Tai sukuria grėsmę vaikų sveikatai ir tolesniam vystymuisi: nesaikingas riebalų, baltymų, cukraus vartojimas bei nepakankamas fizinis krūvis kelia nutukimo pavojų, nesubalansuota mityba ir naudingų maistinių medžiagų trūkumas silpnina imunitetą, mažyliai dažniau serga. Netinkama mityba taip pat prisideda prie daugelio kitų problemų: įvairių alergijų, pilvo skausmų, skrandžio veiklos sutrikimų, dantų ligų ir t.t. Siekiant kuo plačiau informuoti visuomenę, o ypač tėvus, apie tinkamos vaikų mitybos svarbą, pristatomas socialinis projektas „Vaikas - ne suaugęs“, prie kurio jungiasi Lietuvos vaikų gastroenterologai ir dietologai.
Maitina suaugusiųjų maistu
Nuo vienerių iki trejų metų vaikus auginančių tėvų socialinės apklausos rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje maži vaikai dažnai maitinami suaugusiesiems įprastu maistu, tačiau daugeliu atvejų jį sudaro mažylių organizmą apsunkinantys produktai. Pavyzdžiui, 50 proc. apklaustų tėvų pasirūpina, kad vaikas kasdien gautų mėsos, tačiau tik 26 proc. iš jų savo atžaloms patiekia žuvies mažiausiai kelis kartus per savaitę.
Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad tėvai linkę savo mažyliams duoti per daug pieno produktų. Ne išimtis ir įvairūs užkandžiai, pavyzdžiui, jogurtai su priedais, sausainiai, saldainiai ir varškės produktai, kurių sudėtyje yra daug cukraus - jais vaikai maitinami kasdien tarp pagrindinių patiekalų. Džiugina, kad 81 proc. apklaustųjų tėvų nurodė kiekvieną dieną vaikams duodantys vaisių ir daržovių (60 proc.), deja, dažnu atveju jie duodami tik kaip užkandis. Gydytojų susirūpinimą kelia tai, kad 43 proc. tėvų yra įsitikinę, jog saldinti gėrimai gali būti duodami 3 metų nesulaukusiems vaikams. Su tokiu požiūriu gydytojai nesutinka ir pataria neskubėti, nes pradėti vartoti anksti, vėliau šie gėrimai gali turėti neigiamą poveikį sveikatai.
Tėvai nepaiso galimų pavojų
Nuo vienerių iki trejų metų vaikai yra dar labai maži. Šiuo amžiaus tarpsniu vaiko organizmas turėtų pratintis prie viso galimo maisto asortimento ir įsisavinti sveikos mitybos principus. Tačiau realybė dažnai skiriasi nuo pageidaujamo scenarijaus - mažyliai prie suaugusiųjų maisto pratinami pernelyg greitai. Atliktas tyrimas atskleidė, kad dauguma (89 proc.) tėvų liaujasi gaminę vaiko poreikiams pritaikytą maistą jiems nesulaukus 2 metų. Be to, daugiau nei pusė apklaustųjų tėvų (53 proc.) teigė, kad savo vaikus jau nuo 1 metų pradėjo maitinti tuo pačiu maistu, kurį valgo patys.
„Palyginti su suaugusiaisiais, vaikams reikia 5,5 kartų daugiau geležies, 4 kartus daugiau kalcio, 3 kartus daugiau nepakeičiamųjų riebalų rūgščių ir 7 kartus daugiau vitamino D vienam kilogramui kūno masės. Štai kodėl vaikams kartu su įprastu maistu būtina duoti jų amžiaus poreikiams pritaikyto įvairiapusio maisto bei vengti saldumynų, užkandžių, saldintų gėrimų ir produktų, kurių sudėtyje yra per daug baltymų ir riebalų", - teigia Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas doc. dr. Vaidotas Urbonas.
