Slovėnijos aplinkos apsaugos agentūra ARSO padidino pavojų iki aukščiausio lygio po to, kai per 24 valandas šiaurinėje, šiaurės vakarų ir centrinėje šalies dalyse iškrito mėnesio lietaus norma.

Penktadienį toliau lyjant, pareigūnai perspėjo, kad kitose vietovėse gali kilti dar daugiau potvynių.

Slovėnijos policija oficialiajai naujienų agentūrai STA pranešė, kad nuo vėlyvo ketvirtadienio vakaro žuvo trys žmonės: centriniame Kamniko mieste mirė slovėnė, o kalnuotoje vietovėje netoli Kranio – du Nyderlandų piliečiai.

„Kamnike mirtį galėjo sukelti potvynis, o kalnuose – žaibas“, – sakė policijos pareigūnė Maja Adlešič Ciperle (Maja Adlešič Ciperlė). – Mirties aplinkybės dar nustatinėjamos.“

Gelbėtojams padėti atvyko kariai.

Vietos žiniasklaidoje pateiktose nuotraukose matyti apsemti automobiliai, apgadinti keliai ir užlieti ištisi kaimai. Buvo matyti, kaip gelbėtojai išneša vaikus iš vaikų darželio, o sraigtasparniai kelia gyventojus, užlipusius ant namų stogų.

Prezidentė Nataša Pirc Musar pareiškė užuojautą aukų šeimoms ir paragino piliečius „palaikyti ryšį, padėti vieni kitiems šiais sunkiais laikais, rūpintis vyresnio amžiaus žmonėmis ir kitais pažeidžiamais asmenimis, kuriems reikia mūsų pagalbos ir paramos“.

Ministras pirmininkas Robertas Golobas dėl potvynių sutrumpino savo atostogas.

Vasarą šią Alpių šalį jau niokojo kelios smarkios audros, plėšusios stogus, išvertusios tūkstančius medžių ir nusinešusios vieno žmogaus gyvybę Slovėnijoje bei dar keturių žmonių gyvybes kitose šalyse.

Penktadienį pareigūnai uždarė eismą viename svarbiame greitkelyje ir siekė nukreipti tranzitinį transportą į kaimyninę Italiją arba Austriją. Valstybinė greitkelių agentūra DARS pranešė, kad „visi įstrigę vairuotojai ir jų keleiviai turėtų laukti gelbėtojų komandų ir laikytis jų nurodymų“.

Naktį į penktadienį potvyniai taip pat blokavo kelius aplink Kamniką. STA pranešė, kad keliose šalies dalyse, įskaitant kempingus, buvo evakuoti žmonės.

Be elektros energijos liko apie 16 tūkst. namų ūkių, nurodė STA. Dėl prastų oro sąlygų taip pat sutriko traukinių eismas, o pagrindinis šalies bankas NLB pareiškė, kad jo skyriai potvynio paveiktose teritorijose nedirbs.

„Smarkios liūtys nusinešė mažiausiai vienuolika žmonių gyvybių, 27 dingo be žinios“, – pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Kariniai sraigtasparniai buvo išsiųsti tiekti atsargas traukinių keleiviams, įstrigusiems sostinėje po pražūtingų liūčių.

Audra „Doksuri“ nuo penktadienio, kaip taifūnas praūžusi pro Filipinus ir smogusi pietinei Kinijos Fudziano provincijai, slenka per šalį į šiaurę.

Šeštadienį Kinijos sostinę ir aplinkines vietoves užklupo smarkios liūtys. Vos per 40 valandų Pekine iškrito beveik tiek kritulių, kiek vidutiniškai iškrenta per visą liepos mėnesį.

CCTV pranešė, kad ankstyvą antradienio rytą 26 karių ir keturių sraigtasparnių karinis dalinys pradėjo gelbėjimo iš oro misiją, kad pristatytų šimtus maisto paketų ir pončų žmonėms, įstrigusiems traukinių stotyje ir aplink traukinių stotį sunkiai nukentėjusiame Pekino Mentougou rajone.

