Pardavėjai kažkur dingo

Dienraščio žiniomis, už septynis vieno kambario ir tris dviejų kambarių butus socialinio būsto fondui miestas pasiryžęs pakloti iki pusės milijono eurų, tačiau pardavėjų vis neatsiranda.

Skelbiamų derybų būdu savivaldybė nusiteikusi pirkti ne mažesnius kaip 20 kv. m ir ne didesnius nei 30 kv. m bendro ploto vieno kambario butus ir ne mažesnius kaip 37 kv. m bei ne didesnius nei 50 kv. m dviejų kambarių butus.

Paraiškas su dokumentais prašoma pateikti iki rugpjūčio 23 d.

Ir tai jau trečias bandymas per truputį mažiau nei pusę metų nupirkti 10 nedidelių butų socialinių būstų fondui.

Būstų kainos tarsi ir išaugusios, žmonėms lyg ir apsimokėtų parduoti, bet savivaldybė gali pirkti tik už rinkos, bet ne komercine kaina.

Kodėl parduoti neapsimoka?

Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus patarėja Genovaitė Paulikienė patvirtino, kad tokius pirkimus atlieka kartą per metus.

"Nesu nekilnojamojo turto rinkos specialistė, todėl negaliu pasakyti, kodėl taip atsitiko. Tiesiog nebuvo pasiūlymų. Šiemet pirkimas stringa, nes pirmus du kartus nebuvo pateikta nė vieno pasiūlymo. Ar šį kartą kas nors pasiūlys nors vieną butą, sunku pasakyti, nes rinkoje yra daug kas pasikeitę ir dėl pandemijos, ir dėl karo Ukrainoje. Būstų kainos tarsi ir išaugusios, žmonėms lyg ir apsimokėtų parduoti, bet savivaldybė gali pirkti tik už rinkos, bet ne komercine kaina", – teigė G.Paulikienė.

Esą pardavėjus atgraso dar ir biurokratinės procedūros, dėl kurių būsto pardavimas kartais gali užsitęsti net kelis mėnesius.

"Pagal teisės aktus tai gali užtrukti ne vieną mėnesį, nes reikia ir tarybos sprendimo. Mes kitaip negalime, savivaldybė – ne fizinis asmuo, kuris savo turtą gali parduoti ar nupirkti per vieną dieną", – kalbėjo G.Paulikienė.

Genovaitė Paulikienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Eilėje – šimtai asmenų

Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėją pavaduojanti vyr. specialistė Edita Riekašienė, remdamasi šių metų sausio 1 d. duomenimis, teigė, kad socialinio būsto uostamiestyje laukia 505 asmenys.

Mieste šiuo metu yra 603 socialiniai būstai, tačiau ne visi apgyvendinti, kai kurie remontuojami.

Rugpjūčio pabaigoje socialinio būsto sąrašai vėl bus tikslinami, juose pavardžių turėtų padaugėti.

"Šiuo metu socialinių būstų namas jau yra pastatytas Rambyno gatvėje, bet kol kas jis neatiduotas naudoti. Jame yra 40 butų. Pirmieji aukštai skirti judėjimo negalią turintiems asmenims, taigi ten apsigyvens kelios dešimtys žmonių", – teigė E.Riekašienė.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad tokią paramą gausiantys žmonės galės nemokamai registruoti iki trijų kačių, šunų ar šeškų.

„Už vieno augintinio paženklinimą yra numatyta 15 eurų kompensacija, kuri bus išmokėta veterinarijos gydytojui arba teisę ženklinti turinčiam asmeniui, kaip numatyta įstatyme. Esame nusimatę šių metų biudžete 300 tūkst. eurų. Tikimės, kad to užteks“, – sako K. Navickas.

Pasak ministro, kompensacijų tvarka turėtų būti patvirtinta po poros savaičių.

Privalomas kačių, šunų ir šeškų ženklinimas mikroschemomis įsigaliojo nuo gegužės.

Kieme vyrauja chaosas

Įžengus į miesto centre esančią teritoriją, akį rėžia netvarka.

Daiktai padrikai išmėtyti po didžiulį namo kiemą.