Norint suprasti, koks svarbus mažo vaiko vystymuisi yra 1-3 metų laikotarpis, reikia atsižvelgti į tai, kad tokio amžiaus vaiko organizmas dar nėra visiškai susiformavęs. Vaikas auga, didėja jo kūno masė, vystosi organų sistemos, vaiko smegenys ir raumenys. Nesuprasdami šių procesų tėvai atsipalaiduoja ir į vaiko mitybą žvelgia pernelyg nerūpestingai. Tik vėliau jie supranta, kad įvairūs vaiko sveikatos ir vystymosi sutrikimai pradėjo formuotis šiuo konkrečiu amžiaus tarpsniu.
„Per daugiau nei 50 metų patirtį spėjau įsitikinti, kaip keičiasi tiek tėvelių, tiek vaikų mitybos įpročiai. Šiandien vaikai dažnai susiduria su D vitamino, geležies trūkumu. O šie vitaminai ir mineralai atlieka itin svarbų vaidmenį organizmo vystymuisi, ypač pirmaisiais metais. Taip pat padažnėjo nusiskundimų alergijomis, kurias iššaukia nenatūralūs produktai, saldumynai ar net kiaušiniai, pieno produktai. Geriausias pavyzdys vaikams yra jų tėvai, tad, jei nors vienas vaikas yra alergiškas tam tikriems produktams, būtų gerai namuose jų visai nelaikyti. Geležies trūkumą galima pašalinti valgant daugiau liesos mėsos, žuvies, grikių. Nors tai nėra mėgstamiausi vaikų produktai, jei visa šeima juos valgys, vaikas taip pat greit įpras. Tiesa, reikia nepamiršti, kad per geležį pasisavinti trukdo per didelis suvartojamų pieno produktų kiekis", - pataria doc. dr. Algimantas Vingras.
Nutunka ir dvimečiai
Tyrimas parodė, kad 78 proc. mažus vaikus auginančių tėvų Lietuvoje nutukimą laiko rimta problema. Komentuodama šią tendenciją, Vaikų ligoninės, VUL SK filialo gydytoja dietologė Daiva Čižauskaitė pripažįsta, kad nutukimas pradeda reikštis jau pirmaisiais vaiko gyvenimo metais: „Sulaukęs vienerių metų, vaikas gali pradėti valgyti visų grupių maisto produktus, tačiau dažniausia tėvelių, kurie augina 1-3 metų vaikus, klaida yra įsitikinimas, kad tokio amžiaus sulaukęs vaikas gali pradėti valgyti viską, įskaitant varškės užkandžius, perdirbtos mėsos gaminius, saldainius, traškučius, saldų jogurtą su priedais ir sausus pusryčius", - teigia D. Čižauskaitė.
Faktas, kad nutukimo požymiai gali pasireikšti jau 2 metų vaikams, rodo, kad mes turime problemų su mažų vaikų mitybos įpročių formavimu. Vaikai mokosi iš tėvų pavyzdžio, todėl norint išmokyti vaiką valgyti sveiką maistą, visa šeima turi maitintis sveikai.
Laiko maisto gamybai ir žinių apie sveiką mitybą stoka yra pagrindinės priežastys, dėl kurių tėvai aplaidžiai žiūri į sveikos mitybos įpročių puoselėjimą šeimoje. Nesunku suprasti, kad laiko trūkumas yra problema daugeliui mažus vaikus auginančių šeimų. Dažnai po motinystės atostogų mamos sugrįžta į darbus, todėl laiko vaikams tenka gerokai mažiau nei pirmaisiais jų gyvenimo metais. Šiuo projektu siekiama atkreipti dėmesį į galimus netinkamos mitybos padarinius ir informuoti apie Lietuvos specialistų siūlomus sprendimo būdus. Projekto tikslas - skatinti šeimose sveikos mitybos įpročius, kurie padės mūsų vaikams augti sveikiems ir laimingiems bei ateityje panaudoti visą savo potencialą.
Tyrimas vyko 2016 m. vasario ir kovo mėn., iš viso jame dalyvavo 660 tėvų.