„Liepos 31 dieną Pekino rajonai, įskaitant Fangšaną ir Mentougou, patyrė didelę žalą dėl vandens, todėl trys traukiniai įstrigo savo maršrutuose, o eismas kai kuriose vietovėse buvo visiškai nutrauktas“, – pranešė CCTV.

Antradienio rytą CCTV parodė vaizdus, kaip Pekino Fangšano rajone autobusų eilė yra iki pusės apsemta potvynio vandens.

Valstybinis dienraštis „Beijing Daily“ pranešė, kad maždaug 150 000 Mentougou namų ūkių liko be geriamojo vandens, o 45 vandens cisternos buvo išsiųstos, kad suteiktų vandens atsargų.

Pirmadienį vietos žiniasklaida paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotos chaotiškos scenos greituosiuose traukiniuose, įstrigusiuose ant bėgių jau 30 valandų, o keleiviai skundėsi, kad jiems trūksta maisto ir vandens.

CCTV nurodė, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) antradienį paragino dėti visas pastangas, kad būtų išgelbėti žmonės, įstrigę po smarkių liūčių šiaurinėje šalies dalyje.

„Xi Jinpingas pareikalavo, kad visos vietovės dėtų visas pastangas ieškodamos ir gelbėdamos pasiklydusius ir įstrigusius žmones“, – teigė valstybinis transliuotojas. 

Kinijos prezidentas pridūrė, kad valdžios institucijos privalo tinkamai pasirūpinti sužeistųjų gydymu, nuraminti aukų šeimas ir užtikrinti, kad žuvusiųjų būtų kuo mažiau. 

Perspėjimas evakuotis paskelbtas beveik dviem milijonams žmonių.

Šalies meteorologijos agentūra įspėjo, kad dėl sezoninių liūčių vakarų, centrinėje ir rytų Japonijoje galimos nuošliaužos, potvyniai ir kitos nelaimės.

Policijos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Jamagučio prefektūroje į upę nuplautame automobilyje rastas negyvas vyras.

Vakarinėje Oitos prefektūros dalyje esančiame Jufu mieste gelbėtojai vis dar bando surasti 70 metų vyrą, gyvenusį nuošliaužos sugriautame name, pranešė miesto pareigūnas.

Priešgaisrinės apsaugos ir nelaimių valdymo agentūros išplatintame pranešime teigiama, kad aštuoniose Vakarų Japonijos prefektūrose, įskaitant Oitos ir Jamagučio prefektūras, maždaug 1 855 000 gyventojų buvo duoti neprivalomi evakuacijos nurodymai.

Mokslininkai teigia, kad dėl klimato kaitos Japonijoje ir kitose šalyse didėja liūčių pavojus, nes šiltėjančioje atmosferoje kaupiasi vis daugiau vandens.

2021 metais dėl stipraus lietaus centriniame Japonijos Atamio kurortiniame miestelyje nuslinko didelė nuošliauža, nusinešusi 27 žmonių gyvybes.

2018 metais per kasmetinį liūčių sezoną Japonijos vakaruose potvyniai ir nuošliaužos nusinešė daugiau kaip 200 žmonių gyvybių.

Anksčiau šią savaitę smarkios liūtys nusinešė 14 žmonių gyvybių, o Emilijos-Romanijos regiono miestų ir miestelių gatvės virto upėmis.

Lyjant dar daugiau, regiono valdžios institucijos pratęsė „raudonąjį“ orų pavojų iki sekmadienio.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) šeštadienį pareiškė, kad anksčiau išvyksta iš Japonijoje vykstančio Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimo, kad galėtų spręsti nepaprastosios padėties klausimus.

