultatus R. Karbauskis teigė, jog „valstiečiai“ daugiau nesiims žygių dėl V. Pranckiečio atstatydinimo, bent jau ne šią sesiją.

„Demokratijos šventė įvyko, Seimo dauguma turėjo progą balsuoti, ko mes ir siekėme, rezultatas yra, koks yra, kažkuri iš koalicijos frakcijų, matyt, nedalyvavo balsavime, Seimo pirmininkas gavo palaikymą ne tokį ir didelį. Situacija lieka panaši – Seimo pirmininkas neatstovaus nei tų (valdančiųjų – BNS), nei tų (opozicijos – BNS), pats save, bet mes tikrai neko nebedarysim dabar, šitoj sesijoj tikrai ne“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Komentuodamas opozicijos iniciatyvą dėl pirmalaikių rinkimų LVŽS vadovas sakė esąs tikras, jog parlamente ši idėja nesulauktų paramos.

„Seime tikrai neatsirastų balsų pirmalaikiams rinkimams, tuo net neabejoju“, – sakė R. Karbauskis.

Po nepavykusio bandymo atstatydinti V. Pranckietį, anot R. Karbauskio, taip pat reikės aiškintis, ar valdančioji koalicija jis dar egzistuoja.

„Jei nebus pirmalaikių rinkimų ir nėra konkrečios daugumos, viskas virsta kažkokia betvarke, Lietuvos žmonėms tai nebūtų tinkamas variantas, todėl šnekėsimės visų pirma su koalicijos partneriais, ar mes dar galime dirbti kartu, ir antras dalykas, jei nebepavyksta, turėsim šnekėtis su visais – ką darome toliau“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Jis taip pat pripažino, jog balsavimas dėl V. Pranckiečio yra pralaimėjimas, tačiau priežasčių atsistatydinti iš partijos vadovų nemato priežasčių.

„Be abejonių, mes nesurinkom pakankamai balsų, kad pakeistume Seimo pirmininką, tai tikrai pralaimėjimas. Aš atsakomybę jau prisiėmiau, aš atsiprašiau Lietuvos žmonių ir dar kartą atsiprašau, kad tokį žmogų, kuris įsimylėjo savo kėdę ir laikosi jos įsikibęs visais būdais, rekomendavau tapti Seimo pirmininku“, – sakė LVŽS pirmininkas.

Po nepavykusio V. Pranckiečio atstatydinimo R. Karbauskis pripažįsta, kad į Seimo vadovybę tikriausiai neis – parlamento vadovas nesiūlys į savo vicepirmininkus, tad ir toliau liks vadovauti frakcijai.

Valdančioji koalicija buvo nusprendusi R. Karbauskį deleguoti į Seimo vadovybę, frakcijoje buvo suplanuoti nauji seniūno rinkimai.

Seimas praėjusią savaitę jau balsavo dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu, tačiau tuomet balsavimas žlugo, nes jame dalyvavo tik 11 Seimo narių.

Nepasitikėjimą Seimo pirmininku inicijavę valdantieji protestuodami šiame balsavime nedalyvavo, nes procedūrą jie norėjo surengti kitą dieną, kai tikėjosi užsitikrinti reikiamą balsų skaičių.

Po žlugusio balsavimo, valdančiųjų balsais buvo pareikštas nepasitikėjimas slapto balsavimo biuletenius skaičiavusiai Seimo narių grupei, ir šiuo pagrindu nuspręsta balsavimą kartoti.

Parlamento vadovas V. Pranckietis, nepriklausomai nuo balsavimo rezultatų, žada kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar procedūra buvo teisėta.

Seimo statute numatyta, kad Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai reikalauti atleisti tą patį pareigūną.

„Valstiečiai“ V. Pranckietį kelis mėnesius ragino trauktis iš pareigų, nes pagal koalicijos partnerių susitarimą Seimo pirmininko postas turėtų atitekti „socialdarbiečiams“.

V. Pranckietis nesutiko trauktis pats, tvirtindamas, kad jo atstatydinimo siekia tik „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, kerštaudamas už neklusnumą.

G. Kirkilas patvirtino, kad baiminimasi, kad valdančiųjų frakcijoje neužteks reikiamų balsų slaptam balsavimui.

„Kol kas šią savaitę nenumatyta“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė G. Kirkilas.