Po medžiu kone metus dūlėja sulūžęs stalas, mėtosi sutrešusios lentos ir šiukšlės.

Šalia naujakurių naudojamų sandėliukų nuo praeito rudens pūva sumesti stogo dangos lakštai.

Nosį riečia apdergto ir nevalyto lauko tualeto kvapas, kuriuo, anot klaipėdietės, naudojasi tik naujakuriai.

Pasak namo gyventojos pensininkės Irenos, nors uostamiesčio centre esančiame name įrengti tik 4 butai, tačiau atsikrausčius naujakuriams vaidų išvengti nepavyko.

"Viename bute gyvenu aš pati, kitame – kaimynai. Gyvenome gražiai, kol į namą atsikraustė du vyriškiai, kuriems savivaldybė skyrė po butą. Nuo tada prasidėjo visos bėdos. Rodos, vyrai augaloti, stiprūs, tačiau tvarkyti jų šiukšlyną priversti pensininkai", – piktinosi moteris.

Anot pašnekovės, patiems teršėjams tai nė motais.

Raginimų susitvarkyti jie negirdi ir pašaipiai atkerta, jog netrukus persikels į tvarkingus, taip pat savivaldybės pasiūlytus būstus.

Įkurdins kitur

Sužinoję, kad pirmajame ir antrajame namo aukštuose įrengtuose butuose apsigyvens socialiai remtini žmonės, namo gyventojai nė kiek nesijaudino, priešingai – tikėjosi, kad darbingo amžiaus vyrai drauge su gyventojais rūpinsis kiemu, nupjaus žolę.

Gaila, kad ne visi žmonės jaučia atsakomybę gyvendami viename gražiausių Lietuvos miestų.

"Patys tvarkome aplinką. Namas netoli miesto centro, tad gėda gyventi apsileidus. Gaila, kad ne visi žmonės jaučia atsakomybę gyvendami viename gražiausių Lietuvos miestų", – apgailestavo pensininkė.

Pasak klaipėdietės, netvarkingi kaimynai neseniai gyrėsi gavę savivaldybės leidimą apsigyventi geresnės būklės socialiniuose būstuose ir netrukus žadėjo persikelti.

"Vyrai pasakojo, jog persikels į naujesnius butus su erdviais balkonais. Gyvena laukimu ir nesuka galvos, kaip tą suvežtą šiukšlyną iškuopti. Bijau, kad jiems išsikrausčius sąvartyną teks kuopti patiems",– nuogąstavo moteris.

Kieno šiukšlės, nežino

Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėjos Danguolės Netikšienės teigimu, gyventojų liudijimo, jog kiemą šiukšlėmis užvertė kaimynai, neužtenka.

"Šiukšles palikti galėjo ir patys pasiskundę gyventojai arba jų priimti nuomininkai. Negalime patvirtinti, kad taip pasielgė, būtent socialiniuose būstuose gyvenę asmenys. Ne mes turime aiškintis šią situaciją ", – teigė D.Netikšienė.

Anot valdininkų, problemos nėra, nes minėti žmonės name jau nebegyvena.

"Tuos gyventojus nuspręsta iškeldinti į geresnės būklės butus, kadangi šie pripažinti nesaugiais ir netinkamais gyventi",– pasakojo D.Netikšienė.

Likusiems namo žmonėms teks varstyti namą administruojančios įmonės duris arba savo lėšomis tvarkyti kieme įsivyravusį chaosą.

Raseinių rajono savivaldybė jau kurį laiką nesugebantiems ar nenorintiems tinkamai tvarkytis tėvams taiko teisines priemones – apriboja teisę į valstybės skiriamus pinigus.

Į atokią sodybą Nemakščių seniūnijos kaimo pakraštyje Raseinių socialinių paslaugų centro darbuotojai užsuka dažnai. Keturis vaikus auginančiai motinai teismo sprendimu apribotos teisės į vaikams skirtas pinigines išmokas. Tai padaryta todėl, kad rajono vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos nustatė, jog motiną pinigus naudoja ne vaikų poreikiams. Dabar vaikų pinigus administruoja socialiniai darbuotojai.