„Atvirai kalbant, negaliu likti taip toli nuo Italijos tokiu sudėtingu momentu“, – sakė ji žurnalistams ir padėkojo 5 000 žmonių – nuo gelbėtojų iki savanorių – sutelktų padėti nuo potvynių nukentėjusiems žmonėms.

Ji taip pat padėkojo savo kolegoms G-7 lyderiams už jų pagalbos pasiūlymus.

Tikimasi, kad sekmadienį G. Meloni aplankys kai kurias labiausiai nuo stichijos nukentėjusias vietoves.

Ravenos valdžia šeštadienį įsakė nedelsiant evakuoti daugiau kaimelių, kuriems iškilęs pavojus.

Šeštadienį netoli Lugo sudužo sraigtasparnis, dalyvavęs bandant atkurti elektros tiekimą, ir buvo sužeistas vienas iš keturių juo skridusių žmonių, pranešė priešgaisrinė tarnyba.

Dėl potvynių regione susidarė daugiau kaip 305 nuošliaužos, sugadinta arba uždaryta daugiau kaip 500 kelių.

Bolonijos meras Matteo Lepore (Matėjas Leporė) šeštadienį sakė, kad prireiks „mėnesių, o kai kur galbūt metų“, kol bus sutvarkyti keliai ir infrastruktūra.

Nuo potvynių nukentėjusios provincijos vietos administratorius naujienų agentūrai AFP sakė, kad, preliminariais duomenimis, žuvo apie 100 žmonių. Regiono politikas vietos radijui sakė, kad žuvo apie 150 žmonių.

Ciklonai – uraganų Atlanto vandenyne arba taifūnų Ramiajame vandenyne atitikmuo – yra įprasta grėsmė šiame regione, tačiau mokslininkai teigia, kad dėl klimato kaitos jie tikriausiai tampa intensyvesni ir dažnesni.

Vėlai pirmadienį „Sitrang“ pasiekė krantą Bangladešo pietuose, tačiau valdžios institucijos sugebėjo iš anksto evakuoti apie milijoną gyventojų.

Maždaug 10 mln. žmonių pakrantės rajonuose antradienį neturėjo elektros, o mokyklos buvo uždarytos didžiojoje šalies pietinio regiono dalyje.

Policijos ir vyriausybės pareigūnai pranešė apie mažiausiai 24 žmonių žūtį – daugumą jų užmušė krintantys medžiai, o du žuvo nuskendus valčiai Jamunos upėje šalies šiaurėje.

Evakuotieji iš žemumų regionų, tokių kaip atokios salos ar upių pakrantės, buvo perkelti į tūkstančius keliaaukščių prieglaudų, skirtų slėptis nuo ciklonų, sakė Nelaimių valdymo ministerijos sekretorius Kamrulas Ahsanas (Kamrulas Ahsanas).

Pasak jo, beveik 10 tūkst. namų per audrą buvo „sugriauti arba apgadinti“, potvyniai sunaikino apie 1 tūkst. krevečių fermų.

Vėjas medžius vartė net sostinėje Dakoje, esančioje už šimtų kilometrų nuo audros centro.

Smarkios liūtys merkė didžiąją šalies dalį ir užtvindė tokius miestus kaip Daka, Kulna ir Barisalis, kur pirmadienį iškrito 324 milimetrai kritulių.

Šios rytinės JAV valstijos gubernatorius Roy Cooperis (Rojus Kuperis) trečiadienį paskelbė ekstremaliąją padėtį dėl atogrąžų audros „Fred“. Ši sistema atnešė smarkių liūčių – Šiaurės Karolinos vakarinėje dalyje pastarosiomis dienomis kai kur prilijo beveik 30 centimetrų.

„Istoriniai“ potvyniai užliejo Heivudo apygardą palei Balandžių upę, sakoma R. Cooperio biuro pranešime.

Dingusių žmonių ieškoma sausumoje, vandenyje ir iš oro, nurodė apygarda.

