Statybinių medžiagų ir apdailos prekių prekybos tinklo „Ermitažas“ pardavimų ir rinkodaros skyriaus direktorė Laima Skirienė Eltą informavo, kad pirkėjai šiemet anksčiau pradėjo pirkti žoliapjoves, krūmapjoves, sodo pjūklus, kastuvus bei grėblius, o kainos liko panašios į buvusias praėjusiais metais.
„Išvardytų prekių kategorijų kainos išliko to paties lygio, kaip ir 2018 metais“, - nurodė L. Skirienė.
Tuo metu elektroninės parduotuvės „Pigu.lt“ komunikacijos vadovė Raimonda Strazdauskaitė sakė, kad, palyginti šių metų pirmą ketvirtį su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, populiariausių prekių pardavimai išaugo 30 proc.
„Populiariausiomis sodo prekėmis šiuo metu galime įvardyti šiltnamius, žemės apdirbimo techniką, pavyzdžiui, aeratorius ir kultivatorius, taip pat komposto dėžes bei sodo įrankius: kastuvus, sekatorius, genėjimo žirkles“, - informavo R. Strazdauskaitė.
Pasak jos, fiksuojami ir 30 proc. didesni šiltnamių pardavimai, auga ir šiltnamių-daigyklų paklausa.
„Šiuo metu aktyviau perkamos ir komposto dėžės. Tarp populiariausiųjų - 800, 1200 ir 1600 litrų talpos dėžės. Balandžio pradžioje, tikėtina, klientai pradės aktyviau pirkti trimerius bei vejapjoves“, - nurodė „Pigu.lt“ atstovė.
Jos teigimu, populiariausioms prekėms stengiamasi užtikrinti tą patį kainų lygį.
Tuo metu „Kesko Senukai“ Eltai sakė, kad vasario viduryje pirkėjai įsigijo ilgos vegetacijos daržovių - pomidorų, paprikų, baklažanų sėklų, taip pat domimasi vejos įrengimui ir atsėjimui reikalingomis sėklomis.
„Vasario antroje pusėje stebėjome ir kambarinėms gėlėms skirtų trąšų pardavimų augimą. Šiais metais kambarinėms gėlėms skirtų trąšų jau dabar parduota kone 1,5 karto daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Kadangi šiais metais atšilo anksčiau, klientai anksčiau pradėjo domėtis ir lauko augalams skirtomis trąšomis. Jų taip pat parduota kone 1,5 karto daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Pastebėjome, jog, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, per pirmuosius šių metų mėnesius kone 30 proc. daugiau parduota ir agrotekstilės”, - informavo „Kesko Senukai“.
Šiemet anksčiau pradėti planuoti sodo darbus gyventojus paskatino šiltesni orai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, įprastai didžiausias dirvožemio įšalas būna žiemos pabaigoje - paskutinį vasario mėnesio dešimtadienį, o dirvožemiai visiškai atitirpsta kovo mėnesio pabaigoje-balandžio mėnesio pirmoje pusėje.
Tačiau šiemet sausio mėnesį santykinai stora ir stabili sniego danga neleido dirvožemiui smarkiai įšalti, nors naktimis kurį laiką vyravo didesnis nei 10 laipsnių šaltis. Pavyzdžiui, Ukmergės meteorologijos stoties meteorologinių stebėjimų aikštelėje dirvožemis po sniegu šių metų sausio mėnesį buvo įšalęs vos 1-2 cm, o Utenoje dirvožemis nebuvo įšalęs nė centimetro. Giliausiai - iki 30 cm, kaip įprasta, dirvožemis buvo įšalęs Varėnos apylinkėse - čia vyraujantys smėliai leidžia dirvožemiui lengviau atšalti.
Ilgiau laikantis šiltesniems nei įprasta orams, įšalę dirvožemiai įprastai pradeda atitirpti nuo paviršiaus. Sausio mėnesio viduryje, pasitaikius kelioms šiltesnėms dienoms, kai kur atitirpo 1-11 cm storio dirvožemio sluoksnis, tačiau trečiąjį sausio mėnesio dešimtadienį įsivyravus šaltesniems orams ir susidarius storesnei sniego dangai, daug kur įšalo ir prieš tai jau spėjęs atitirpti paviršinis dirvožemio sluoksnis. Tačiau vidutiniškai net 4 ir 5,7 laipsnio šiltesni atitinkamai pirmojo ir antrojo vasario mėnesio dešimtadienių orai nulėmė ne tik spartų sniego dangos nykimą, bet ir dirvožemio įšalo atitirpimą. Vasario 20 d. duomenimis, dirvožemiai beveik visoje šalyje buvo atitirpę.