„Pirmiausia buvo padengta skola už elektros įsiskolinimus – apie 300 eurų. Taip pat šeimai perkamos malkos artėjančiam sezonui. Kad vaikai neišsiskirtų mokykloje iš bendraamžių, buvo perkami rūbai. Vaikai labai džiaugiasi, kad šeimai ruošiamas kokybiškesnis maistas“, – sako Raseinių socialinių paslaugų centro socialinis darbuotojas Andrius Sabutis.

Praradus teisę į vaikams valstybės skiriamus pinigus motinai teko įsidarbinti ir pačiai užsidirbti. Pasak socialinių darbuotojų, remtinoms šeimoms skiriami šalpos pinigai neįgaliems vaikams ar netekusiems vieno iš tėvų nėra menki, neretai sudaro 200–700 eurų. 

„Tos lėšos, kurios skirtos vaiko poreikiams tenkinti, dažniausiai yra vienintelės lėšos šeimoje. Pastebima, kad vaiko tėvai ar vienas iš jų piktnaudžiauja šiomis lėšomis  ar jas naudoja ne pagal paskirtį, pirmiausiai galvodamas apie savo poreikius, o ne apie vaikų, labai nuskriaudžia vaikus“, – sako Raseinių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Regina Klevinskienė.

Kasmet Raseinių savivaldybės iniciatyva  šalpos pinigų administravimo teisės teismo sprendimu netenka šešios septynios socialiai remtinos rajono šeimos. Iš viso tokių šeimų rajone jau apie 600.

„Jeigu geroji praktika pasiteisins, turės nevienadienius rezultatus ir matysime, kad tam reikalingas sunorminimas, be jokios abejonės, įstatymo leidėjas, galų gale, Seimo nariai tokias pataisas siūlys. Manau, kad Vyriausybė tokioms pataisoms pritartų“, – įsitikinusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento direktorė Violeta Toleikienė.

Specialistų teigimu, Raseinių taikomas teisinis šalpos pinigų administravimo apribojimas – paskutinė teisinė priemonė. Vėliau jau apribojama ir tėvystė. 

Šiuo metu nenaudojamas biudžeto lėšas, kurios numatytos socialiai remtinų asmenų nuompinigiams, savivaldybės galėtų panaudoti ilgalaikei nuomai būstų, kuriuos vėliau galėtų pernuomoti gyventojams, sako Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.

Pasak jo, idėja antradienį iškelta per Vilniaus regiono savivaldybių merų susitikimą su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene. Tam bus rengiamos įstatymų pataisos.

„Vilniaus savivaldybė per Savivaldybių asociaciją inicijuos įstatymų pataisas, kad tą kompensaciją galėtų gauti ne tik patys asmenys, sudarę sutartis, bet ir savivaldybės įmonė. Ji taptų tam tikra prasme garantu. Kitaip tariant, savivaldybės įmonė sudaro ilgalaikes nuomos sutartis rinkoje tam tikromis sąlygomis. Sakome, kad atvirai, skaidriai mes nuomojamės jūsų būstą dešimčiai metų. Ir jį tada subnuomojame pagal eilę socialiai remtiniems asmenims ar galbūt šeimoms su vaikais, t. y. tam tikrai visuomenės grupei, kurią norime paremti“, - sakė G.Paluckas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, nuo šių metų pradžios įsigaliojus naujai paramos formai, Vilniaus regionui socialiai remtinų asmenų nuompinigiams buvo numatyta 2,6 mln. eurų. Tačiau per devynis mėnesius Vilniaus regione kompensacijoms nepanaudotas nė vienas euras.

G.Palucko teigimu, problema kilo dėl to, kad būsto nuomotojai, greičiausiai siekdami nuslėpti mokesčius, nesutinka oficialiai registruoti nuomos sutarties - būtent to reikalaujama norint vietoj socialinio būsto gauti kompensacijas.