Iki šiol potvynių apsemtose teritorijose išgelbėta beveik 100 žmonių. Potvyniai sunaikino arba apgadino daug kelių ir tiltų, tūkstančiai namų liko be elektros.

„Likusių gyvų žmonių ieškojome paliktose transporto priemonėse, namuose, pastatuose“, – vietos naujienų kanalui WYFF4 sakė Heivudo apygardos šerifas Gregas Christopheris (Gregas Kristoferis).

„Tęsime paieškas, kad užtikrintume, jog kiekvienas bendruomenės narys būtų surastas arba bent jau nustatyta jo buvimo vieta“, – pabrėžė jis.

R. Cooperis išreiškė viltį, kad paskelbus ekstremaliąją padėtį bus galima nukreipti daugiau išteklių gelbėjimo operacijoms.

„Šiaurės Karolina – stipri ir ištverminga. Esame įsipareigoję padėti žmonėms ir verslui kiek įmanoma greičiau atsigauti“, – kalbėjo gubernatorius.

Tai šeštadienį pranešė televizijos kanalas NHK.

Anksčiau buvo pranešta, kad tokią rekomendaciją gavo 1,2 mln. žmonių.

Aukščiausio – penktojo – lygio pavojus paskelbtas Gifu, Šimanės, Hirošimos, Fukuokos, Sagos ir Nagasakio prefektūrose. NHK duomenimis, šiuose regionuose per tris pastarąsias paras iškrito 700- 1 000 mm kritulių – šis kiekis trigubai viršija vidutinę rugpjūčio normą. Dėl to upių ir vandens telkinių lygis pasiekė kritinę ribą. Daugelyje rajonų išplauti ir apsemti keliai, sutrikdytas transporto eismas.

Iki šiol pranešta apie vieną žmogų, kurio gyvybę nusinešė nuošliauža Nagasakio prefektūroje, dar du gyventojai laikomi dingusiais. Į nelaimės zoną ieškoti dingusiųjų ir padėti šalinti liūčių padarinius nusiųsta apie 160 Japonijos savigynos pajėgų kariškių.

Kaip pranešė Japonijos meteorologijos valdyba, smarkios liūtys šalies pietvakariuose gali pliaupti dar kelias dienas.

Apsėmė takus

"Mes čia gyvename ir matome, kaip viskas daroma. Trinkelės suklotos, juokais tariant, pagal naują technologiją – pakabintos ore, po apačia – tuštuma. Pirmas lietus, ir darbo kokybė pasirodė", – sakė Kurmaičių gyvenvietėje pėsčiųjų takus fotografavusi Gileta Gedvilienė.

Vietiniai gyventojai stebėjosi, kad po pėsčiųjų takų rekonstrukcijos į namus tenka bristi vandeniu.

"Akmenos gatvėje vanduo paplovė šlaitą, trinkelės įgriuvo, tad liko bala. Kiek tolėliau po vandeniu skendi kokių penkių metrų ilgio ruožas. Šiuo taku nebeįmanoma eiti. Darželio gatvėje aplink drenažinius šulinukus trinkelės įkrito į po apačia susidariusias tuščias ertmes. Nežinau, kaip vertinti tokį statybininkų darbą. Manyčiau, kad ir taip aišku, jog taip takai negali būti tiesiami", – pastebėjo G.Gedvilienė.

Priekaištai rangovui

Kretingos seniūnė Sigita Riepšaitė tikino žinanti apie situaciją Kurmaičiuose.

"Darbai ten dar nėra baigti, rangovas pasižadėjo ištaisyti klaidas. Aš dar praėjusią savaitę skambinau, jau buvo aišku, kaip bus po rimtesnės liūties. Viskas ir pasirodė, kai tik palijo. Panašu, ten nebuvo tinkamai sutankintas pagrindas, todėl vanduo išplovė gruntą. Įmonė "Gensera" vykdo vandentvarkos projektą, atliekami vandentiekio ir kanalizacijos tinklų tiesimo darbai. Kartu vyksta ir gyvenviečių infrastruktūros gerinimo projektas. Jį vykdo įmonė VVARFF, kuri atsakinga už asfalto tiesimo darbus ir pėsčiųjų takus. Kadangi darbai tebevyksta, papildomų lėšų trūkumams sutvarkyti neprireiks. Rangovas perspėtas, tad tikimės, pašalins trūkumus", – patikino seniūnė.

