Jau nuo gegužės 1-osios visi gyvūnai augintiniai – katės, šunys bei šeškai – privalo būti paženklinti mikroschemomis, paskiepyti nuo pasiutligės ir įtraukti į gyvūnų augintinių registrą (GAR). Socialiai remtiniems augintinių šeimininkams nustatyta kompensacijų skyrimo tvarka.

„Tikimės, kad kompensacijos nepasiturintiems gyventojams už gyvūnų augintinių ženklinimą paskatins didesnį šeimininkų aktyvumą. Kartu kreipiamės į savivaldybių administracijas, seniūnus bei seniūnaičius, bendruomenių atstovus su prašymu informuoti kuo daugiau gyventojų apie galimybę gauti valstybės kompensacijas už deramą rūpestį savo gyvūnais“, – sako VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus specialistė Gintarė Mockevičienė.

Pasak jos, išlaidos kompensuojamos už gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo paslaugas, suteiktas iki šių metų gegužės 1 dienos. Už vieno gyvūno augintinio ženklinimą ir registravimo paslaugas valstybė kompensuos 15 eurų, tačiau kompensacijos skiriamos ne daugiau kaip už tris gyvūnus, pažymima VMVT pranešime.

Gyventojų prašymus priima ir išlaidas apmoka Nacionalinė mokėjimų agentūra. Kompensacijos skiriamos už gyvūnų, atvestų iki 2021 metų gegužės 1 dienos, paženklinimą ir užregistravimą GAR. Taip pat nustatyta tvarka, kada gyvūnų globėjai bei ženklinimo ir registracijos paslaugų teikėjai – veterinarijos gydytojai – gaus kompensacijas už atliktas paslaugas.

Komitetas trečiadienį nepritarė Seimo narių siūlymui išmoką padidinti ir diferencijuoti bei ankstinti lėšų išmokėjimą. 

Seimo komitetas pritarė tik socialdemokrato Algirdo Syso pataisai, kad vienkartinę išmoką gautų tik Lietuvoje gyvenantys šalies piliečiai.

Tačiau Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo projektas numato, kad šias išmokas gaus visi Lietuvos piliečiai.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė informavo, kad kitose šalyse gyvena iki 10 tūkst. Lietuvos piliečių, kurie pretenduotų į tokias išmokas. 

„Negalime pažeidinėti jų teisių, nes kitas išmokas jie gauna. Jie gali bet kada sugrįžti“, – komitete sakė ji. 

Numatyta, kad vienkartinės išmokos būtų mokamos visiems gyventojams, kurie įvairias pensijas ar kitas išmokas gautų Lietuvoje, bet neakcentuojama tokio asmens gyvenamoji vieta. 

Vienkartinę 200 eurų išmoką, kurią žadama išmokėti rugpjūtį, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pavadino trylikta pensija. Ministras antradienį sakė, kad išmokos mažins skurdą ir paskatins vartojimą.

Jei Seimas priims įstatymą, išmoką gaus 910 tūkst. tūkst. gyventojų: senatvės pensininkai, netekto darbingumo, našlių, našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, socialinės ir dar kelių šalpos pensijų, taip pat kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjai. 

Kelių socialinių išmokų gavėjai galės gauti tik vieną subsidiją, ji nebus paveldima. Jokių prašymų ją gauti nereikės rašyti, o išmoka neturės įtakos skaičiuojant kitas žmogaus gaunamas socialines išmokas. 

Vienkartines išmokas Vyriausybė siūlo išmokėti nuo rugpjūčio: pirmiausia pinigus gautų pensijų ir socialinių išmokų gavėjai, kuriems jos būtų paskirtos iki birželio, o jeigu vėliau, 200 eurų jie gautų su pirma išmoka.

Seimo opozicija siūlo pinigus išmokėti per keturis mėnesius nuo birželio. Opozicijos politikai pasirinktą išmokėjimo terminą sieja su spalio mėnesio rinkimais.

Iš viso tokia išmokai numatyta 182 mln. eurų.

Suvalgę pasijuto blogai

Birželio 19 dieną keli tauragiškiai pranešė apie blogą savijautą sukėlusius žuvų konservus.

