Projektą inicijavusi Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkė, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narė Rimantė  Šalaševičiūtė sako, kad tai yra itin reikalingas įstatymas pandemijos metu, kad slaugomi ligoniai, praėjus 120 dienų, nebūtų išmesti į gatvę.

„Iki šiol slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje asmeniui išbuvus 120 dienų per metus, jei jo sveikatos būklė nereikalauja nuolatinės medicininės priežiūros, jis nebegali ilgiau likti slaugos ligoninėje, nei apmokant paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, nei iš savo ar artimųjų. Dalis šių asmenų negali grįžti į savo ar artimųjų namus. Apgyvendinti jų socialinės globos įstaigose taip pat neleidžiama, nes priėmimas į šias įstaigas, valstybei paskelbus ekstremaliąją situaciją, yra sustabdytas. Džiaugiuosi, kad mūsų komitetui pasitarimo metu pavyko rasti kompromisus, o šiai iniciatyvai pritarė ir valdantieji, ir opozicija. Nuo šiol į 120 dienų nebus įskaičiuotos Vyriausybės paskelbtos karantino dienos, pacientai galės likti ligoninėse, o paslaugos bus apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo“, – sako „socialdarbietė“ R. Šalaševičiūtė.

Ji apgailestauja, kad sunkiems ligoniams tenka girdėti raginimus iki gegužės 20 d. susimokėti už slaugos paslaugas.

„Girdžiu, kad kai kur skubos tvarka reikalaujama apmokėti už daugiau negu 120 dienų suteiktas paslaugas. Tokio dalyko būti negali, ir mūsų priimtas sprendimas leis to išvengti. Ekstremali situacija buvo paskelbta nuo kovo 16 d., tad karantino laikas bus išskaičiuotas iš 120 dienų slaugos ligoninėse“, – teigia SRDK pirmininkė R. Šalaševičiūtė.

Pacientų, kuriems reikia palaikomojo gydymo paslaugų ligoninėse, yra apie 1700, o vidutinė jiems teikiamų paslaugų kaina – 34,80 euro per dieną.

„Ši pataisa priminė seną problemą, kad mes, valstybė, apmokame tiktai už keturis slaugos mėnesius, ir toliau žmonės patys turi mokėti. Tačiau dauguma jų ne iš gero gyvenimo ten guli, nes neturi kas jais namuose rūpinasi. Tūkstančio eurų, kuriuos mažiausiai reikia mokėti už vieną mėnesį, jie tiesiog neturi. Norėčiau, kad šį svarstymą išgirstų geriatrijos centrų vadovai ir neskubintų nuo gegužės 1 dienos susimokėti už gegužės mėnesį, nes nuo kovo 16 dienos iki karantino pabaigos nėra skaičiuojamos 120 dienų“, – pritarti įstatymo pataisų projektui ragino Seimo narys „valstietis“ Stasys Tumėnas.

Antradienį už įstatymo pataisas vieningai balsavo 122 Seimo nariai. Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta, kad slaugos ir socialinės paslaugos bei patarnavimai palaikomojo gydymo paslaugos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse teikiami ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus. Įsigaliojus antradienį priimtiems pakeitimams, į 120 dienų per kalendorinius metus terminą nebus įskaičiuojamas Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpis.

Verslo įmonės, vos prasidėjus karantinui reagavo į pranešimus, kad medikai gali pritrūkti savo darbo įrankių, o sveikatos įstaigos – būtinos aparatūros. Vilniaus miesto savivaldybės plaučių ventiliacijos aparatų rezervacijos galiojo labai trumpą laiką, todėl reikėjo itin skubios reakcijos ir veiksmų, kad apie 50 tūkst. eurų kainuojantys penki „Crossvent 3+“ aparatai būtų nupirkti vos per parą.

Šv. Roko ir Vilkpėdės ligoninėms atiteks po du aparatus. Iki šiol šios slaugos ligoninės nuosavų plaučių ventiliacijos aparatų neturėjo, todėl nebuvo galimybės priimti ligonių, kuriems būtinas plaučių ventiliavimas, nebent artimieji patys pasirūpindavo tokia aparato nuoma.