Rajonui – europinė parama

Šiuo metu Kretingos rajone įgyvendinami Laivių, Kurmaičių, Baublių ir Rūdaičių kaimų infrastruktūros bei gyvenamosios aplinkos sutvarkymo projektai.

Laivių kaime numatyta atnaujinti kultūros paskirties pastatą. Tai atsieis apie 184 tūkst. eurų.

Projektui Kurmaičių kaimo viešosios infrastruktūros ir gyvenamosios aplinkos sutvarkymui ketinama skirti iki 143,6 tūkst. eurų.

Projekto metu turėjo būti atnaujinti šaligatviai Akmenos, Darželio ir Žaliojoje gatvėse, nutiestas takas iš Akmenos gatvės iki mokyklos. To paties projekto dalis – paasfaltuota dalis Darželio gatvės. Savivaldybė prie šio projekto prisidėjo 35,9 tūkst. eurų.

Baublių kaime numatyta skirti iki 118,7 tūkst. eurų paramos pėsčiųjų takams Minijos g. ir atšakoje nuo Minijos g. iki Baublių pagrindinės mokyklos-daugiafunkcio centro bei sporto infrastruktūrai įrengti. Savivaldybės lėšų dalis šiam projektui įgyvendinti – 29,6 tūkst. eurų.

Rūdaičiuose vykdomam projektui numatyta skirti iki 123,5 tūkst. eurų asfalto dangai atnaujinti ir šaligatviui Ežero ir Parko gatvių dalyse įrengti. Jau išasfaltuota aikštelė prie mokyklos, pastatyti treniruokliai. Prie kultūros centro scenos įrengta asfaltuota aikštelė. Savivaldybės lėšų dalis šiam  projektui – 30,8 tūkst. eurų.

"[Provincijos] vidaus reikalų ministras ką tik pranešė apie 36 žuvusius žmones. Paieška tęsiasi. Nuostoliai, kalbant apie turtą ir gyvybes, tikrai didžiuliai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kinšasos vicegubernatorius Neronas Mbungu (Neronas Mbungus).

Sugriuvo mažiausiai du tiltai, sakė N. Mbungu ir pridūrė, kad tarp žuvusiųjų yra elektros srovės nutrenktas vaikas.

Lembos rajono magistrato pareigūnas Jeanas Nsaka (Žanas Nsaka) sakė, kad praeitą naktį stichija pareikalavo mažiausiai 15 žmonių gyvybių ir padarė didelės žalos. Pasak jo, tikėtina, kad aukų tikrasis skaičius yra daug didesnis.

Pasak J. Nsakos, pavojingas sąlygas dar labiau paaštrino prasta statinių būklė ir žemės erozija. Be kita ko, vanduo paplovė kelio, vedančio į Kinšasos universitetą, ruožą.

Mon Ngafulos savivaldybės meras Tryhonas Woobinas (Trihonas Vubinas) sakė, kad šiame vakariniame Kinšasos priemiestyje žuvo mažiausiai 17 žmonių, įskaitant šešis vienos šeimos narius, palaidotus žemės nuošliaužos.

Žmonių gyvybių pareikalaujantys potvyniai ir liūtys Kinšasoje yra dažni. Pernai sausio mėnesį dešimtis gyvybių nusinešė nuošliaužos, potvyniai ir namų sugriovusi vos vienos nakties liūtis.

Kinšasoje, trečiame pagal dydį Afrikos mieste, yra maždaug 10 mln. gyventojų, kurių daugelis gyvena nesaugiuose būstuose.