Paklaustas, ar dėl to, kad neužteks valdančiųjų balsų slaptam balsavimui, G. Kirkilas patvirtino, kad taip. „Taip, matyt, taip yra. Bent jau didžiausioje valdančiosios koalicijos frakcijoje“, – sakė jis.

Tuo tarpu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis Eltai teigė, kad dėl tikslios balsavimo datos dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku dar deramasi. „Tarsimės dėl to, mes dar dirbame šiuo klausimu“, – Eltai sakė R. Karbauskis.

Valdantieji, pasirašę tarpfrakcinę sutartį su nauja Seimo frakcija „Lietuvos gerovei“, Seime užsitikrino 76 balsus. Seimo pirmininko atleidimui pakaktų Seimo daugumos – 71 parlamentaro balso.

„Galbūt net geriau būtų, jeigu būtų slaptas balsavimas. Tada būtų realus situacijos suvokimas, kiek to palaikymo turi“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė politikas.

„Viešai balsuojant žmogiška savybė – į akis žiūrint, nors galvoja kitaip, bet padaro (kaip reikia – BNS), nes galbūt bus iš to kokios naudos“, – svarstė S. Skvernelis.

Jis sakė nė vieno parlamentaro neprašysiąs ir neagituosiąs palaikyti jo kandidatūros.

„Aš neagituoju, neprašau, noriu, kad kiekvienas Seimo narys pats apsispręstų, įvertintų ir priimtų sprendimą. Antradienį bus etapo pabaiga“, – teigė premjeras.

Galbūt net geriau būtų, jeigu būtų slaptas balsavimas. Tada būtų realus situacijos suvokimas, kiek to palaikymo turi.

Prezidentu tapus Gitanui Nausėdai, premjeras grąžino Vyriausybės įgaliojimus, ir dabar laikinai eina šias pareigas.

Antradienį numatytas balsavimas Seime dėl pritarimo S. Skvernelį vėl skirti premjeru.

Kad būtų pritarta kandidatūrai, sprendimas priimamas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių dauguma.

S. Skvernelis Vyriausybei vadovauja nuo 2016 metų pabaigos.

„Dveji su puse metų buvo tokia patirtis, kurios nė viename iš universitetų negavau. Nekalbant jau apie tai, kad tarnavau beveik 20 metų, dabar jau 25 metus valstybei. Ši patirtis yra tokia, kurią reikia vertinti, reikia džiaugtis, bet buvo galima įgyti ir kitokiais būdais“, – vadovavimą Ministrų kabinetui ketvirtadienį apibendrino S. Skvernelis.

Jeigu parlamente bus pritarta jo kandidatūrai, premjeras su prezidentu taip pat turės suderinti naujosios Vyriausybės sudėtį.

Laikinojo premjero teigimu, kandidatai į ministrus jau daugmaž žinomi.

„Teikimai neoficialūs yra padaryti, jie yra vertinami, tikrinami“, – sakė S. Skvernelis.

Prieš kelias savaites koalicijos sutartį pasirašė „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Šiuo metu „valstiečiai“ formaliai kontroliuoja 12 iš 14 ministerijų veiklą, dar du portfelius turi „socialdarbiečiai“.

Pagal naują sutartį, koalicijos partneriams iš viso priklauso penkios ministerijos.

G. Nausėda yra pareiškęs pageidavimą, kad pareigose liktų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius bei krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

S. Skvernelis teigė girdįs, ką sako prezidentas, tačiau pagal partijų susitarimą, krašto apsaugos ministro portfelis tenka partijai „Tvarka ir teisingumas“. R. Karobliui likus pareigose, svarstoma, kad „tvarkiečiams“ turėtų būti atiduota kita ministerija.

„Šiandien tokios diskusijos buvo – bet ką. Jeigu ne tą, tai bet ką. Yra klausimas, kuris šiandien atviras, sprendimą visą laiką galima surasti“, – sakė laikinasis premjeras, paklaustas, kokia ministerija galėtų tekti „tvarkiečiams“.