Nors atidaryti konservai neskleidė blogo kvapo, žuvys buvusios nenatūraliai rausvos, o aliejus dėžutėje – tamsus ir drumstas.

Keli šių konservų valgę žmonės pasijuto blogai ir buvo priversti gerti vaistus. Tauragiškiai jautė šleikštulį ir kitus nemalonius pojūčius.

Apie visa tai socialiai remtinieji pranešė maisto davinius dalijusiems savanoriams ir seniūnijos darbuotojams.

Maisto daviniuose kiekvienam jį gaunančiam žmogui teko po tris konservuotų žuvų dėžutes.

Paragavę skumbrių iš vienos dėžutės, kitų tauragiškiai jau nesiryžo atidaryti.

Sustabdė dalijimą

Jau birželio 20 dieną šių konservų dalijimas buvo sustabdytas, o mėginiai išsiųsti tirti specialistams.

Kiek mažiau nei po mėnesio, liepos 11 dieną, gauta išvada, kad dvi minėtų konservų partijos yra iš tiesų netinkamos vartoti.

Šių konservų dalijimas sustabdytas visoje Lietuvoje.

Paramą skumbrių konservais aliejuje gavę žmonės paraginti jų nevalgyti.

Europos socialinio fondo agentūra paaiškino, kad netinkamų konservų nereikėtų nešti grąžinti į maisto davinius dalijančias įstaigas, konservus tiesiog derėtų išmesti.

Tiekė pagarsėjusi bendrovė

Paaiškėjo, kad agentūrai keisto skonio ir poveikio skumbrėmis skundėsi ir Kazlų Rūdoje gyvenantys varguoliai.

Europos socialinio fondo agentūros viešųjų ryšių specialistė Vita Markevičienė paaiškino, kad Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo dalijami produktai sunkiai besiverčiantiems žmonėms, tarp dalijamų produktų buvo ir žuvų konservų.

"Teigti, kad netinkamų žuvų konservų pasitaikė Klaipėdoje, negalime, nes iš šio miesto skundų negauta. Klaipėdoje žuvų konservų tiekėjas buvo bendrovė "Grūstė", – paaiškino agentūros atstovė.

Klaipėdiečiai dar nesiskundė

Tauragėje ir Kazlų Rūdoje netinkamus valgyti konservus žmonėms tiekė vėlgi ta pati bendrovė "Grūstė".

Įmonės "Grūstė" atstovė, pirmadienį sulaukusi dienraščio klausimų apie pagedusius remtiniems žmonėms dalytus konservus, po dienos telefonu pasakė, kad komentaro šiuo klausimu bendrovė neteiks.

Galbūt netinkamų konservų gavę žmonės apie tai dar patys nežino, nes jų neragavo – ilgai galimą laikyti gaminį pasidėjo ateičiai.

O gal tiesiog nepranešė apie blogą gaminio kokybę ir pavojų sveikatai, įtarę, kad konservai nebetinkami valgyti, tiesiog išmetė.

Tokio tyrimo niekas neatliko, maisto davinius gavę žmonės nebuvo apklausti ar įspėti.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža tikino skundų dėl netinkamų produktų sunkiai besiverčiantiems klaipėdiečiams nesulaukęs.

"Kiekvieno maisto davinio, duodamo nepasiturintiems žmonėms, mes netikriname. Pagal nustatytą ir patvirtintą tvarką suteikiame pažymėjimą toms įmonėms, kurios teikia maisto produktus. Jos įsipareigoja dirbti pagal įstatymus ir prisiima atsakomybę. Mes tikriname maisto produktus pagal gaunamus skundus. Maisto banką tikrinome ne kartą. Šiemet dėl labdarai skirtų maisto produktų skundų negavome", – tikino tarnybos vadovas.

Dalijo ir surūgusias pupeles

Tai ne pirmas atvejis, kai skurstantieji gauna pagedusius maisto produktus.

Pasak Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiosios specialistės-maisto produktų inspektorės Ritos Viskantienės, pernai uostamiesčio skurstantieji buvo gavę netinkamų valgyti skumbrių aliejuje konservų.