Anot vicemero, pernuomojimo įteisinimas būtų naudingas ir verslui ar privatiems asmenims, nes turtas būtų apdraustas, būtų kaupiamos lėšos būstui atnaujinti, savivaldybė prisiimtų atsakomybę iškeldinti asmenį į tarpinį ar kitą išnuomotą būstą kilus konfliktui tarp jo ir nuomininko. G.Paluckas svarsto, kad subnuoma galėtų užsiimti tiek naujai įsteigtas juridinis asmuo, tiek, pavyzdžiui, šiuo metu veikiančios savivaldybių įmonės - „Vilniaus miesto būstas“.

„Iš tos nuomos rinkos, jei visą tą sumą išleistumėme, tai iki tūkstančio asmenų galima būtų būstą išnuomoti“, - tvirtino jis.

Kaip anksčiau nurodė SADM, šiųmetiniame šalies biudžete didžiausia suma - 2,46 mln. eurų - kompensacijoms už nuomą vietoj socialinio būsto numatyta Vilniui. Kaunui planuojama skirti 0,47 mln. eurų, Klaipėdai - 0,45 mln. eurų, Alytui - 0,36 mln. eurų, Šiauliams - 0,14 mln. eurų, Panevėžiui - 0,11 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.Pabedinskienė tvirtina, kad paskata legalizuoti savo veiklą nuomininkams galėtų būti ir nuo lapkričio 60 proc. padidėjęs paramos būsto nuomai koeficientas.

„Todėl dabar, pavyzdžiui, Vilniaus mieste kvadratinio metro kompensacijos dydis pasiekė beveik 9 eurus. Manau, šie įkainiai gali motyvuoti ir būsto nuomotojus išeiti iš šešėlio“, - pranešime spaudai cituojama A.Pabedinskienė.

Pagal galiojančią tvarką, maksimalus būsto plotas, už kurį būtų skiriamos kompensacijos, yra 8 kvadratiniai metrai. Nuo lapkričio padidinus mėnesines išmokas, pavyzdžiui, Vilniuje jos preliminariai išaugo nuo 43 iki 73 eurų, Klaipėdoje - nuo 24 iki 38 eurų, Druskininkuose - nuo 16 iki 26 eurų.

Vilniaus savivaldybė per trejus metus skirs 400 tūkst. eurų (apie 1,38 mln. litų) socialiai remtinų asmenų maudymosi paslaugoms kompensuoti.

Nepasiturintys vilniečiai trejus metus galės maudytis pirtyje Naujojoje Vilnioje - ją valdo savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi ir vienintelė jame dalyvavusi įmonė „Zenon Stupenko firma“. Ji šias paslaugas savivaldybėje teikia jau apie dešimtmetį.

Miestas apmokės du trečdalius maudynių kainos, trečdalį jos turės susimokėti vilniečiai. Paslaugos įkainis esą nesikeis: vienas apsilankymas pirtyje kainuos 4,63 euro (16 litų), patiems lankytojams reikės susimokėti apie 1,54 euro (5,33 lito).

Kaip BNS nurodė savivaldybė, paslauga, kuri Vilniuje teikiama jau 20 metų, ir toliau bus organizuojama išduodant vadinamuosius asmens maudymosi talonus. Vienam asmeniui per mėnesį galės būti skiriami 4 talonai, juos bus galima gauti Vilniaus socialinės paramos centre arba iš seniūnijoms priskirtų centro darbuotojų.

Talonus gaus tie asmenys, kurių būstas yra be patogumų ir benamiams, asmenims, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžių (153 eurų arba 528 litų), vieno gyvenančio asmens – 2 valstybės remiamų dydžių (204 eurų arba 704 litų).                    

Savivaldybės duomenimis, 2014-aisiais per mėnesį pirties paslaugomis vidutiniškai per mėnesį pasinaudojo apie 630 vilniečių - tam, atsižvelgiant į savivaldybės pateiktus duomenis, per mėnesį buvo išleidžiama vidutiniškai 8 tūkst. eurų (27,6 tūkst. litų).Šiuo metu planuojama, kad maudytis per mėnesį galės apie 800 asmenų ir tai savivaldybei kainuos 10,5 tūkst. eurų (36,4 tūkst. litų).