„Mūsų ligoninėje iš 260 pacientų 35 yra paliatyvioje slaugoje, būtent jų gyvybei palaikyti dažniausiai reikalingi plaučių ventiliavimo aparatai. Neretai ventiliuoti plaučius būtina ir onkologiniams ligoniams, ir po itin sunkių traumų besigydantiems žmonėms“, – sako Šv. Roko ligoninės direktorius Robertas Prokurotas.

Kitoje – Vilkpėdės ligoninėje – šiuo metu slaugoma beveik 300 ligonių. Pasak ligoninės vadovės, kaip ir daugelis kitų šalies slaugos ligoninių, jie deda visas pastangas apsaugoti nuo koronaviruso personalą ir pacientus, kurie yra ypatingoje rizikoje.

„Beveik visas mūsų personalas dirba ne tik šioje ligoninėje, bet ir kitose. Visi mes grįžtame namo, užeiname ir į parduotuvę. Rizika yra, nors testuojame dažnai ir rezultatai tam kartui nuramina, bet jeigu šiandien testas neigiamas, tai nereiškia, kad jis toks bus ir rytoj“, – sako Vilkpėdės ligoninės direktorė Ina Čebatariova.

Dar vienas mobilus plaučių ventiliavimo aparatas pagelbės Greitosios medicinos pagalbos brigadų darbuotojams, kuriems su sergančiais vilniečiais tenka susidurti kasdien.

Šiuo metu miesto žinioje veikia trys tokio pobūdžio įstaigos: Kauno slaugos ligoninė, Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė ir K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė. Iš viso jose yra 345 vietos, o bendrai Kauno mieste – 421 slaugos lova. Tačiau to akivaizdžiai neužtenka – eilėje slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų Kaune laukia per 400 pacientų.

Neseniai atlikta veiklos analizė parodė, kad kiekvienoje iš įstaigų iki trečdalio etatų sudaro nemedicininis personalas, o laisvų darbo vietų beveik nėra. Taigi norint gerinti paslaugų kokybę ir didinti vietų skaičių būtina imtis pokyčių. Tokią išvadą padarė speciali Kauno miesto savivaldybės sudaryta komisija. Ją sudarė savivaldybės specialistai, medikų profesinių organizacijų atstovai bei minėtų gydymo įstaigų vadovai.

Medicininės paslaugos turi būti kokybiškos ir prieinamos kiekvienam, o ypač – garbaus amžiaus žmonėms.

„Jeigu tai užtikrins pacientams geresnes paslaugas ir leis pasirinkti, kur jiems patogiau jas gauti, tuomet šie pokyčiai labai teisingi“, – Kauno miesto planus įvertino darbo grupėje dirbanti Lietuvos gydytojų sąjungos Kauno filialo vadovė Virginija Lukšienė.

Savo pritarimą bei palaikymą permainoms išreiškė ir Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkė Simona Stankevičiūtė.

„Pradėję nuo permainų Kauno poliklinikose, imamės pokyčių ir kitose savivaldybės žinioje esančiose gydymo įstaigose. Medicininės paslaugos turi būti kokybiškos ir prieinamos kiekvienam, o ypač – garbaus amžiaus žmonėms. Kaunas turi tris slaugos ligonines, kurios ilgą laiką buvo tarsi nuošalyje. Pacientų registracija jose vykdavo chaotiškai, o vietų nuolat trūkdavo. Vadinasi, turime optimizuoti įstaigų valdymą ir vykdyti plėtrą, kad jų veikla būtų kiek įmanoma efektyvesnė“, – sakė Kauno miesto mero patarėja Neringa Ivanauskienė.

Vienas pagrindinių siūlymų – apjungti visus tris juridinius asmenis į vieną administracinį vienetą. Tai leistų siekti ne tik aukštesnės kokybės, bet ir efektyvesnio valdymo bei kontrolės. Juolab kad skaidrumo stoka čia akivaizdžiai jaučiama.

Antradienį vyksiančiame Kauno miesto tarybos posėdyje bus siūloma reorganizuoti šias tris viešąsias įstaigas. Kitas priešakyje laukiantis etapas – ieškoti galimų plėtros krypčių. Planuojama slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigose esamų vietų skaičių praplėsti maždaug 200 lovų. Tam ketinama pasitelkti Europos Sąjungos paramos lėšas. Neseniai Kaunas pristatė dar vieną naujovę – rugsėjo pabaigoje pradėjo veikti vieninga internetinė pacientų registracijos sistema į visas tris slaugos ligonines.