Dalis Seimo opozicijos tvirtinti S. Skvernelį netrukdys

Parlamentinė opozicija dar nėra galutinai apsisprendusi, kaip kitą savaitę balsuos dėl Sauliaus Skvernelio jo kandidatūros toliau eiti ministro pirmininko pareigas – dalis parlamentarų dar nepriėmė sprendimo, kaip balsuos, kiti teigia netrukdysiantys premjerui toliau eiti pareigų, treti dar tarsis. 

Liberalų frakcijos vadovė, Seimo opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė Nielsen BNS teigė, kad frakcijos sprendimas, kaip bus balsuojama dėl S. Skvernelio, priklausys nuo daugelio faktorių. Jis bus bus priimtas kitą savaitę, antradienį.

„Mes nežinome, kuriuo keliu – trumpuoju ar ilguoju – ketina eiti premjeras ir Vyriausybė dėl ministrų pakeitimo. Mes nežinome ministrų pavardžių, kuriuos ketinama teikti. Matome labai prieštaringus pareiškimus iš valdančiųjų, vieną dieną kalbama, kad keisis vienas ministras, kitą dieną – kad jau keturi“, – teigė opozicijos lyderė.  

„Tokioje neapibrėžtoje situacijoje patys norime tiesiai užduoti klausimus premjerui ir suformuluosime savo galutinę poziciją“, – pridūrė ji.

Jeigu šis premjeras nebūtų paskirtas, panašu, kad būtų koalicijos griūtis ir grėstų pirmalaikiai  rinkimai, o jie šiuo metu yra netikslingi, nes įvestų šalį į dar didesnę sumaištį.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis po ketvirtadienį vykusio frakcijos susitikimo su S. Skverneliu pareiškė, kad per balsavimą jis asmeniškai susilaikysiąs, o kaip balsuos kiti frakcijos nariai, dar negalėjo pasakyti.

„Prieš jį kaip asmenį neturiu jokio argumento, bet  atsakomybė už jo patvirtinimą gula koalicijai (...) Premjero parama pirmiausia turi ateiti iš valančiosios daugumos. Tie, kurie sudarė koaliciją, tie, kurie jį dabar kelia, turi prisiimti atsakomybę už jo palaikymą“, – žurnalistams Seime teigė G. Landsbergis.

Tačiau jis pabrėžė, kad kai kurios premjero „mintys yra įdomios, suteikiančios pamąstymo ateičiai apie galbūt kokius nors sąlyčio taškus“.

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas žurnalistams Seime teigė, kad frakcija netrukdys skirti S. Skvernelį premjeru.

„Mes netrukdysime valdantiesiems tiek paskirti iš naujo premjerą, tiek pasitvirtinti Vyriausybės programą“, – po frakcijos pokalbio su S. Skverneliu teigė  G. Paluckas.

Tačiau jis pripažino, kad atsakinėdamas į frakcijos narių klausimus, premjeras „atsakymų pateikė nedaug“. 

Paskui G. Paluckas teigė, kad S. Skvernelio paskyrimui frakcija netrukdys dėl vienos svarbios priežasties.

„Jeigu šis premjeras nebūtų paskirtas, panašu, kad būtų koalicijos griūtis ir grėstų pirmalaikiai  rinkimai, o jie šiuo metu yra netikslingi, nes įvestų šalį į dar didesnę sumaištį. Premjeras ir valdantieji turi prisiimti atsakomybę už visą laikotarpį, ketverius metus, nes rinkėjai jiems patikėjo tą pasitikėjimo mandatą“, – aiškino G. Paluckas.

Socialdemokratas Algirdas Sysas BNS patikslino, kad frakcija nebalsuos prieš S. Skvernelį: „Tai reiškia, kad mes nebalsuosime „prieš“. Dalis gal balsuos „už“, dalis susilaikys. Aš susilaikysiu, nes negaliu pritarti, nes jis neištęsėjo pažadų.“

Antradienį numatytas balsavimas Seime dėl pritarimo S. Skvernelį vėl skirti premjeru.

Kad būtų pritarta kandidatūrai, sprendimas priimamas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių dauguma.

S. Skvernelis Vyriausybei vadovauja nuo 2016 metų pabaigos. Po prezidento rinkimų gegužę jo vadovaujama Vyriausybė, kaip numatyta Konstitucijoje, grąžino įgaliojimus, kad pasitikrintų pasitikėjimą Seime.