Tai buvo latvių gamintojų konservai.

Atlikę išsamų tyrimą specialistai nustatė, kad 240 gramų dėžutėse buvo nepakankamai aliejaus ir žuvų, gamintojai buvo pažeidę technologijos reikalavimus.

Dar anksčiau, 2016 metais, uostamiesčio Maisto ir veterinarijos tarnyba buvo gavusi nurodymą ištirti paramą gaunantiems žmonėms išdalytus surūgusius pupelių konservus.

Tiesa, tą kartą tyrimo atlikti nepavyko, nes skundą parašę žmonės ir kiti klaipėdiečiai šių konservų nebeturėjo, tad nebuvo ką tirti.

Panašu, kad tąkart išsipūtusių skardinių su surūgusiomis pupelėmis gavo ne tik klaipėdiečiai. Šie konservai buvo pakeisti gerais.

Savivaldybė jau nupirko tris sodybas su ūkiniais pastatais ir žeme, kuriose įsikurs socialinio būsto laukiančios šeimos.

Norintiems apsigyventi sodyboje keliama sąlyga – patiems dirbti žemę, laikyti naminių paukščių ir galvijų. Taip siekiama, kad šeimos savarankiškiau rūpintųsi šeimos gerove, įgytų socialinių ir darbo įgūdžių.

Sodybos nupirktos už nepanaudotas lėšas, kurios buvo skirtos piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams. Ateityje Alytaus rajono savivaldybė kaip socialinį būstą planuoja pirkti ir daugiau sodybų.

Alytaus rajone socialinio būsto laukia apie 50 šeimų, dauguma jų augina tris ir daugiau vaikų.

Socialiai remtini žmonės jau pusę metų gali gauti savivaldybių paramą įsigyti ar išsinuomoti būstą. Vis dėlto šia parama nepasinaudojo nė vienas asmuo. Pasak specialistų, pagrindinė problema yra privačių nuomininkų atsisakymas deklaruoti pajamas.

Žmonės, laukiantys socialinio būsto, gali gauti kompensaciją nuomai. Tačiau šia galimybę žmonės naudojasi vangiai. Pavyzdžiui, Kauno savivaldybėje susidomėjo tik keturi žmonės, tačiau ir jie susidūrė su kliūtimi.

„Didžiausia problema yra ta, jog reikia susirasti savininką, iš kurio tas plotas būtų nuomojamas. Ir savininkas turi prievolę įregistruoti tai Registrų centre. Vienas žmogus norėjo gauti kompensaciją, bet paskutinę akimirką surastasis savininkas atsisakė dalyvauti. Jis pasakė, kad jam tai sukels per daug problemų“, – komentavo Laura Stankevičienė, Kauno savivaldybės gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėja.

Pasak Kauno savivaldybės, nepanaudoti beveik pusė milijono eurų grįš į biudžetą. Seimo socialinės apsaugos ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas mano, kad dėl mažo žmonių susidomėjimo parama kalti ir savivaldos rinkimai, nes pasikeitusi valdžia nežino, kaip tinkamai tvarkytis su kylančiomis problemomis.

Kaip sako politikas, norint sumažinti šešėlinį verslą ir padėti žmonėms, reikia keisti įprotį apeiti mokesčių sistemą. O nuomodamiesi butus iš tokių nuomininkų socialiai remtini asmenys paramos negaus. Pasak savivaldybių asociacijos, ši parama suteiktų šeimoms galimybę ne tik išsinuomoti, bet ir pirkti butus, o už pinigus savivaldybės galėtų didinti socialinių būstų plėtrą.

„Atsiradus didesniam finansavimui, bus galima statyti daugiau savivaldybės būstų ir tokiu būdu sudaryti žmonėms galimybę gyventi ir nuomotis. Visą laiką buvo numatyta tik tai socialiniuose būstuose gyvenančių žmonių atitinkama finansinė parama, o dabar dar ir kompensavimas už savivaldybių būsto nuomą“, – Roma Žakaitienė, Savivaldybių asociacijos direktorė.

Šiuo metu Lietuvoje socialinio būsto laukia daugiau nei 30 tūkstančių gyventojų.